Civilinė byla Nr. e3K-3-398-687/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00630-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 2.6.8.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų vystymas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitral“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų vystymas“ byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Danijos bendrovei „Vitral A/S“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko, kurio prievolės įvykdymas buvo užtikrintas garantija, teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu garantija buvo pasinaudota pažeidžiant užtikrintos prievolės sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Vitral“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ 44 206,11 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. vasario 19 d. ji ir atsakovė UAB „Pastatų vystymas“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė terminuotai iki 2015 m. balandžio 30 d. išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas Klaipėdoje, Pramonės g. 8. 2010 m. kovo 1 d. patronuojančioji bendrovė „Vitral A/S“ išdavė garantiją, kurią pasirašė šios bendrovės direktorius J. B.-K. (J. B.-K.). Pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui ieškovė savo lėšomis nuomojamas patalpas sutvarkė ir iš jų išsikraustė, grąžino patalpas atsakovei tokios būklės, kokios jas gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, tačiau atsakovė delsė priimti patalpas, o 2015 m. gegužės 12 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl tariamų 54 867,86 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė neva patyrė, šalindama ieškovės tariamai padarytus nuomojamų patalpų ir lauko aikštelės defektus, atlyginimo. Ieškovė su atsakovės reikalavimu dėl 54 867,86 Eur tariamų nuostolių atlyginimo nesutiko.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017 konstatavo, kad Danijos bendrovės „Vitral A/S“ išduota garantija yra nepriklausoma, t. y. garantija pagal pirmą pareikalavimą, ir priteisė atsakovei iš Danijos bendrovės „Vitral A/S“ 34 873 Eur pagal garantiją, 6 proc. metines procesines palūkanas bei 5039,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Danijos įmonė „Vitral A/S“, įvykdžiusi teismo nutartį ir atsakovei iš viso sumokėjusi 44 206,11 Eur, pareikalavo iš ieškovės kompensuoti šią sumą pagal pateiktą sąskaitą, šią ieškovė apmokėjo 3 banko pavedimais.
5. Ieškovės įsitikinimu, jos turėtos 44 206,11 Eur išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl to, kad atsakovė savo reikalavimo teise pagal garantiją pasinaudojo nesąžiningai ir neteisėtai, pažeisdama Nuomos sutarties sąlygas. Garantija pagal nuomos sutartį buvo išduota užtikrinti atsakovės nuostoliams, susijusiems su jos investicijomis į patalpų pritaikymą ieškovės poreikiams, tam atvejui, jeigu nuomos sutartis būtų nutraukta prieš terminą, o ne nuostoliams, kuriuos nuomotojas neva patyrė šalindamas nuomininko padarytus nuomojamo turto defektus, užtikrinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 34 873 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Byloje teismas nustatė, kad nuomininkės UAB ,,Vitral“ įsipareigojimų nuomotojai UAB ,,Pastatų vystymas“ įvykdymas buvo užtikrintas nuomininkės patronuojančiosios bendrovės „Vitral A/S“ 2010 m. kovo 1 d. ,,neatšaukiama garantija“, kuria pastaroji neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB ,,Pastatų vystymas“ bet kokią sumą, neviršijančią 34 873 Eur, per septynias darbo dienas nuo UAB ,,Pastatų vystymas“ pirmo pareikalavimo raštu su nuoroda į šią garantiją, nurodant, kad UAB ,,Vitral“ visiškai ar iš dalies neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
8. Nuomos sutarties šalys jos 4 straipsnio 5.2 punkte susitarė, kokiomis aplinkybėmis bus naudojama patronuojančiosios bendrovės garantija, būtent: ji bus panaudota nuomotojo minimaliems nuostoliams kompensuoti (negautos nuomos pajamos), neįskaičius nuomininko skolų, jeigu nuomotojas nutrauks sutartį šios sutarties 5 straipsnio 3 dalyje (nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą dėl nuomininko kaltės) ar 5 straipsnio 7.1 punkte (nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės) nustatytais atvejais.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pažeidusi prievolę pagal šias šalių sudarytos Nuomos sutarties nuostatas, taip pat byloje atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė būtų padariusi žalą išsinuomotam turtui. Dėl to spręsta, jog ieškovė neturėtų patirti nuostolių, susijusių su Nuomos sutarties vykdymu, o atsakovė, kurios teisėti interesai nebuvo pažeisti, negali nepagrįstai praturtėti. Teismo vertinimu, situacija, kai, nesant ieškovės prievolės pažeidimo, atsakovė patyrė nuostolių, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
10. Teismas akcentavo, kad šioje byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti, jos teigimu, padarytus nuostolius išnuomotoms patalpoms ir nuostolių dydį, bei pažymėjo, jog šių nuostolių atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė. Dėl to sprendė, kad, ieškovei nepažeidus šalių sudarytos Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkto nuostatų, tačiau atsakovei prisiteisus iš trečiojo asmens pagal garantiją ir ieškovei sumokėjus trečiajam asmeniui 34 873 Eur sumą, ieškovė patyrė 34 873 Eur nuostolių, kuriuos atlyginti turi pareigą atsakovė.
11. Nurodyta, kad garantas Danijos bendrovė „Vitral A/S“ turėjo pagal pasirašytą garantiją išmokėti atsakovei garantijoje nurodytą sumą, tačiau šio reikalavimo neįvykdė, todėl atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garantijoje nurodytos sumos priteisimo. Taigi, pareiga sumokėti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą garantui Danijos bendrovei „Vitral A/S“ atsirado dėl jos paties veiksmų, be pagrindo atsisakius sumokėti pagal garantiją ir nepripažįstant ieškovės ieškinio. Kadangi atsakovės ieškinys dėl garantijos priteisimo buvo tenkintas, trečiasis asmuo turėjo pareigą atsakovei sumokėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priskaičiuotas palūkanas, už kurias nagrinėjamu atveju ieškovė neatsako, todėl, teismo vertinimu, ieškovė be pagrindo sumokėjo šias sumas trečiajam asmeniui ir neturi pagrindo šių sumų atlyginimo reikalauti iš atsakovės. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimo dalis priteisti jai 9333,11 Eur nuostolių, kuriuos sudaro trečiojo asmens atsakovei sumokėtos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teismo netenkinta.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Vitral“ ir atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ apeliacinius skundus, 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija sprendė, kad tai, jog garantas, esant nepriklausomai garantijai, privalo išmokėti garantijos sumą, jeigu reikalavimas pareikštas per garantijos sutartyje nustatytą terminą ir atitinka kitas garantijoje nurodytas sąlygas, savaime nereiškia, jog kreditorius turi teisę savo nuožiūra, nepriklausomai nuo sutarties, kurios įvykdymą užtikrina garantija, sąlygų, reikalauti garantijos sumos išmokėjimo, o jos išmokėjimo atveju skolininkas, kurio prievolės įvykdymas buvo užtikrintas garantija, neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu garantija buvo pasinaudota pažeidžiant užtikrintos prievolės sąlygas. Garantijos nepriklausomumas nuo pagrindinės prievolės pasireiškia tik tuo, kad garantas neturi tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, nes gali atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą tik tiesiogiai įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.92 straipsnio 4–5 dalys), todėl kreditorius, pareiškęs reikalavimą garantui, neprivalo įrodinėti, kad skolininkas (šiuo atveju – nuomininkas) pažeidė sutartį.
14. Pažymėta, kad kilus ginčui tarp pagrindinės prievolės šalių dėl to, kokie įsipareigojimai buvo užtikrinti garantija ir ar skolininkas pažeidė užtikrintą prievolę, t. y. ar atsirado teisėtas pagrindas pasinaudoti trečiojo asmens išduota garantija, turi būti vadovaujamasi būtent nuomos sutarties, o ne garantijos, sąlygomis.
15. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nuomotojas įsipareigojo pritaikyti nuomojamas patalpas nuomininko poreikiams: Nuomos sutarties 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas jo įsipareigojimas rekonstruoti patalpas pagal pridėtą rekonstrukcijos planą (priedas Nr. 7), o šios rekonstrukcijos išlaidos buvo įtrauktos į nuomos mokestį kaip nuomininko mokama papildoma nuomos mokesčio dedamoji dalis (4 straipsnio 1.1–1.2 papunkčiai). Nuomininkas taip pat įsipareigojo iki 2010 m. kovo 1 d. pateikti 34 873 Eur patronuojančiosios bendrovės garantiją, galiojančią negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties laikotarpiu (4 straipsnio 5 dalis), kuri bus panaudota šio straipsnio 5.2 punkte nustatytu atveju (žr. nutarties 7 punktą).
16. Kolegija darė išvadą, kad atsakovės argumentavimas, jog reikalavimas atlyginti nuostolius dėl nepagrįsto ir (ar) neteisėto pasinaudojimo garantija privalėjo būti pareikštas būtent byloje, kuri buvo nagrinėjama pagal kreditoriaus ieškinį garantui, iš atsakovės nurodomos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 turinio neišplaukia. Šioje kasacinio teismo nutartyje nėra nurodoma, kad ginčai tarp kreditoriaus ir garanto bei tarp skolininko ir kreditoriaus privalo būti nagrinėjami vienoje byloje, tačiau išaiškinta, jog tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik tai, ar kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę.
17. Kolegija nurodė, kad aplinkybę, jog, remiantis Nuomos sutartimi, garantija buvo užtikrintas būtent nuomotojo papildomų investicijų, pritaikant patalpas nuomininkės reikmėms, atlyginimas sutarties nutraukimo atveju. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkte nustatytas tik vienas iš garantijos panaudojimo atvejų, tačiau apskritai garantija buvo užtikrintas visų nuomininko pagal sutartį įsipareigojimų įvykdymas bei visi galimi nuostoliai, nenurodo jokios kitos nuomos sutarties sąlygos bei nepateikė jokių įrodymų, kad šalys tarėsi ir dėl kitų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo garantija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).
18. Atkreiptas dėmesys į tai, kad, atsakovei nereiškiant reikalavimo priteisti nuostolių, susijusių su nuomininkės pareigos grąžinti turtą tinkamos būklės, pažeidimu, atlyginimo, o ieškovei byloje įrodinėjus, kad garantija neapėmė tokio pobūdžio nuostolių užtikrinimo, pirmosios instancijos teismo argumentai, esą atsakovė neįrodė, kad ji patyrė nuostolių dėl išnuomoto turto sužalojimų, iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini kaip pertekliniai, išeinantys už byloje pareikšto ieškinio dalyko bei jo faktinio pagrindo ribų, tačiau šis dalies motyvų šalinimas nedaro įtakos teisiniam bylos rezultatui (ieškinio patenkinimui iš dalies).
19. Kasacinis teismas, patenkindamas atsakovės reikalavimą garantui, nutartyje Nr. e3K-3-323-421/2017 konstatavo, kad, esant nepriklausomai garantijai, garantas privalėjo išmokėti garantijos sumą, nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo fakto bei aplinkybių. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuota, kad garantas nepagrįstai atsisakė išmokėti garantijos sumą ir dėl to civiliniame procese atsiradusios papildomos išlaidos (procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas) vertintinos būtent kaip garanto neteisėtų veiksmų (nepagrįsto atsisakymo išmokėti garantijos sumą) pasekmė. Kolegija sprendė, kad šiuo atveju nėra reikšminga tai, kad kreditorius garantija pasinaudojo pažeisdamas nuomos sutarties sąlygas, kadangi tuo atveju, jeigu garantas būtų įvykdęs savo prievolę pagal garantiją, skolininkui (ieškovei) kompensavus garantui jo išmokėtą sumą bei atitinkamai pareiškus ieškinį, ginčijant kreditoriaus (atsakovės) teisę į garantijos išmokėjimą, tokios išlaidos nebūtų buvusios patirtos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Pastatų vystymas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad nepriklausomos garantijos turinys ir panaudojimo atvejai turi būti aiškinami remiantis ne garantijos, bet Nuomos sutarties nuostatomis, iš esmės paneigė garantijos savarankiškumą nuo pagrindinės prievolės, prilygino garantiją laidavimui, taip pat pažeidė garantijos uždarumo principą. Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Esant išduotai nepriklausomai garantijai garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta. Todėl kreditoriaus reikalavimas garantui yra teisėtas, jeigu jis atitinka nepriklausomos garantijos sąlygas. Garantija nepraranda savo savarankiškumo ir tuo atveju, kai skolininkas, regreso tvarka atlyginęs garantui jo sumokėtą sumą, pareiškia ieškinį kreditoriui. Tokio ginčo atveju kreditoriaus reikalavimo garantui pagrįstumas negali būti revizuojamas remiantis pagrindinės prievolės sąlygomis, kadangi tai reikštų nepriklausomos garantijos savarankiškumo pažeidimą. Nepriklausomos garantijos galiojimo ir jos taikymo atvejus apibrėžia būtent pačios garantijos tekstas. Skolininko reikalavimas kreditoriui galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu skolininkas įrodytų, kad jis nepažeidė pagrindinės prievolės, t. y. kad kreditorius pasinaudojo garantija paneigdamas jos kaip prievolės užtikrinimo būdo esmę. Trečiojo asmens garantijoje, kuri buvo išduota laisva valia jau po Nuomos sutarties sudarymo, nebuvo jokių papildomų sąlygų gauti joje nurodytą sumą, garantija nebuvo pakeista ar panaikinta. Pažymėta, jog garantijos tekste buvo tiesiogiai nustatytas jos panaudojimas bet kokių ieškovės padarytų Nuomos sutarties pažeidimų atveju. Garantijoje nebuvo jokio jos panaudojimo atvejų ribojimo, pavyzdžiui, nurodant, kad garantija apima tik negautas pajamas (nuostolius). Nuomos sutartis ir garantija yra du savarankiški sandoriai, kurių šalys yra skirtingos. Todėl Nuomos sutarties nuostatos negali būti taikomos interpretuojant garantijos turinį ir Nuomos sutarties sąlygų nesilaikymas, net jeigu jis ir būtų nustatytas, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės reikalavimo trečiajam asmeniui išmokėti garantijoje nurodytą sumą teisėtumo.
20.2. Teismai, taikydami tik lingvistinį sutarčių turinio aiškinimo metodą ir taip pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai pripažino, kad Nuomos sutarties sąlygos nustatė, jog garantija gali būti panaudota ne visais atvejais, kai nuomininkams pažeidžia savo įsipareigojimus, bet tik nuomotojo minimaliems nuostoliams kompensuoti (negautos nuomos pajamos), jeigu nuomotojas nutrauks sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės arba jeigu Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą nuomininko iniciatyva, nesant nuomotojo kaltės. Bylą nagrinėję teismai Nuomos sutarties nuostatas turėjo aiškinti atsižvelgdami į atsakovės ir ieškovės ikisutartinius santykius, Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes (atsakovės vadovo laiškai) ir tikslus, taip pat šalių santykius po Nuomos sutarties sudarymo (dviejų garantijos versijų buvimą), taip pat į tai, kad Nuomos sutartis yra vientisas susitarimas ir jos sąlygos turi būti aiškinamos kitų sąlygų kontekste. Sistemiškai aiškinant šias Nuomos sutarties 4 straipsnio 3 ir 5 punkto nuostatas darytina išvada, kad garantija apėmė ir tuos atvejus, kai ieškovė nesumoka nuomos mokesčio. Tuo atveju, jeigu garantija apimtų tik minimalių atsakovės nuostolių atlyginimo nutraukus Nuomos sutartį atvejį, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, tuomet ji apskritai netektų prasmės, nes nutartyje nurodyti nuostoliai galėtų būti patirti tik nutraukus Nuomos sutartį, kai garantija jau nebegaliotų. Sistemiškai aiškinant Nuomos sutarties nuostatas yra akivaizdu, kad garantija apėmė bet kokį ieškovės padarytą Nuomos sutarties pažeidimą ir iš jo kylančią piniginę prievolę atsakovei, o Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkte buvo nurodytas tik vienas specifiškiausias garantijos panaudojimo atvejis, t. y. negautos pajamos, jeigu Nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Sudarant Nuomos sutartį ieškovė (nuomininkas) buvo įsteigta nauja įmonė, neturinti jokios veiklos vykdymo istorijos ir geros dalykinės reputacijos, todėl atsakovei (nuomotojui) buvo itin svarbu gauti aiškų Nuomos sutarties įvykdymo užtikrinimą. Jeigu šalių ketinimas būtų išduoti riboto panaudojimo garantiją, tai būtų tiesiogiai nurodyta pačioje garantijoje, kuri buvo išduota jau po Nuomos sutarties sudarymo.
20.3. Teismai atsakovei taikė civilinę atsakomybę, nenustatę jos neteisėtų veiksmų, kuris yra būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017 pripažino, kad atsakovės reikalavimas trečiajam asmeniui (garantui) dėl garantijoje nurodytos sumos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, kartu kasacinis teismas atmetė trečiojo asmens ir ieškovės argumentus dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo naudojantis garantija. Vienintelis galimas atsakovės neteisėtas veiksmas būtų garantijos panaudojimas ieškovei nepažeidus Nuomos sutarties. Tai reikštų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi garantija paneigiant jos kaip prievolės užtikrinimo būdo esmę. Visais kitais atvejais atsakovės pasinaudojimas garantija yra teisėtas, kadangi jis atitinka garantijos sąlygas, pagal kurias garantija apėmė visas ieškovės pinigines prievoles atsakovei, kylančias iš Nuomos sutarties. Minėta, kad ieškovė aplinkybės, kad ji nepažeidė Nuomos sutarties, neįrodinėjo ir ši aplinkybė byloje nebuvo nustatyta.
20.4. Pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles teismai nevertino įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai vertino atsakovės vadovo 2010 m. kovo 16 d. el. laiško turinį, vadovaudamasis tik pažodiniu jo aiškinimu, visiškai neatsižvelgdamas į įrodymų visumą ir nenaudodamas kitų įrodymų tyrimų metodų. Dėl to nepagrįstai spręsta, kad šis laiškas patvirtina, jog garantija apėmė tik neatsipirkusių atsakovės investicijų atlyginimą Nuomos sutarties nutraukimo atveju.
21. Ieškovė UAB „Vitral“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl nepriklausomos garantijos, bet dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos Nuomos sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo. Dėl to šioje byloje nepriklausomos garantijos savarankiškumo aspektas nenagrinėtinas kaip nesusijęs su ginčo dalyku. Nuomos sutarčiai galioja sutarties uždarumo principas. Ji buvo sudaryta tik ieškovės ir atsakovės, trečiasis asmuo nėra šios sutarties šalis, todėl atskiras įsipareigojimas, kurį jis prisiėmė, negali daryti įtakos Nuomos sutarties sąlygų aiškinimui. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo argumentus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-295/2014 išaiškinimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nagrinėjamos ir cituojamos bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad tai nėra taikytinas precedentas.
21.2. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, todėl ieškovės įrodinėjimo pareiga – įrodyti, kad atsakovė pažeidė Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkto nuostatą. Tuo tarpu atsakovės įrodinėjimo pareiga yra teikti įrodymus, kad ji Nuomos sutarties sąlygų nepažeidė ir sutartį vykdė tinkamai. Kitoks įrodinėjimo aiškinimas ir taikymas ne tik prieštarautų įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp ginčo šalių principui, bet ir bendriems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Taigi ieškovė šioje byloje neturėjo pareigos įrodyti, jog tinkamai vykdė Nuomos sutartį.
21.3. Atsakovė netinkamai interpretuoja Nuomos sutarties sąlygas, todėl padaro faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad garantija apėmė bet kokį ieškovės padarytą Nuomos sutarties pažeidimą ir iš jo kylančią piniginę prievolę. Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkte yra aiškiai, nedviprasmiškai apibrėžtos dvi situacijos, kada atsakovė pagal Nuomos sutartį gali pasinaudoti trečiojo asmens išduota garantija. Be to, sutarties neaiškumai yra aiškinami prie sutarties prisijungiančios šalies naudai, šiuo atveju ieškovės naudai, nes Nuomos sutartį parengė atsakovė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aplinkybė, kad trečiasis asmuo atsakovei išdavė platesnio pobūdžio ir taikymo garantiją, niekaip negali daryti įtakos jos įsipareigojimams ieškovei pagal Nuomos sutartį.
21.4. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos draudė jos ir ieškovės sudaryta Nuomos sutartis, t. y. pažeidė Nuomos sutarties 4 straipsnio 5.2 punkto nuostatą. 2015 m. balandžio 30 d. Nuomos sutartis baigėsi suėjus terminui, kuriam ji ir buvo sudaryta, todėl atsakovei neliko nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti ir gauti pinigų pagal trečiojo asmens išduotą garantiją. Ta aplinkybė, kad teismai procesiniuose sprendimuose nenurodo, jog yra visos, įskaitant ir neteisėtus veiksmus, civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nekeičia galutinio šio ginčo sprendimo.
21.5. Atsakovės vadovo el. laiško turinys patvirtina, kad Nuomos sutarties kontekste atsakovei garantija buvo reikalinga tam atvejui, jeigu Nuomos sutartis būtų nutraukta prieš terminą, t. y. anksčiau, negu atsakovei atsipirktų investicijos. Atsakovės nurodymas, kokiomis sąlygomis ji įprastai susitaria su kitais nuomininkais, šioje byloje visiškai neturi reikšmės, nes atsakovės įsipareigojimai kitiems jos nuomininkams nelemia Nuomos sutarties sąlygų aiškinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skolininko teisės ginčyti kreditoriaus nepagrįstą reikalavimą garantui įvykdyti prievolę pagal nepriklausomą garantiją
22. Šalys 2010 m. vasario 19 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Pastatų vystymas“ terminuotai iki 2015 m. balandžio 30 d. išnuomojo ieškovei UAB „Vitral“ negyvenamąsias patalpas Klaipėdoje, Pramonės g. 8. Nuomos sutarties 4 straipsnio 5 dalyje ieškovė, be kita ko, įsipareigojo iki 2010 m. kovo 1 d. pateikti 34 873 Eur patronuojančiosios bendrovės (Danijos bendrovės „Vitral A/S“) garantiją, galiojančią Nuomos sutarties laikotarpiu.
23. Pasibaigus Nuomos sutarčiai atsakovė UAB „Pastatų vystymas“ pateikė Danijos bendrovei „Vitral A/S“ reikalavimą per septynias dienas sumokėti 34 873 Eur pagal išduotą garantiją. Šiai nesutikus mokėti garantijoje nurodytos sumos, šalių ginčas buvo sprendžiamas teisme ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. galutine nutartimi byloje Nr. e3K-3-323-421/2017 pagal UAB „Pastatų vystymas“ ieškinį Danijos bendrovei „Vitral A/S“ dėl skolos pagal šią suteiktą garantiją priteisimo UAB „Pastatų vystymas“ ieškinį tenkino ir, be kita ko, priteisė UAB „Pastatų vystymas“ iš atsakovės Danijos bendrovės „Vitral A/S“ 34 873 Eur pagal pareikalavimo garantiją. Danijos bendrovė „Vitral A/S“, išmokėjusi kreditorei priteistą sumą, šių nuostolių atlyginimo pareikalavo iš skolininkės UAB „Vitral“. Skolininkė, atlyginusi garanto turėtus nuostolius, pateikė ieškinį šioje byloje kreditorei UAB „Pastatų vystymas“ dėl garantui sumokėtos sumos atlyginimo, nes šiuo atveju nepagrįstai buvo pareikalauta iš garanto įvykdyti prievolę.
24. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pažeidusi prievolę pagal šalių sudarytos Nuomos sutarties nuostatas, todėl neatsirado kreditorei teisėtas pagrindas pasinaudoti trečiojo asmens išduota garantija. Taip pat teismų nurodyta, kad, kilus ginčui, ar skolininkė pažeidė užtikrintą prievolę, turi būti vadovaujamasi būtent Nuomos sutarties, o ne garantijos, sąlygomis.
25. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad skolininkė, atlyginusi garantui jo sumokėtą sumą kreditorei ir reikšdama ieškinį kreditorei dėl tokių nuostolių atlyginimo, jai nepagrįstai pasinaudojus garantija, turi būti išlaikomas garantijos nepriklausomumas ir jos panaudojimas turi būti aiškinamas garantijos sąlygomis, bet ne pagrindinės prievolės, t. y. Nuomos sutarties, sąlygomis.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-323-421/2017 Danijos bendrovės „Vitral A/S“ suteikta garantija savo esme buvo pripažinta kaip nepriklausoma garantija (garantija pagal pirmą pareikalavimą). Šis kasacinio teismo pateiktas garantijos kvalifikavimas yra laikytinas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
27. Nepriklausomoje garantijoje iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
28. Kadangi nepriklausoma garantija, priešingai nei paprastoji, sąlyginė garantija, yra nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės vykdymo, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. e3K-3-323-421/2017, pažymėta, kad garantiją pagal pirmą pareikalavimą išdavusi Danijos bendrovė „Vitral A/S“, gavusi kreditorės UAB „Pastatų vystymas“ reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasi tik garantijos sąlygomis ir nevertindama pagrindinės prievolės įvykdymo. Kadangi UAB „Pastatų vystymas“, nepraleidusi termino, informavo garantą, kad skolininkė (UAB „Vitral“) neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Nuomos sutarties sąlygas, nesant aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės (CK 6.92 straipsnio 5 dalis), prašant išmokėti neviršytą garantijoje nurodytą sumą, garantas turėjo vykdyti savo prievolę pagal garantiją.
29. Pažymėtina, kad nutarties 28 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas buvo pateiktas byloje, kurioje buvo kilęs ginčas tarp garanto ir kreditorės, kai garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal išduotą nepriklausomą garantiją. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp kitų subjektų, t. y. skolininkės ir kreditorės, kai skolininkė manė, kad kreditorė nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę ir dėl to ji turi atlyginti skolininkės patirtus nuostolius, kuriuos sudarė garantui sumokėta kompensacija už jo prievolės pagal garantą įvykdymą. Taigi aiškinant šį, savarankišką, šalių teisinį santykį, kyla klausimas, ar garantijos panaudojimo pagrįstumas nagrinėjamoje byloje turi būti aiškinamas remiantis garantijos ar pagrindinės prievolės, t. y. Nuomos sutarties, sąlygomis.
30. Siekiant atskirti skolininko, kreditoriaus ir garanto įsipareigojimų apimtį ir šias šalis siejančius teisinius santykius kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp garanto ir kreditoriaus, kai kreditoriui pareikalavus garantas atsisako įvykdyti savo prievolę pagal garantijos sutartį ir kreditorius ginčija tokį garanto atsisakymą ir prašo teismo įpareigoti garantą įvykdyti jo prievolę, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo), ar kreditorius reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas (CK 6.92 straipsnio 4 dalis), ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių garantui nevykdyti prievolės. Pažymėtina, kad, kai išduota banko garantija, kreditoriaus reikalavimas turi atitikti CK 6.93 straipsnio 4 dalies sąlygas. Tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
31. Teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo atveju skolininkė UAB „Vitral“ ir kreditorė UAB „Pastatų vystymas“ turi tarpusavio įsipareigojimus dėl pagrindinės prievolės (Nuomos sutarties) įvykdymo. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties privalomumo ir vykdymo principu, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Šiuo atveju šalys sudarė konkretų susitarimą, t. y. Nuomos sutartį, ir būtent šios sutarties įsipareigojimams užtikrinti buvo išduota patronuojančiosios bendrovės „Vitral A/S“ garantija. Taigi kreditorė teisę reikalauti iš garanto įvykdyti prievolę turi ne bet kada, o tik tada, kai neįvykdyta pagrindinė prievolė, už kurią buvo garantuojama. Kadangi Danijos bendrovės „Vitral A/S“ garantija nagrinėjamu atveju buvo išduota nepriklausoma, todėl, byloje Nr. e3K-3-323-421/2017 kreditorei pareikalavus garantijoje nurodytos sumos, tame civiliniame procese, priešingai nei argumentuojama kasaciniame skunde, nebuvo nagrinėtas pagrindinės prievolės įvykdymas ar neįvykdymas dėl suteiktos garantijos pobūdžio (žr. nutarties 26, 27 punktus). Dėl to skolininkė, manydama, kad kreditorė nepagrįstai paprašė garantijos įvykdymo, būtent nagrinėjamoje byloje gali remtis pagrindinės prievolės, t. y. Nuomos sutarties, sąlygomis, įrodinėdama, kad ji tinkamai vykdė savo prievolę, o kreditorė nepagrįstai pasinaudojo jai suteikta garantija. Toks aiškinimas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nepaneigia garantijos, kaip nepriklausomos nuo pagrindinės prievolės, esmės, nes šiuo atveju yra nagrinėjami santykiai tik tarp skolininkės ir kreditorės, jų tarpusavio įsipareigojimai.
32. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė, šiuo atveju siekdama įrodyti, kad kreditorė nepagrįstai paprašė garantijos įvykdymo, turi įrodyti, kad nebuvo nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties sąlygų, kurių įvykdymas užtikrinamas garantu, neįvykdymo ar pažeidimo ir todėl kreditorė neturėjo teisės pasinaudoti garantija.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-323-421/2017 nurodyta, kad garantas yra laisvas suteikti platesnio pobūdžio garantiją, negu sutarė skolininkė ir kreditorė Nuomos sutartyje. Tačiau pažymėtina, kad šis garanto pasirinkimas, jo teisės įgyvendinimas negali pakeisti skolininkės ir kreditorės tarpusavio teisių ir pareigų santykio, prisiimto pagal sudarytą Nuomos sutartį. Danijos bendrovė „Vitral A/S“, suteikusi garantiją, nėra Nuomos sutarties šalis, šiuo susitarimu skolininkės ir kreditorės prisiimti abipusiai įsipareigojimai jos, kaip nepriklausomos garantijos teikėjos, teisių ir pareigų neapibrėžia. Taigi jeigu skolininkė ir kreditorė savo susitarime nustatė, kad garantija gali būti panaudojama tik tam tikrų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju, tai kreditorė neturi teisės reikalauti garantijos įvykdymo dėl kitų, nesutartų, įsipareigojimų nevykdymo ar pažeidimo atvejų. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas kreditoriui piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis.
34. Sutiktina su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis atspindi ir sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas šiuo atveju lemia tai, kad Nuomos sutartimi prisiimti šalių įsipareigojimai negali būti pakeisti, jų apimtis padidinta šios sutarties šalimi nesančio garanto vienašaliu sandoriu (suteikta garantija).
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas skolininkės teisę ginčyti, jos manymu, kreditorės nepagrįstą reikalavimą garantui įvykdyti prievolę pagal nepriklausomą garantiją, pagrįstai rėmėsi garantija užtikrintos pagrindinės prievolės, t. y. Nuomos sutarties, sąlygomis.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, taikymo
36. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, remiantis Nuomos sutartimi, garantija buvo užtikrinta būtent nuomotojo papildomų investicijų, pritaikant patalpas nuomininkės reikmėms, atlyginimas sutarties nutraukimo atveju, bet ne visų nuomininko pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas bei visi galimi nuostoliai.
38. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas šią išvadą padarė taikydamas tik lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą ir neatsižvelgdamas į atsakovės ir ieškovės ikisutartinius santykius, Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, tikslus, taip pat šalių santykius po Nuomos sutarties sudarymo, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles.
39. Pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 48 punktą; kt.).
40. Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktą).
41. Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017).
42. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sudarytą Nuomos sutartį, analizavo ir vertino jos turinį, nustatė sutarčių šalių tikruosius ketinimus bei jų tikrąją valią, taikė sisteminį sutarčių aiškinimo principą bei tiek subjektyvųjį, tiek ir objektyvųjį sutarčių aiškinimo metodus, atsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šalių derybas iki sutarties sudarymo, ir į CK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą bei savo išvadas pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais. Tuo tarpu kasaciniame skunde dėstoma pozicija iš esmės grindžiama suteiktos nepriklausomos garantijos vertinimu ir jos tekstu, kuriame nurodoma, jog garantas įsipareigoja sumokėti UAB „Vitral“ visiškai ar iš dalies neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį. Tačiau minėta, kad Nuomos sutarties nuostatos turi būti aiškinamos šios sutarties sąlygų visumos kontekste, neatsižvelgiant į nepriklausomos garantijos tekstą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, aiškinant Nuomos sutarties nuostatas, atsižvelgtina ir į tai, jog jų abejotinos sąlygos turi būti aiškinamos ieškovės naudai, nes Nuomos sutartis, remiantis byloje pateiktu šalių susirašinėjimu, buvo sudaryta pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Pati atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad sudarant Nuomos sutartį ieškovė (nuomininkė) buvo įsteigta nauja įmonė, neturinti jokios veiklos vykdymo istorijos ir geros dalykinės reputacijos, o atsakovė yra verslininkė, kuri užsiima patalpų nuoma.
43. Taigi įvertinus kasacinio skundo argumentus, atsižvelgiant į skundžiamo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktų bei išvadų dėl Nuomos sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir tikrosios valios bei nepatvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei neatlygintinos. Ieškovė UAB „Vitral“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl to šių išlaidų, patirtų teikiant atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą, atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
46. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 5,50 Eur. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Vitral“ (j. a. k. 302477918) iš atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ (j. a. k. 300043218) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Pastatų vystymas“ (j. a. k. 300043218) į valstybės biudžetą 5,50 Eur (penkis Eur penkiasdešimt ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mokėtino į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
Janina Januškienė