Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-1100/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45661-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei (dalyvavo nuotoliniu būdu),

kaltinamajam E. D. (E. D.) (dalyvavo nuotoliniu būdu),

nukentėjusiajam T. L. (T. L.) (dalyvavo nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, išdirbant 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. D. 2020 m. lapkričio 15 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), miškelyje prie VšĮ „V.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, mušdamas žmogų, t. y. tyčia suduodamas du kartus kumščiu T. L. į veido sritį, padarė nukentėjusiajam kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu ir kraujo išlaja į kairįjį obuolį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatą.

E. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad lapkričio 15 d. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, su A., T. ir G. vartojo alkoholį, t. y. degtinę. Tam tikru metu T. kažkas „užėjo“ (buvo neblaivus). Iš pradžių jie apsižodžiavo, jis nurodė T. nelysti, nes jam trenks. T. pradėjo mosikuoti rankomis, tada jis sudavė nukentėjusiajam. T. nesuprato, tada sudavė dar kartą. Sudavė kaire ranka į veido sritį, kur tiksliau, neatsimena. Iš karto ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nematė. Vėliau T. pabėgo, jie irgi išėjo namo. Gailisi, kad sudavė smūgius. Alkoholis kaltas dėl tokio jo elgesio. Nežino, kokie tiksliai nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai. Pripažįsta sutrikdęs sveikatą nukentėjusiajam, taip pat kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kaltinamojo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis T. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apie 17 val. jis atėjo pas savo draugą A. R., kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, norėdamas iš jo įsigyti kompiuterį. Kai atėjo pas A. R., jis buvo neblaivus, nes prieš ateinant vartojo alų ir buvo išgėręs apie 3 l 6 procentų stiprumo alaus. Pas A. R. namuose buvo jo pažįstamas E. D., su kuriuo jie pažįstami apie 4 metus, tačiau bendrauja labai retai. E. D. pasiūlė jam eiti su juo išgerti degtinės į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini), prie VšĮ „V.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus. Jis sutiko. A. R. su jais nėjo. Apie 18 val. jie su E. D. atėjo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur susitiko su dar dviem pažįstamais, t. y. G. R., kuris yra A. R. brolis, ir A. S. (A. S.). Tuomet jie visi nuėjo į prieš tai minėtą miškelį. Einant miškelio link, E. D. sakė, kad yra labai piktas, dėl to, kad išsiskyrė su savo mergina, ir nori kažką šiandien sumušti, elgėsi agresyviai. Apie 19 val. nuėjus į miškelį, jie vartojo degtinę ir bendrai išgėrė apie vieną litrą degtinės, kurios pavadinimo nežino. Baigus gerti degtinę, jis sėdėjo ant nuvirtusio medžio ir, kiek pamena, be jokios priežasties prie jo priėjo E. D. bei sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veido sritį, po to jis nukrito ant žemės ir trumpam prarado sąmonę. Jis neatsimena, kad išgertuvių metu tarp jų būtų buvęs kažkoks konfliktas, tiesiog pamena, kad E. D. buvo piktas. Po suduoto smūgio jis daugiau nieko neatsimena ir atmintį atgavo tik būdamas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o į namus grįžo tik 4 val. Iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono namo grįžo pėsčiomis. Ką visą šį laiką jis veikė ir kur tiksliai buvo, neatsimena. Galimai dėl to, kad buvo labai neblaivus, arba dėl jam suduoto smūgio. 2020 m. lapkričio 16 d. apie 9 val., būdamas namuose, jis per „Messenger“ programėlę parašė G. R. ir paklausė, kas vakar įvyko ir kodėl jį E. D. sumušė. G. R. jam paaiškino, kad jis pradėjo erzinti E. D., todėl šis sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, po to, jis trumpam prarado sąmonę, o kai atgavo sąmonę, jis pradėjo E. D. sakyti, kad šis yra jam ne draugas, todėl E. D. dar vieną kartą sudavė kumščiu jam į veido sritį. Pabendravęs su G. R. per „Messenger“ programėlę, jis parašė E. D. ir paklausė, kodėl šis sumušė jį. E. D. paaiškino, kad jis pirmas pradėjo prieš jį mojuoti rankomis, todėl šis ir sudavė jam smūgį. Su A. S. nebendravo dėl įvykio aplinkybių. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. D. panaudoto fizinio smurto prieš jį, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalota akis ir šiuo metu dar jaučia galvos svaigimą. Dėl patirtų sužalojimų artimiausiu metu kreipsis į medikus, kadangi jam nepraeina galvos svaigimas ir skauda nosį. Papildė, kad dėl įvykio, buvusio 2020 m. lapkričio 15 d., kurio metu buvo sumuštas, jis patyrė fizinę ir moralinę, tai yra neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Eur, ir pateiks ieškinį byloje. Po šio įvykio labai išgyveno. Dėl patirtos traumos nedarbingumo neturėjo, tačiau buvo labai nemalonu eiti į darbą su mėlyne ant veido, visiems aiškintis, buvo sunku morališkai. Taip pat sumuštą vietą labai skaudėjo, skaudėjo galvą, sunku buvo miegoti naktimis. Į jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumušimo gydymo nesikreipė, gydėsi pats, gėrė „Ibuprofeną“, tepėsi tepalu „Traumelis“. Specialisto nustatytas sužalojimas ant kojos galėjo atsirasti jam nugriuvus. Po įvykio E. jo neatsiprašė, jie nesusitaikė ir nebendrauja (b. l. 21, 36).

Liudytojas G. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, vakare, tiksliai laiko irgi neprisimena, jam į telefoną paskambino brolis A. R. ir pasiūlė susitikti su „chebra“ prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jam atvažiavus prie parduotuvės, ten jau buvo T. L., A. S. ir E. D. E. D. yra jo draugas, o kiti asmenys – pažįstami. A. su jais nebuvo. Jie visi nuėjo prie „V.“ (duomenys neskelbtini), į už centro esantį miškelį. Jis buvo blaivus, o jie visi išgėrę (buvo matyti iš jų elgesio, kalbos, jautėsi kvapas). Miškelyje T. L. iš kuprinės išsitraukė butelį degtinės ir jie visi gėrė, bendravo. Viskas buvo normaliai ir po to T. L. pradėjo dėl kažko erzinti E. D., prie jo kabinėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu E. D. sudavė T. L. du kartus ranka (kumščiu ar delnu, nematė) į veido sritį. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir „atsijungė“, jam taip pasirodė, kad jis trumpam prarado sąmonę. Kaltinamojo smūgiai buvo stiprūs, mano, kad T. L. turėjo skaudėti ir ant žemės nukentėjusysis, jo manymu, nugriuvo ne dėl girtumo, o nuo smūgio. Lauke jau buvo tamsoka, miškelyje vieta, kurioje buvo, buvo neapšviesta. Atsikėlęs nuo žemės, T. L. svirduliavo (b. l. 46).

Liudytojas A. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rudenį, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, apie 19 val. pas jį į tada nuomojamus namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai T. L., E. D., A. S. ir šio brolis G. R. Jie pabendravo. Vėliau jis turėjo važiuoti pas draugą, nes turėjo reikalų, o jie visi sugalvojo kur nors eiti išgerti. Jie išėjo, jis nuvažiavo savo reikalais, o jie, kiek matė ar šie jam sakė, dabar jau neprisimena, nuėjo į miškelį priešais parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dar vėliau, kai jis jau buvo grįžęs namo, pas jį vėl atėjo E. D., A. S. ir G. R. E. D. papasakojo, kad miškelyje, išgėręs T. L. pradėjo prieš kaltinamąjį vaidinti, demonstruoti bokso judesius. E. D. pasakė „apsiramink“, o T. L. paklausė „kas bus?“. E. D. žodžiu prašė apsiraminti T. L., nes kitaip gaus į galvą. Kadangi nukentėjusysis toliau išsidirbinėjo, vaidino „kietą“, tai E. D. sudavė šiam vieną kartą ranka į veido sritį. Nuo smūgio T. L. nugriuvo ir „atsijungė“. Kai šis atsikėlė, E. D. paklausė „nu ką, apsiraminai?“, bet T. L. vėl pradėjo kažkaip išsidirbinėti. Tada E. D. paklausė „tai dar nori?“, nukentėjusysis atsakė „nu davaj“. Tada E. D. dar kartą sudavė T. L. į galvos sritį. Ar kumščiu ar delnu sudavė kaltinamasis, šis nesakė. Po antro smūgio nukentėjusysis vėl nukrito ant žemės. Atsikėlęs jis pradėjo gąsdinti, kad pasikvies „chebrą“, suspardys kaltinamąjį ir panašiai. Taip gąsdindamas ir vaidindamas, kad skambina, T. L., palikęs savo kuprinę, pabėgo. Kiek pažįsta T. L., tai šis išgėręs visuomet prie visų kabinėjasi, vaidina „kietą“, mosikuojasi (b. l. 50).

Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. D. ir T. L. yra jo pažįstami. 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai dienos neprisimena, jis, ir minėti asmenys miškelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) priešais parduotuvę (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių su jais dar buvo G. R., jo buvusio geriausio draugo A. brolis, bet šis su jais negėrė ir, jam atrodo, anksčiau išėjo ir įvykio nematė. Buvo apie 21 val. Jie jau buvo stipriai apgirtę. Tarp E. D. ir T. L. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai, neprisimena. Gal dėl cigaretės ar panašiai. Nukentėjusysis pradėjo kibti prie E. D. sakydamas jam kažką apie trenkimą ar muštynes. Kaltinamasis nenorėjo prasidėti su T. L., bet šis vis agresyviai lindo, mosikavosi prieš E. D. rankomis, tarsi bandydamas jam trenkti ar gąsdindamas, kad trenks. Tada E. D. sudavė T. L. vieną kartą ranka (delnu ar kumščiu neprisimena) į veido sritį. T. L. nugriuvo. Pasodino nukentėjusįjį ir apie 2 min. šis ramiai sėdėjo. Jo manymu, T. L. nebuvo praradęs sąmonės, nes mirksėjo. Taip pasėdėjęs, nukentėjusysis atsikėlė ir pradėjo vėl kibti prie E. D., klausinėti ir reikalauti savo daiktų. Tuo momentu, kai liudytojas nusisukęs ieškojo daiktų, išgirdo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju vėl konfliktuoja. Atsisuko ir pamatė, kad T. L. vėl agresyviai lenda prie E. D. Tada kaltinamasis dar kartą sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Ant T. L. veido prie kažkurios akies tada jau pamatė kraują. Abu kartus juos bandė išskirti, bet pirmą kartą nepavyko, o antrą kartą nesuspėjo. Po antro smūgio T. L. vėl nugriuvo, kai atsikėlė, bandė kažkam skambinti, grasino, kad jiems bus blogai, po to pabėgo. Kokie E. D. ir T. L. santykiai, negali pasakyti, nežino ar jie draugai, ar tik pažįstami. Juos kartu matė pirmą kartą. Nukentėjusysis buvo labai girtas, sunkiai laikėsi ant kojų. Jo manymu, T. L. iš tikrųjų kėlė grėsmę E. D. (b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 3393/2020 (01) nustatyta, kad, remiantis T. L. apžiūros duomenimis, T. L. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kraujo išlaja į kairįjį obuolį, odos nubrozdinimas dešinėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai galimai padaryti 3–6 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesant komplikacijų nubrozdinimai ir kraujosruvos sugyja be pasekmių. Sužalojimų padarymo metu T. L. turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28–29).

2021 m. vasario 9 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos T. L. atsiųstos susirašinėjimo su kaltinamuoju E. D. žinutės (b. l. 42–43).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. L. bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. E. D. parodė, kad lapkričio 15 d. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis su A. S., T. L. ir G. R., vartojo alkoholį, t. y. degtinę. Jam ir T. L. apsižodžiavus, nukentėjusiajam pradėjus mosikuoti rankomis, kaltinamasis du kartus kaire ranka sudavė T. L. į veido sritį. Tokius E. D. parodymus patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų G. R. ir A. S., taip pat netiesioginio liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad liudytojai G. R., A. S. ir A. R. būtų suinteresuoti duoti tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Be to, aplinkybę, kad E. D. panaudojo fizinį smurtą prieš T. L., įrodo nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. D. kaltę netiesiogiai įrodo ir 2021 m. vasario 9 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtos T. L. atsiųstos susirašinėjimo su kaltinamuoju E. D. žinutės (b. l. 42–43). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. G 3393/2020 (01), T. L. nustatyta kairės akies vokų poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu ir kraujo išlaja į kairįjį obuolį. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28–29). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu, taip pat tuo, kad minėti sužalojimai buvo padarytas kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam nežymiai sutrikdytos sveikatos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam suduotų smūgių lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad E. D. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Taigi E. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. D. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą konflikto metu prieš vieną asmenį, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatą.

E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-207-1073/2018 ir kt.).

Kaip minėta, E. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje išgėręs T. L. pradėjo kibti prie kaltinamojo, po to, mosikuoti rankomis prieš jį. Dėl tokio elgesio kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Tokius E. D. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti tiesioginiai nagrinėjamo įvykio liudytojai G. R. ir A. S., kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. T. L. teisiamojo posėdžio metu duoti priešingi parodymai atmetami kaip prieštaraujantys tiek E. D. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, tiek minėtų liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių T. L. turėjo kibti prie E. D. ir mosikuoti rankomis. Akivaizdu, kad nukentėjusysis pirmas savo iniciatyva sąmoningai dėl neblaivumo atliko minėtus veiksmus. Tai supykdė E. D. ir paskatino nusikalsti – panaudoti fizinį smurtą prieš T. L. Nors fizinio smurto panaudojimas prieš T. L. nelaikytinas E. D. atsakomybę šalinančia aplinkybe (pavyzdžiui, būtinąja gintimi), tačiau pripažintina, kad nukentėjusysis provokuojančiai elgėsi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui prieš jį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

E. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietojo vartojo alkoholį ir tai turėjo įtakos jo elgesiui prieš T. L. Tai, kad E. D. vartojo alkoholį, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. R. ir A. S., taip pat nukentėjusysis T. L. Nors E. D. neblaivumas po įvykio nebuvo nustatytas alkoholio matuokliu ar kitu būdu, tačiau asmens neblaivumą taip pat galima įrodyti kitais įrodymais, pavyzdžiui, asmenų parodymais. Šiuo atveju tiek E. D., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymų pakanka pripažinti, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo neblaivus. Taip pat nėra abejonių, kad E. D. dėl apsvaigimo nesusikontroliavo ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Todėl nustatytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad E. D. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (už nesunkių nusikaltimų padarymą atliko bausmę 2019 m. balandžio 30 d.). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 65–66), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 72–79), nedirba (b. l. 64). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti E. D. paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V.        Civilinis ieškinys

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo E. D. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 38).

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).

Nukentėjusysis T. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad jam kainavo vaistai, kuriuos gėrė nuo galvos skausmo, buvo sunku važiuoti į darbą, nepatogu prieš kitus žmones. Nors sužalojimai sugijo, nagrinėjamo įvykio metu sužeista akis kartais ašaroja, mato gerai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad po šio įvykio labai išgyveno. Dėl patirtos traumos nedarbingumo neturėjo, tačiau buvo labai nemalonu eiti į darbą su mėlyne ant veido ir visiems aiškintis, buvo sunku morališkai. Taip pat sumuštą vietą labai skaudėjo, skaudėjo galvą, sunku buvo miegoti naktimis. Į jokias kitas gydymo įstaigas dėl sumušimo gydymo nesikreipė, tačiau gydėsi pats, gėrė „Ibuprofeną“, tepėsi tepalu „Traumelis“ (b. l. 21, 36).

Dėl prašomos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. L. sveikatą. Kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė du kartus T. L. į veido sritį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pasak T. L., jam buvo nemalonu eiti į darbą, nepatogu prieš kitus darbuotojus, sunku jiems paaiškinti esamą situaciją. Kita vertus, teismas nenustatė, kad jam padaryti sužalojimai itin trukdytų atlikti darbo funkcijas (dirbti (duomenys neskelbtini)). Teigti, kad yra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo T. L. kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai, negalima. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad T. L. iki šiol kartais ašaroja nagrinėjamo įvykio metu sužeista akis, kaip teigė nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme. Taip pat nėra objektyvių duomenų (medicinos dokumentų ar kt.), kad nukentėjusysis pradėjo vartoti jo nurodytus vaistus („Ibuprofeną“ ir tepalą „Traumelis“) dėl galvos skausmo ar kitų ligų simptomų. To negalima pripažinti vien remiantis nukentėjusiojo parodymais. Byloje nustatyta, kad E. D. nedirba.

Teismas taip pat vertina anksčiau aptartą byloje nustatytą situaciją, kai E. D. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis T. L. elgesys (nuosprendžio 5 lapas). Tai laikytina dideliu nukentėjusiojo neatsargumu civilinės (deliktinės) atsakomybės prasme (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Todėl T. L. prašoma priteisti neturtinė žala gerokai mažintina.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jam iš E. D. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos dydis.

VI.        Kiti klausimai

E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–90). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros su pareigomis:

1) pareiga bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) pareiga bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo T. L. (T. L.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

iš E. D. nukentėjusiajam T. L. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti E. D. kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Darius Lukaitis