Civilinė byla Nr. 2-793-962/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18588-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.3; 2.6.10.9; 2.6.20.4; 2.8.2.1; 2.8.2.5; 2.8.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant atsakovės O. S. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,    

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei O. S. dėl rezervacijos mokesčio pripažinimo negrąžintinu kaip netesybų ir atsakovės O. S. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl rezervacijos mokesčio priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.  

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) prašo teismo pripažinti atsakovės sumokėtą 300 Eur rezervacijos mokestį negrąžintiną – kaip netesybas baudos forma ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas pasirašytinai, iki teismo posėdžio pradžios iš ieškovės negauta jokių procesinių prašymų (dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, posėdžio datos pakeitimo, ar kt.), teismas protokoline nutartimi ieškovės atstovo neatvykimo priežastis laikė nesvarbiomis. Po teismo posėdžio gautas prašymas posėdį atidėti, nurodė, kad ieškovės vadovas 2021 m. gruodžio 13 d. 7.04 val. atliko COVID-19 PGR tyrimus, atsakymo, leidžiančio vykti ir dalyvauti teismo posėdyje negavo. Pažymėtina, jog prašymas gautas ne tik jau po teismo posėdžio, tačiau ieškovės atstovas su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų – SMS žinutės apie registraciją ekrano vaizdo, ar kita, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimus ieškovės atstovas davė 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu, byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovės atstovui.

3.       Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė ir atstovas bendrijos vadovas V. Š. 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT, Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino vartotojos O. S. (ankstesnė pavardė V.) prašymą nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti rezervacijos mokestį – 300 Eur. Ieškovė su VVTAT nutarimu nesutinka, mano, jog VVTAT sprendimą priėmė netinkamai įvertinusi ir iškraipiusi faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. 2019 m. spalio 19 d. ieškovė su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne. Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis laikydamasi sutartyje numatytų reikalavimų ir laiku bei tinkamai už šias paslaugas sumokėti. Pagal Sutarties 4.2 p., išankstinė rezervacija patvirtinama ir sutartis įsigalioja tik sumokėjus rezervacijos mokestį, t. y. 300 Eur. Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pranešė ieškovei, kad vestuvės atšaukiamos, vienašališkai nutraukė Sutartį ir prašė grąžinti avansą. Ieškovė pasiūlė atsakovei Sutarties nutraukimo lengvatines sąlygas, tačiau atsakovė nesutiko, pateikė skundą VVTAT, kuri 2020 m. rugsėjo 18 d. Nutarimu vartotojos skundą patenkino. Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pateiktame prašyme melavo, kad atšaukiamos vestuvės, nes atsakovės pavardė pasikeitusi (iš V. į S.), o 2020 m. gegužės 6 d. prašyme VVTAT skiltyje „Pažeidimo esmė“ atsakovė nurodo visiškai kitą priežastį, t. y. kad šventė atšaukiama, nes žmonės pradėjo atsisakyti joje dalyvauti. LR Vyriausybė nebuvo priėmusi jokio draudimo asmeninėms ir šeimos šventėms. LR Vyriausybė jau 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu pradėjo švelninti visas karantino sąlygas, o 2020 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 451 punktais 3.2.2. ir 3.2.3. buvo leidžiama organizuoti net ir viešuosius renginius iki 30 žmonių. Ieškovė galėjo ir buvo pasiruošusi įvykdyti visus įsipareigojimus, numatytus Sutartyje. Sutarties 5 punkte yra aiškiai numatyta galimybė nutraukti sutartį bei nurodomos Sutarties nutraukimo sąlygos šalims t. y. netesybos baudos forma: 5.2 p. nurodo netesybų baudos formos sumą, kai Sutartį nutraukia Atsakovė; 5.3 p. nurodo netesybų baudos forma sumą, kai Sutartį nutraukia Ieškovė. Atsakovė neturi teisės reikalauti grąžinti rezervacijos mokestį net dviem pagrindais, tai yra ji veikė nesąžiningai ir vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl sumokėtas rezervacijos mokestis vadovaujantis Sutarties 5.2 p. yra laikomas netesybomis baudos forma, taip pat ieškovė turėjo su Sutarties vykdymu susijusių išlaidų, kurias atsakovė privalėtų atlyginti. Atsakovės priešieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Viso ginčo metu atsakovė elgiasi nesąžiningai, pastoviai keičia savo parodymus, iškraipo byloje esančius faktus. Atsakovė priešieškinyje vadovaujasi draudimais, kurie buvo skirti tik viešiems renginiams, t. y. kultūros, laisvalaikio, sporto įstaigų lankymui. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimu galėjo ir buvo pasiruošusi įvykdyti, nes sodybos ir pastato plotai yra pakankami. LR Vyriausybė nebuvo priėmusi draudimo asmeninėms ir šeimos šventėms. Draudimas organizuoti asmenines šventes LR Vyriausybės buvo priimtas tik 2020 m. gruodžio 14 d.

II.       Atsakovės reikalavimai bei argumentai

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 300 Eur negrąžintą rezervacijos mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė ir jos atstovė advokatė Rasa Gradauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. ieškovė su atsakove sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria Paslaugos teikėjas (ieškovė) įsipareigojo teikti Užsakovui (atsakovei) kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne paslaugą, o Užsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis laikydamasi sutartyje numatytų reikalavimų ir laiku bei tinkamai už šias paslaugas sumokėti. Pagal Sutarties 2.1 p., paslaugos teikėjas įsipareigojo suteikti maitinimo ir nakvynės paslaugas 30 asmenų, o užsakovas įsipareigojo atvykti į sodybą 2020 m. gegužės 16 d. 17 val. ir išvykti 2020 m. gegužės 17 d. 15 val., taip pat įsipareigojo užtikrinti kitas sutarties sąlygas ir tinkamą jų vykdymą. Sutarties 4.2 p. nurodo, kad išankstinė rezervacija patvirtinama ir sutartis įsigalioja tik sumokėjus rezervacijos mokestį, t. y. 300 Eur. Šis mokestis atsakovės buvo sutartyje nustatytu laiku sumokėtas. Sutarties 5 p. reglamentavo šios sutarties nutraukimo tvarką. Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pranešė ieškovei, kad vestuvės atšaukiamos, vienašališkai nutraukė Sutartį ir prašė ieškovės pagal Sutartį grąžinti avansą. Ieškovė būtų sutikusi, jog jai būtų grąžinta 150 eurų suma, tačiau nepaisant to, ieškovė pinigų negrąžino. Dėl šios priežasties Atsakovė pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri priėmė jai palankų sprendimą - patenkino atsakovės reikalavimą nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtos pinigus - 300 eurų. Ieškovės argumentai, kad atsakovė melavo, jog atšaukiamos vestuvės absoliučiai nepagrįsti, nes ieškovė painioja du skirtingus dalykus - vestuvių kaip šventės organizavimą ir santuokos įregistravimą. Šventė buvo pilnai atšaukta ir jos nebuvo jokios objektyvios galimybės vykdyti dėl pandemijos reikalavimų. Buvo atšaukti užsakyti muzikantai, fotografai ir t.t. Atsakovė su vyru tiesiog nuvyko į civilinės metrikacijos skyrių ir santuoką įregistravo. Visi paslaugų teikėjai, skirtingai nuo ieškovės, sumokėtus avansus grąžino. Ieškovė netinkamai interpretuoja jos nurodomą Vyriausybės nutarimą, nes asmeniui turėjo būti užtikrinamas ne mažiau kaip 10 kv. m plotas ir 2 metrų atstumas tarp žmonių. Be to, toks renginys galėjo vykti išimtinai tik lauke, bet ne patalpoje. Pagal Sutartį, atsakovei ir jos svečiams turėjo būti suteikta didžioji salė, bet ne atviros lauko erdvės, be to, 2020 metų gegužės viduryje šventės šventimas išimtinai lauke nebuvo įmanomas dėl oro sąlygų. Analogiško renginio vietoje planuotų atsakovės vestuvių, ieškovė negalėjo organizuoti dėl aukščiau nurodytų karantino reikalavimų. Taigi, negali būti laikoma, jog dėl atsakovės atšauktų verstuvų ieškovė patyrė nuostolius ar negavo pajamų. Priešingai, tokios veiklos ieškovas vykdyti negalėjo, taigi, negalėjo ir gauti pajamų.

III.       Išvadą teikiančios institucijos pozicija

5.       Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad Tarnyba, gavusi vartotojos O. S. 2020 m. gegužės 6 d. prašymą dėl sudarytos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir sumokėto rezervacijos mokesčio grąžinimo, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2012 „Dėl O. S. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir MB (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą, t. y., nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtus pinigus. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas yra išdėstyti Nutarime, kurį Tarnyba palaiko.

Teismas

konstatuoja:

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

6.       Nustatyta, kad šalys 2019 m. spalio 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. MB219, kuria Paslaugos teikėjas (ieškovė) įsipareigojo teikti Užsakovui (atsakovei) kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne paslaugą, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis laikydamasi sutartyje numatytų reikalavimų ir laiku bei tinkamai už šias paslaugas sumokėti.

7.       Atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. pranešė ieškovui, kad vestuvės (vestuvių šventimas ieškovo patalpose) 2020 m. gegužės 16 d. atšaukiamos, vienašališkai nutraukė Sutartį ir prašė ieškovės pagal Sutartį grąžinti avansą.

8.       Tarp šalių kilus ginčui, atsakovė pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2012 „Dėl O. S. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir MB (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą, vartotojos prašymą nutraukti paslaugos teikimo sutartį ir grąžinti už paslaugą sumokėtos pinigus - 300 Eur, patenkino. Ieškovė įpareigota vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.

9.       Nesutikdama su VVTAT nutarimu, ieškovė pareiškė ieškinį teisme.

10.       Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atsisakymo grąžinti atsakovei sumokėtą 300 Eur rezervacijos mokestį pagal paslaugų teikimo sutartį dėl kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini) didžiosios salės nuomos su maitinimu ir nakvyne 2020 m. gegužės 16-17 d. vyksiančios šventės (vestuvių) metu ir atsakovei nutraukus sutartį dėl šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. įvesto karantino režimo. 

11.       Ieškovės atstovas teigė, jog jis galėjo įvykdyti Sutartį, laikydamasis Vyriausybės nustatytų reikalavimų dėl reikiamo ploto, atstumų užtikrinimo, pateikė sodybos MB (duomenys neskelbtini) pastato kadastrinius dokumentus, patvirtinančius didžiosios salės, kitų patalpų plotą.

12.       Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

13.       Šalių pateikta Paslaugų teikimo sutartis Nr. MB219 kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi paslaugų teikėjas yra verslo subjektas (verslininkas, vykdantis komercinę veiklą) – juridinis asmuo, kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti vartotojai paslaugas, o vartotoja yra fizinis asmuo, kuris sudarė sutartį savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (užsakė maitinimo tiekimo ir aptarnavimo paslaugas) ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Pateikta sutartis patvirtina ir tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnis).

Dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį

14.       2020 m. balandžio 24 d. Prašymu atsakovė informavo ieškovę, kad atšaukia 2020 m. gegužės 16 d. planuotos šventės rezervaciją dėl susiklosčiusios situacijos šalyje ir paprašė grąžinti sumokėtą 300 Eur avansą. Tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos Sutarties 5 punktas reglamentavo šios sutarties nutraukimo tvarką: 5.1 p. numatė, jog kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu pranešdama apie tai kitai šaliai prieš tris dienas. Sutarties 5.2. punktas numatė, jog sutartį nutraukus užsakovo iniciatyva, užsakovo sumokėtas rezervacijos mokestis lieka Paslaugų teikėjui, pagal sutarties 5.3. punktą, sutartį nutrauktus paslaugos teikėjo iniciatyva, Paslaugos teikėjas privalo grąžinti užsakovui rezervacijos mokestį ir sumokėti rezervacijos dydžio baudą.

15.       Ieškovė sumokėto 300 Eur avanso (rezervacijos mokesčio) atsakovei negrąžino.

16.       Kliento, kaip paslaugų gavėjo padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė (CK 6.718 straipsnis). Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra numatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

17.       Pažymėtina, kad teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra viena iš vartotojo interesų apsaugos garantijų, kuri yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Taigi vartotojo teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra garantuota įstatymo ir negali būti paslaugų teikėjo ribojama. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

18.       CK 6.721 straipsnio 1 dalis įtvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina, kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal šią teisės normą turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai bei aukščiau minėta nuostata sutarties šalys nesuvaržytos sutartyje nusistatyti išsamią kliento teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalis laikytina imperatyvaus pobūdžio norma, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

19.       Taigi įstatymas, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, suteikia atsakovei teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį ir apmokėti tik tas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą, o vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti paslaugų teikėjo jokiais būdais ribojama, taip pat vartotojas neprivalo nurodyti paslaugų sutarties nutraukimo priežasčių bei pateikti tai patvirtinančių įrodymų.

20.       Be to, atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. Prašyme ieškovei nurodė, kad vestuvės atšaukiamos dėl susiklosčiusios situacijos šalyje (dėl Covid-19 pandemijos). Ieškovė nurodo, kad LR Vyriausybė nebuvo priėmusi jokio draudimo asmeninėms ir šeimos šventėms ir jau nuo 2020 m. balandžio 22 d., pradėjo švelninti visas karantino sąlygas, o 2020 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 451 punktais 3.2.2. ir 3.2.3. buvo leidžiama organizuoti net ir viešuosius renginius iki 30 žmonių.

21.       Aukščiau nurodyti ieškovės argumentai nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas rėmėsi 2020 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 451 3.2.3. punktu, kuriame nurodyta, kad buvo leidžiama organizuoti net ir viešuosius renginius iki 30 žmonių. Pažymėtina, jog 2020 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 451 1.13 punkte nurodyta: „Pakeisti 3.2.3 papunktį ir jį išdėstyti taip: „3.2.3. Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Šis draudimas netaikomas renginiams atvirose erdvėse: 3.2.3.1. kai renginio metu neišlipama iš automobilio ir automobilyje yra ne daugiau kaip 2 asmenys, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus; 3.2.3.2. kai renginyje dalyvauja ne daugiau kaip 30 dalyvių ir užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų.“ Šis Vyriausybės nutarimo punktas įsigalioja nuo 2020 m. gegužės 18 d. (Nutarimo 2.4 punktas), todėl atsakovės planuotos šventės metu negalėjo būti taikomas, iš ko seka išvada, jog renginys negalėjo vykti ne tik uždarose, bet ir atvirose patalpose (lauke). 2020 m. gegužės 6 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 451 1.14 punkte, kuriuo buvo leidžiami renginiai uždarose ir atvirose erdvėse su tam tikrais apribojimais ir draudimais, pagal Nutarimo 2.5 punktą, apskritai įsigaliojo tik nuo 2020 m. gegužės 30 d. Vien tai, kad Vyriausybės Nutarimas Nr. 451, numatantis šiek tiek sušvelninančias renginių organizavimo sąlygas buvo priimtas 2020 m. gegužės 6 d., nereiškia, jog tą dieną draudimų sušvelninimai ir įsigaliojo.

22.       Net jeigu ir būtų leidžiamas renginių bei susibūrimų organizavimas atvirose erdvėse (nors pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, atsakovei ir jos svečiams turėjo būti suteikta MB (duomenys neskelbtini)  didžioji salė, bet ne atviros lauko erdvės), 2020 metų gegužės viduryje šventės šventimas išimtinai lauke nebūtų įmanomas dėl oro sąlygų, kadangi pagal Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus duomenis, gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,2°C (http://www.meteo.lt/lt/2020-geguze).

23.       Taigi, atsižvelgiant į minėtas Vyriausybės nutarimų nuostatas, atsakovės planuotos šventės dieną, t. y. 2020 m. gegužės 16 d., galiojo renginių draudimai, numatyti Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pagal kurio 3.2.2. punktą „Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas“; bei pagal 3.2.3. punktą „Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai“. Todėl vestuvių šventė 2020 m. gegužės 16 d. negalėjo būti rengiama. Be to, buvo įvesti ne tik renginių, bet ir įvairūs kiti draudimai, apribojantys gyventojų judėjimą, nebuvo teikiamos paslaugos, tame tarpe ir grožio paslaugų teikimas, proginių rūbų nuoma, prekyba gėlėmis ir kt., dėl ko negalėjo vykti ir pasirengimas šventei.

24.       Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove, nes tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygomis, dėl nenumatytų aplinkybių, Sutartis negalėjo būti vykdoma nė vienos iš šalių.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių

25.       MB (duomenys neskelbtini), teikdama paaiškinimus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. į sodybą (duomenys neskelbtini) atvykusi vartotoja su MB (duomenys neskelbtini) pasirašė Sutartį. 2020 m. balandžio 24 d. Vartotoja socialinio tinklo „Facebook“ platformoje parašė bendrovei žinutę, kad pageidauja vienašališkai nutraukti Sutartį, atsiuntė prašymą, ieškovė nedelsiant, t. y. 2020 m. balandžio 25 d. pateikė atsakymą. MB (duomenys neskelbtini) teigė, jog patyrė išlaidų, susijusių su Sutarties, sudarytos su atsakove, vykdymu. Nurodė, kad išlaidas sudaro kelionės išlaidos Sutarties pasirašymui (14,90 + 77,28 = 92,18 Eur); sodybos nuoma (3 savaitės) (350 : 3 = 116,66 Eur); darbuotojų atlyginimas 2020 m. gegužės 13 d. – 2020 m. gegužės 17 d. laikotarpiui (minimalus atlyginimas 607 Eur : 22 darbo dienos = 27,59 Eur; 27,59 Eur x 5 dienos = 137,95 Eur; 137,95 Eur x 2 darbuotojai = 275,90 Eur).

26.       Nagrinėjimo atveju Sutarties sudarymo metu – 2019 m. spalio 19 d. nė viena ginčo šalis nežinojo ir negalėjo numatyti apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vėliau priimtus draudimus, dėl kurių Sutarties, teismo vertinimu, įvertinus draudimus ir Sutarties pobūdį, vykdyti nebuvo įmanoma, todėl Sutarties vykdymas nepriklausė nei nuo ieškovės MB (duomenys neskelbtini), nei nuo atsakovės valios. Atsakovės su MB (duomenys neskelbtini) sudaryta Sutartis susijusi su vestuvių švente ir nors jos įvyko (t. y. buvo įregistruota santuoka), tačiau buvo griežtai apribotas vienoje vietoje susirinkusių asmenų skaičius ir pati vestuvių šventė neteko prasmės, atsakovė nurodė, jog šventės dalyviai atsisakė atvykti, todėl vestuvių šventė negalėjo įvykti. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šalyje susiklostė nepaprastoji padėtis dėl viruso „COVID-19“ plitimo, MB (duomenys neskelbtini) teikiamos sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos, maitinimo ir nakvynės paslaugos, kurių teikimas buvo numatytas atsakovės vestuvių šventės metu (2020 m. gegužės 16 d.), nebeteko prasmės, dėl ko atsakovė ieškovę 2020 m. balandžio 24 d. informavo apie atšaukiamas vestuves, prašant grąžinti sumokėtą avansą. Teismo vertinimu, esant nenumatytoms aplinkybėms nėra nei vienos šalies kaltės, visgi vertintina, ar paslaugų teikėjas, t. y. ieškovė dėl Sutarties, sudarytos su atsakove nutraukimo, patyrė kokius nors tiesioginius nuostolius.

27.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, o nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 ir kt.). Kadangi šalių sudaryta Sutartis atsakovės buvo nutraukta, ieškovė negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

28.       Pagal Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, paslaugų teikėjas, vartotojui nutraukus paslaugų teikimo sutartį, iš esmės turi teisę reikalauti iš vartotojo atlyginti visas pagrįstas ir protingas išlaidas, kurios atsirado dėl sutarties vykdymo iki to momento, kai paslaugų teikėjui pranešama apie sutarties nutraukimą (paslaugų atsisakymą). Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį atlygintinų paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą, paslaugų teikėjas iš esmės turi teisę reikalauti vartotojo apmokėti ir paslaugų kainą, susidariusią iki pranešimo apie paslaugų teikimo sutarties nutraukimą (paslaugų atsisakymą) gavimo, jeigu paslaugomis nesinaudota ne dėl paslaugų teikėjo kaltės.

29.       Ieškovė nurodo, kad patyrė išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu, kurias sudaro 92,18 Eur kelionės Sutarties pasirašymui išlaidos; 116,66 Eur už sodybos nuomą; 275,90 Eur darbuotojų atlyginimams 2020 m. gegužės 13-17 dienomis.

30.       Bylos duomenimis, ūkininkas V. Š. su MB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs nuomos sutartį, pagal kurią ūkininkas naudojasi turizmo sodybos pastatu su žeme, taip pat ūkininkas su MB (duomenys neskelbtini) yra sudaręs ir darbo sutartį, nes yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas, ką patvirtina byloje pateiktas juridinių asmenų registro išrašas. V. Š. teigė, jog jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje savivaldybėje, todėl jam teko važiuoti į sodybą (duomenys neskelbtini) tam, kad atsakovei parodytų sodybą ir būtų sudaryta Sutartis. Tačiau pažymėtina, jog ieškovės vadovo vykimas į sodybą (duomenys neskelbtini) yra išimtinai susijęs su darbo reikalais, o ne su ginčo Sutartimi.  Be to, nėra duomenų, jog atsakovė buvo supažindinta, jog jai teks atlyginti MB (duomenys neskelbtini) vadovo kelionės į sodybą kuro išlaidas prieš sudarant Sutartį, tai nenurodyta tarp šalių sudarytoje Sutartyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės MB (duomenys neskelbtini) vadovo kuro išlaidos už kelionę į sodybą negali būti atlyginamos ir priskiriamos su atsakovės sudarytos Sutarties vykdymui.

31.       Ieškovė MB (duomenys neskelbtini) taip pat teigė, jog patyrė 116,66 Eur išlaidas už sodybos nuomą (350 Eur : 3 savaitės = 116,66 Eur). Pažymėtina, jog atsakovės šventė turėjo vykti 2020 m. gegužės 16 d., o bendrovė paslaugas būtų teikusi nuo 2020 m. gegužės 16 d. 17.00 val. iki 2020 m. gegužės 17 d. 15.00 val., ir nuomos išlaidos, sudarytos tarp ieškovės vadovo, kaip ūkininko ir MB (duomenys neskelbtini), yra susijusios su tarp pastarųjų šalių (V. Š. ir MB (duomenys neskelbtini)) sudaryta Nuomos sutartimi, todėl nesusijusios su tarp bylos šalių sudaryta 2019 m. spalio 19 d. Sutartimi MB219.

32.       Ieškovė taip pat teigė, jog patyrė išlaidas darbuotojų atlyginimams ir už jas atsakinga atsakovė. Ieškovė teigė, jog buvo samdomi 2 darbuotojai (pagalbiniai virtuvės darbininkai) ir už 5 dienas jiems priklausė mokėti 275,90 Eur (minimalus atlyginimas 607 Eur : 22 darbo dienos = 27,59 Eur; 27,59 EUR x 5 dienos = 137,95 Eur; 137,95 Eur x 2 darbuotojai = 275,90 Eur). Visgi, bylos duomenimis, atsakovė Sutartį nutraukė 2020 m. balandžio 24 d., paslaugos negalėjo būti teikiamos atsakovės šventei 2020 m. gegužės 16 d., be to, šalys tarėsi tik dėl dviejų dienų. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo sutarties su atsakove vykdymui įpareigoti dirbti du darbuotojus ir net penkias dienas, o taip pat, beveik prieš mėnesį įspėta apie Sutarties nutraukimą, ieškovė neturėjo pagrindo ir įsigyti maisto produktų atsakovės šventei. Be to, minėta, jog šalyje dar nuo 2020 m. kovo 16 d. tęsėsi karantinas, todėl darbuotojai kontaktiniu būdu net ir negalėjo dirbti, ieškovė negalėjo vykdyti veiklos.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jokie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė dėl Sutarties nutraukimo su atsakove, patyrė tam tikras tiesiogines išlaidas, už kurias atsakinga atsakovė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl rezervacijos mokesčio grąžinimo

34.       Vertinant tai, jog atsakovei nebuvo suteiktos paslaugos pagal Sutartį, taip pat atsižvelgiant į aktualiu laikotarpiu susiklosčiusią padėtį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu paskelbto karantino, kurio metu buvo įvesti draudimai, apribojantys gyventojų judėjimą, paslaugų teikimą ir kt., teismas sprendžia, jog atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė nesuteikė atsakovei paslaugų, numatytų Sutartyje, todėl ieškovei MB (duomenys neskelbtini) kyla pareiga grąžinti visas atsakovės sumokėtas sumas, t. y. grąžinti jos sumokėtą 300 Eur rezervacijos mokestį. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė 300 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atsakovės vienašališku sutarties nutraukimu.

35.       Ieškovės atstovas teigė, jog vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, Sutartį nutraukus užsakovo iniciatyva, rezervacijos mokestis lieka paslaugų teikėjui. Pagal Sutarties 4.2, 4.2 punktus, 300 Eur rezervavimo mokestis yra įskaičiuojamas į galutinę kainą. CK 6.98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tuo atveju, kai tam tikra pinigų suma sumokama parduoti daiktą ar paslaugą įsipareigojusiam asmeniui, toks mokėjimas pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu – avansu. Nagrinėjamu atveju sutartyje rezervavimo mokestis atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, todėl rezervavimo mokestis iš esmės atitinka avanso sąvoką.

36.       Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.), todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Įvertinus atsakovės ir ieškovės paaiškinimus bei pateiktus dokumentus, vadovaudamasi ankščiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 300 Eur dydžio avansą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neginčijamų įrodymų dėl galimai patirtų nuostolių, atsakovei atšaukus rezervaciją, nepateikė, atsakovė turi teisę atgauti ieškovei sumokėtą 300 Eur avansą.

38.       Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (CK 6.2284 straipsnis). Toks didelis avansas, kaip atsakomybės priemonė, neproporcingas ir pažeidžia atsakovės teises, kadangi byloje nustatyta, kad ji pranešė apie sutarties nutraukimą prieš protingą ir pakankamą terminą, ieškovė atsakovei paslaugų nesuteikė, protingų išlaidų, kurias ieškovė, norėdama įvykdyti sutartį, galimai patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, neįrodė, be to, atsakovė šventę atšaukė ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, o šalyje įvesti karantino režimo ir jo ribojimų, todėl avansas yra nepagrįstai didelis (sudaro daugiau nei 25 proc. visos Sutarties kainos), juo siekiama ne kompensuoti ieškovės nuostolius, bet nubausti atsakovę ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Nurodyto dydžio avansas pažeidžia atsakovės (vartotojos), kaip silpnesniosios šalies, interesus, sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, prieštarauja geros valios principui ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

39.       Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei aukščiau aptartas aplinkybes, teismui pripažinus, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris atlieka mokėjimo, bet ne užtikrinimo funkciją, ieškovei neįrodžius patirtų nuostolių fakto bei dydžio, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtus draudimus dėl COVID-19 pandemijos, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas, iš ieškovės atsakovei priteistinas 300 Eur avansas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-960-796/2019 ir kt.).

40.       CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

41.       Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42.       Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui atmetus ieškinį ir pilnai tenkinus atsakovės O. S. priešieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 020 Eur už advokato pagalbą bei 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

43.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,99 Eur, ieškinį tenkinus, priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovės O. S. priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) avansą, ir 1 040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,99 Eur (trylika eurų 99 ct) teisinės pagalbos išlaidų, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                 Indrė Petrokienė