Civilinė byla Nr. 2S-664-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03044-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.11; 3.5.12; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-383-558/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Dainavos turtai“ skundą dėl antstolio S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys S. V. ir skolininkas V. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) UAB ,,Dainavos turtai“ kreipėsi į antstolį su skundu, prašydama panaikinti antstolio S. V. 2020 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-127-9454, antstoliui perdavus bylą teismui, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017 bei 2018 m. spalio 2 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo: nutarė taikyti Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendime civilinėje byloje e2-373-835/2017 nurodytas pasekmes – leisti ieškovei nugriauti žemės sklype esantį laikiną statinį – piceriją „(duomenys neskelbtini)“, nurodytų veiksmų atlikimo išlaidas išieškant iš skolininko V. S.. Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui S. V., laikinasis statinys buvo didžiąja dalimi nugriautas, tačiau liko nenugriauti laikino statinio elementai (terasos konstrukcijos: pamatai, betoninė sienutė ir metalinės konstrukcijos. 2020 m. spalio 22 d. antstolis neteisėtai priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, kadangi vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas – liko nenugriauti laikino statinio elementai, kurie yra vykdomojo rašto Nr. e2‑373-835/2017 vykdymo objektas – griautino pastato dalis, kurią skolininkas neteisėtai įrengė civilinės bylos nagrinėjimo metu.
3. Antstolis S. V. 2020 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-20-5747 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. e2-373-835/2017, kurį išdavė Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skolininkas V. S., ieškotoja – UAB „Dainavos turtai“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymui pateiktame vykdomajame rašte yra vienareikšmiškai nurodyta griautino pastato buvimo vieta ir pastato apimtys: griautinas pastatas randasi žemės sklype, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), griautinas pastatas yra 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ ir „2G“. Pareiškėjos nurodomas ginčytinas šaligatvio bordiūras randasi kaimyniniame valstybei priklausančiame sklype ir nepatenka į vykdomajame dokumente nurodomą 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Antstolis neturi teisės vykdymo eigoje modifikuoti vykdymo dalyko, privalo vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame rašte, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškotojos pageidavimo nugriauti sprendime bei vykdomajame rašte neįvardintus objektus. Be to, Alytaus miesto savivaldybė 2020 m. vasario 27 d. raštu, kurios jurisdikcijoje randasi ginčytinas šaligatvio bordiūras, pažymėjo, kad šie bordiūrai gali likti. Pažymėtina, kad valstybei priklausančio žemės sklypo dalis yra ženkliai aukščiau už šaligatvį, todėl jeigu teismas būtų numatęs šiame sklype esančio bordiūro griovimą, tuo pačiu būtų įpareigojęs skolininką pastatyti naują bordiūrą arba šlaito formavimą, kadangi tik tokiu būdu galėtų apsaugoti šaligatvį nuo žemių užpylimo. Tačiau teismas sprendime numatė tik griovimo darbus, bordiūro atstatymo ar šlaito formavimo darbai nenumatyti, todėl akivaizdu, kad šaligatvio bordiūro, esančio ne skolininkui priklausančiame sklype, griovimas, nėra pateikto vykdyti dokumento dalykas. Antstolis taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl išieškotojos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.
4. Pareiškėja UAB ,,Dainavos turtai“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su antstolio pozicija, jog likusi nenugriauta pastato dalis yra atskiras bordiūras ir nepatenka į vykdomo sprendimo ribas. Šis bordiūras yra sudėtinė neteisėtai pastatytų terasos ir stoginės dalis ir turi būti griaunama, ką ne kartą yra konstatavę teismai. Pareiškėja taip pat nesutiko su antstolio argumentu, kad nugriovus likusią statinio dalį gali nukentėti šalia esantis šaligatvis bei nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės nuomonė šiuo atveju yra neaktuali, kadangi valstybinę žemę valdo Nacionalinė žemės tarnyba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.
6. Teismas nurodė, kad teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas, rezoliucinė dalis, kurioje įvardijamas tikslus griautinas objektas, buvo suformuota iki faktinės aplinkybės apie neteisėtą statinio pakeitimą, įrengiant terasą, konstatavimo. Apskundus sprendimą apeliacine tvarka, klausimas dėl papildomos konstrukcijos taip pat nebuvo keliamas, sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje aptartas griautinas objektas, buvo palikta nepakeista.
7. Teismas taip pat nurodė, kad apeliacinio proceso metu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Dainavos turtai“ reikalavimų užtikrinimui nutarta areštuoti atsakovui V. S. priklausantį 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, bei ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui nurodytus nekilnojamuosius daiktus parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitais būdais jais disponuoti ar atlikti kitus veiksmus, keičiančius šio turto faktinę ar teisinę padėtį. Kadangi prie pastato buvo pastatyta terasa ir stoginė, todėl Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. priėmė nutartį, kuria už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą V. S. paskirta bauda (palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartimi). Pareiškėja, įrodinėdama aplinkybę, kad vykdomoji byla nėra iki galo įvykdyta, nes nenugriautas neteisėtais įrengtos terasos elementas, remiasi būtent šiose nutartyse nurodytais teismų motyvais. Abejais atvejais teismai, vertindami ar įrengiant terasą su stogine prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės, konstatavo, kad ši terasa ir stoginė yra laikino statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“, kuris UAB „Geoturtas“ 2013 m. kovo 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, elementai bei turės būti nugriautos vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procese tiek sprendime įvardintas statinys, tiek terasos konstrukcijos, išskyrus esančias už sprendime įvardinto žemės sklypo ribų, buvo nugriautos. Klausimas dėl valstybinėje žemėje esančių struktūrų šio proceso metu atskirai nebuvo nagrinėjamas.
8. Teismas nustatė, kad išieškotojai nurodžius, jog liko nenugriauta statinių dalis, antstolis kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2017 m. kovo 15 d. sprendimą nurodant ar konstrukcija, esanti prie (duomenys neskelbtini) šaligatvio ties (duomenys neskelbtini) esančio pastato, yra pagal sprendimą griautinų pastatų dalis. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi šį prašymą atmetė, konstatuodamas, kad teismas, aiškindamas sprendimą, negali jo modifikuoti. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad šioje nutartyje išdėstyti argumentai įrodo, jog valstybinėje žemėje esantys statinio elementai taip pat turi būti nugriauti vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas akcentavo, kad minėtoje nutartyje nedviprasmiškai konstatuota, kad teismo sprendimas yra aiškus ir negali būti modifikuojamas jį aiškinant.
9. Teismas nurodė, kad išieškotojos prašymu 2019 m. spalio 29 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo atnaujinta, tačiau teismui atmetus pakartotinį prašymą išaiškinti teismo sprendimą, naujų veiksmų atlikta nebuvo ir vykdomoji byla 2020 m. spalio 22 d. patvarkymu užbaigta kaip visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad žemės sklype, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), neliko neteisėtos statybos padarinių.
10. Teismas vertino, kad antstolis, vykdydamas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-373-835/2017, ėmėsi visų būtinų veiksmų tinkamam jo įvykdymui. Minėtame vykdomajame dokumente griautinas objektas buvo įvardintas dviem būdais: 1) 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“; 2) nurodant jo buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Stoginė ir terasa nėra nurodytos UAB „Geoturtas“ 2013 m. kovo 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane, todėl antstolis priėmė 2020 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai į antstolio kontoros depozitinę sąskaitą sumokėti 60,50 Eur sumą, skirtą apmokėti paslaugoms, nustatant UAB „Geoturtas“ 2013 m. kovo 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtų posūkio taškų „5“, „6“ ir „7“ žemės sklype tikslias buvimo vietas. Išieškotojai neapmokėjus šios sumos, buvo vadovaujamasi vykdomojoje byloje surinkta medžiaga, kuri parodo, kad išieškotojos nurodomi statybos elementai randasi už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, o tuo pačiu ir nėra teismo 2018 m. gegužės 3 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-373-835/2017 vykdymo objektas. Teismui atsisakius išaiškinti, ar statinys, patenka į vykdomo sprendimo ribas, išieškotojui nesiimant papildomų veiksmų patikslinti 2013 m. kovo 12 d. parengto naudojimosi žemės sklypu planą, griautino turto buvimo vietą ir ribas antstolis pagrįstai nustatė pagal sprendime nurodytą teritoriją – (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likęs nenugriautas elementas į šią teritoriją nepatenka, kadangi stovi ant valstybinės žemės, todėl nėra vykdomojo dokumento objektas.
11. Teismas sprendė, kad šiuo atveju plečiamai aiškinant Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir atliekant griovimo darbus valstybinėje žemėje, gali būti pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 27 d. raštu, kuri yra atsakinga už gatvių bei šaligatvių priežiūrą, išreiškė pageidavimą palikti minėtą bortą valstybinėje žemėje, kadangi šaligatvio rekonstravimo darbai šiuo metu toje vietoje nenumatyti, o nugriovus ginčijamą statybos elementą tokius darbus gali tekti atlikti. Pareiškėjos paaiškinimuose išdėstyti argumentai, kitokios išvados nelėmė.
12. Teismas nurodė ir tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri turi suinteresuotumą byloje dėl valstybinėje žemėje esančių neteisėtai atsiradusių statinių, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybės išreikšti nuomonės dėl neteisėtos statybos valstybinėje žemėje, kadangi šie statiniai valstybinėje žemėje atsirado jau po bylos išnagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl antstolio veiksmų nustatant vykdomajame dokumente įvardintas griautinų objektų ribas. Teismas nevertino aplinkybės ar valstybinėje žemėje esantis objektas yra teisėtas ir turi būti griautinas, teismas vertino tik tai, ar antstolis turėjo pagrindą minėtą statinį laikyti vykdomojo dokumento objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Dainavos turtai“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2020 m. spalio 22 d. antstolio S. V. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas reikalavimas nugriauti konkretų laikiną statinį - piceriją „(duomenys neskelbtini)“, o papildomos konstrukcijos teismo buvo pripažintos to paties griautino statinio elementais – neteisėtu šio statinio pakeitimu, pažeidžiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo vykdomojo dokumento objektą, kadangi, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, griautinas visas ginčo laikinas statinys – picerija „(duomenys neskelbtini)“ bei visi jo elementai, įskaitant ir po teismo sprendimo (bylą toliau nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka) įrengtus elementus (stoginė / priestatas, jo pamatas ir kt.), kurių dalis negi užėmė apie 10 kv. m. valstybinės žemės, turi būti nugriauti, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą.
13.3. Priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, teismai, spręsdami klausimą dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, įvertino aplinkybę, kad dalis papildomų konstrukcijų patenka ir į valstybinę žemę. Nepriklausomai nuo to, kad dalis terasos konstrukcijų randasi už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, teismai siejo jų nugriovimą su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu. Nei viename iš teismų priimtų procesinių sprendimų nenustatyta, kad papildomų konstrukcijų dalis, kuri patenka į valstybinę žemę, gali likti nenugriauta, nes taip liktų nenugriauta dalis statinio.
13.4. Vykdomojo dokumento vykdymo objektas yra visas griautinas pastatas, įskaitant ir pastato dalį, kurią skolininkas neteisėtai įrengė jau civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo objektą, siedamas jį ne su konkrečiu griautinu objektu, bet su žemės sklypo ribomis.
13.5. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas nėra visiškai įvykdytas, todėl antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, ją įvykdžius, yra priimtas be teisinio pagrindo. Priešingai nei pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime, patvarkymas priimtas akivaizdžiai ignoruojant teismų nustatytas aplinkybes bei pažeidžiant antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
13.6. „Šaligatvio bortas“, kaip savavališkai pastatytos terasos dalis (griautino laikino statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ elementas), patenka į valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Šiuo atveju vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo nugriauti visi griautino laikino statinio – picerijos „(duomenys neskelbtini)“ elementai, t. y. nebuvo demontuoti neteisėtai įrengti terasos pamatai (o ne „šaligatvio bordiūras“), ir nebuvo sutvarkytas žemės sklypas. Siekiant visiško sprendimo įvykdymo, šiuos darbus turėjo atlikti skolininkas, o to neatliekant skolininkui – antstolio pasirinkti rangovai, vykdymo išlaidas išieškant iš skolininko.
13.7. Šaligatvio lygyje buvusios terasos vietoje yra betoninis pagrindas, kuris, skolininkui neteisėtai įrengiant terasą, buvo užpiltas nedideliu žemių sluoksniu bei uždengtas trinkelių danga (iki neteisėtai įrengto terasos pamato viršaus). Statybvietės sutvarkymo darbai nėra itin sudėtingo pobūdžio ir yra ne Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybė, bet išimtinai skolininko atsakomybė. Skundžiamoje nutartyje išreikšta teismo pozicija dėl galimo Alytaus miesto savivaldybės administracijos interesų pažeidimo nėra pagrįsta.
13.8. Nacionalinė žemės tarnyba dar 2018 m. kovo 29 d. raštu „Dėl žemės naudojimo“ užfiksavo šį pažeidimą ir dėl to išreiškė savo poziciją. Tuo tarpu naujų procesų kūrimas šioje situacijoje yra nesuderinamas su CPK principais.
14. Atsiliepimai į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Dalis šių padarinių yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir bendros taisyklės, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išimtis, taikytina šių teismo procesinių sprendimų atžvilgiu, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).
24. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
25. CPK 632 straipsnyje įtvirtinti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Vienas iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų yra skolininkui visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas būtent dėl vykdomosios bylos užbaigimo, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t. y. sprendžiama, ar šiuo atveju buvo pagrindas užbaigti vykdomąją bylą, ar teismo išduotas vykdomasis dokumentas buvo visiškai įvykdytas. Pažymėtina, kad antstolio veiklos ribas vykdymo procese apibrėžia būtent vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio1 dalis) ir antstolio veiklą reglamentuojantys teisės aktai, todėl antstolis negali peržengti šiuo dokumentu jam nustatytų ribų ir įpareigoti skolininką atlikti tokius veiksmus, kurie nėra apibrėžti vykdomajame dokumente.
26. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl to, jog ginčo žemės sklype, buvo nugriauti tiek laikinas statinys – picerija „(duomenys neskelbtini)“, kuris UAB „Geoturtas“ 2013 m. kovo 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane buvo pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, tiek terasa ir jos konstrukcijos, kuri buvo įrengta pirmosios instancijos teismui priėmus teismo sprendimą, t. y. pažeidus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nekyla. Apeliantė į bylą taip pat nėra pateikusi įrodymų, kad ginčo žemės sklype būtų likusių nelikviduotų ginčo laikinio statinio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, pažeidus laikinąsias apsaugos priemones, įrengtos terasos ar jos konstrukcijų dalių (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai skundžiamu patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas buvo visiškai įvykdytas.
27. Aptariamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės kvestionuoja dėl to, jog jos nuomone, vykdomasis dokumentas nebuvo visiškai įvykdytas nelikvidavus ir likusių laikino statinio elementų (atviros betoninės konstrukcijos-terasos pamato), esančių už įsiteisėjusiame teismo sprendime ir vykdomajame dokumente įvardinto ginčo žemės sklypo ribų (valstybinėje žemėje). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas remiantis apeliantės nurodytais argumentais neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.
28. Nagrinėjamu atveju minėta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-373-835/2017, pagrindu antstolio S. V. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, išieškotoja UAB „Dainavos turtai“. Vykdomajame rašte nurodyta: „Įpareigoti atsakovą V. S. įvykdyti 2006 m. gegužės 12 d. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties 5.6 punkte nurodytą prievolę natūra, t. y. savo lėšomis nugriauti 0,2500 ha dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį laikiną statinį – piceriją „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2013 m. kovo 12 d. UAB „Geoturtas“ parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtas indeksais „G“ bei „2G“, nustatant atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams atlikti. Atsakovui V. S. per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovei UAB „Dainavos turtai“ juos atlikti atsakovo lėšomis.“ Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas V. S. buvo įpareigotas konkrečiame žemės sklype nugriauti konkretų statinį – piceriją „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Geoturtas“ 2013 m. kovo 12 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą indeksais „G“ bei „2G“. Jau minėta, kad ginčo byloje dėl to, jog pagal išduotą vykdomąjį dokumentą ginčo žemės sklype buvo likviduota neteisėta statyba, nėra. Tuo tarpu, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju nei įsiteisėjusiame teismo sprendime, nei vykdomajame dokumente nėra nurodymo skolininkui atlikti veiksmus gretimame žemės sklype (valstybiniame žemės sklype), t. y. pašalinti jame galimai neteisėtos statybos padarinius.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nei teisminio bylos nagrinėjimo dėl iškilusio ginčo tarp UAB „Dainavos turtai“ ir V. S. metu, nei klausimo dėl baudos V. S. skyrimo už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą ar klausimo dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo nagrinėjimo metu ginčo objektu nebuvo galimai neteisėtos statybos esančios valstybiniame žemės sklype likvidavimas. Be to, vykstančių teisminių proceso metu, kaip tą pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bylos šalimi nebuvo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri paprastai turi suinteresuotumą byloje dėl valstybinėje žemėje esančių neteisėtai atsiradusių statinių. Ginčas išimtinai buvo kilęs tik tarp apeliantės (išieškotojos) ir skolininko V. S. dėl tarpusavio prievolių įvykdymo natūra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ir skundžiamoje nutartyje nustatytoms aplinkybėms, neturi pagrindo sutikti, kad vykdomojo dokumento objektu šiuo konkrečiu atveju turi būti laikomas ir ginčo statinys, esantis valstybiniame žemės sklype. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję teismų priimtais procesiniais sprendimais, kurias buvo spręsta dėl baudos už pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą taikymo ar sprendimo vykdymo išaiškinimo, kadangi juose nebuvo sprendžiama dėl ginčo esmės, susijusios su valstybiniame žemės sklype esančių statinių teisėtumu, o juose padarytos teismų išvados išimtinai yra susijusios su ginčo žemės sklypu ir jame esančiu statinių likvidavimu.
30. Byloje nesant ginčo dėl to, kad neteisėta statyba ginčo žemės sklype, kaip tai numatyta vykdomajame dokumente, yra likviduota, įskaitant likviduotą terasą bei jos konstrukcijas, įrengtas jau po teismo sprendimo priėmimo, t. y. pažeidžiant laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir / ar netinkamai bei neteisėtai atliko vykdymo veiksmus.
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Apeliantės atskirojo skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos turtai“, j. a. k. 300500396, valstybės naudai 11,56 Eur (vienuolika eurų 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas