Civilinė byla Nr. 2S-506-153/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Milda Remeikienė;
procesinio
dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 113.6.2.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 24 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Galinos Blaževič,
kolegijos
teisėjų: Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
suinteresuoto asmens M. G. atstovės advokatės R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-15878-192/2010 pagal pareiškėjo Kauno
rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl
globėjo nušalinimo, suinteresuotieji asmenys M. G.,
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos, viešoji įstaiga Nevalstybiniai vaikų globos namai
„Vilnius SOS vaikų kaimas“,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos
Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškimu prašė nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L., A. Z.,
T. Z., G. L..
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl globėjo nušalinimo nagrinėjimą iki bus
išnagrinėta baudžiamoji Nr. 1A-328-417-2010 Klaipėdos apygardos teisme.
Teismas nurodė, kad 2010-07-02 rašytinio proceso
tvarka nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl šios bylos sustabdymo,
kadangi teismas neturėjo tikslių duomenų apie baudžiamosios bylos eigą Klaipėdos
apygardos teisme (byla nebuvo paskirta nagrinėjimui apeliacine tvarka) ir
nebuvo duoti šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, pateikti šalių
papildomi įrodymai. Teismas išklausė visų šalių paaiškinimus, o 2010-11-08
teismo posėdyje apklausė M. G. atstovės prašymu
pakviestus liudytojus O. Č., Z. K. bei
prie bylos prijungė M. G. atsiliepimą į pareiškėjo
pareiškimą ir 2009-09-22 pasitarimo dėl nepilnamečių vaikų G.
L., T. Z., A. Z., R. L., K. C. ir S.
I. bendravimo su M. ir K. G. tvarkos ir tolesnės
globos nustatymo posėdžio protokolo nuorašą. Teismas sprendė, kad baudžiamosios
bylos Nr. 1A-328-417-2010 procesinis sprendimas, kuris bus priimtas
išnagrinėjus baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme, gali turėti reikšmės
šios civilinės bylos procesiniam sprendimui, todėl pripažino, jog civilinę bylą
Nr. 2-15878-192/2010 sustabdyti CPK 164 str. 1 d. 4 p. pagrindu yra būtina iki
bus išnagrinėta baudžiamoji Nr. 1A-328-417-2010 Klaipėdos apygardos teisme,
kurioje kaltinamasis M. G..
Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens M. G. atstovė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį
panaikinti. Nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:
1) teismas nenurodė nei vieno konkretaus argumento, iš
kurio būtų matyti, kokį ryšį su nagrinėjama civiline byla turės procesinis
sprendimas baudžiamojoje byloje. Iš nutarties neaišku, kaip baudžiamojoje
byloje pareikšti kaltinimai susiję su nepilnamečių vaikų, kurių globos
klausimas sprendžiamas, interesais, su M. G. tinkamumu įgyvendinti
būtent šių vaikų globėjo teises ir pan. Vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos
apygardos teisme bus nagrinėjama byla, kurioje reiškiami kaltinimai dėl
veiksmų, tariamai atliktų kitų asmenų (ne šioje civilinėje byloje minimų
globotinių) atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, jog M. G. netinkamai
atlieka savo, kaip minėtų šešių globotinių globėjo, pareigas. Teismas nenurodė,
kodėl M. G. dėl jam pareikštų kaltinimų gali būti „pavojingas“
byloje minimiems šešiems vaikams. Nurodytas minėtas procesinis pažeidimas
sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį;
2) bylos sustabdymas sudaro sąlygas pareiškėjui
piktnaudžiauti procesu, neproporcingai pažeidžia suinteresuoto asmens M. G. teises, pažeidžia teisingumo bei protingumo principus
ir sukelia teisinį neapibrėžtumą, pažeidžiantį M. G. globotinių
interesus. Pareiškėjo piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tuo, jog viešojo
administravimo institucija kreipiasi į teismą, neturėdama tam neabejotino teisinio
bei faktinio pagrindo, o vėliau byla sustabdoma, tikintis sulaukti, kad tas
pagrindas galbūt atsiras ateityje. Tokiu būdu yra pažeidžiamas nekaltumo
prezumpcijos principas. M. G. negali įgyvendinti globėjo
teisių, nors jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame
būtų konstatuotas jo netinkamas elgesys su šešiais globotiniais;
3) šiuo metu nėra aišku, kada gali būti išnagrinėta
baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas
yra apsunkintas, nes M. G. ir K. G. šiuo
metu gyvena Suomijoje, kur sprendžiamas jų prieglobsčio klausimas dėl Lietuvoje
gręsiančio politinio persekiojimo. Yra didelė tikimybė, kad išteisinamasis ar
apkaltinamasis nuosprendis bus apskųstas apeliacine tvarka;
4) skundžiamą nutartį palikus galioti, M. G., kaip globėjo, statuso Lietuvos Respublikoje klausimas
būtų neišspręstas neapibrėžtai ilgą laiką, nepaisant to, kad nėra panaikintas
Rusijos Federacijos institucijos sprendimas dėl M. G. paskyrimo
globėju. Susidarytų dviprasmiška situacija Lietuvos Respublikos bei Rusijos
Federacijos dvišalių santykių kontekste. Būtų pažeista M. G. teisė,
kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, pažeistas
civilinio proceso koncentruotumo principas, pažeistos globotinių teisės, nes
nuo 2009 m. sausio 15 d. jiems nustatyta laikinoji globa ir jos nustatymo
pagrindas yra išnykęs, o M. G. negali įgyvendinti visos
apimties savo, kaip globėjo, teisių . Būtų pažeistas teisės į teisminę gynybą
principas;
5) byla turi būti nagrinėjama pagal pareiškėjo
nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo pagrindą ir sprendžiamas jo reikalavimų
pagrįstumas. Jeigu išnagrinėjus šią civilinę bylą aplinkybės pasikeis (pavyzdžiui,
įsiteisėtų apkaltinamasis nuosprendis M. G. atžvilgiu ir
jame būtų nurodytos aplinkybės, susijusios su elgesiu šešių globotinių
atžvilgiu), tuomet pareiškėjas arba kita kompetentinga institucija, matydama
pagrindą ginti vaikų interesus, galėtų kreiptis į teismą remiantis naujomis
faktinėmis aplinkybėmis;
6) teismas, prieš spręsdamas bylos
sustabdymo klausimą, turėjo pasisakyti dėl galimybės ją nagrinėti Lietuvos
Respublikos teisme. M. G. gyvenamoji vieta yra ne
Lietuvoje, o Suomijoje. Remiantis CPK 785 str. bei 787 str. normomis, Lietuvos
Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir
teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 str., ši byla
iš viso neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pareiškėjas nėra
kompetentingas kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, nes globotiniai šiuo
metu gyvena ne Kauno rajone.
Apelianto M. G. atstovė
pateikė prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo 2011-01-28 Grozno miesto merijos
švietimo departamento įsakymo Nr. 15, kuriuo M. G. nušalintas
nuo nepilnamečių S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z. ir
G. L. globėjo pareigų už netinkamą jų vykdymą. Apelianto
atstovės nuomone, civilinės bylos sustabdymas iš viso neturi reikšmės, nes M. G. jau yra nušalintas nuo globėjo pareigų Rusijos
Federacijos kompetentingos institucijos ir tą patį klausimą nagrinėti Lietuvos
Respublikos teisme netikslinga.
Atsiliepime į atskirąjį skundą
pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyrius prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, nurodė šiuos motyvus:
1) ryšys tarp baudžiamosios bylos
faktinių aplinkybių ir M. G. netinkamumo būti vaikų
globėju yra išdėstytas pareiškime;
2) pareiškime išdėstyti faktai dėl
netinkamo globėjo pareigų vykdymo grindžiami įsiteisėjusio teismo nuosprendžio
faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas dėl globėjo nušalinimo į Kauno miesto apylinkės
teismą kreipėsi 2009-12-29. Pareiškime buvo remtasi įsiteisėjusio Kauno
apygardos teismo nuosprendžio, paskelbto 2009-09-25, nustatytomis faktinėmis
aplinkybėmis;
3) byla turėtų būti sustabdoma būtent dėl
to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal
nuteistųjų advokatų kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009-09-25
nuosprendžio, 2010-03-23 nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo
2009-09-25 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;
4) sustabdžius nagrinėjamą bylą dėl
globėjo nušalinimo, kol jo atžvilgiu bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka,
galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose ir
objektyviau išnagrinėti bylą;
5) klausimas dėl bylos teismingumo Lietuvos
Respublikos teismams yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2010-06-09 nutartimi.
Atskirojo skundo motyvai jau anksčiau buvo išnagrinėti minėta teismo nutartimi;
6) atskirojo skundo argumentai, kad
pareiškėjas nėra kompetentingas kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, nes
globotiniai šiuo metu gyvena ne Kauno rajone, išeina už atskirojo skundo ribų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie VRM prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė šiuos
motyvus:
1) CK 3.246 str., kuriame nustatyti globėjo atleidimo
nuo pareigų atlikimo pagrindai, nuostatos nereikalauja, kad aplinkybės,
kuriomis grindžiamas reikalavimas atleisti globėją nuo pareigų atlikimo, butų
nustatytos įsiteisėjusių teismo sprendimų. Pareiškėjo pareiškimas yra iš dalies
grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais
duomenimis, t. y. valstybinio kaltinimo požiūriu nustatytais faktais, kurie
leidžia spręsti apskritai dėl M. G. globėjo pareigų
atlikimo tinkamumo bei savaime sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjui kreiptis į
teismą dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų. Atsižvelgiant
į tai, kad M. G. baudžiamoji byla yra nagrinėjama
Klaipėdos apygardos teisme, bei siekiant išvengti situacijos, kai tos pačios
aplinkybės yra skirtingų teismų įvertinamos skirtingai, buvo tikslinga ir
pagrįsta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji
byla;
2) apelianto nurodytas faktas, kad apeliantas gyvena Suomijoje,
kur išvyko, palikdamas savo globotinius Lietuvoje likimo valiai, be jokios
priežiūros, patvirtintas skunde. Pagal CK 3.246 str. 3 d. vien tai būtų
pakankamas globėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas, tačiau, priklausomai nuo
baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-417-2010 priimto sprendimo, galėtų būti
atsižvelgta į tai, ar M. G. paliko savo globotinius be
priežiūros ir jais nesirūpina dėl to, kad piktybiškai vengia atsakomybės už padarytą
nusikaltimą, ar tiesiog negali atlikti savo pareigų dėl aplinkybių, sąlygotų jo
pagrindinių teisių apsaugos būtinumu bei susidariusių dėl Lietuvos Respublikos
institucijų kaltės;
3) Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos
dvišalės sutarties 21 str. yra kalbama apie „atsakovo“ gyvenamosios vietos
nustatymą, o šioje civilinėje byloje M. G. yra
suinteresuotas asmuo, neturintis atsakovo procesinio statuso, todėl minėta
teisės norma šiuo atveju netaikytina. Remiantis tos pačios dvišalės sutarties
35 str., globos bylose taikytini Susitariančios šalies įstatymai, kurios piliečiu
yra globotinas asmuo. Teisinio pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos
teismai yra nekompetentingi nagrinėti bylą nėra, nes, remiantis Lietuvos
Respublikos teisės aktų ir dvišalės sutarties su Rusijos Federacija
nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismas gali nagrinėti Rusijos Federacijos
piliečių globos bylą, taikant atitinkamus Rusijos Federacijos įstatymus.
Globėjo nušalinimas nuo pareigų yra reglamentuotas Rusijos Federacijos CK 39
str., kuriame, be Lietuvos Respublikos CK 3.246 str. numatytų atleidimo nuo
globėjo pareigų pagrindų, taip pat nustatyta, kad globėjas gali būti atleistas
nuo pareigų, kai globotinis yra patalpinamas į atitinkamą socialinę įstaigą
arba kai globėjas palieka globotinį be priežiūros ir būtinos pagalbos;
5) apelianto nuorodos į CPK 785 ir 787
str. taip pat yra nepagrįstos, nes CPK 785 str. nustato tėvų ir vaikų teisinių
santykių bylų teismingumą, o M. G. nėra savo globotinių
tėvas arba juos įsivaikinęs. CPK 787 str. reglamentuoja bylų priskyrimą
Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai pagal atsakovo gyvenamąją vietą
Lietuvos Respublikoje. Byloje M. G. yra suinteresuotas
asmuo, neturintis atsakovo procesinio statuso, todėl ši teisės norma negali
būti taikoma.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys
atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas
bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik
apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas
atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šioje byloje nagrinėtinas klausimas – ar pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą, ar
tinkamai pritaikė sustabdymo pagrindą (CPK 164 str. 4 p.), kuriame įtvirtinta
teismo teisė sustabdyti bylą ne konkrečiai įstatyme nurodytais, bet kitais
atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje konstatuota, kad be pagrindo pagal CPK 164 str. sustabdžius
bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti
pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio
proceso tikslai (CPK 2 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus
sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo
pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos
bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė,
bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB A. J. spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno
rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė
nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L.,
A. Z., T. Z., G.
L.. Pareiškimą motyvavo tuo, jog M. G. ir jo
sutuoktinė Kh. G. Kauno apygardos
teismo 2009-09-25 nuosprendžiu yra pripažinti kaltais padarę nusikaltimus
buvusių globotinių, tuo metu nepilnamečių atžvilgiu (1 t., b. l. 2-10). Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartimi Kauno apygardos teismo 2009-09-25
nuosprendis panaikintas ir byla iš naujo apeliacine tvarka perduota nagrinėti
Klaipėdos apygardos teismui (b. b. Nr. 1A-60-417-2011). Iš pridėto Kauno miesto
apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžio matyti, kad M. G. yra
kaltinamas tyčiniais nusikaltimais pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 181
str. 1 d., 181 str. 2 d.
Pagal CK 3.246 str. 2 d. globėjas gali būti atleistas
nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos,
savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Teisėjų
kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant CK 3.246 str. 2 d. ir 3.269 str.,
kuriame nurodyta, kas negali būti skiriamas vaiko globėju, nuostatas, kitomis
svarbiomis priežastimis taip pat pripažintini įstatymo nustatyti atvejai, kai
asmuo negali būti paskirtas vaiko globėju. CK 3.269 str. nurodytiems atvejams,
kai asmuo negali būti paskirtas globėju, paaiškėjus po globėjo vaikui
paskyrimo, turi būti sprendžiamas globėjo nušalinimo klausimas. CK 3.269 str. 6
p. nurodyta, kad vaiko globėju negali būti asmuo, teistas už tyčinius
nusikaltimus. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje (b. b. Nr. 1A-60-417-2011)
kaltinimai M. G. yra pareikšti dėl tyčinių nusikaltimų.
Minėtų nusikaltimų padarymu M. G. gali būti pripažintas
tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp civilinės
bylos dėl globėjo nušalinimo ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos
Nr. 1A-60-417-2011 yra prejudicinis ryšys. Baudžiamojoje byloje pripažinus M. G. anksčiau minėtų tyčinių nusikaltimų padarymu,
atsirastų pagrindas M. G. nušalinti nuo globėjo pareigų remiantis
CK 3.269 str. 6 p. Minėtos normos taikymo atveju reikšmės neturi, ar tyčinis
nusikaltimas yra padarytas globotinio ar kito asmens atžvilgiu. Teisėjų
kolegija pažymi, kad sprendžiant globėjo nušalinimo klausimą taip pat gali
turėti reikšmės apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios
paties globėjo asmenybę. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog procesinis
sprendimas baudžiamojoje byloje neturės ryšio su šia civiline byla ir kad
kaltinimai nesusiję su nepilnamečių vaikų, kurių globos klausimas yra sprendžiamas,
interesais, atmestini kaip nepagrįsti.
Šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia
Kauno apygardos teismo 2010-06-09 nutartimi (1 t., b. l. 111-112), todėl
atskirojo skundo argumentai, kuriais pakartotinai keliamas bylos teismingumo
klausimas, atmestini. Pareiškimo teismui pateikimo metu M. G.
gyvenamoji vieta buvo nežinoma, todėl pareiškimas priimtas nagrinėti pagal
paskutinę M. G. gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Bylos
nagrinėjimo metu paaiškėjusi M. G. gyvenamoji vieta
bylos teismingumui įtakos neturi.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo
argumentu, jog bylos sustabdymas pažeidžia globėjo interesus, sukelia globėjui
teisinį neapibrėžtumą, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, iškraipo
teisės į teisminę gynybą principo esmę. Kol byloje nėra priimta teismo nutartis
dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų, tol M. G. yra laikomas anksčiau išvardytų nepilnamečių globėju. M. G. globėjo statusas tai pat gali būti panaikintas Rusijos
Federacijos institucijos, suteikusios tokį statusą sprendimu. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK
3.249 str. 1 d. 1 p. vienas iš vaiko globos principų – vaiko interesų
pirmumo principas – yra absoliutus, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo kitų
principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių
apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-198/2005). Šiuo metu globotiniams S. I., K. C., R. L., A. Z.,
T. Z., G. L. yra nustatyta
laikinoji globa, globotiniai yra apgyvendinti nevalstybiniuose vaikų globos
namuose „Vilnius SOS vaikų kaimas“ (1 t., b. l. 51-56). Gyvendamas Suomijoje M. G. negali tinkamai vykdyti globėjo pareigų globotinių
atžvilgiu, todėl jo globotiniams laikinosios globos taikymas buvo tęsiamas.
Apelianto
M. G. atstovės prašymas dėl rašytinio įrodymo prijungimo
tenkintinas (CPK 314 str.). Įvertinus prašomo prijungti rašytinio įrodymo –
2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15, kuriuo M. G. nušalintas nuo nepilnamečių S. I.,
K. C., R. L., A.
Z., T. Z. ir G. L. globėjo
pareigų už netinkamą jų vykdymą, turinį, sprendžiama, kad minėtas įrodymas
gali turėti reikšmės bylai dėl globėjo M. G. nušalinimo. Pirmosios
instancijos teisme sprendžiant bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą, atsižvelgiant
į dokumento priėmimo datą, aplinkybė dėl M. G. nušalinimo
nuo globėjo pareigų negalėjo būti žinoma. Pasitvirtinus pateiktame dokumente nurodytoms
aplinkybėms, bylos dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo
pareigų nagrinėjimas netektų prasmės, taip pat neliktų pagrindo stabdyti bylos
nagrinėjimą. Pasitvirtinus aplinkybei, kad M. G. nėra
globėjas, turėtų būti skiriamas naujas globėjas. Nepilnamečių globotinių interesų
apsaugos pirmumo principas, šiuo atveju sutampantis su viešuoju interesu,
reikalauja operatyviai spręsti nuolatinės globos nepilnamečiams globotiniams
paskyrimo klausimą. Akivaizdu, kad dėl bylos sustabdymo nuolatinės globos
nustatymo klausimas operatyviai negali būti išspręstas.
Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo
iš esmės yra teisėta. Skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.). Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos
teismas neturi galimybės patikrinti prašomo prijungti rašytinio įrodymo –
2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15 – tikrumą
(CPK 177 str. 4 d.). Patikrinti minėto įrodymo tikrumą bei reikšmingumą gali
pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Paaiškėjus, jog
pateiktame dokumente nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui,
tarp jų ir sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia,
kad šiuo atveju yra tikslinga, remiantis CPK 320 str. 2 d., pirmosios
instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo
perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 str. 3 p., 338 str.,
n u t a r i a:
Apelianto M. G. atstovės
advokatės R. Č. prašymą dėl įrodymų prijungimo tenkinti,
prijungti prie bylos 2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento
įsakymo Nr. 15 nuorašą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo perduoti Kauno miesto
apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Galina
Blaževič
Nijolia
Indreikienė