Administracinė byla Nr. eA-2017-789/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01589-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI, atsakovas) 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-4091 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VDI pateikti viešajai įstaigai „Europos humanitarinis universitetas“ (toliau – ir EHU) reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotomis, draudimo įforminti darbo santykius civiliniais susitarimais, apmokėjimo už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei už padidintą darbo krūvį.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su konkursų organizavimų EHU, terminuotomis darbo sutartimis, civilinėmis sutartimis, darbo grafikais, darbo laiko apskaita ir darbo krūviu.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 19 d. VDI pateikė prašymą atlikti tyrimą, ar EHU yra laikomasi 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo nuostatų dėl konkursų organizavimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 496) bei kitų teisės aktų nuostatų. VDI nurodė, kad EHU yra privatus universitetas, todėl minėtas nutarimas jam netaikomas.
4. Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas Nr. 496 yra taikomas viešosioms įstaigoms (toliau – ir VšĮ), kurių savininkė yra valstybė. Šiuo atveju universiteto dalininkai yra valstybinės institucijos. EHU dalininkėmis taip pat yra valstybei priklausančios organizacijos ir fondai. EHU taip pat yra išlaikomas iš valstybinių lėšų, kiekvienais metais yra gaunamos valstybinės lėšos tyrimams bei universiteto veiklai vykdyti. EHU tvarko valstybines bei Europos Sąjungos lėšas. VDI neatsižvelgė ir į tai, kad Užsienio reikalų ministerija kontroliuoja EHU. Be to, atsakovui buvo nurodyti pareigūnai, kurie vykdo valstybės atstovavimo funkcijas EHU, tačiau tyrimo metu jie nebuvo apklausti. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi EHU nėra organizuojami konkursai į vadovaujamąsias pareigas, universiteto veikla tampa neskaidri ir neefektyvi, o VDI neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų.
5. Pareiškėjas VDI nurodė, jog EHU piktnaudžiauja terminuotomis darbo sutartimis, neformina darbo santykių, tačiau VDI paneigė darbo santykius iš esmės. Pareiškėjo įsitikinimu, VDI neatskiria darbo santykių nuo civilinių santykių. EHU, sudarydama terminuotas (kai kuriais atvejais net civilines) sutartis, pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautinės teisės nuostatas.
6. Pareiškėjas teigė, kad EHU yra netinkamai atliekama darbo laiko apskaita, įstaigos administracija skiria atlikti darbus vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis, dėstytojai nėra supažindinami su darbo grafikais, tačiau VDI nurodė, kad jai nebuvo pateikta informacija dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų, nors tokios informacijos ji ir neprašė, patikrinimo metu jos neieškojo. VDI patikrinimas buvo tik susirašinėjimas su darbdaviu elektroniniais laiškais su prašymais pateikti dokumentus, kurie buvo iš anksto suderinti.
7. Pareiškėjas nurodė, kad EHU nebuvo mokama už padidintus darbo krūvius, buvo priimami įsakymai, kuriais buvo leidžiama manipuliuoti darbo krūviais ir darbo laiko apskaita, darbo valandos buvo skaičiuojamos skirtingai. VDI buvo pateiktas EHU įsakymas dėl krūvio apskaitos, kurio 2.2 punkte nurodyta, kad skaičiuojama 50 proc. nuo darbo laiko, tačiau atsakovas nesugebėjo įvertinti nurodytų aplinkybių. VDI nurodė, kad darbdavys privalo įrodyti darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijas, tačiau jokie paaiškinimai iš darbdavio nebuvo gauti.
8. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 23 d. atsakymo, kuriame buvo keliamas klausimas dėl konkursų organizavimo EHU. Pakartotinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad priėmimą į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas reglamentuoja specialioji norma – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 72 straipsnis, todėl, VDI nuomone, Nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamuose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos šiuo atveju netaikomos, turi būti vadovaujamasi Įstatymu. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, skundus ir pranešimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (taip pat ir dėl konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti organizavimo) nagrinėja akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius.
10. VDI nurodė, kad Įstatymo 8 straipsnis nustato, jog aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką. Pagal EHU Statuto 7.4.8 punktą, EHU rektorius nustato konkursų organizavimo tvarką, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms užimti. VDI nekontroliuoja Įstatymo ir (ar) EHU vidinių teisės aktų vykdymo kontrolės, taip pat neturi teisės teikti EHU nurodymų dėl konkursų organizavimo dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti. Todėl VDI 2020 m. kovo 20 d. išvadose dėl galimų Įstatymo nuostatų vykdymo pažeidimų pareiškėjui rekomenduota kreiptis į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, o, manant, kad buvo nesilaikoma EHU vidiniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, – į EHU visuotinį dalininkų susirinkimą.
11. Pareiškėjas skunde kelia klausimus dėl EHU sudaromų terminuotų darbo ir civilinių sutarčių, EHU vykdomos darbo laiko apskaitos, darbo grafikų, darbo krūvio ir kt. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020 m. sausio 20 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų EHU. Pareiškėjas skyriui pateikė papildomą informaciją 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 19 d. elektroniniais laiškais, taip pat 2020 m. sausio 15 d. atvykęs į skyrių (dėl konkursų organizavimo dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, darbo laiko apskaitos, apmokėjimo, darbo krūvio, darbo grafikų skelbimo, darbo ir civilinių sutarčių ir kt.). VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai, atlikę patikrinimą EHU, nenustatė pareiškėjo skunduose nurodytų darbo įstatymų pažeidimų, o kilusius nesutarimus su EHU administracija pareiškėjui buvo rekomenduota spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Dėl tyrimo metu nustatytų kitų, su pareiškėjo skundais nesusijusių aplinkybių EHU administracijai buvo įteiktas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus R1. Apie atlikto patikrinimo rezultatus pareiškėjas informuotas 2020 m. sausio 23 d. VDI Vilniaus skyriaus raštu Nr. SD-1-1055.
12. Atsakovas paaiškino, kad, tyrimo metu įvertinus 2020 m. vasario 24 d. pareiškėjo skundą, nenustatyta naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti 2020 m. sausio 23 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus atsakymo pagrįstumu. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad klausimai, susiję su terminuota darbo sutartimi, apmokėjimu už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbo krūviu ir kt. buvo nagrinėjami Vilniaus II-joje darbo ginčų komisijoje ir 2019 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas sprendimas Nr. DGKS-7680, todėl minėti klausimai buvo palikti nenagrinėti. Apie atlikto tyrimo rezultatus pareiškėjas informuotas skundžiamu Sprendimu ir 2020 m. kovo 20 d. išvadomis Nr. B12.02-21.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia 2020 m. kovo 23 d. Sprendimą, kuriuo buvo įvertinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmai. VDI nuomone, pareiškėjui 2020 m. vasario 24 d. skunde nepateikus naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti tyrimo pagrįstumu, taip pat kai kuriuos klausimus išsprendus darbo ginčų komisijoje, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintų Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktas buvo pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo keliami klausimai, susiję su terminuotų darbo sutarčių pripažinimu neterminuotomis, draudimu sudaryti civilines sutartis, taip pat nesutarimai dėl darbo krūvio ir apmokėjimo sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 216 straipsnio nustatyta tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir į teismą, o, nesutinkant su darbo ginčų komisijos jau priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. VDI nekontroliuoja Įstatymo ir (ar) EHU vidinių teisės aktų vykdymo, taip pat neturi teisės teikti EHU nurodymų dėl konkursų organizavimo dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. VDI gautas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 19 d. prašymas atlikti patikrinimą dėl teisės aktų pažeidimų EHU. Į šį pareiškėjo skundą VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsakė 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-1-1055 „Dėl VšĮ „Europos humanitarinis universitetas““. Dėl viešų konkursų neorganizavimo, pažeidžiant Nutarimo Nr. 496 bei Įstatymo 72 straipsnio nuostatas, VDI Vilniaus skyrius nurodė, kad šiuo atveju VDI nėra ginčo, susijusio su įstaigos teisiniu statusu bei viešų konkursų organizavimo tvarkos pagal Nutarimą Nr. 496 ar kitus įstatymus, dalyvė, VDI nevykdo Įstatymo vykdymo kontrolės. Vertinti, ar rektorius universitete tinkamai vykdo konkursų dėstytojų pareigoms eiti organizavimo tvarką, galėtų rektorių į pareigas skiriantis subjektas (Visuotinis dalininkų susirinkimas). Pareiškėjas informuotas, kad VDI nevykdo universiteto statuto ir kitų vidaus teisės aktų kontrolės (tiek, kiek juose nėra nuostatų, susijusių su Darbo kodekso, darbuotojų sauga ir sveikata bei darbo santykius reglamentuojančiais kitais įstatymas). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo pagal jo paties prašymą buvo nagrinėtas klausimas dėl EHU viešo konkurso neskelbimo pagal Įstatymo 72 straipsnio nuostatas. Darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. DGKS-7680 nurodyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, darbo ginčų komisija neįgaliota spręsti klausimų, susijusių su EHU ūkine ir administracine veikla, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad EHU sprendimas neskelbti konkurso pareiškėjo pareigybei, o jo dėstomus dalykus paskirti dėstyti kviestiniams dėstytojams, yra nepagrįstas ir neteisėtas. VDI skyrius nurodė, kad nekvestionuoja darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimų bei nevertina aplinkybių, kuriomis remiantis buvo priimti sprendimai. Pareiškėjui paaiškinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimai gali būti ginčijami pareiškiant ieškinį teisme.
17. Teismas taip pat nurodė, kad dėl neapmokėjimo už darbą švenčių dienomis ir savaitgaliais (poilsio dienomis) bei padidintą krūvį VDI Vilniaus skyrius nustatė, jog klausimas dėl darbo užmokesčio pareiškėjui priteisimo (įskaitant dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat už papildomą darbą) pagal pareiškėjo prašymą buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, kuri atmetė pareiškėjo reikalavimą išieškoti darbo užmokesčio nepriemoką už darbą poilsio, švenčių dienomis bei už darbo krūvio padidėjimą. Vilniaus skyrius nurodė, kad, kreipdamasis į VDI, pareiškėjas nepateikė sutikimo patikrinimo metu darbdaviui atskleisti jo asmens konfidencialumą, todėl patikrinimo metu nebuvo galimybių gauti konkrečių, tik su pareiškėju susijusių dokumentų bei darbdavio paaiškinimų. Dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo darbą poilsio ar švenčių dienomis, taip pat patvirtinančių viršvalandžius, nepateikė nei pareiškėjas, nei EHU. Dėl netinkamai vykdomos dėstytojų darbo laiko apskaitos, įstaigos piktnaudžiavimo skirstant atlikti darbus vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis VDI nurodė, kad patikrinimo metu pateiktų dalies EHU dėstytojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei jų darbo grafikų, kitų dokumentų, reglamentuojančių darbuotojų darbo laiką (įskaitant ir darbą poilsio ir švenčių dienomis) pagrindu konstatuota, jog individualiems darbuotojams, kurie dirbo poilsio ar švenčių dieną, įstaiga kompensavo įstatymų nustatyta tvarka. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad EHU netinkamai vykdo darbuotojų darbo laiko apskaitą, t. y. jog įstaigos dokumentuose nėra žymimas darbuotojų faktinis darbo laikas.
18. Dėl EHU įsakymų, kuriais, kaip teigia pareiškėjas, manipuliuojama darbo krūviais ir darbo laiko apskaita, dėl skirtingai skaičiuojamų akademinių valandų, priklausomai nuo studentų skaičiaus grupėje, VDI nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų VDI sprendė, jog pedagoginis krūvis, atsižvelgiant į dėstytojo pareigas, yra išskirtas į pedagoginiam krūviui, mokslinei, organizacinei ir didaktinei veiklai numatytą valandų skaičių, kuris skiriasi. Patikrinimo metu buvo įvertintas pareiškėjas dirbtas (dokumentuose pažymėtas) darbo laikas, taip pat ir apmokėjimas už jį pagal jo darbo sutartyje sulygtas sąlygas. Nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutartyje yra numatyta 36 darbo valandų savaitės trukmė, taip pat numatyta, kad darbo krūvis bus nustatomas atsižvelgiant į universiteto poreikius. Vadovaujantis atsiskaitymo lapeliais, pareiškėjui buvo apmokama pagal darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad darbdavys būtų sumažinęs pareiškėjo darbo laiką 50 proc. ar kita procentine išraiška. VDI informavo, kad, esant ginčui dėl faktiškai dirbto (ne įstaigos dokumentuose deklaruoto) darbo laiko, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pareiškėjui lankantis VDI Vilniaus skyriuje, jam buvo paaiškinta, kad darbo krūvio (darbo apimties) didėjimas nebūtinai reiškia, kad didėja ir darbo laikas. Tačiau patikrinimo metu taip pat neatmesta ir nepaneigta tikimybė, kad pareiškėjo darbo santykių su EHU metu jo darbo krūvis (kaip ir darbo laikas), priklausomai nuo studentų skaičiaus grupėje, galėjo kisti.
19. Dėl dėstytojų nesupažindinimo su darbo grafikais VDI nurodė, kad patikrinimo metu negauta konkrečių duomenų (įrodymų), jog dėstytojai nėra (nebuvo) supažindinti su savo darbo grafikais (tokį atvejį tektų įrodinėti darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka). Patikrinimo metu negauta įstaigos paaiškinimų apie pareiškėjo dirbtą darbo laiką, galimus viršvalandžius (dirbant po darbo valandų) ar darbą poilsio ar švenčių dienomis, nes kreipiantis į VDI pareiškėjas nepateikė savo sutikimo darbdaviui atskleisti jo asmens konfidencialumą. Dėl EHU neatsiskaitymo už darbą VDI nurodė, kad klausimas dėl EHU atsiskaitymo su pareiškėju buvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, kurios sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl autorinių paslaugų ir kitų rūšių sutarčių sudarymo su dėstytojais VDI nurodė, kad, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei sistemiškai įvertinus EHU pateiktų sutarčių dėl paslaugų teikimo turinį, buvo konstatuota, kad nors iš dalies ir gali būti randama darbo santykių požymių pagal darbo sutartį, šalys teisėtai gali pasirinkti ir kitos rūšies civilinę sutartį savo santykiams įtvirtinti. Konstatuota, kad tarp šalių susiklostė civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai. Tik esant neabejotiniems įrodymams, kad sutartimi dėl paslaugų teikimo šalių santykiai turi aiškius darbo, o ne civilinės sutarties požymius, gali būti konstatuota administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir galėtų būti pradėta administracinė teisena. Dėl mokėtinų mokesčių taupymo, asmeniui veikiant civilinių sutarties pagrindu, nurodyta, kad, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojas gali gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, nuo šių pajamų yra mokami mokesčiai, tačiau VDI nevykdo teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimą, kontrolės. Dėl sudaromų terminuotų darbo sutarčių, kai darbo pobūdis yra nuolatinis, VDI nurodė, kad teisės aktai neįtvirtina draudimo sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams atlikti. Priėmimo į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas tvarka reglamentuota Įstatyme, VDI nevykdo jo nuostatų vykdymo kontrolės. Dėl valandinių darbo sutarčių su darbuotojais iš Baltarusijos VDI nurodė, kad patikrinimo metu pateiktos darbuotojų sutartys, kuriose nustatytas fiksuoto dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Darbo sutartys, kuriose būtų sulygtas valandinis apmokėjimas, nepateiktos. Jokie teisės aktai neįtvirtina draudimo su darbuotojais sulygti valandinio atlygio.
20. Teismas nustatė, kad, nesutikdamas su VDI Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 23 d. raštu, pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. pateikė skundą VDI, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė, nagrinėdama pareiškėjo skundus, vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, o 2020 m. vasario 24 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, VDI baigė administracinę procedūrą. Pareiškėjui buvo pateikta VDI Vidaus tyrimų ir veiklos procesų Kontrolės skyriaus išvada Nr. B12.02-21 „Dėl P. R. skundo“. Išvadoje nustatyta, kad VDI nekontroliuoja Įstatymo ir (ar) EHU vidinių teisės aktų vykdymo kontrolės, taip pat neturi teisės teikti EHU nurodymų dėl konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti, todėl pareiškėjas dėl galimų Įstatymo nuostatų vykdymo pažeidimų turi teisę kreiptis į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, o, manydamas, kad buvo nesilaikoma EHU vidiniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, – į EHU visuotinį dalininkų susirinkimą.
21. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog ši administracinė byla jam svarbi tuo, kad galima būtų surinkti įrodymus civilinei bylai, kurioje sprendžiamas, pareiškėjo teigimu, jo neteisėto atleidimo iš EHU dėstytojo pareigų klausimas (Liteko duomenimis minėta civilinė byla Nr. e2-5603-631/2020 Vilniaus miesto apylinkės teisme dar nėra išnagrinėta). Pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia bendrus EHU darbo organizavimo klausimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo darbo santykiais, nagrinėjamais bendrosios jurisdikcijos teisme.
22. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
23. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi procesines teises reikalauti surinkti įrodymus minėtoje civilinėje byloje, o šioje byloje jis jokių savo materialinių teisių negina. Pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą, bendriausia prasme kontroliuoti, kaip EHU laikosi teisės aktų reikalavimų. Todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo skunde nurodomas antrasis reikalavimas įpareigoti VDI pateikti EHU reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotomis, draudimo įforminti darbo santykius civiliniais susitarimais, apmokėjimo už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei už padidintą darbo krūvį.
24. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjui paaiškino, į kokį subjektą jis turi kreiptis dėl EHU konkursų organizavimo kontrolės, taip pat paaiškino, kad konkretūs darbo santykiai yra nagrinėjami pareiškėjo civilinėje byloje, o dėl bendro pobūdžio darbo santykių (be kita ko, darbo laiko, grafikų, krūvių ir kt.) pareiškėjui buvo atsakyta Vilniaus skyriaus 2020 m. sausio 23 d. rašte Nr. SD-1-1055. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-4091, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
25. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo faktiškai nenagrinėjo.
27. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis neturi subjektyvinių teisių skųsti VDI Sprendimo, šie argumentai yra klaidingi ir ydingi formuojant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. VDI neatliko išsamaus tyrimo dėl pateikto pranešimo apie darbo įstatymų pažeidimus. VDI medžiagoje yra užfiksuota, kad vietoj patikrinimo VDI rašydavo elektroninius laiškus įstaigai, kurią turėjo tikrinti, gaudavo atsakymus, jog faktinės aplinkybės yra kitokios, ir patikrinimas pasibaigdavo. Pareiškėjas kreipėsi į VDI, o vėliau kreipėsi į teismą dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, todėl siūlymas kreiptis į EHU steigėjus yra klaidinantis. Be to, tokia praktika pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir teisės aktus darbo teisės srityje. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintas garantijas į teisingą teismą.
28. Pareiškėjas nesutinka, kad EHU netaikomas Nutarimas Nr. 496, kadangi jis yra išlaikomas iš valstybinių ir kitų viešos paskirties lėšų. Tam tikslui skiriamos Lietuvos biudžeto tikslinės dotacijos, Europos Sąjungos komisija skiria pinigines lėšas EHU veiklai.
29. Pirmosios instancijos teismas skundo nenagrinėjo iš esmės. Pareiškėjas teigia, kad negali realizuoti savo subjektyvinių teisių į dalyvavimą skunde nurodytuose konkursuose, nes reikalavimai organizuoti tokio pobūdžio konkursus yra ignoruojami, o teismas dėl šio argumento apskritai nepasisakė. Pareiškėjo keliami klausimai nėra siejami su praeities įvykiais (civiline byla Nr. e2-5603-631/2020), jie siejami su ateities santykiais dėl galimo įsidarbinimo. Tačiau teismas nurodytų aplinkybių nevertino arba vertino jas klaidingai, paneigdamas pareiškėjo subjektyvines teises į darbą.
30. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo skundo argumentų dėl piktnaudžiavimo terminuotais darbo bei kitais susitarimais. Darbdavys pasirinko įdarbinimo modelį, kuris grubiai pažeidžia ES direktyvos 1999/70 bei Europos Sąjungos Teisių Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, aiškinant minėtos direktyvos nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darbo santykiai turėtų būti pripažinti neterminuotais. Tai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo subjektyvines teises į tinkamas darbo sąlygas.
31. Teismas sprendime nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamai apskaičiuotų darbo krūvių. Pareiškėjo vertinimu, teismas klaidingai nurodė, jog tokie reikalavimai yra bendro pobūdžio. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimai yra konkretūs, jų nepaisant pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės.
32. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pateikiant tokius klausimus: ar Tarybos direktyvos 1999/70/EB 1 straipsnis bei jos priedo 5 punktas draudžia Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio „Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai“ 1 dalies ir 2 dalies reglamentavimą ir 72 straipsnio „Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas“ 1 dalies reglamentavimą, leidžiantį paeiliui sudarinėti terminuotas darbo sutartis ir nustatinėti terminuotus darbo santykius su universiteto dėstytoju, neorganizuojant viešojo konkurso docento pareigybei užimti ir šalinant tokiu būdu neterminuotos darbo sutarties sudarymą su universiteto dėstytoju pagal Mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 3 ir 4 dalis; ar universiteto dėstytojo 6 metus darbas pagal paeiliui sudarytas terminuotas darbo sutartis pagal Mokslo ir studijų įstatymo 68 straipsnio ir 72 straipsnio 1 dalį gali būti pateisintas objektyviąja priežastimi pagal Tarybos direktyvos 1999/70/EB priedo 5 punkto reikalavimus; ar gali būti Tarybos direktyvos 1999/70/EB priedo 5 punktas aiškinamas kaip leidžiantis neįtraukti į šio punkto taikymo sritį dėstytojus, dirbančius pagal paeiliui sudaromas terminuotas darbo sutartis arba nustatytus jiems terminuotus darbo santykius; ar, neįtraukus į Tarybos direktyvos 1999/70/EB priedo 5 punkto taikymo sritį dėstytojų, dirbančių pagal paeiliui sudaromas terminuotas darbo sutartis arba nustatytus terminuotus darbo santykius, butų galima nesuteikti jiems kitų apsaugos priemonių nuo piktnaudžiavimo terminuotais darbo sutartimis ar nustatytų terminuotų darbo santykių.
33. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
34. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. VDI, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, VDI nuostatais ir darbo reglamentu, kurie nustato VDI funkcijas ir kompetencijos ribas. VDI funkcijoms priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių darbo teisės aktų pažeidimo prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo kontrolė įmonėse. Taigi VDI nekontroliuoja Įstatymo ir / ar EHU vidinių teisės aktų vykdymo, taip pat neturi teisės teikti EHU nurodymų dėl konkursų organizavimo dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms užimti. Todėl VDI, 2020 m. kovo 20 d. išvadose Nr. B12.02-21 pareiškėjui rekomenduodama dėl galimų Įstatymo nuostatų vykdymo pažeidimų kreiptis į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (Įstatymo 17 str. 1 d.), o, manant, kad buvo nesilaikoma EHU vidiniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, – į EHU visuotinį dalininkų susirinkimą (EHU statuto 7.6. p.), veikė pagal kompetenciją, todėl atmestini pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Aprašo taikymo organizuojant konkursus EHU.
35. Atsakovas nurodo, kad skunde pareiškėjas kelia klausimus dėl EHU sudaromų terminuotų darbo ir civilinių sutarčių, EHU vykdomos darbo laiko apskaitos ir darbo krūvio. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai, atlikę patikrinimą EHU, pareiškėjo skunduose nurodytų darbo įstatymų pažeidimų nenustatė, o kilusius nesutarimus su EHU administracija pareiškėjui buvo rekomenduota spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Dėl tyrimo metu nustatytų kitų, su pareiškėjo skundais nesusijusių aplinkybių, EHU administracijai buvo įteiktas VDI reikalavimas pašalinti pažeidimus R1. Apie atlikto patikrinimo rezultatus pareiškėjas informuotas 2020 m. sausio 23 d. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus raštu Nr. SD-1-1055.
36. 2020 m. vasario 24 d. VDI gautas pareiškėjo skundas dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 23 d. atsakymo. Iki 2020 m. kovo 31 d. asmenų prašymai VDI buvo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintomis Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėmis, kurių 17 punktas nustatė, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į VDI tuo pačiu klausimu, kurį VDI ar kita kompetentinga institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmusi darbo ginčus nagrinėjanti institucija – darbo ginčų komisija ar teismas, ir jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pakartotinai nenagrinėjamas. Tyrimo metu, įvertinus 2020 m. vasario 24 d. pareiškėjo skundą, nenustatytos naujos aplinkybės, leidžiančios abejoti VDI 2020 m. sausio 23 d. Vilniaus teritorinio skyriaus atsakymo pagrįstumu. Taip pat tyrimo metu paaiškėjo, kad klausimai, susiję su terminuota darbo sutartimi, apmokėjimu už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbo krūviu ir kt., buvo nagrinėjami Vilniaus II-joje darbo ginčų komisijoje ir 2019 m. gruodžio 10 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS-7680 (darbo byla Nr. APS-131-20789), todėl, vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, buvo palikti nenagrinėti klausimai, susiję su darbo laiko apskaita, darbo grafikų skelbimu, darbo organizavimu švenčių ir poilsio dienomis, apmokėjimu, darbo krūviu, darbu pagal civilines sutartis ir kt. Apie atlikto tyrimo rezultatus pareiškėjas informuotas VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. SD-125-4091 ir 2020 m. kovo 20 d. išvadomis Nr. B12.02-21.
37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į teismą, skundė VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-4091, kuriuo buvo įvertinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnų veiksmai. VDI nuomone, pareiškėjui 2020 m. vasario 24 d. skunde nepateikus naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti pirminio tyrimo pagrįstumu, taip pat kai kuriuos klausimus išsprendus darbo ginčų komisijoje, Taisyklių 17 punktas buvo pritaikytas tinkamai, todėl nebuvo pagrindo panaikinti VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-4091. Aptariamu atveju pareiškėjo keliami klausimai, susiję su terminuotų darbo sutarčių ir civilinių sutarčių sudarymu, taip pat nesutarimai dėl darbo krūvio ir apmokėjimo sprendžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 straipsnyje nustatyta tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir į teismą, o, nesutinkant su darbo ginčų komisijos jau priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 231 str. 1 d.).
38. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas savo teises gina tik ta prasme, jog surinktų įrodymus civilinei bylai, kurioje sprendžiamas galbūt neteisėtas pareiškėjo atleidimas iš EHU (civilinė byla Nr. e2-5603-631/2020 nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme), kadangi 2020 m. vasario 24 d. VDI teiktame skunde pareiškėjas kelia bendro pobūdžio klausimus (dėl konkursų organizavimo, terminuotų darbo sutarčių sudarymo, civilinių sutarčių sudarymo ir kt.), kurie susiję su visais EHU dėstytojais ir mokslo darbuotojais.
39. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
40. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo atsakovas nurodo, kad aptariamu atveju Mokslo įstatymo 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse numatytu reglamentavimu yra įgyvendinamos Direktyvos priedo 5 punkto 1 dalies a papunkčio bei 2 dalies a ir b papunkčių nuostatos, t. y. numatomos tiek objektyvios priežastys, numatančios tokių santykių atnaujinimą (laimėtas konkursas ar mokslo institucijos pakvietimas, kaip kviestinio dėstytojo), tiek ir sąlygos, kurioms esant laikoma, kad terminuotos sutartys yra sudaromos ar nustatomos, jog buvo sudarytos paeiliui, bei kada tokios sutartys tampa neterminuotomis (šias sąlygas apibrėžia Mokslo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis), todėl VDI nuomone, pareiškėjo prašymas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. SD-125-4091, kuriuo konstatuota, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė, nagrinėdama pareiškėjo skundus, vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu tinkamai atsakė į pareiškėjo skundą, pateikė jo skundų nagrinėjimo išvadas, pareiškėjo skundą atmetė.
43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nevertino pareiškėjo skundo argumentų, todėl bylos neišnagrinėjo iš esmės.
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu 2020 m. vasario 24 d. (VDI gautas 2020 m. vasario 25 d.) kreipėsi į VDI, prašydamas panaikinti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SD-1-1055, taip pat pateikti reikalavimą EHU dėl privalomų konkursų organizavimo bei realių sąlygų sudarymo asmenims, kurie norėtų dalyvauti minėtuose konkursuose, apmokėjimo už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis ir už padidintą darbo krūvį.
45. VDI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 20 d. surašė Išvadą Nr. B12.02-21, kurioje nustatė, kad pareiškėjo 2020 m. vasario 24 d. skunde nurodyti faktai ir aplinkybės nepasitvirtino, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti VDI Vilniau teritorinio skyriaus 2020 m. sausio 23 d. atsakymą Nr. SD-1-1055, pateikė siūlymą baigti administracinę procedūrą dėl galbūt netinkamų VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorės veiksmų. VDI skundžiamu Sprendimu nusprendė, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorė, nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 19 d. skundus, vykdė savo pareigas teisės aktais nustatytos VDI kompetencijos ribose, o 2020 m. vasario 24 d. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. VDI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu, nusprendė baigti administracinę procedūrą.
46. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti VDI 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SD-1-125 bei įpareigoti VDI pateikti EHU reikalavimą dėl privalomų konkursų organizavimo, dėl dėstytojų terminuotų darbo sutarčių pripažinimo neterminuotomis, dėl draudimo įforminti darbo santykius civiliniais susitarimais, dėl reikalavimo apmokėti už darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis bei už padidintą darbo krūvį.
47. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas asmenų prašymus ar skundus dėl VDI teritorinių skyrių inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo, veikia kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-250/2008; 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-672/2009; 2010 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-227/2010).
49. Taigi Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatose įtvirtinta neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria pareiškėjas, turėdamas elgesio pasirinkimo laisvę, šiuo atveju pasinaudojo, paduodamas skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui dėl VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės priimto sprendimo.
50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).
51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, pasirinko neprivalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, tačiau tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas, kurio jis šioje byloje neskundžia (pareiškėjo skunde nėra formuluojamas reikalavimas dėl šio sprendimo). Atsakovu šioje byloje turėtų būti VDI Vilniaus teritorinis skyrius.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 12 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo skundą nagrinėti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę ginčyti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, suformuluojant reikalavimą dėl minėto sprendimo, taip pat pasiūlyti atsakovu byloje nurodyti VDI Vilniaus teritorinį skyrių, tačiau to nepadarė.
54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
55. Nagrinėjamu atveju nustačius proceso teisės pažeidimą, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė