Civilinė byla Nr. e2A-78-896/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10064-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.1
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2730-528/2019 pagal ieškovių R. O. J. ir R. B. ieškinį dėl servituto nustatymo atsakovui R. J., trečiajam asmeniui R. J. ir atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovėms R. O. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl termino nugriauti ūkinį pastatą nustatymo, įpareigojimo nugriauti ūkinį pastatą, išregistruoti jį iš valstybės įstaigos Registrų centro ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 2I1ž, bei servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2Ilž, pagal 2018 m. birželio 5 d. individualios įmonės (toliau - IĮ) „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą, įpareigojant ieškoves sumokėti atsakovui 78,72 Eur sumą kaip vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype; 2) priteisti iš atsakovo ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. 1. 3-10, dok. reg. Nr. CBP-130104).
2. Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - ginčo ūkinis pastatas), kuris stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Pagal žemės sklypų planą, prilyginamą detaliajam planui, ieškovėms priklausantį ginčo ūkinį pastatą bei atsakovo gyvenamąjį namą buvo numatyta nugriauti arba įteisinti. Ginčo ūkinio pastato savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta, todėl nėra teisinio pagrindo griauti šį statinį. Atsakovas piktybiškai neleidžia ieškovėms naudotis ginčo ūkiniu pastatu, jos negali patekti į šio pastato dalį per iš rytų pusėje esantį įėjimą. Patekimui į ginčo ūkinį pastatą bei tinkamam jo eksploatavimui reikalinga nustatyti servitutus pagal pateiktą schemą. Ieškovių prašomi servitutai minimalūs, racionalūs, o už juos ieškovės sutinka sumokėti atsakovui 78,72 Eur vienkartinę kompensaciją. Atsakovo prašomai priteisti iš ieškovių žalai nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas pats nepasinaudojo galimybe prisijungti prie miesto centrinių nuotekų sistemų.
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nustatyti ieškovėms terminą nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškoves nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti ieškoves išregistruoti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), iš valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro; 4) priteisti jam iš ieškovių 1 456,96 Eur turtinę žalą; 5) priteisti jam iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. 1. 43-52, dok. reg. Nr. DOK-95983).
4. Formuojant žemės sklypą suderintame, patvirtintame bei Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotame žemės sklypų prie pastatų Kaune, (duomenys neskelbtini), plane, prilyginamame teritorijų planavimo dokumentui, numatytas ginčo ūkinio pastato nugriovimas. Su ginčo ūkinio pastato nugriovimu sutiko tuometiniai statinio savininkai, o vėliau ir ieškovės. Minėtame plane nebuvo numatytas terminas ginčo ūkinio pastato nugriovimui. Ieškovės ginčo ūkinio pastato negriovė, juo naudojosi, o atsakovas ir trečiasis asmuo joms to nedraudė, tikėdamiesi, kad ieškovės tai padarys pačios. Atsakovas su trečiuoju asmeniu nebūtų pirkę žemės sklypo, jei būtų žinoję, jog ginčo ūkinis pastatas nebus nugriautas. Be to, ginčo ūkinio pastato dalis stovi ant inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kurioje negali stovėti statiniai, o žemės sklypų nebūtų buvę leista suformuoti arba formuojant žemės sklypus šiam pastatui būtų nustatytas servitutas. Servituto nustatymas turi būti objektyviai būtinas, tačiau ieškovių prašomi nustatyti servitutai suvaržytų atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybės teises į daugiau kaip 12 proc. jiems priklausančio žemės sklypo, į prašomą nustatyti kelio servitutą patektų ir daug metų stovintis šuns voljeras, o ieškovės pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens privatumą - vaikščiotų pro jų gyvenamojo namo langus, įėjimo į namą duris, po sodą ir kiemą. Dėl prašomų nustatyti servitutų atsakovo šeima neturėtų kur laikyti savo automobilio, kuris būtinas dėl atsakovo negalios, jie negalėtų atsivežti malkų, kitų medžiagų ir jų laikyti ant kelio servituto. Ieškovių siūlomos kompensacijos už servitutą dydis itin mažas, nes patiriami nepatogumai labai dideli, tačiau griaunamam statiniui jokių servitutų nustatyti nereikia, todėl ir kompensacija neaktuali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nustatė atsakovo R. J. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kelio servitutą SI (18 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms R. O. J. ir R. B. važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku iki nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto indeksu 2I1ž bei servitutą S2 (46 kv. m), suteikiant teisę ieškovėms eksploatuoti nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą indeksu 2Ilž, pagal 2018 m. birželio 5 d. individualios įmonės (toliau — IĮ) „Geobaitas“ paruoštą servituto nustatymo schemą (sprendimo priedas, 2 lapai); įpareigojo ieškovę R. O. J. sumokėti atsakovui R. J. 951,64 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype; įpareigojo ieškovę R. B. sumokėti atsakovui R. J. 570,99 Eur vienkartinę kompensaciją už teismo nustatytus servitutus atsakovo žemės sklype; priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. O. J. 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 990,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisė iš atsakovo R. J. ieškovei R. B. 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2012 m. sausio mėnesio toponuotraukos teismas nustatė, kad ginčo situacija susiklostė dėl to, jog šalims priklausantys žemės sklypai buvo formuojami iš anksčiau vienai šeimai (ieškovės ir atsakovas yra seserys ir brolis) priklausiusios namų valdos. Byloje yra pateiktos 2005 m. kovo 17 d. projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, kuriose numatyta atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rekonstravimas, gyvenamojo priestato ir ūkinio pastato su garažu nauja statyba, ūkinio pastato 211m griovimas, jo vietoj statant mūrinį ūkinį pastatą ir garažą. Tačiau tuo metu ginčo ūkinio pastato bendraturte buvo ne ieškovė R. B., bet šalių mama, o visas žemės sklypas, kuriame stovi šalių statiniai, priklausė valstybei. Nuo to laiko situacija pasikeitė - anksčiau buvęs vienas sklypas padalintas į du, kurie priklauso skirtingiems savininkams, pasikeitė ginčo ūkinio pastato viena iš bendraturčių, ginčo ūkinis pastatas yra ne valstybei, bet atsakovui priklausančiame žemės sklype, todėl statyti naują statinį be atsakovo sutikimo ieškovės negalėtų, taip pat pakito asmenų tarpusavio santykiai ir interesai.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovėms ir atsakovui priklausančių žemės sklypų formavimo metu (tikėtina iki šalių motinos mirties) tarp šalių nebuvo nesutarimų - jos veikė vieningai. 2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas teikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui (toliau - NŽT Kauno skyriui) rekonstruoti pastatus, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės, ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. NŽT Kauno skyrius nurodė neprieštaraujantis abiejų bylos šalių - ieškovių pagalbinio ūkio paskirties (ginčo pastato) ir atsakovo gyvenamojo namo rekonstravimui pagal įstatymuose numatytus reikalavimus. 2012 m. spalio 12 d. atsakovas teikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - KMSA) Urbanistikos ir architektūros skyriui ne tik dėl jam priklausančio gyvenamojo namo, bet ir dėl ieškovėms priklausančio ginčo ūkinio pastato savavališkos rekonstrukcijos įteisinimo. 2012 m. spalio 30 d. atsakovas teikė prašymą NŽT Kauno skyriui dėl rašytinio sutikimo rekonstruoti statinį valstybinėje žemėje ir 2012 m. lapkričio 28 d. gavo atsakymą, kuriame NŽT Kauno skyrius nurodė ką reikia padaryti, siekiant įteisinti savavališkai pastatytus valstybinėje žemėje Kaune, (duomenys neskelbtini) statinius. 2012 m. spalio 30 d. sutikimuose A. J., taip pat ieškovė R. O. J. nurodė KMSA sutinkančios su atsakovo gyvenamojo namo rekonstrukcija. 2014 m. liepos 1 d. raštu atsakovas teikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui informaciją dėl statinių patikrinimo sklype, kuriame nurodė, kad jis, būdamas žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), savininku, neprieštarauja ieškovių ginčo ūkiniam pastatui, kuris rekonstruotas, gavus 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinio žemės patikėtinio) neprieštaravimą dėl pastatų rekonstrukcijos. Taip pat šalys vieningai veikė 2016 m. Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-1434- 406/2016, kurioje sprendimu buvo atmestas šalių kaimyno A. Z. skundas dėl ieškovių ir atsakovo statinių - savavališkos ieškovių ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos bei atsakovo šuns voljero.
8. Byloje pateikti 2011 m. gruodžio 23 d. Sklypo plano rengimo reikalavimai Nr. SPR-7897, žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, Žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau - Planas), taip pat aiškinamasis raštas, iš kurių teismas nustatė, jog Plano rengimo tikslas - suformuoti žemės sklypą pastatams, jų tarpe ir ginčo ūkiniam pastatui 211 m (dabar jo žymėjimas 21 lž). Teismas nustatė, kad Plano, kuris pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nelaikomas teritorijų planavimo dokumentu, sprendiniuose ieškovėms priklausantis ginčo ūkinis pastatas sutartiniu žymėjimu yra pažymėtas kaip planuojamas griauti pastatas. Jokių kitų nurodymų dėl jo nugriovimo nei pačiame Plane nei jo aiškinamajame rašte nėra. Plano pastabose (4 punktas) nurodyta, jog savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau savavališkos statybos statiniai nenurodyti ir neįvardinti. Ieškovėms priklausantis ginčo ūkinis pastatas nenurodytas kaip savavališkos statybos pastatas, tačiau jis buvo rekonstruotas savavališkai ir dėl tokios jo rekonstrukcijos įteisinimo, kaip ir dėl atsakovo gyvenamojo namo priestato savavališkos rekonstrukcijos (pasibaigus statybos leidimo galiojimo terminui) įteisinimo prašymus NŽT Kauno skyriui ir KMSA teikė pats atsakovas. Iš VĮ Registrų centro duomenų teismas nustatė, kad ieškovių ginčo ūkinio pastatas įregistruotas jų vardu ir 2018 m. gegužės 2 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu. Duomenų apie šios deklaracijos nuginčijimą ar negaliojimą byloje nėra, jokie reikalavimai dėl jos nebuvo pareikšti ir šioje byloje. Teismas konstatavo, jog ieškovės su atsakovo sutikimu pasinaudojo aukščiau minėtame plane nurodytų pastabų 4 punktu ir įteisino savavališkos statybos būdu rekonstruotą ginčo ūkinį pastatą, o spręsti dėl teisėtai pastatyto ir įregistruoto ginčo ūkinio pastato nugriovimo turi teisę to pastato savininkai.
9. Atsakovo argumentus dėl ginčo ūkinio pastato patekimo į elektros linijos apsaugos zoną teismas atmetė, nes ginčo ūkinis pastatas pastatytas 1947 m., t. y. iki minėtų zonų nustatymo ir tai nėra savarankiškas pagrindas griauti teisiškai įregistruotą pastatą. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškoves nugriauti joms nuosavybės teise priklausantį ginčo ūkinį pastatą, esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus nustatyti ieškovėms terminą nugriauti ginčo ūkinį pastatą, įpareigoti ieškoves šį pastatą nugriauti ir išregistruoti jį iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus.
10. Įvertinęs byloje pateiktus planus, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos 2-rą tomą (registro Nr. 20/67180), antstolio R. S. 2018 m. rugpjūčio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/18/49, nuotraukas, šalių, jų atstovų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovėms servitutas yra būtinas, nes visas ginčo ūkinis pastatas stovi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovo nuosavybės teises.
11. Teismas pripažino, kad šiuo atveju prašomais nustatyti servitutais atsakovo teisės yra labai apribojamos, tačiau taip yra dėl statinio dislokacijos vietos atsakovui priklausančiame žemės sklype.
12. Teismas sprendė, kad ieškovių nurodyta vienkartinė 78,72 Eur kompensacija yra akivaizdžiai neadekvati atsakovo ir jo šeimos patiriamiems nepatogumams. Realiai ieškovių prašymu ir jų naudai nustačius bendroje sumoje 64 kv. m (46 kv. m + 18 kv. m) dydžio servitutą atsakovas realiai negalės naudotis tokiu jam priklausančios žemės plotu savo interesų tenkinimui, todėl atsakovas praranda tokią jam priklausančio žemės sklypo dalį. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovių naudai nustatomi servitutai yra neterminuoti, jų turinys yra platus, dėl nustatomų servitutų atsakovas ir jo šeima praranda realią galimybę pagal paskirtį naudotis 64 kv. m ploto sklypo dalimi, patiria ženklius subjektyvaus pobūdžio turtinio ir neturtinio pobūdžio nepatogumus - didelės dalies privatumo praradimas, nes dėl servitutų ieškovės galės patekti į atsakovo gyvenamojo namo, kuris naudojamas atsakovo nuolatiniam gyvenimui, vidinį kiemą, vaikščioti prie pagrindinio įėjimo į atsakovo gyvenamąjį namą durų bei langų, atsakovas patirs didelius automobilių statymo prie savo gyvenamojo namo nepatogumus dėl servitutų dislokacijos vietos, negalės savo nuožiūra naudotis visu jam priklausančiu žemės sklypu. Be to, ieškovės 2016 m. vasario 3 d. yra išdavę įgaliojimą A. Z., su kuriuo šalys bylinėjosi 2016 m., tvarkyti, valdyti ginčo ūkinį pastatą, vadinasi, ir pašalinis asmuo gali varžyti atsakovo ir jo šeimos privatumą. Dėl nurodytų žemės naudojimo apribojimų atsakovo žemės sklypo rinkos vertė mažėja. Be to, dėl prašomų nustatyti servitutų atsakovas turės iškelti šuns voljerą, kuris pagal byloje esančius duomenis (sprendimo administracinėje byloje) prie ginčo ūkinio pastato stovi daugiau kaip 20 metų ir buvo pastatytas dar šalių tėvo.
13. Teismo vertinimu, teisinga, sąžininga ir protinga kompensacija už nustatomus servitutus yra būtent 64 kv. m dalies rinkos vertės dydžio kompensacija (atsakovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pagal unikalų numerį - 12 300,00 Eur), todėl ieškovės atsakovui turi sumokėti vienkartinę piniginę kompensaciją - 1 522,63 Eur (12 300,00 Eur 517 kv. m x 64 kv. m) = 1 522,63 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovės ginčo ūkinį pastatą vertina kaip brangų ir joms labai reikalingą turtą, todėl nurodyto dydžio kompensacija laikytina adekvačia atsakovui nustatomų nepatogumų bei apribojimų kompensavimui.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė ieškovių neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo dėl atsakovo neprisijungimo prie centrinių nuotekų tinklų, todėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, neanalizuodamas kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje yra pateikti UAB „Kauno vandenys“ raštai, kuriais atsakovas informuotas: 1) 2012 m. spalio 22 d. - kokius dokumentus jis turi pateikti dėl nuotekų tinklų įvedimo; 2) 2014 m. birželio 12 d. - atsakovo valdai (duomenys neskelbtini) bus įrengtas atskiras nuotekų išvadas prie 68 namo sklypo ribos ties servitutiniu įvažiavimu į valdą (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pateikė 3 metus galiojusias 2016 m. sausio 20 d. atsakovui išduotas prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, rašytinius įrodymus apie 2016 m. vasario - balandžio mėnesiais pirktą bei paleistą veikti biologinio valymo įrenginį ir 2018 m. spalio 9 d. antstolės N. B. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 176/18/11 su nuotraukomis. Pateikti UAB „Kauno vandenys“ raštai patvirtina, jog atsakovui buvo nurodyta ką jis turi padaryti, norėdamas prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau jokių duomenų, kad jis atliko kas jam buvo nurodyta nėra. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/18/11 nurodyta, kad „nėra plane (ties taškais 7-8) pažymėto „KF“ nutiesto buitinių nuotekų išvado iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir šulinio, skirto centrinių buitinių nuotekų prijungimui“. Jokių faktų, kad dėl to išvado nebuvimo yra atsakingos ieškovės, nekonstatuota ir tokių įrodymų byloje nėra. Iš byloje pateiktų duomenų iš viso neaišku kas tą išvadą plane pažymėjo, ar tas išvadas buvo įrengtas, o byloje pateiktos 2016 m. vasario 21 d. nuotraukos neaišku kur darytos. Atsakovo argumentus dėl ginčo ūkinio pastato nenugriovimo teismas atmetė, nes bylos medžiaga patvirtina, jog iki 2016 m. gegužės mėnesio (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo) ginčų dėl to pastato buvimo tarp šalių nebuvo. Įrodymų apie kreipimąsi į ieškoves dėl sutikimo, reikalingo prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų nėra, ieškovės tai paneigė, o ir pats atsakovas vienareikšmiškai neteigė tokio sutikimo prašęs. Teismas padarė išvadą, kad, jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės atsakovo atžvilgiu neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymų draudžiamus veiksmus ir dėl to atsakovas turėjo išlaidų - jam teko pirkti asmeninį buitinių nuotekų valymo įrenginį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl liudytojos architektės J. P. duotų parodymų 2019 m. balandžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 1.30.28 val. - 2.01.40 val.)). Liudytoja dirbo UAB „I.K.S“ studijoje ir pagal atsakovo ir ieškovių užsakymą rengė detalųjį planą. Šios liudytojos duoti parodymai yra itin reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi ji detaliai paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo parengtas ir patvirtintas būtent toks detalusis planas, t. y. su įpareigojimu nugriauti ginčo pastatą, patenkantį į atsakovui formuojamą žemės sklypą ir ką iš tikrųjų reiškia detaliojo plano pastabų 4 punkte nurodytas teiginys “Savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka“ bei kuriems statiniams jis buvo taikomas. Ši liudytoja patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens įrodinėtas byloje aplinkybes, jog detaliajame plane priimti ir patvirtinti sprendiniai nugriauti ginčo pastatą yra ne dėl savavalinės jo statybos, o dėl neatitikimo 2011–2012 metais galiojusių teisės aktų reikalavimams, t. y. formuojamo žemės sklypo ribose negalėjo būti kitiems asmenims priklausančių pastatų, žemės sklypai buvo formuojami nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, ginčo pastatas pažeidė ir pažeidžia priešgaisrinės saugos reikalavimus, t. y. neišlaiko reglamentuojamų saugos atstumų nuo pagrindinio pastato - gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), užima nustatytas ir įregistruotas apsaugos zonas, užkerta galimybę aptarnauti gyvenamąjį namą, kurio eksploatavimui buvo suformuotas žemės sklypas ir negali būti pagalbiniams pastatams suteikiama daugiau teisių, negu pagrindiniam pastatui. Taip pat architektė J. P. išaiškino detaliojo plano pastabose nurodytų savavalinių statinių reikšmę. Tačiau būtent šį detaliojo plano pastabų 4 punktą teismas interpretavo visiškai neteisingai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
15.2. Sprendime nebuvo nurodyti ir vertinti ieškovių ir atsakovo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, o buvo nurodyta, jog jie teismo posėdyje išvis nedalyvavo, o nedalyvavimo priežastys nežinomos. Paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 6 d., nei ieškovės, nei atsakovas nedalyvavo, o tik dalyvavo jų atstovai, tačiau šalys dalyvavo ankstesniuose posėdžiuose. Ieškovė R. O. J. dalyvavo viename 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdyje, o ieškovė R. B. 2019 m. balandžio 9 d. taip pat viename teismo posėdyje. Atsakovas dalyvavo visuose vykusiuose teismo posėdžiuose, išskyrus 2019 m. liepos 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 6 d. posėdžius, kuomet 2019 m. gegužės 15 d. jau buvo pasakęs savo baigiamąją kalbą.
15.3. Teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, kurie paneigia būtinybę apriboti atsakovo nuosavybės teisę į žemės sklypą nustatant servitutus. Ieškovės detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sutiko su detaliojo plano sprendiniais, tame tarpe ir ginčo pastato nugriovimu. Detaliojo plano esama situacija aiškiai apibrėžta esamais pastatais ir jų konkrečiais adresais. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindiniai sprendiniai patvirtina, jog 518 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 1, formuojamas tik R. J., tarp taškų 1-9 prie tik jam nuosavybės teise priklausančio įregistruoto pastato 3A1ž. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindiniai sprendiniai taip pat patvirtina faktinę aplinkybę, kad 858 kv. m žemės sklypas Nr. 2 formuojamas A. J. (379/858), ieškovėms R. O. J. (127/858) ir R. B. (176/858), A. B. (176/858) tarp taškų 6-21 prie nuosavybės teise A. J., R. O. J., R. B. ir A. B. priklausančių įregistruotų pastatų 1A1m, 211 m, 4l1m, 6I1p. Pastabų 4 punkte nurodyta, kad savavalinius pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų numatyta tvarka. Pastabų 4 punktas skirtas neįregistruotam pastatui, detaliajame plane pažymėtam griauti tarp taškų 6-21, kuriam dėl savavalinės statybos nebuvo formuojamas žemės sklypas. Pastabų 4 punkte nėra įrašų apie ginčo pastatą. Ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodančių dokumentų, patvirtinančių pastato atitiktį detalaus plano pastabų 4 punktui.
15.4. Griautinam pastatui servitutai nėra nustatomi, nes tai daryti yra visiškai netikslinga. Tą bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek liudytoja J. P., rengusi detalųjį planą, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus raštas 8SD-(14.8.125E)9, kuriame aiškiai nurodyta, jog: „pastatas 211 m (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) plane pažymėtas kaip griaunamas, todėl griaunamam pastatui servitutas nebuvo suprojektuotas. Taigi formuojant žemės sklypus ieškovėms ir atsakovui nebuvo numatyti servitutai atsakovo žemės sklype, nors visi kiti servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu, nes pastatas po detaliojo plano patvirtinimo turėjo būti ieškovių tiesiog nugriautas.
15.5. Ieškovės į bylą yra pateikusios atsakovo rašytus raštus įvairioms institucijoms dėl atsakovo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pakeitimų, taip bandydamos tai interpretuoti neva kaip atsakovo siekį įteisinti jau ir taip įregistruotą pastatą. Tačiau visi atsakovo kreipimaisi į įvairias institucijas buvo nukreipti siekiant pirmiausia įteisinti savo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pakeitimus be-ūkinio-pastato, o ne pastato. Šalys vieningai neveikė ir administracinėje byloje, nes ieškovėms visiškai nerūpėjo joms priklausančio pastato ateitis, o atsakovas buvo kaltinamas pastato savavaline statyba/rekonstrukcija, kurios nebuvo ir už kurią grėsė administracinė atsakomybė. Ieškovės nedalyvavo teismo procese ir negynė atsakovo, atsakovas vienas gynė savo poziciją. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių buvusius tarpusavio santykius, dėl to sprendime padarė nepagrįstas išvadas, esą atsakovas neprieštaravo, jog jo žemės sklype stovėtų pastatas ir esą ėmėsi veiksmų, jog šis pastatas būtų įteisintas dėl savavališkos statybos. Rekonstrukcija pagal projektą - nauja pastato statyba - nebuvo įgyvendinta, tą konstatavo administracinis teismas, ko įrodinėti nereikia.
15.6. Teismas, nustatydamas servitutus rėmėsi vien ieškovių į bylą pateikta 2018 m. birželio 5 d. IĮ „Geobaitas“ parengta servituto nustatymo schema (toliau - schema), visiškai neatsižvelgęs, jog atsakovas ir trečiasis asmuo reiškė nesutikimą su šia schema, nes joje pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos. Detalaus plano originale aiškiai nurodytas atstumas nuo sklypo ribos vakarinėje pastato pusėje, o būtent 0,87 m ir 0,80 m. Teismas, vadovaudamasis schema, priėmė sprendimą nustatyti servitutą aplink pastatą 1 metro atstumu. Teismas vadovavosi ne patvirtinto detaliojo plano duomenimis, o ieškovių pateikta schema, kuri neatitinka realių žemės sklypo ribų ir plotų. Schemoje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų taškai yra koreguoti, vietoje kadastriniame žemės sklypo plane (suderintame su NŽT) nustatytų 9 taškų, pažymėtų kodu R (ribos taškas), schemoje atsirado papildomas taškas, pažymėtas kodu R (ribos taškas), viso 10 žemės sklypo ribos taškų, pažymėtų kodu R. Schemoje pažymėti servitutų taškai 11,12,13 pažymėti kodu S (servitutai), S schemoje dubliuojasi su žemės sklypo plane pažymėtais kelio servituto ir namo Nr. 68 kampų (sklypo plane pažymėta NK) taškais ir neatitinka sklypo plane pažymėtų taškų koordinačių ir atstumų tarp taškų 1,2,3,4. Teismo patvirtinta schema akivaizdžiai prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, neatitinka sklypo plano kadastrinių matavimų bei nustatytų žemės sklypo plano koordinačių.
15.7. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 517 m2 žemės sklypo, iš kurių jau vien pastatas užima 28 m2, t. y. daugiau kaip 5 proc. žemės sklypo. Pagal ieškovių reikalavimą nustačius servitutus, ieškovės galėtų naudotis netgi 64 m2 atsakovo žemės sklypo, kas sudarytų netgi daugiau kaip 12 proc. atsakovo žemės sklypo. Visa tai nepagrįstai suvaržo atsakovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe ir prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.
15.8. Nustačius servitutą pagal ieškovių pateiktą schemą, atsakovas išvis neturėtų kur laikyti savo automobilio, atsakovas galėtų įvažiuoti jam nustatytu servitutiniu keliu prie savo gyvenamojo namo ir į savo žemės sklypą, tačiau neturėtų kur pasistatyti automobilio, nes būtų užstatomas kelio servitutas. Dėl nenugriauto pastato atsakovui ir jo šeimai neįmanoma naudotis pagrindine žemės sklypo naudojimo dalimi. Atsakovas negalėjo ir iki šiol negali prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, todėl savo sode už namo turėjo įsirengti atskirą įrenginį, į kurį patenka nuotekos. Atsakovas dėl negalios negali tinkamai aptarnauti įrenginio, dėl to patiria nuostolius. Atsakovui nuotekų išvado prisijungimas prie centrinių miesto tinklų pagal poreikius yra būtinumas.
15.9. Teismo posėdžio metu ieškovės patvirtino, jog nesutinka atsakovui leisti prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų per joms priklausantį žemės sklypą. Byloje pateikta schema, iš kurios matyti, kokiu būdu atsakovas galėtų prisijungti prie centrinių nuotekų tinklų, pateiktos ankstesnės ir šiuo metu galiojančios UAB „Kauno vandenys“ sąlygos dėl prisijungimo prie centrinių nuotekų tinklų, 2018 m. spalio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 176/18/11 ir kiti įrodymai, kurie teismo nebuvo vertinti. Ieškovės piktybiškai nesutinka leisti atsakovui prisijungti prie nuotekų tinklų, negriauna ir pastato, kad atsakovas galėtų prisijungti prie nuotekų tinklų per pastato vietą. Todėl atsakovas patiria nuostolius, nes nuotekas turi šalinti į asmeninį valymo įrenginį, už kurio valymą jam reikia mokėti. Atsakovas išnaudojo visas įmanomas galimybes, t. y. žodiniai ir rašytiniai prašymai, gauti ieškovių sutikimus per joms priklausantį žemės sklypą nutiesti nuotekų išvadą, kad įvykdyti UAB „Kauno vandenys“ nurodytą pagrindinę sąlygą, tačiau ieškovės piktybiškai, net teismo proceso žodine tvarka nagrinėjimo metu, išreiškė nesutikimą.
15.10. Sprendime yra neteisingai nurodyta atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė, t. y. kad žemės sklypo vertė VĮ Registrų centro duomenimis pagal unikalų numerį yra 12 300 Eur, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo vertė yra 13 400 Eur (masinis vertinimas atliktas 2019-01-01). Todėl neteisingai apskaičiuota ir kompensacijos suma. Teismo nustatyta kompensacija yra visiškai neadekvati nustatomam nuosavybės teisės apribojimui. Dėl servitutų nustatymo nuvertėja atsakovo žemės sklypas. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir servitutų nustatymą atsakovo žemės sklype privačių asmenų (ieškovių) naudai prilygino žemės sklypo dalies paėmimui visuomenės poreikių tenkinimui, nors jokie visuomenės poreikiai šiuo atveju tenkinami nėra. Tokiu būdu buvo nepagrįstai sureikšminta būtent ieškovių turima nuosavybės teisė į pastatą, kurio rinkos vertė yra 421 Eur, o atsakovo turima nuosavybės teisė į visą žemės sklypą buvo sumenkinta bei neteisingai kompensuota prieš jo valią užimta didelė jo žemės sklypo dalis. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, priimdamas diskriminuojančio pobūdžio sprendimą, neva asmuo, turintis negalią turi mažiau teisių arba tokios teisės yra nereikšmingos.
15.11. Atsakovas, remdamasis CK 4.98 straipsnio 2 dalies nuostata pareiškė priešieškinį, manydamas, kad yra pažeista jo, kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teisė, kadangi jo žemės sklype be jokio teisėto pagrindo stovi svetimas ieškovėms nuosavybės teise priklausantis pastatas, kuris užima net 28 m2 atsakovo žemės sklypo, kuriuo šis negali laisvai naudotis. Ieškovių neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jos piktybiškai nėra nugriovusios pastato, nors yra davusios sutikimą jį griauti. Detalusis planas, kuriame yra nurodyta nugriauti pastatą, yra galiojantis bei privalomas ieškovėms, todėl jos privalo laikytis jame nurodytų įpareigojimų ir nugriauti pastatą. Kadangi detaliajame plane nebuvo nurodytas terminas, per kurį ieškovės privalėjo nugriauti pastatą, atsakovas prašo teismo išspręsti šią susidariusią teisinio neapibrėžtumo situaciją ir nustatyti terminą, per kurį ieškovės privalėtų nugriauti pastatą ir įpareigoti ieškoves šį pastatą nugriauti.
15.12. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nėra teisinio pagrindo griauti pastatą vien remiantis detaliuoju planu. Detalusis planas, kuriame yra nurodyta nugriauti pastatą, yra galiojantis bei privalomas ieškovėms, todėl jos privalo laikytis jame nurodytų įpareigojimų ir nugriauti pastatą.
15.13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pastatas nebuvo savavališkai pastatytas ar rekonstruotas ir jokio įteisinimo su atsakovo sutikimu ieškovės nedarė, kadangi atsakovas niekada joms tokio sutikimo nedavė, Į bylą nėra pateikta atsakovo sutikimų, skirtų ieškovėms atlikti kadastrinių matavimų ar registracijos veiksmus savo žemės sklype. Faktinės aplinkybės, kad pastatas nebuvo savavališkai pastatytas ar rekonstruotas, nustatytos administracinėje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje Nr. 1-1434-406/16.
15.14. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog pastatas buvo įregistruotas ieškovių vardu ir 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybų užbaigimą Nr. 1 pagrindu. Teismas net netyrė ir nevertino, kokius veiksmus 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybų užbaigimą Nr. 1 atliko ieškovės, o rėmėsi vien jų nurodytais klaidingais teiginiais, esą buvo įregistruoti ne kadastriniai matavimai, o savavališkai atliktas pastato rekonstravimas. 2018 m. buvo įregistruoti tik atlikti pastato kadastriniai matavimai po pastato atlikto padidinimo (apkalimo lentomis ir neva tokios minimalios rekonstrukcijos) dar 2011 m., nes tai iki to laiko nebuvo padaryta. Tikėtina, jog 2018 m. kadastrinių matavimų įregistravimą VĮ Registrų centras ieškovės inicijavo vien tuo pagrindu, jog galėtų suklaidinti teismą dėl esą savavališkai atlikto pastato rekonstravimo įteisinimo, nors pastatas net nebuvo savavališkai rekonstruotas, o tuo labiau nereikėjo įteisinti šio pastato rekonstravimo, nes pastatas jau buvo įteisintas nuo jo statybos pradžios (1947 m.).
15.15. Teismas sprendimo 4 lape rėmėsi įrodymu, kurio byloje išvis net nėra, o būtent 2012 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu. Sprendime nurodoma, jog šis dokumentas esą buvo registruotas DOK-115617, tačiau būtent šiuo numeriu byloje buvo registruotas atsakovo dublikas su priedais, tačiau atsakovas nei dublike, nei jo prieduose nemini šio akto. Šio akto nemini ir į bylą nėra pateikusios ieškovės. Todėl kyla pagrįstų abejonių teismo šališkumu, nes teismas tiria ir vertina byloje net nesančius įrodymus.
15.16. Su apeliaciniu skundu yra teikiami nauji papildomi įrodymai: VĮ Registrų centras duomenys apie atsakovui priklausančio žemės sklypo vertę; 2018 m. liepos 20 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis ir Capital brokerio atliktas vertinimas dėl žemės sklypo vertės; 2019 m. rugpjūčio 22 d. Prisijungimo sąlygos vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. 54-2131, VĮ Registrų centras duomenys įregistruojant pastato kadastrinius matavimus ir pateikiant 2018 m. gegužės 2 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą; AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2019 m. sausio 23 d. raštas atsakovui. Naujų įrodymų būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
16. Tretysis asmuo R. J. pateiktu pareiškimu prisideda prie atsakovo R. J. apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą tenkinti pilnai. Papildomai nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo priimtas sprendimas yra grindžiamas vien selektyviais ieškovių į bylą pateiktais įrodymais, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Teismas sprendime rėmėsi įrodymu 2012 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu, kurio byloje nebuvo, t. y. jo nebuvo pateikusios nei viena iš proceso šalių. Atsakovo prašymu teismas pripažino ieškovių dalyvavimą būtinu, tačiau, joms vengiant dalyvauti teismo posėdžiuose bei atsakovo atstovei prašant, teismas atsisakė ieškovėms paskirti baudą. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo į bylą įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos kaip institucijos teikiančios išvadą byloje.
17. Atsiliepime į ieškovo R. J. apeliacinį skundą ieškovės R. O. J. ir R. B., atstovaujamos advokatės Danos Žvingilienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
17.1. Apelianto prašymas prijungi papildomus įrodymus neturėtų būti tenkinamas, kadangi iš pateiktų priedų/dokumentų akivaizdu, jog atsakovas turėjo realią ir objektyvią galimybę pateikti juos pirmosios instancijos teisme.
17.2. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių paaiškinimus, tiek žodžiu išreikštus, tiek ir išdėstytus argumentus bei aplinkybes procesiniuose dokumentuose. Kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantui nėra palankus nereiškia, kad jis nebuvo tinkamai išklausytas ar neįvertinti jo pateikti paaiškinimai bei samprotavimai.
17.3. Ieškovių pastatas 2I1ž, kurio statybos pradžia 1947 m., 2011 metais buvo rekonstruotas savavališkai, neturint tuo metu žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos. Tam, kad įteisinti savavališkai pastatytą pastatą bei atsakovo pastatą – gyvenamąjį namą 3Alž, kurio statybos leidimas buvo pasibaigęs, buvo būtinas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sutikimas. Atsakovas inicijavo rekonstruotų pastatų įregistravimą bei žemės sklypų suformavimą. 2011–2012 metais buvo parengtas žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planas, kuriuo ieškovės ir atsakovas susitarė suformuoti atitinkamus žemės sklypus prie pastatų. Plano tikslas buvo labai aiškus ir konkretus - suformuoti žemės sklypą lAlm, 3A1ž, ieškovų pastatui 2I1ž eksploatuoti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi rekonstruotų pastatų teisinė registracija nebuvo įregistruota Registrų centre, pastatų užstatymo plotai skyrėsi natūroje ir neatitiko tuo metu įregistruotų duomenų, todėl žemės sklypų formavimo rengėjas, parengęs žemės sklypų planą, t. y. pastaboje Nr. 4, nurodė, kad savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų numatyta tvarka. Atsakovo gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 3Alž, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, rekonstrukcijos padariniai bei teisinė registracija užbaigta 2013 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Dėl ieškovių ūkio pastato 2Ilž vyko teisminiai ginčai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tai patvirtina administracinio teismo sprendimas. Administracinėje byloje pats atsakovas ne kartą patvirtino, kad ieškovių pastatas nepažeidžia jokių teisės aktų ir neprieštaravo dėl pastato jam priklausančiame sklype. Jau po žemės sklypų suformavimo plano patvirtinimo, pats atsakovas 2012 m. spalio 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu įregistruoti rekonstruotus pastatus. Prašyme atsakovas nurodė, kad prašome leisti įteisinti ūkinio pastato 2I1ž, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausančio A. J. ir O. R. J. ir gyvenamojo namo 3A1ž, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausančio R. J., rekonstrukcijas (savavališka rekonstrukcija). Byloje pateikti kiti rašytiniai įrodymai įrodo, kad atsakovas jau po žemės sklypų suformavimo sutiko ir neprieštaravo dėl ieškovių ūkio pastato jo sklype ir tai, kad 2012 m. spalio 30 d. atsakovas kreipėsi į NŽT dėl sutikimo įteisinti savavališkus pastatus, t. y. prašo leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įteisinti ginčo ūkio pastatą 21lž priklausantį ieškovėms. Šiuo prašymu pats atsakovas patvirtino, kad ieškovių pastatas buvo pradėtas rekonstruoti savavališkai (savavališka rekonstrukcija), neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. 2012 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnyba pateikė atsakymą, kuriame konkrečiai kalbama apie statinių 21lž ir 3Alž savavališką rekonstrukciją ir nurodė, kad pirmiausia turi būti parengtos žemės sklypų kadastrinės bylos ir įregistruotos valstybės vardu. Tik įregistravus sklypus nekilnojamojo turto registre, skyrius spręs klausimą dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo. Visa tai vyko jau po parengto ir įregistruoto žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, plano. Kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovių pastato būvimo jo sklype, patvirtina ir tai, kad 2012 m. lapkričio 29 d. buvo parengtas atsakovo sklypo planas su pažymėtu ieškovės ūkio pastatu. Atsakovas neprieštaravo ir ant plano esantis atsakovo parašas dar kartą patvirtina jo sutikimą, kad žemės sklypo plane esantys duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre bei 2012 m. gruodžio 28 d. pažymėti kadastro žemėlapyje yra teisingi. Šiuo metu ieškovių ūkio pastato 2Ilž buvusi savavališka rekonstrukcija yra įteisinta, t. y. išpildyta žemės sklypų formavimo 4 sąlyga ir pastatas įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Šių duomenų atsakovas neginčija ir neginčijo.
17.4. Atsakovo žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, kurių pagrindu sudarytas žemės sklypo planas ir įregistruotas VĮ Registrų centre bei 2012 m. gruodžio 28 d. pažymėtas kadastro žemėlapyje. Jo pagrindu IĮ „Geobaitas“ ir parengė servitutų nustatymo schemą, kurioje yra tapatūs žemės sklypo posūkių taškai bei koordinatės. Nustatyti servitutai yra apskaičiuoti plotu, t. y. kvadratiniais metrais tiek iki atsakovo pastato, tiek ir iš vakarinės ūkinio pastato dalies iki gretimo žemės sklypo ribos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad būtinybei tarp šalių pašalinti prielaidas konfliktinei situacijai kilti, būtina nustatyti 1 metro atstumą aplink pastatą, tikslu atlikti namo remonto darbus ar pan., t. y. numatytas atstumas tinkamai pastatą eksploatuoti.
17.5. Teismas, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo principus, priteisė kur kas didesnę kompensacijos sumą už servitutus, negu siūlė ieškovės.
17.6. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo patirtus nuostolius, nėra įrodytos civilinei atsakomybei atsirasti privalomos būtinosios sąlygos: padaryta žala, neteisėti ieškovių veiksmai, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų ieškovių veiksmų ir atsakovui tariamai padarytos žalos. Atsakovas turi ir turėjo realią galimybę prisijungti prie miesto centrinių nuotekų sistemos, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui buvo išduotos sąlygos ir numatytas nuotekų išvadas prisijungimui, tačiau atsakovas pats tuo nepasinaudojo, tą patvirtino ir duodamas parodymus teismo posėdžio metu. UAB „Kauno vandenys“ atsakovui nurodė, kad atsakovo valdai adresu (duomenys neskelbtini) bus įrengtas atskiras nuotekų išvadas prie 68 namo sklypo ribos ties servitutiniu įvažiavimu į valdą (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad prisijungimas atsakovui privedamas prie sklypo ribos. Taip pat pažymėjo, kad gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) ūkio-buities nuotekų tinklą prijungs prie esamos dl60mm ūkio-buities nuotekų linijos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Klojant tinklus ne savininkui priklausančioje žemėje, reikia gauti žemės naudotojų sutikimą komunikacijų klojimui. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti projektinę dokumentaciją, kontrolinę geodezinę nuotrauką ir pan. Tačiau atsakovui elgiantis pasyviai ir nevykdant išduotų sąlygų, akivaizdu kad jis nenorėjo prisijungti prie miesto nuotekų. Jokie ieškovių veiksmai neįtakojo neprisijungimo, todėl deliktinė civilinė atsakomybė ieškovių atžvilgiu negalima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo, bei atmesti priešieškinio reikalavimai dėl termino nugriauti ūkinį pastatą nustatymo, įpareigojimo nugriauti ūkinį pastatą, išregistruoti jį iš valstybės įstaigos Registrų centro ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė rašytinius įrodymus: VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, tarpininkavimo paslaugų sutartį, pranešimą apie pasikeitusią pardavinėjamo turto kainą, 2019 m. rugsėjo 22 d. UAB „Kauno vandenys“ prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, 2018 m. balandžio 27 d. prašymą įregistruoti kadastrinius matavimus, sutikimus ir deklaraciją, AB „Energijos skirstymo operatorius 2019 m. sausio 30 d. raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai teismui galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jais įrodinėjamos aplinkybės, atsiradusios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantas šias aplinkybes žinojo. Be to, spręstina, kad naujų įrodymų pateikimo poreikis neatsirado vėliau, o apeliantas tik papildo savo argumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo prijungti naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Dėl faktinių aplinkybių
20. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išduotas 2018 m. gegužės 16 d., patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0517 ha ploto, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso R. J., ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2I1ž, kurio statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1947, rekonstravimo pradžios metai yra 1991, rekonstravimo pabaigos metai yra 2011, statinio kategorija I grupės nesudėtingas, 68 kub. m. tūrio, 421 Eur vidutinės rinkos vertės, kuris nuosavybės teise priklauso R. B. ir R. O. J.. 3/8 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių R. B., įregistravimo pagrindas: 2015 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2425, 2018 m. gegužės 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios R. O. J., įregistravimo pagrindas: 1997 m. kovo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 867, 2018 m. gegužės 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, 3/8 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių R. O. J., įregistravimo pagrindas: 2015 m. rugpjūčio 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2422, 2018 m. gegužės 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išduotas 2018 m. gegužės 16 d., patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0859 ha ploto, kuriame yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso R. O. J., R. B., V. B. ir R. B.. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. birželio 14 d. duomenimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 12300 Eur. R. J. 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu leisti rekonstruoti pastatus. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu nurodė, kad išnagrinėjo prašymą ir neprieštarauja, kad nustatyta tvarka parengę projektinę dokumentaciją, gavę statybą leidžiantį dokumentą ir bendraturčių sutikimus A. J., R. J. ir R. O. J., vadovaudamiesi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstruotų gyvenamosios paskirties 3A1ž ir pagalbinio ūkio paskirties 2I1m pastatus, nekeičiant esamos pastatų naudojimo paskirties. R. J. 2012 m. spalio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė prašymą pagal Statybos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2010 m. spalio 1 d., leisti įteisinti ūkinio pastato 2I1ž, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausančio A. J. ir O. R. J., ir gyvenamojo namo 3A1Ž, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklausančio R. J., rekonstrukcijos projekto pakeitimus statybos leidimui netekus galios (savavališka rekonstrukcija). Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1434-406/2016 konstatavo, kad ūkinis pastatas 2I1m pastatytas teisėtai. R. J. 2014 m. liepos 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui raštu nurodė, kad neprieštarauja ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1m, pastatyto 1947 m. buvimui jo žemės sklype. Žemės sklypo plane, kurį parengė UAB „Geosfera“ ir su kuriuo pasirašytinai sutiko R. O. J., R. B., R. J. ir A. J. bei A. B., suderintame Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriuje 2012 m. birželio 5 d., ūkinis pastatas, pažymėtas 2I1m, pažymėtas kaip planuojamas griauti pastatas. Pastabose nurodyta, kad savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypo plano tikslas – suformuoti žemės sklypą pastatams 1A1m, 3A1ž, 2I1m, 4I1m, 6I1m eksploatuoti, (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš ieškovių pateiktos servituto nustatymo schemos matyti, kad prašomas nustatyti servitutas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune, 46 kv. m., iš jų 28 kv. m. po pastatu ir 18 kv. m. 1 m. atstumu nuo pastato sienos - aptarnauti sklype esantį pastatą, bei 18 kv. m. kelio servitutas privažiavimui prie sklype esančio pastato. R. B. raštu Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė sutikimą, kuriame nurodė, jog ji neprieštarauja tam, kad valdos bendraturtės A. J. ir O. J. nugriautų joms priklausantį ūkinį pastatą 2I1m ir statytųsi naują. 2012 m. spalio 30 d. O. R. J. ir A. J. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė rašytinius sutikimus, kuriuose nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklypo bendraturtis R. J. rekonstruotųsi gyvenamąjį namą 3A1ž, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100)-455 Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT prie ŽŪM patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre suformavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo matininko E. Š. 2012 m. lapkričio 19 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A-3649 Dėl žemės sklypų prie pastatų 1A1M, 3A1Ž, 2I1M, 4I1M, 6I1P (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo, patvirtino apie 858 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 518 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius 2013 m. vasario 20 d. rašte R. J. nurodė, kad neprieštarauja, jog R. J. žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatyta tvarka parengęs dokumentaciją, atliktų statybos užbaigimo procedūras. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005 m. kovo 17 d. išduotose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. AS-40-6-340 kaip planuojamos statybos pavadinimas numatomas (duomenys neskelbtini) sodybinio gyvenamojo namo 3A1m rekonstravimas, gyvenamojo namo priestato ir ūkinio pastato su garažu nauja statyba. Ūkinio pastato 2I1m griovimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad ginčo pastatui leidimas nugriauti statinį neprivalomas. UAB „Kauno vandenys“ 2014 m. birželio 12 d. raštu R. J. nurodė, kad jo valdai (duomenys neskelbtini) bus įrengtas atskiras nuotekų išvadas prie 68 namo sklypo ribos ties servitutiniu įvažiavimu į valdą (duomenys neskelbtini). UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. sausio 20 d. išdavė prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. R. J. 2018 m. vasario 20 d. sudarė Buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartį Nr. PVL 1600988/VFL. R. J. ir R. J. 2019 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į kreipėsi į R. B. ir R O. J. prašydami pasirašyti sutikimą dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto komunikacijų. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitas, kasos pajamų orderis, sąskaita faktūra, nuotekų valymo įrenginio paleidimo aktas patvirtina, kad buitinių nuotekų valymo įrenginys buvo įrengtas, taip pat patvirtina atsakovo turėtas išlaidas.
Dėl priešieškinio reikalavimų nugriauti ir išregistruoti ginčo statinį
21. Sutikimas, išreikštas detaliojo plano brėžinyje, yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
22. Žemės sklypo plane, kurį parengė UAB „Geosfera“ ir su kuriuo pasirašytinai sutiko R. O. J., R. B., R. J. ir A. J. bei A. B., suderintame Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriuje 2012 m. birželio 5 d., ūkinis pastatas, pažymėtas 2I1m, pažymėtas kaip planuojamas griauti pastatas.
23. Tarp šalių kilo ginčas, ar aukščiau nurodytame žemės sklypo plane priimti sprendiniai yra šalims privalomi. Atsakovo argumentai, kad 2012 m. UAB „Geosfera“ parengtas žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planas (kuriame nurodyta, kad jis prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui), yra teritorijų planavimo dokumentas, atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iki 2014 m. sausio 1 d. parengti žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, yra prilyginami žemės valdos projektams, ir jie nėra teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalį - žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai). Taigi, atsakovo pateiktas planas yra ne teritorijų planavimo dokumentas, o yra žemėtvarkos planavimo dokumentas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktą žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Todėl darytina išvada, kad 2012 m. UAB „Geosfera“ parengtas žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planas yra žemės valdos projektas, o jame nustatytų reikalavimų privalo laikytis žemės savininkas ir naudotojai. Kadangi šiame plane ginčo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip planuojamas nugriauti, toks plano sprendinys yra privalomas.
24. Teisėjų kolegija atmeta ieškovių argumentus, jog ginčo ūkinis pastatas yra savavališka statyba, todėl plano pastabose nurodyta sąlyga, jog savavališkos statybos pastatus privaloma įteisinti arba nugriauti įstatymų nustatyta tvarka, taikytina ir šiam pastatui. Tą aplinkybę, kad pastatas nėra savavališka statyba, patvirtina tai, jog pastatas buvo pastatytas 1947 m. ir jis buvo įregistruotas. Registracijos faktą patvirtina VĮ Registrų centras išrašas, iš kurio matyti statinio registracijos pagrindai, vienas iš kurių: ¼ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios R. O. J., įregistravimo pagrindas: 1997 m. kovo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 867. Tai rodo, kad 2012 m. plano sudarymo metu pastatas jau buvo įregistruotas. Tą aplinkybę, kad pastatas nėra savavališka statyba, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1434-406/2016 kuriame konstatuota, kad ūkinis pastatas 2I1m pastatytas teisėtai. Pastatui niekada nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 1991 m. buvo išduotas leidimas rekonstruoti ginčo ūkinį pastatą, tačiau per leidime nustatytą terminą jo rekonstrukcija nebuvo, tačiau dėl šių aplinkybių pastatas netapo savavališka statyba.
25. Be to, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2012-06-30) 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2011-05-05) 3 punkte buvo numatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šių taisyklių 2.4 punkte numatyta, kad žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – Nekilnojamojo turto kadastras) įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).
26. Atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui, iš valstybės įgyjančiam žemės sklypą, tokį žemės sklypą, kuriame yra ne jam priklausantis statinys, buvo leista įsigyti tik todėl, kad statinys buvo pažymėtas kaip planuojamas griauti.
27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010); vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tas aplinkybes, kad formuojant ieškovių ir atsakovo žemės sklypus buvo nustatyti servitutai, kad būtų užtikrintos žemės ir statinių savininkų teisės šiais daiktais naudotis, tačiau ginčo ūkinio pastato naudojimui servitutas nustatytas nebuvo. Tokios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo ūkiniam pastatui naudoti servitutas plane nebuvo numatytas, nes šis pastatas buvo planuojamas nugriauti. Tokias aplinkybes patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas Nr. 8SD-(14.8.125E). Tiek servituto nustatymas, tiek numatymas griauti pastatą yra žemės valdos projekto sprendiniai (plano sudarymo metu – teritorijų planavimo dokumento). Taigi, tokie sprendiniai, kad esančiam pastatui naudoti nenustatomas servitutas, o pastatas pažymimas, kaip planuojamas griauti, neprieštarauja vienas kitam ir yra logiški bei patvirtina plane pasirašiusių asmenų valią įgyvendinti plano sprendinius.
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, ir protingumo principais, atsižvelgia taip pat į tą aplinkybę, kad atsakovui nebuvo jokio tikslo iš valstybės išsipirkti žemės sklypą, kuriame yra kitiems asmenims priklausantis statinys, nors šalia atsakovo žemės sklypo tuo pačiu planu formuojamas žemės sklypas asmenų, kuriems tas statinys priklauso. Todėl darytina išvada, kad abiejų žemės sklypų savininkai susitarė, jog ginčo ūkinis pastatas yra griautinas, o, sutikdami su planu ir pateikdami jį tvirtinti, dėl tokio susitarimo įgyvendinimo ir įsipareigojo.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo ūkinis pastatas 2018 m. gegužės 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu įregistruotas nekilnojamojo turto registre, niekaip neįtakoja žemės valdos projekte numatyto reikalavimo įgyvendinimo, o pati deklaracija nepakeitė žemėtvarkos planavimo dokumento sprendinio ir yra tik ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos įregistravimas. Pažymėtina, kad Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473, 55 punkte nurodyta, jog detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Šiuo atveju, sprendinių terminas nėra numatytas, todėl darytina išvada, kad plano sprendinys galioja, o deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimas nekilnojamojo turto registre jo nepakeitė. Todėl atsakovas, siekdamas nustatyti terminą ginčo ūkinio pastato nugriovimui, įpareigojimui nugriauti ir statinio išregistravimui, neturėjo pareigos reikšti savarankišką reikalavimą ir dėl deklaracijos nuginčijimo.
31. Spręsdamas dėl termino nugriauti ginčo ūkinį pastatą ir jį išregistruoti iš nekilnojamoj turto registro nustatymo, apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog ginčo ūkinis pastatas yra medinis, vieno aukšto, jo užstatymo plotas yra 28 kv. m., iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančių duomenų matyti, kad jis neturi sudėtingų konstrukcijų, sunkių elementų, t.y. jo nugriovimui bei dalių pašalinimui nereikalinga speciali technika, todėl darytina išvada, kad pakankamas protingas terminas šiems darbams atlikti yra 3 mėnesių laikotarpis.
32. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvykdžius teismo sprendimą dalyje dėl ginčo ūkinio pastato nugriovimo, nuosavybės teisės objektas išnyks, todėl ieškovių nuosavybės teisė į jį pasibaigė, taigi yra pagrindas įpareigoti ieškoves ginčo statinį išregistruoti iš viešo registro.
33. Teismui nusprendus, jog atsakovo priešieškinis dalyje dėl ginčo ūkinio pastato nugriovimo tenkintinas, ieškovių ieškinys dėl servituto nustatymo atmestinas, nes netikslinga nustatyti servitutą pastatui, kurį ieškovės įpareigotinos nugriauti.
Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti žalą
34. Atsakovas prašė teismą priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl to, jog ieškovės nenugriovė ginčo ūkinio pastato. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą atmetė.
35. Atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, o dalies jų neįvertino.
36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
37. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
38. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos pažeidimas. Pagal bendrąsias nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis) įgyvendindamas savo teises asmuo turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Bet kuriam asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadarytų žalos, o už žalos padarymą taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė taikoma, jeigu nustatomas jos pagrindas. Viena iš šio pagrindo sudedamųjų dalių yra neteisėti veiksmai. Pagal CK 6.246 straipsnį neteisėti veiksmai yra veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia, atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, koreliuoja su kitu bendro pobūdžio reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum žalos (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į ieškoves dėl sutikimo, reikalingo prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. sausio 20 d. išdavė prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. R. J. 2018 m. vasario 20 d. sudarė Buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartį Nr. PVL 1600988/VFL. R. J. ir R. J. 2019 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į kreipėsi į R. B. ir R. O. J. prašydami pasirašyti sutikimą dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto komunikacijų. Taigi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pirma sudarė buitinių nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartį ir įsirengė vietinį nuotekų įrenginį, o tik po to raštu kreipėsi į ieškoves dėl sutikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo ir trečiojo asmens R. J., kuri yra atsakovo sutuoktinė, paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad atsakovas buvo kreipęsis į ieškoves žodžiu ir šios, prieš atsakovui įsirengiant vietinį nuotekų įrenginį, atsisakė tokį sutikimą išduoti. Tos aplinkybės, kad jau tarp šalių kilus konfliktui ir nagrinėjant bylą teisme ieškovės nurodė, jog nesutinka duoti atsakovui leidimo ir kad atsakovas 2019 m. išsiuntė ieškovėms raštus, prašydamas išduoti sutikimą, niekaip nesusijusi su atsakovo įrodinėjama žala, nes išlaidas vietinio nuotekų įrenginio įsirengimui, iš kurių ir kildina įrodinėjamą žalą, atsakovas patyrė anksčiau.
40. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iki 2016 m. gegužės mėn., t.y. iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo, ginčo tarp atsakovo ir ieškovių dėl ūkinio pastato nugriovimo nebuvo. Atsakovas 2014 m. liepos 1 d. rašte Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, jog ginčo ūkinio pastato buvimui jo sklype neprieštarauja, o bylos nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme metu palaikė ieškovių poziciją.
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog atliko ir kitus veiksmus, nurodytus UAB „Kauno vandenys“ 2016 m. sausio 20 d. prisijungimo sąlygose vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. Todėl netenka reikšmės ir atsakovo argumentas dėl ieškovių sutikimo, nes nepriklausomai nuo to, būtų davusios ieškovės sutikimą dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto komunikacijų, ar jo nebūtų davusios, atsakovui neatlikus kitų sąlygose nurodytų veiksmų, jis negalėjo prisijungti prie centralizuotų miesto komunikacijų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui neįrodžius tos aplinkybės, kad ieškovės atsisakė išduoti sutikimą dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto komunikacijų, ir nesant duomenų, jog atsakovas atliko kitus veiksmus, reikalingus prisijungti prie centralizuotų miesto komunikacijų, neįrodyti ieškovių neteisėti veiksmai, todėl, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, todėl atsakovo priešieškinis dalyje dėl žalos priteisimo pagrįstai atmestas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovo priešieškinyje pareikšti 4 reikalavimai, tačiau 3 iš jų, t. y. dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinį, termino nugriovimui nustatymo bei įpareigojimo išdeklaruoti nugriautą statinį, betarpiškai susiję, todėl vertintina, kad atsakovo priešieškinis yra patenkintas 50 proc. Priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija įvertina, kad bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą susidarė ir dėl atsikirtimų į ieškovių ieškinį, ir dėl priešieškinio. Ieškinys atmestinas visiškai, o priešieškinis tenkintinas 50 proc., todėl iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovui priteistina 75 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
44. Atsakovas patyrė 258 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui bei 4189,49 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovių atsakovui priteistina po 1667,81 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
45. R. J., kuri yra trečiasis asmuo atsakovo pusėje, patyrė 605 Eur išlaidas advokato pagalbai sumokėti pirmosios instancijos teisme. Todėl trečiajam asmeniui iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 75 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 226,88 Eur pirmosios instancijos teisme.
46. Atsakovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 258 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui ir 665,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. dalimi, todėl iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovui priteistina po 230,88 Eur. Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
47. R. J., kuri yra trečiasis asmuo atsakovo pusėje, patyrė 60,5 Eur išlaidas advokato pagalbai sumokėti pirmosios apeliacinės teisme. Todėl trečiajam asmeniui iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 15,13 Eur apeliacinės instancijos teisme.
48. Atsakovėms tenkanti 3,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, dalis valstybei nepriteistina (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti ieškoves R. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) ir išregistruoti jį iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro.
Priteisti iš R. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1898,69 Eur bylinėjimosi išlaidas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 242,01 Eur bylinėjimosi išlaidas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Virginija Lozoraitytė
Tomas Romeika