Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-985-903/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00821-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.9.10.

 (S)

Registro objektas ROIK: 20119511192

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. ir jo atstovui advokatui L. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. L. 2020 m. liepos 20 d., apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, bei būdamas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, dėl ko kliudė kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris 263, jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžių metu G. L. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino. Paaiškino, kad garaže (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, truputį išgėrė. Iš garažo važiavo namo (duomenys neskelbtini) plentu pro (duomenys neskelbtini) pr., ten atsitrenkė į vilkiką, bet to jis nepajuto, jo mašinai nieko nenutiko. Tada pavažiavo atgal, apvažiavo vilkiką ir nuvažiavo toliau link namų. Atvažiavęs į namo kiemą vėl kažką kliudė ir nuvažiavo atgal į garažą. Paskui atvažiavo policija. Žalos dydį pripažįsta, gaila, kad taip nutiko. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo, jį atėmė dėl to pačio. Prašo skirti kiek galima mažesnę baudą.

Teismo posėdžio metu G. L. atstovas advokatas L. Z. paaiškino, kad G. L. garaže vartojo alkoholinius gėrimus, važiuojant namo Šilutės pl. atsitrenkė į vilkiką, nesustojo neinformavo policijos ir nuvažiavo namo, už tai pripažintas kaltu kitoje administracinio nusižengimo byloje. Kaip matyti iš šios administracinio nusižengimo bylos medžiagos, t. y. B. P. paaiškinimo matyti, kad ji pamatė atvažiuojant automobilį, kuriam buvo sudaužyta priekinė dalis, vairuotojas suko ir užkabino kitą šalia stovėjusį automobilį. Apie tai ji pranešė policijai. Jo veika yra kvalifikuota taip pat kaip ir įvykis su vilkiku, t. y. pirmas įvykis su vilkiku fiksuotas 19.28 val., o antras (duomenys neskelbtini) g. 19.32 val. praėjus tik 4 minutėms. Kvalifikacija dėl abiejų pažeidimų visiškai sutapo. Jo nuomone, tai yra tęstinis pažeidimas. G. L. garaže vieną kartą vartojo alkoholį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, važiuodamas namo padarė vieną paskui kitą eismo įvykį. Jis buvo abejingas padarytai žalai. ANK dėl tokių įvykių nepasisako, kaip juos kvalifikuoti, tačiau jau yra suformuota teismų praktika pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-125-557/2020. Šioje nutartyje yra pasiremta analogiškoje byloje kasacinio teismo formuojama praktika baudžiamosiose bylose. G. L. vartojo alkoholinius gėrimus tyčia, sėdo už vairo tyčia, žinojo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vis tiek vairavo tyčia. Jis turėjo suprasti, kad vairuodamas padidinto pavojingumo šaltinį neturėdamas teisių ir būdamas neblaivus gali padaryti eismo įvykį. Taip ir nutiko, vieną eismo įvykį padarė važiuodamas iš garažo, o kitą kieme. Laimei grįžo į garažą be jokio įvykio. Prašo teismo nevertinti tai kaip naujus pažeidimus, o subendrinti su jau paskirtais kitoje byloje ir paskirti vieną bendrą nuobaudą.

Teismas

konstatuoja:

be G. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta 2020 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 31-ANR_P-4068-2020, Klaipėdos AVPK vyriausiojo specialisto M. U. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu, 2020 m. liepos 20 d. G. J., D. P. paaiškinimais, 2020 m. liepos 20 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu, Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000386582 (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu G. L. atstovas advokatas L. Z. nurodė, kad G. L. veika - atsitrenkimas į du skirtingus automobilius (pirmas įvykis 19.28 val., antras 19.32 val.), jų sugadinimas bei nepranešimas policijai, turi būti kvalifikuojama kaip tęstinė veika. Prašo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo suformuotu precedentu administracinio nusižengimo byloje AN2-125-557/2020.

Su tokia G. L. atstovo advokato L. Z. pozicija, teismas sutikti negali. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytos bylos sprendimo turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, visiškai skiriasi faktinės aplinkybės ir kitos svarbios aplinkybės, todėl ja vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentu nėra jokio pagrindo.

Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš pačio G. L. teismo posėdžio duotų parodymų turinio matyti, jog jis, pavartojęs alkoholinių gėrimų, sėdo už automobilio vairo ir važiavo namo, pakeliui sankryžoje atsitrenkė į sunkvežimį, tačiau iš eismo įvykio nuvažiavo nepranešęs policijai, po keturių minučių jau savo gyvenamojo namo kieme vėl atsitrenkė į kitą automobilį ir vėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo atgal į garažą, nors jau buvo grįžęs namo. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad aptartoje situacijoje G. L. turėjo vieningą tyčią daryti KET pažeidimus, t. y. nepasirinkti saugaus šoninio tarpo, kliudyti skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, juos apgadinti, iš įvykio vietos pasišalinti apie tai nepranešus policijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, G. L. veiksmus 2020 m. liepos 20 d., apie 19.28 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) pl. sankryžoje ir apie 19.32 val. (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip tęstinę veiką nėra jokio pagrindo.

Taigi nekyla abejonių, jog G. L. 2020 m. liepos 20 d., apie 19.32 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta bei būdamas neblaivus (1,50 ± 1,70 % promilės girtumas), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo, dėl ko kliudė kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris 263, ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Taigi tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimą (apgadinimą), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

G. L. pripažino kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje padarė pakartotinai, t. y. nepraėjus metams po Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo skirti 1 200 Eur baudą už pažeidimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, keldamas grėsmę eismo saugumui, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs eismo įvykį, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jis yra pensininkas, paskirtas baudas moka. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad G. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus didesnes už ANK 423 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių vidurkį atitinkančiam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš G. L. (ANK 29 straipsnio 5 dalis), kadangi teismo nuomone, gan didelės baudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas bus pakankamos priemonės, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 424 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų ) baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Išaiškinti G. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20119511192, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas    Gintaras Stonkus