LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė, civilinėje byloje Nr. 2-195-459/2020 pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., L. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Giluminis vanduo“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims – „Swedbank“ AB, ADB „Gjensidige“, G. V. projektavimo firmai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams J. S., L. S. ir UAB „Giluminis vanduo“ dėl 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovus J. S. ir L. S. grąžinti ieškovui E. M. už nekilnojamąjį daiktą sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą įpareigojant grąžinti atsakovams žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą bei priteisti ieškovui 23 787,85 Eur nuostolių, 5 proc. palūkanas arba tenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti ieškovui E. M. iš atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ 194 787,85 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. palūkanas.

2.       Atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ atstovai 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl pakartotinės statybos defektų kainos dydžio nustatymo ekspertizės paskyrimo ir dėl geologinio tyrimo.

3.       Nurodė, kad byloje esanti R. M. ekspertizė nėra patikimas įrodymas, o tėra šališkai pateiktos J. S. naudingos išvados. R. M. atliko sąmatos skaičiavimus neturėdamas jokios kompetencijos tą daryti.

4.       Ieškovas E. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ prašymą ir taip pat prašo paskirti šioje civilinėje byloje pakartotinę gyvenamojo namo statybos ir statybos defektų kainos dydžio nustatymo ekspertizę, šią ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M.. Pažymėjo, kad jeigu teismas nuspręstų paskirti papildomą ekspertizę, klausimus pavedant atsakyti teismo ekspertui prof. dr. S. M., sutiktų į depozitinę Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėti pakartotinės ir papildomos ekspertizės pagal atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ prašyme nurodytus pirmus 5 klausimus, atlikimui reikiamą lėšų sumą.

5.       Atsakovai J. S. ir L. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą paskirti teismo pakartotinę statybinę ekspertizę, prašymas atlikti hidrogeologinį tyrimą taip pat nepagrįstas.

6.       Atsakovai J. S. ir L. S. pareiškė prašymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ prašymų dėl pakartotinės ekspertizės ir geologinio tyrimo iškviesti ir apklausti byloje liudininkus IĮ „Chalcedonas“ direktorę R. K. – S. ir šios įmonės meistrą R. M..

7.       Ieškovas E. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą. Nurodė, kad nesutinka su liudytojų apklausa.

8.       Atsakovas UAB „Giluminis vanduo“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovų nurodomų asmenų apklausa tam, kad būtų išspręstas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nėra reikalinga.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovų J. S. ir L. S. prašymo iškviesti ir apklausti liudininkus IĮ „Chalcedonas“ direktorę R. K. – S. ir šios įmonės meistrą R. M. netenkino, atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ ir ieškovo E. M. prašymus dėl pakartotinės ir papildomos ekspertizės, t. y. geologinio ištyrimo paskyrimo tenkino, paskyrė byloje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir defektų kainos dydžio nustatymo pakartotinę ekspertizę, pavedė ekspertui S. Š. atsakyti į klausimus, paskyrė byloje papildomą ekspertizę – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, geologinį ištyrimą, pavedė ekspertui hidrogeologui A. M. atsakyti į klausimus, civilinę bylą Nr. e2-195-459/2020 iki bus gauta ekspertizės išvada sustabdė.

Dėl prašymo apklausti liudytojus

10.       Teismas, įvertinęs atsakovų prašymo motyvus, jo pateikimo laiką ir bylos aplinkybes, sprendė, kad tenkinti prašymo nėra pagrindo. Nurodė, kad byla nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiko tarpą, apklausta eilė liudytojų ir specialistų, ekspertai, atlikta teismo ekspertizė. Teismas sprendė, kad prašymas dėl liudytojų apklausos galėjo būti pareikštas anksčiau. Kodėl tokia būtinybė iškilo tik dabar, atsakovai nepagrindė. Nurodė, kad šių liudytojų galimi parodymai esmingai bylai aktualių duomenų viseto nepapildys.

Dėl atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ ir ieškovo E. M. prašymų skirti pakartotinę ir papildomą ekspertizę

11.       Teismas nustatė, kad ieškovas E. M. kartu su ieškiniu pateikė draudimo bendrovės AB, ADB „Gjensidige“ užsakymu atliktą Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 17-01/01 (2017-01-20). Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi taip pat buvo paskirta byloje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir defektų kainos dydžio nustatymo ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Baltų būstas“ ekspertui R. M..

12.       Teismas nustatė, kad draudimo bendrovės užsakymu atliktoje išvadoje nurodyta, kad pažaidų atsiradimui turėjo įtakos ir geoterminio šildymo tinklų įrengimas (ekspertizės aktas Nr. 17-01/01 (2017-01-20), o Teismo statybos ekspertizės akto Nr. 19-34E išvadoje nurodyta, kad sklype įrengtas fontanuojantis gręžinys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gyvenamajame name pastebėtomis deformacijomis ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindų nusėdimu bei pertvarų įtrūkimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad abiejų ekspertizės aktų išvadose nurodyta, jog su pažaidų atsiradimu yra susijęs namo geoterminio šildymo tinklų žemės sklype įrengimas. Nustatė, kad ekspertai taip pat tyrė ir vertino gyvenamojo namo sklypo hidrogeologines sąlygas ir tai, kas nulėmė jų pablogėjimą. Šiuo klausimu ekspertų nuomonės skyrėsi: ekspertas A. S. nurodė, kad projekto rengimo metu neatlikti geologiniai tyrimai, projekte nenumatytos inžinerinės priemonės (kaip pvz. drenažas) apsisaugoti nuo gruntinio vandens neigiamo poveikio, statant pastatą ant horizontalios melioracijos sistemos drenažo tinkle, tuo tarpu ekspertas R. M. nurodė, kad drenažo neįrengimas statinio statybos metu neturėjo įtakos situacijos susidarymui ir defektų bei pažaidų statinyje susiformavimui.

13.       Teismas nustatė, kad teismo ekspertizę atlikęs ekspertas R. M. atliko defektų pašalinimo statybinės vertės sąmatos skaičiavimus neturėdamas kompetencijos tą daryti, t. y. atliko veiksmus, kuriems atlikti neturėjo kvalifikacijos. Apklausiamas teismo posėdžio metu R. M. patvirtino, kad jis neturi kompetencijos atlikti statinio suvestinės kainos skaičiavimo, tačiau šiai užduočiai atlikti pasitelkė UAB „Baltų būstas“, kurios vadovu yra jis pats, specialistę A. Š., turinčią statinio projekto dalies ekspertizės vadovės ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikaciją, ir informavo apie tai teismą. Teismas sutiko su atsakovo UAB „Giluminis vanduo“ ir ieškovo E. M. atstovų argumentais, kad į klausimą atsakyta nekompetentingai arba neatsakyta. Šios aplinkybės sudarė pagrindą tenkinti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės.

14.       Teismas sprendė, kad yra pagrindas paskirti byloje tiek pakartotinę ekspertizę jau atsakytiems (iš dalies atsakytiems) klausimams atsakyti (juos patikslinti), tiek paskirti papildomą ekspertizę – geologinį tyrimą tam, kad būtų atsakyta į naujai iškilusius papildomus klausimus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovas J. S. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Nesutinka su bylos sustabdymu, nes liko neapklausti svarbūs liudytojai, kurių turimą informacija paaiškėjo tik dabar. Jie žino ir gali patvirtinti faktus apie neteisingus E. M. veiksmus ir elgesį po to, kai buvo įrengtas ir paliktas neužsandarintas fontanuojantis gręžinys, kai buvo pastebėti įvado nuo gręžinio iki namo įvedimo problematiški faktai. Šių liudytojų parodymai yra svarbūs pakartotinės ir papildomos ekspertizės atlikimo išvadoms ir teismo užduočių išsprendimui. Ekspertui nebus savalaikiai atskleista svarbi informacija.

15.2.                      Eksperto R. M. išvados aiškios ir suprantamos. Jo išvadoms neprieštarauja ir kito eksperto A. S. pozicija. Nors teismas sutinka su R. M. išvadomis dėl defektų atsiradimo priežasčių, tačiau kritikuoja kitos ekspertės paskaičiuotą defektų šalinimo kainą (sąmatą). Teismas galėjo paskirti tik papildomą defektų šalinimo kainos skaičiavimo ekspertizę. Teismas neteisingai paskiria pakartotinę ir papildomą žemės hidrogeologinio tyrimo ekspertizę, taip dar pratęsdamas daug lėšų pareikalavusios bylos nagrinėjimą.

16.       Ieškovas E. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Nors atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai paskyrė pakartotinę ir papildomą ekspertizę, tačiau nutarties skirti ekspertizę (pakartotinę ir papildomą) apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis, kuria patenkintas prašymas skirti ekspertizę (pakartotinę ir papildomą), neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties dalis skirti ekspertizę yra neskundžiama, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

16.2.                      Tai, kad teismas skundžiama nutartimi nusprendė byloje skirti pakartotinę ir papildomą ekspertizę, neišklausius atsakovo nurodytų liudytojų parodymų, nereiškia, kad buvo pažeistos atsakovo teisės. Pakartotinės ir papildomos ekspertizės paskyrimas padės ne tik išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, bet ir leis teismui tinkamai spręsti, ar byloje atlikti visi veiksmai, siekiant tinkamai ir išsamiai išnagrinėti civilinę bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

16.3.                      Posėdžio metu buvo išklausyti šalių paaiškinimai dėl ekspertizės skyrimo, tačiau atsakovas nei paskutiniame 2020 m. rugsėjo 8 d. posėdyje, nei iki tol anksčiau visiškai neužsiminė ir neprašė į teismo posėdžius kviesti atskirajame skunde nurodytų liudytojų. Prašymas apklausti liudytojus (dėl 4–5 metų senumo neaiškių aplinkybių) civilinėje byloje pateiktas tik sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

16.4.                      Atskirojo skundo motyvai dėl bylos sustabdymo nepagrįsti. Siekdamas paneigti bylos sustabdymo būtinybę (kad byla turi būti nagrinėjama toliau, nepriklausomai nuo paskirtos ekspertizės fakto) atsakovas nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus ir nenurodė jokių konkrečių procesinių veiksmų, kurie turėtų būti atliekami paskirtos pakartotinės ir papildomos ekspertizės atlikimo periodu tam, kad nebūtų vilkinama byla ir tinkamai įgyvendinamas bylos nagrinėjimo koncentruotumo ir operatyvumo principas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). 

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus atlikta ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Remiantis CPK 1623 straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

20.       CPK skiriami privalomi (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvieji (CPK 164 straipsnis) bylos sustabdymo pagrindai, kurių esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo, nustačius CPK 164 straipsnyje įtvirtintus fakultatyviuosius bylos sustabdymo pagrindus, paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

21.       CPK 164 straipsnio 2 punkte nustatytas vienas iš fakultatyviųjų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskyręs pakartotinę ekspertizę jau atsakytiems (iš dalies atsakytiems) klausimas patikslinti bei papildomą ekspertizę – geologinį tyrimą – naujai iškilusiems klausimams atsakyti, savo iniciatyva sustabdė civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Nėra abejonių, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę savo iniciatyva spręsti dėl tikslingumo sustabdyti bylą šiuo pagrindu (CPK 164 straipsnio 2 punktas).

22.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi stabdyti civilinę bylą, teigia, kad liko neapklausti svarbūs liudytojai, kurių turima informacija nebus atskleista ekspertams, be to, byloje esanti eksperto R. M. išvada yra aiški ir suprantama, todėl teismas galėjo paskirti tik papildomą defektų šalinimo kainos skaičiavimo ekspertizę.

23.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai (atskirojo skundo faktinis pagrindas) iš esmės yra susiję ne su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria byla buvo sustabdyta, o su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl įrodymų, t. y. neatlikta liudytojų apklausa, byloje jau esamos ekspertizės aiškumu bei paskirtos ekspertizės tikslingumu ir pan. CPK 165 straipsnis nustato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl įrodymų, t. y. liudytojų apklausos, paskirtos ekspertizės tikslingumo ir pan. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apelianto skundo argumentų (paskirtos ekspertizės, atsisakymo apklausti liudytojus) nepasisako ir jų nevertina, nes ši nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu.

24.       Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, siekdamas paneigti bylos sustabdymo būtinybę, t. y. kad byla pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama toliau, nepriklausomai nuo to, kad yra paskirta pakartotinė ir papildoma ekspertizės, taip pat nenustatęs, kad dėl bylos sustabdymo bus pažeisti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis stabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                 Rasa Gudžiūnienė