Civilinė byla Nr. e2S-1707-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03244-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-8-2120; panaikinti 2020 m. gruodžio 23 d. raginimus įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48049 ir Nr. S-20-8-48046.
2. Pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 23 d. raginimuose įvykdyti sprendimą nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta per 30 dienų. Antstolio 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-8-2120 buvo ištaisyta klaida ir raginimų įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) nustatytas galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos gali priimti antstolis vykdymo procese. Į šį sąrašą nėra įtrauktas patvarkymas dėl klaidos ištaisymo, todėl antstolis negalėjo taisyti raginimo įvykdyti sprendimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 656 straipsnyje reglamentuota, koks turi būti raginimo turinys. Jeigu raginimo turinys neatitinka įstatymo nuostatų, turi būti priimamas naujas raginimas bei nustatomas naujas raginimo įvykdymo terminas.
3. Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-21-8-4639 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiosmis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Tai nėra galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos gali priimti antstolis vykdymo procese. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, taip pat nustatyta, kokia informacija (ne kokia forma) turi būti nurodoma patvarkyme (CPK 613 straipsnio 2 dalis). Antstolis, priimdamas patvarkymą, sprendžia tiek tiesiogiai CPK nustatytus klausimus, tiek ir visus kitus vykdymo procese iškylančius klausimus, tiesiogiai nereglamentuotus CPK. Klausimai, dėl kurių antstolis priima patvarkymus vykdymo procese, yra skirtingi tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal savo svarbą, dėl ko ir antstolio priimamų patvarkymų teisinė reikšmė yra skirtinga. Reglamentuoti ir įtvirtinti visų galimų patvarkymų formų neįmanoma. Raginime nurodyto dienų skaičiaus nuo 30 iki 31 (priklausomai nuo mėnesio) ištaisymas skolininko naudai nekeičia raginimo esmės. Skolininkas nepraranda galimybės sumokėti skolą geruoju, todėl raginimo panaikinimas ir naujo raginimo su nauju terminu priėmimas pažeistų bylos ekonomiškumo, koncentruotumo principus, nepagrįstai atidėtų kreditorės galimybę atgauti skolą, padidintų skolininko mokėtiną sumą dėl skaičiuojamų palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo G. J. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. antstolis 2020 m. gruodžio 23 d. surašė raginimus įvykdyti sprendimus Nr. S-20-8-48049 ir Nr. S-20-8-48046, kuriuose nurodė skolininkui per 30 dienų nuo šių raginimų gavimo dienos sumokėti skolą. Antstolis 2021 m. sausio 20 d. surašė patvarkymą dėl klaidos ištaisymo Nr. S-21-8-2120, kuriuo ištaisė raginimuose per apsirikimą parašytą 30 dienų terminą, nurodydamas, kad skolininkas raginamas per mėnesį (konkrečiu atveju – per 31 d.) sumokėti skolą. Tuo pačiu antstolis išaiškino skolininkui, kad, atsižvelgiant į raginimų įteikimo datą (2021 m. sausio 4 d.), jis turi raginimuose numatytus veiksmus geruoju atlikti iki 2021 vasario 4 d. 24.00 val.;
5.2. CPK 746 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos. CPK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Antstolio raginimuose buvo nustatytas 30 dienų terminas, kuris šiuo atveju neatitiko nurodyto teisinio reglamentavimo, tačiau antstolis, siekdamas pašalinti klaidą, priėmė patvarkymą dėl klaidos ištaisymo, kuriame nurodė, kad skolininkas raginamas per mėnesį sumokėti raginimuose S-20-8-24046 ir S-20-8-48049 nurodytas sumas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, tačiau tai nėra baigtinis sąrašas. Priimdamas kitus patvarkymus, kurių formos nepatenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nurodytų patvarkymų pobūdį, antstolis vadovaujasi CPK 613 straipsnio nuostatomis, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, laikantis priimamam patvarkymui keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad klaida raginime negalėjo būti ištaisyta priimant patvarkymą;
5.3. ištaisius 2020 m. gruodžio 23 d. raginimuose buvusią klaidą, raginimo esmė nepasikeitė, tik viena diena pailgėjo terminas, per kurią skolininkas gali geranoriškai įvykdyti prievolę. Ištaisius klaidą, skolininkas turėjo visą įstatyme jam garantuojamą terminą, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jam turėjo būti iš naujo nustatomas naujas terminas. Jei, ištaisęs klaidą, antstolis būtų raginimo terminą pradėjęs skaičiuoti iš naujo, o ne jį pratęsęs viena diena, tai neatitiktų išieškotojo interesų, nes suminis laikas geranoriškai įvykdyti sprendimą būtų ilgesnis, nei įstatyme nustatytasis. Vertinant patvarkymą dėl klaidos ištaisymo turinio prasme, teismas sprendė, kad jis atitinka bendruosius reikalavimus, taip pat yra motyvuotas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Pareiškėjas G. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti: antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. gruodžio 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48049, 2020 m. gruodžio 23 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48046, 2021 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-8-2120. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. 2020 m. gruodžio 23 d. raginimuose įvykdyti sprendimą nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta per 30 dienų. Teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos gali priimti antstolis vykdymo procese. Į šį sąrašą nėra įtrauktas patvarkymas dėl klaidos ištaisymo, todėl antstolis negalėjo taisyti raginimo įvykdyti sprendimą. CPK 656 straipsnis reglamentuoja, koks turi būti raginimo turinys. Jeigu raginimo turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, turi būti priimamas naujas raginimas bei nustatomas naujas raginimo įvykdymo terminas. Todėl 2021 m. sausio 20 d. patvarkymas Nr. S-21-8-2120 dėl klaidos ištaisymo ir 2020 m. gruodžio 23 d. raginimai įvykdyti sprendimą Nr. S-20-8-48049, Nr. S-20-8-48046 turi būti panaikinti kaip neteisėti;
6.2. raginimuose paskaičiuota išieškoma suma galimai neatitinka tikrovės, paskaičiavimas yra atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, nei viename antstolio pateiktame dokumente, įskaitant raginimus, nėra nurodyta palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo metodika, nepateikti detalūs palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai. Realiai gauta paskola sudaro 507 000 Eur. Ši paskola gauta skirtingomis datomis: 330 000 Eur (2015 m. gegužės 19 d.); 87 000 Eur (2015 m. liepos 7 d.); 80 000 Eur (2015 m. rugsėjo 22 d.); 10 000 Eur (2015 m. spalio 20 d.). Kadangi lėšos gautos skirtingu laiku, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas turėtų būti apskaičiuotos atitinkamai, o tai niekaip neatsispindi antstolio reikalavimuose. Be to, antstolio dokumentuose nepaminėtas faktas, kad kreditorei grąžinta dalis skolos, tai yra 15 000 Eur (2020 m. sausio 8 d.), kas daro antstolio raginimus neteisėtais;
6.3. jeigu raginime nurodoma neteisėtai apskaičiuota išieškoma suma ar nurodomas netikslus įstatymui neatitinkantis įvykdymo terminas, tai sudaro pagrindą laikyti šį procesinį dokumentą klaidinančiu ir negaliojančiu, kas automatiškai sudaro pagrindą laikyti ir visus kitus vykdomosios bylos procesinius veiksmus negaliojančiais. Antstoliui raginimuose nurodžius netinkamą įvykdymo terminą bei netinkamai nurodžius išieškomą sumą, yra klaidinamos vykdomosios bylos šalys, todėl nurodyti dokumentai turi būti panaikinti ir, ištaisius visus trūkumus, priimti nauji procesiniai dokumentai, kurie atitinka įstatymo reikalavimus.
7. Antstolis Irmantas Gaidelis prašo pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. raginime nurodyto dienų skaičiaus nuo 30 iki 31 ištaisymas apelianto (skolininko) naudai nekeičia raginimo esmės. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas nustato procesinių dokumentų formas, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Tai nėra galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos gali priimti antstolis vykdymo procese. CPK 613 straipsnis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, taip pat nurodo, kokia informacija turi būti nurodoma patvarkyme. Antstolis, priimdamas patvarkymą, sprendžia tiek tiesiogiai CPK numatytus klausimus, tiek ir visus kitus vykdymo procese iškylančius klausimus, tiesiogiai nereglamentuotus CPK. Klausimai, dėl kurių antstolis priima patvarkymus, vykdymo procese yra skirtingi tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal savo svarbą, dėl ko ir antstolio priimamų patvarkymų teisinė reikšmė yra skirtinga, tad reglamentuoti ir įtvirtinti visų galimų priimamų patvarkymų formų neįmanoma;
7.2. vykdant išieškojimą, procesiniai veiksmai atliekami ir dokumentai formuojami Antstolių informacinėje sistemoje, kurioje rankiniu būdu buvo suvestas terminas, per kurį apeliantas (skolininkas) turi sumokėti skolą. G. A. informacinėje sistemoje nurodyti, kad skola būtų sumokėta per mėnesį, o ne per konkretų dienų skaičių, nėra. Ruošiant dokumentą sistemoje, sudaryta galimybė įvesti duomenis tik skaičiais, o ne žodžiais, todėl terminas priimtuose raginimuose nurodytas būtent skaičiumi. Mėnesiai turi skirtingą dienų skaičių, dokumentas skolininkui pasirašytinai įteiktas sausio 4 d., sausio mėnuo turi 31 dieną, tačiau mechaniškai suvestas ir nurodytas 30-ies, o ne 31-os dienos terminas;
7.3. apeliantas patvirtina, kad gavo 507 000 Eur paskolą, pripažįsta, kad turi mokėti ne tik skolą, bet ir palūkanas bei netesybas, su kurių dydžiu nesutinka. Apeliantas nurodo, kad yra sumokėjęs 15 000 Eur, todėl akivaizdu, kad padengta yra tik mažoji mokėtinos sumos (skolos, palūkanų ir netesybų) dalis. CK 6.54 straipsnis numato, kad visų pirma yra dengiamos palūkanos, netesybos. Palūkanų ir netesybų apskaičiavimas atitinka įstatymo nuostatas. Išieškotina suma yra kintanti dėl skaičiuojamų palūkanų ir netesybų. Apeliantas šiuo klausimu neteikė antstoliui jokios užklausos ar prašymo, kad būtų pateikti vienoki ar kitokie jam aktualūs skaičiavimai.
8. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl taikos sutarties vykdymo procese
11. Apeliacinės instancijos teisme gauta pareiškėjo (skolininko) G. J. ir išieškotojos N. R. V. sudaryta taikos sutartis, kurią prašoma patvirtinti ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2S-1707-565/2021 nutraukti.
12. Susipažinus su apeliacinės instancijos teismui pateiktos taikos sutarties turiniu, nustatyta, jog vykdymo procese sudaryta taikos sutartimi skolininkas ir išieškotoja gera valia susitarė dėl skolininko mokėtinos sumos ir jos sumokėjimo terminų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar antstolio procesiniai veiksmai, atlikti vykdant jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, yra teisėti.
13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
14. CPK 595 straipsnyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kurią antstolis, sustabdęs vykdomosios bylos vykdymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo taikos sutarties gavimo perduoda apylinkės teismui. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, pareiškimą išsprendžia pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles.
15. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismui pateiktą vykdymo procese sudarytą taikos sutartį priimti atsisakoma, išaiškinant, jog su tokia taikos sutartimi skolininkas ir išieškotoja pirmiausia turi kreiptis į antstolį CPK 595 straipsnio tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
18. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02280 pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2780 dėl priverstinio skolos išieškojimo (53 072,90 Eur delspinigiai (skola), 117 849,45 Eur palūkanos (skola), 177 000,00 Eur skola, 329,26 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir skaičiuojamos palūkanos) pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą iš skolininko G. J. ir įkaito davėjų M. J., A. B., R. R., išieškotojos N. R. V. naudai.
19. Antstolis Irmantas Gaidelis taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/20/02281 pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2020 m. balandžio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2778 dėl priverstinio skolos išieškojimo (101 875,14 Eur delspinigiai (skola), 235 973,00 Eur palūkanos (skola), 330 000,00 Eur skola, 348,93 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir 146 586,98 Eur palūkanos) pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymą iš skolininko ir įkaito davėjo G. J. ir įkaito davėjos M. J. išieškotojos N. R. V. naudai.
20. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
21. 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymais priėmęs vykdyti vykdomuosius įrašus, antstolis 2020 m. gruodžio 23 d. vykdomosiose bylose atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą, areštavo įkeistą turtą bei surašė raginimus įvykdyti sprendimus Nr. S-20-8-48049 ir Nr. S-20-8-48046, nurodydamas, jog ragina skolininką per 30 dienų nuo raginimų gavimo dienos įvykdyti antstoliui pateiktus vykdomuosius įrašus Nr. 2780 ir Nr. 2778. Minėti dokumentai skolininkui buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 28 d. ir įteikti 2021 m. sausio 4 d.
22. Antstolis 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu dėl klaidos ištaisymo Nr. S-21-8-2120 ištaisė raginimuose Nr. S-20-8-48046 ir Nr. S-20-8-48049 per apsirikimą nurodytą 30 dienų terminą, nurodydamas, kad skolininkas raginamas per mėnesį sumokėti skolą, bei išaiškino skolininkui, kad, atsižvelgiant į raginimų įteikimo datą (2021 m. sausio 4 d.), skolininkas turi teisę raginimuose numatytus veiksmus geruoju atlikti iki 2021 vasario 4 d., 24 val.
23. Pareiškėjas teigia, jog 2020 m. gruodžio 23 d. raginimuose antstolio nurodytas skolos sumokėjimo geruoju terminas buvo nurodytas klaidingai ir negalėjo būti ištaisytas, nes Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos gali priimti antstolis vykdymo procese, ir į šį sąrašą nėra įtrauktas patvarkymas dėl klaidos ištaisymo.
24. Pagal CPK 746 straipsnio 1 dalį, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos CPK XLVI skyriaus normos.
25. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, 2020 m. gruodžio 23 d. raginimų turinys atitinka CPK 656 straipsnio reikalavimus, tai yra raginimuose nurodyti šie duomenys: 1) antstolio vardas, pavardė; 2) teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo dokumento išdavimo data ir numeris; 3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi atlikti veiksmai; 4) terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris; 5) kad, neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos; 6) skolininko teisės ir pareigos vykdymo procese, nurodytos 643 ir 644 straipsniuose. Šiuo atveju antstolis 2020 m. gruodžio 23 d. raginimuose nurodė 30 dienų terminą, tuo tarpu 2021 m. sausio mėnesis turėjo 31 dieną. Klaidą antstolis ištaisė 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu, tai yra antstolis patikslino raginimuose nurodytą jų įvykdymo terminą, nurodydamas, jog skolininkas turi jį įvykdyti per mėnesį nuo raginimo gavimo dienos, bei išaiškino skolininkui, jog, atsižvelgiant į raginimų įteikimo datą (2021 m. sausio 4 d.), jis turi teisę raginimuose numatytus veiksmus geruoju atlikti iki 2021 m. vasario 4 d., 24.00 val.
26. CPK 613 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis mutandis taikant CPK 276 straipsnio nuostatas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas nustato procesinių dokumentų formas, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, tačiau tai nėra galutinis sąrašas procesinių dokumentų, kuriuos antstolis gali priimti vykdymo procese. CPK 613 straipsnis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Nagrinėjamu atveju antstolis motyvuotu patvarkymu ištaisė raginimuose padarytus rašymo apsirikimus. Raginimuose nurodyto dienų skaičiaus iš 30-ies į 31-ą (priklausomai nuo mėnesio) ištaisymas apelianto (skolininko) naudai nekeičia raginimo esmės, be to, klaida buvo ištaisyta nesibaigus raginimų įvykdymo terminui. Skolininkas šiuo atveju neprarado galimybės sumokėti skolą geruoju.
27. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus, atsižvelgiant į vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų derinimo principą, taip pat į tai, jog rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas šiuo atveju niekaip nepažeidė apelianto interesų, priešingai, rašymo apsirikimas buvo ištaisytas apelianto naudai (nustatytas viena diena ilgesnis raginimo įvykdymo terminas), nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir panaikinti ginčijamą antstolio patvarkymą bei raginimus. Nagrinėjamos bylos kontekste atskirojo skundo tenkinimas neatitiktų ir bendrųjų teisės principų, tarp jų protingumo ir teisingumo, nes būtų sudarytos papildomos kliūtys, kad vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus.
28. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog raginimuose paskaičiuota išieškoma suma galimai neatitinka tikrovės, paskaičiavimas yra atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nei viename antstolio pateiktame dokumente, įskaitant raginimus, nėra nurodyta palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo metodika, nepateikti detalūs palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai.
29. Nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų grindė aplinkybe, jog antstolis negalėjo ištaisyti raginimuose įvykdyti sprendimą padarytus rašymo apsirikimus. Tuo tarpu atskirajame skunde pareiškėjas nurodo papildomus pagrindus, dėl kurių antstolio priimti raginimai bei patvarkymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo turėtų būti panaikinti – neteisingai paskaičiuotos iš pareiškėjo išieškomos sumos.
30. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
31. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentais, jog raginimuose paskaičiuota išieškoma suma galimai neatitinka tikrovės, taip pat, kad paskaičiavimai yra atlikti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, ir šių aplinkybių neįrodinėjo, apeliantas šiais naujais argumentais neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje. Apeliantas, teikdamas skundą antstoliui, galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, jo vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti (išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje).
32. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir vykdydamas savo funkcijas, neužtikrino apelianto teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkui, kadangi iš jo skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą. Skunde nurodomi vykdymo principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė neteisėtų antstolio veiksmų.
34. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti vykdymo procese sudarytą pareiškėjo (skolininko) G. J. ir išieškotojos N. R. V. taikos sutartį.
Teisėja Rūta Burdulienė