Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-08-31][nuasmeninta nutartis byloje][2A-824-302-2015].docx
Bylos nr.: 2A-824-302/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Medicinos bankas 112027077 atsakovas
"Heraldija" 300045614 trečiasis asmuo
"Heraldijos statyba" 300526512 trečiasis asmuo
"Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras" 235238440 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Bendrosios nuostatos
Sandoriai:
Negaliojantys sandoriai:
Niekiniai sandoriai:
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
Civilinių teisių objektai, jų rūšys:
Vertybiniai popieriai:
Piniginiai vertybiniai popieriai:
Prievolių teisė
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Laidavimas
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. 2A-824-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00297-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 22.3.1; 36.2.; 99.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danutės Milašienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013, kuriuo patenkintas ieškovo S. L. ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo (tretieji asmenys – G. J., E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Heraldija“, uždaroji akcinė bendrovė „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č., antstolė A. A., ir

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

              Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais iš dalies dėl S. L. laidavimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Medicinos banko turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius: 2008 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 47731), 2008 m. vasario 29 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 50809), 2008 m. gegužės 26 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 67131), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70648), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70668), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70689), 2008 m. birželio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 70708), 2008 m. birželio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (VEK 72708) nuo jų išrašymo momento; 2) panaikinti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomuosius įrašus: 2008 m. spalio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3144, 2008 m. spalio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2732, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2484, 2008 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-2482, 2008 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3459, 2008 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3760, 2008 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3538, 2009 m. sausio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. MČ-68 iš dalies dėl solidariosios skolos išieškojimo S. L.; 3) taikyti restituciją – iš UAB Medicinos banko priteisti S. L. iš jo išieškotas sumas – 937,87 Lt.

Ieškovas paaiškino, kad minėtuose vekseliuose nurodyta, jog laiduotojas yra S. L., ir juose yra įrašyti S. L. vardas, pavardė bei parašas, tačiau S. L. valios laiduoti už vekselių davėjus neišreiškė, šių vekselių nelaidavo ir jų nepasirašinėjo. Ieškovo teigimu, tą įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 20-4-ISI-1536, iš kurios matyti, kad S. L. parašai šiuose vekseliuose yra suklastoti. Kadangi S. L., kaip laiduotojo, parašai yra suklastoti, tai reiškia, kad šie laidavimo sandoriai, įforminti nurodytose vekseliuose, yra negaliojantys – niekiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 ir 1.80 straipsniai). S. L. 2008 m. sausio 23 d. rašytiniame sutikime gauti ir naudoti informaciją parašas taip pat suklastotas ir tai įrodo oficialus rašytinis įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12).

Atsakovas UAB Medicinos bankas prašė ieškovo S. L. ieškinį atmesti. Nurodė, kad civilinėje byloje pagal UAB Medicinos banko ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bylą nagrinėję teismai (Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartyje) jau yra nustatę faktinę aplinkybę, jog S. L. yra laiduotojas pagal UAB „Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d., 2008 m. vasario 29 d. parduotus vekselius ir UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. parduotą vekselį. Ieškovas S. L. minėtoje byloje nieko nebuvo nurodęs apie sandorio nepasirašymą. Be to, įmonėms, pardavusioms vekselius atsakovui, atstovavo ieškovo buvusi sutuoktinė E. L., kuri negalėjo nežinoti apie sutuoktinio valios trūkumus ir kuriai ieškovas jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad S. L. su E. L. kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, jog E. L. ir S. L. yra UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 tenkino ieškovo ir jo sutuoktinės prašymą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė įsipareigojo UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo parašų suklastojimo faktas kaip baudžiamasis nusikaltimas dar nėra nustatytas, nes nėra priimtas teismo nuosprendis, specialisto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir turi būti vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. Vekselis yra vertybinis popierius, todėl jo pripažinimas sandorių negaliojimų pagrindais negalimas. UAB „Heraldijos statyba“, UAB „Heraldija“ parduoti vekseliai atitinka visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, todėl darytina išvada, kad ieškovas S. L. neturi teisės ginčyti šių vekselių ieškinyje nurodytais pagrindais. UAB Medicinos bankas yra sąžiningai įgijęs vertybinius popierius, kurie atitinka formalius vekseliams nustatytus reikalavimus. Ieškovas nuo pat pradžių žinodamas, kad laidavimo jis nepasirašė ir neva tuo savo valios neišreiškė, turėjo nedelsdamas ginčyti vekselių dalis, kuriose nurodytas jo laidavimas, tačiau to nedarė net pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, o savo valios trūkumą įrodinėja tik vienu rašytiniu įrodymu – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, nors kitos aplinkybės patvirtina ieškovo valią laiduoti pagal UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ vekselius.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo S. L. ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad tai, jog ginčo vekseliuose bei 2008 m. sausio 23 d. sutikime S. L. parašai yra suklastoti, patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistų tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1536 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktas Nr. 11-2854 (12)), kurie nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnis). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendė, kad pripažinus paprastuosius neprotestuotinus vekselius negaliojančiais dėl S. L. laidavimo, naikintini ir jų pagrindu Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. išduoti vykdomieji įrašai dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo S. L. atsakovui UAB Medicinos bankui. Pažymėjo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Iš antstolės A. A. pateiktos pažymos teismas nustatė, kad S. L. pagal Kauno miesto 27-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius įrašus iš ieškovo iš viso buvo išieškota 937,87 Lt, todėl sprendė, kad iš atsakovo UAB Medicinos banko ieškovui priteistina 937,87 Lt.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB Medicinos bankas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. L. ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo atsakovo nurodytų argumentų dėl ieškovo valios išreiškimo, apsiribojo tik formaliu sandorio panaikinimo pagrindu.
  2. Ieškovas S. L. su E. L. prievoles UAB Medicinos bankui solidariosiomis pripažino dar 2008 m. gruodžio mėnesio 19 d. kreipdamiesi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašyme nurodydami, kad yra laiduotojai už UAB „Heraldija“ bei UAB „Heraldijos statyba“ parduotus vekselius. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 tenkino sutuoktinių prašymą ir santuoką nutraukė. Šioje byloje sutuoktiniai patvirtino sudarytą laidavimo už vekselius sandorį ir pripažino savo prievolės pagal laidavimą solidarumą, t. y. S. L. ne tik pripažino ir patvirtino sutuoktinio sudarytą laidavimo sandorį, bet ir susitarė su sutuoktine E. L. dėl solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sandorį.
  3. Ieškovas, žinodamas nuo pat pradžių, kad nėra kaip laiduotojas pasirašęs vekseliuose, jų neginčijo. Šios aplinkybės nekėlė net nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-658-343/2009 Kauno apygardos teisme, kurioje buvo ginčijami sandoriai ir minėta civilinė byla buvo susijusi su tų pačių ginčijamų vekselių apmokėjimu. Priešingai, S. L. posėdžio metu patvirtino, kad vekselį pasirašė prie tvoros. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, 2010 m. vasario 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad S. L. pagal UAB „Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d., 2008 m. vasario 29 d. parduotus vekselius, UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. parduotą vekselį yra laiduotojas, o S. L. ir E. L. sudaryti sandoriai pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais.
  4. Teismas pažeidė sutarties išsaugojimo (favor contractus) principą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai). Taigi ginčo atveju pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai. Vadovaudamasis favor contractus principu, teismas privalėjo aiškinti ieškovo laidavimą tokiu būdu, kuris leistų jį išsaugoti, o ne pripažinti jį negaliojančiu.
  5. UAB Medicinos bankas, įgydamas vertybinius popierius (vekselius) bei būdamas sąžiningu įgijėju, pagrįstai manė, kad ieškovas išreiškė savo valią laiduodamas už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“, nes vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, jog jame esantys duomenys yra teisingi. Atsižvelgiant į tai, vekseliai, įgyti jau su esamais laiduotojų parašais, nepaneigia, o tik patvirtina, kad atsakovas įsigydamas vekselius, buvo sąžiningas, vykdė prisiimtus įsipareigojimus, to paties tikėjosi ir iš vekselio davėjo bei laiduotojų. Tuo tarpu ieškovas ėmėsi veiksmų dėl savo parašų paneigimo tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistu Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas UAB Medicinos banko ieškinys ir pripažinta E. L. ir S. L. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su V. L. negaliojančia. Aplinkybė, kad vekseliai buvo pasirašyti ne S. L., o kito asmens, ieškovui objektyviai galėjo ir turėjo būti žinoma daug anksčiau nei gavus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą.

 

Ieškovas S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, be to, prašo prie bylos prijungti naują rašytinį įrodymą, t.y. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 kopiją, kuris, pasak ieškovo, patvirtina jo teiginį, kad vekselių pasirašymo metu jo ir buvusios sutuoktinės santykiai buvo įtempti.

Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

  1. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nes rėmėsi oficialiais rašytiniais įrodymais – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2011 m. rugsėjo 22 d. išvada Nr. 20-4- ISI-1536 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 20 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-2854 (12). UAB Medicinos bankas šiuos oficialius rašytinius įrodymus pripažino, t. y. jų neginčijo, jokių dokumentų, kurie paneigtų šias ekspertizes ar bent jau sukeltų abejonių dėl jų tikrumo, nepateikė.
  2. CK 6.79 straipsnis įtvirtina imperatyvią taisyklę, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Apeliantas neįrodė, kad S. L. yra sudaręs laidavimo sutartį laiduodamas pagal vekselius. Nustatęs, kad ieškovo S. L. parašai vekseliuose yra suklastoti, teismas pagrįstai nusprendė, jog jam, kaip laiduotojui, prievolės pagal šiuos vekselius neatsiranda.
  3. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei apelianto nurodomos civilinės bylos sprendime nėra nurodyta, kad S. L. yra laidavęs pagal ginčo vekselius. Ginčo vekseliai nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei teismo sprendime net nėra nepaminėti. Tai reiškia, kad minėtoje byloje ieškovas neišreiškė valios būti laiduotoju pagal ginčo vekselius. UAB Medicinos banko teiginiai, kad ieškovas neva minėtoje byloje prisiėmė pareigą apmokėti ginčo vekselius, laikytini Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 011 84-221/2009 nepagrįstu interpretavimu ir yra atmestini.
  4. Atsakovo skunde nurodomi ieškovo posėdžio metu Kauno apygardos civilinėje byloje Nr. 2-658-343/2009 pasakyti žodžiai, kad jis vekselį pasirašęs prie tvoros, ne banke, yra apie kitą, nesuklastotą ieškovo pasirašytą 2006 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį VEK 39509. Tai, kad ieškovas yra pasirašęs 2006 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį VEK 39509 UAB Medicinos banko naudai, jokiu būdu negali būti pagrindas pripažinti, jog ieškovas yra pasirašęs ir kitus, t. y.  šioje byloje ginčijamus vekselius, bei kad turėjo valią juos laiduoti.

 

Tretieji asmenys G. J. ir UAB „Heraldija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus bei pripažino, kad nustačius, jog S. L. parašai vekseliuose yra suklastoti, šių paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalys dėl S. L. laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
  2. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovas S. L. pripažino savo laidavimo prievolę, naudoja iš bendro dokumento konteksto išimtas atskiras sakinio dalis ir jas komentuoja sau palankia linkme bei skunde pateiktais argumentais bando suklaidinti teismą. UAB Medicinos bankas savo skunde nenurodė Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-689-436/2013, kurioje analogiškai buvo priimtas sprendimas pripažinti negaliojančiais dėl E. J. laidavimo UAB Medicinos banko turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 2008 m. sausio 30 d. VEK 47731, 2008 m. vasario 29 d. VEK 50809, 2008 m. gegužės 26 d. VEK 67131, 2008 m. birželio 13 d. VEK 70648, VEK 70668, VEK 70689, VEK 7070, 2008 m. birželio 28 d. VEK 72708 nuo jų išrašymo momento ir panaikinti jų pagrindu išduoti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomieji įrašai. Šio sprendimo UAB Medicinos bankas neskundė, todėl galima daryti prielaidą, kad UAB Medicinos bankas pripažino, jog buvo neapdairus ir todėl nukentėjo nesusiję tretieji asmenys.

 

Tretieji asmenys A. P. ir D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir tretieji asmenys G. J. ir UAB „Heraldija“.

 

Trečiasis asmuo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarė M. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad vekselių vykdomieji įrašai buvo išduoti pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Prieš atlikdamas vykdomuosius įrašus vekseliuose notaras turi išsiaiškinti, ar pateiktas vekselis turi visus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytus rekvizitus. Notaras neturi tikrinti vekselį pasirašiusių asmenų parašų tikrumo bei neprivalo patikrinti, ar vekselis yra išduotas be apgaulės ar suklydimo, ar vekselio davėją ir gavėją sieja prievoliniai santykiai.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnyje pateikta sandorių samprata, sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais yra siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Teisinių santykių, susijusių su vekseliais, CK detaliai nereglamentuoja. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje vekselis taip pat yra apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (2 str. 1 d). Paprastajam vekseliui taikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32-34 straipsnių nuostatos, kuriose yra  įtvirtinta, jog visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 30 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 47731 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 55). 2008 m. vasario 29 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 50809 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 56). 2008 m. gegužės 26 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 67131 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 57). 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70648 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 50 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 58). 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70668 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 50 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 59). 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70689 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 50 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 60). 2008 m. birželio 13 d. vekselio davėjas UAB „Heraldija“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 70708 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 50 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 61). 2008 m. birželio 28 d. vekselio davėjas UAB „Heraldijos statyba“ išrašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. VEK 72708 turėtojui UAB „Medicinos bankas“ 100 000 Lt sumai (t. 1, b.l. 54). Visuose nurodytuose vekseliuose laiduotojais įrašyti E. L., G. J., S. L., E. J., UAB „Heraldija“, prie šių asmenų vardų ir pavardžių yra parašai. Nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalyje dėl laidavimo ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Ieškovas S. L. nurodo, kad valios laiduoti už vekselių davėjus neišreiškė, šių vekselių nelaidavo ir jų nepasirašinėjo, ieškovo parašai ginčo vekseliuose yra suklastoti. Byloje esančioje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1536 nurodoma, jog tirti pateiktuose paprastuose vekseliuose pasirašė ne S. L., o kitas asmuo. Parašas pasirašytas pamėgdžiojant minėto asmens parašą (t. 1, b.l. 174-175). Šioje išvadoje taip pat pažymėta, jog tyrimo metu nustatyti skirtumai esminiai, individualūs, kurie leidžia daryti kategorišką išvadą (t. 1, b.l. 175). Tuo tarpu atsakovas UAB Medicinos bankas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas, pateikdamas 2008-01-23 sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, išreiškė valią dėl laidavimo ir laidavo už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2013-03-20 akte Nr. 11-2854 (12) buvo pateikta išvada, kad 2008-01-23 sutikime gauti ir naudotis informacija pasirašė ne S. L. (t. 2, b.l. 17-19). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą išvadai, kad 2008-01-23 sutikime gauti ir naudotis informaciją pasirašė ne S. L., bet kitas asmuo, pamėgdžiodamas tikrą S. L. parašą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad paprastieji neprotestuotini vekseliai dalyje dėl ieškovo laidavimo yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kadangi ginčo vekseliuose bei 2008-01-23 sutikime S. L. parašai yra suklastoti, ką patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai (specialisto išvada bei ekspertizės aktas), kurie nėra paneigti kitai byloje esančiais įrodymais. Pripažinęs paprastuosius neprotestuotinus vekselius negaliojančiais dalyje dėl S. L. laidavimo, pirmos instancijos teismas panaikino ir jų pagrindu išduotus anksčiau minėtus vykdomuosius įrašus dalyje solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo S. L. UAB Medicinos bankui. Atsakovas UAB Medicinos bankas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) teismas nenagrinėjo ieškovo valios išreiškimo, apsiribojo tik formaliu sandorio panaikinimo pagrindu; 2) ieškovas, žinodamas nuo pat pradžių, kad nėra kaip laiduotojas pasirašęs vekseliuose, jų neginčijo, o 2008 m. gruodžio mėnesio 19 d. kreipdamasis su sutuoktine E. L. į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prievoles UAB Medicinos bankui solidariosiomis net pripažino; 3) pirmos instancijos teismas pažeidė sutarties išsaugojimo  principą; 4) UAB Medicinos bankas, įgydamas vertybinius popierius (vekselius) bei būdamas sąžiningu įgijėju, pagrįstai manė, kad ieškovas išreiškė savo valią laiduodamas už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“.

Taigi byloje yra sprendžiamas paprastųjų neprotestuotinų vekselių dalyje dėl laidavimo galiojimo teisėtumo klausimas.

 

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, laidavimas išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Visuose anksčiau nurodytuose vekseliuose laiduotojais įrašyti E. L., G. J., S. L., E. J., UAB „Heraldija“, kurie savo parašais patvirtino, jog sutinka laiduoti ir atsakyti pagal išrašytus vekselius jo turėtojui UAB Medicinos bankas solidariai. Ieškovo pareikšti reikalavimai ir nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, šioje byloje reikšdamas ieškinį dėl vekselių dalių negaliojimo, siekia nuginčyti laidavimo sandorius tuo pagrindu, jog nebuvo išreikšta jo valia sudaryti laidavimo sandorius, ir panaikinti iš šių sandorių kylančias pareigas, t. y. mokėti vekseliuose nurodytas pinigų sumas UAB Medicinos bankui solidariai su buvusia sutuoktine E. L. ir kitais asmenimis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę ginčyti vekselio dalį remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Teisėjų  kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovas pagrindė savo poziciją, jog jis ginčo vekselių dalyje dėl laidavimo ir solidariosios atsakomybės nepasirašė, todėl ginčo vekseliai dalyje dėl ieškovo laidavimo neatitinka visų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnyje imperatyviai įtvirtintų reikalavimų, keliamų laidavimo įrašymo rekvizitams.

Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčijamuose vekseliuose dalyje dėl laidavimo esantis ieškovo parašas nėra jo parašas. Tai akivaizdžiai yra nurodyta oficialiame rašytiniame įrodyme - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų tyrimų valdybos 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1536 (t. 1, b.l. 174-175), kuria, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstai pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ir vadovavosi. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės kitose civilinėse bylose, iš jų ir Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-01184-221/2009, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurių pagrindu, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad ginčo vekseliuose buvo išreikšta ieškovo valia būti laiduotoju, ieškovo valia būti laiduotoju turėjo būti aiškinama taip, kad būtų išsaugota sutartis ir apginta sąžininga sutarties šalis, įgijusi vertybinius popierius (vekselius), kurie turi viešo patikimumo savybę, reiškiančią tai, jog juose esantys duomenys yra teisingi. Atsakovas akcentuoja tai, kad ieškovas S. L. ir trečiasis asmuo E. L. 2008 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašyme nurodydami, jog yra laiduotojai už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ parduotus vekselius, apie santuokos nutraukimą informavo atsakovą UAB Medicinos banką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, kad E. L. ir S. L. yra UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai, o nutraukus santuoką įsipareigojo UAB Medicinos banko skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui.

Kaip matyti iš santuokos nutraukimo bylos medžiagos, ieškovo S. L. ir trečiojo asmens E. L. santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009. Šioje civilinėje byloje buvo patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta ir teismui pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad tiek S. L., tiek E. L. yra kreditoriaus UAB Medicinos banko solidarūs skolininkai ir nutraukę santuoką įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki visiško savo prievolių įvykdymo kreditoriui (1 t., b. l. 134-136). Iš civilinės bylos Nr. 2-01184-221/2009 medžiagos matyti, kad šioje civilinėje byloje buvo pateikti ir pirmiau nurodyti ginčo vekseliai, civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo UAB Medicinos banko atstovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ginčo vekselius į bylą pateikė ieškovas kartu su buvusia sutuoktine kartu, teismui nustačius terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo trūkumams šalinti ir pasiūlius į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius laidavimą. Santuokos nutraukimo byloje UAB Medicinos bankas nepareiškė reikalavimo priteisti iš pareiškėjų siekiamas išieškoti lėšas, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai ir t.t. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina tokia situacija, kad buvusiai sutuoktinei pateikus vekselius į bylą, ieškovas tiesiog pasirašė patikslintą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir su teikiamais teismui vekseliais, nekilus dėl jų jokio ginčo, net nesusipažino, nors aišku, jog tokią pareigą bet kuriuo atveju turėjo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo nei motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra išvardinti konkretūs vekseliai, nėra nurodyta S. L. bei E. L. išieškotina suma pagal vekselius, nėra nustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekseliuose, kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekseliuose kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos ir šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išrašytus vekselius laidavo ne kartą. Pats ieškovas su patikslintu ieškiniu į bylą yra pateikęs 2006-11-14 paprastąjį vekselį VEK_39509 UAB Medicinos banko naudai (t. 2, b.l. 44), kurio neginčija ir pripažįsta iš jo jam kilusias prievoles. Tuo yra paaiškinamas apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog pats ieškovas kitose bylose yra prisipažinęs, jog pasirašinėjo vekselius. Akivaizdu, jog ta aplinkybė, kad ieškovas atsakovo naudai buvo pasirašęs kitus vekselius, nesuponuoja išvados, jog ieškovas buvo išreiškęs valią laiduoti ir už šioje byloje ginčijamus vekselius.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, būtų nepagrįsta teigti, jog santuokos nutraukimo byloje ieškovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią būti laiduotoju pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamus vekselius.

Nors ir sutiktina su apeliantu, jog tokiu atveju, kai laidavimo pagal vekselį pasirašymas neatitinka vidinės laiduotojo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, tačiau nagrinėjamu atveju, iš oficialių rašytinių įrodymų nustačius, jog ieškovo ginčijamuose vekseliuose dalyje dėl laidavimo esantis parašas nėra jo parašas, apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas nepakankamai operatyviai kreipėsi į teismą dėl sandorių nuginčijimo negali sudaryti pagrindo išvadai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

Apeliantas akcentuoja ir sutarties išsaugojimo (favor contractus) principą, kuriuo vadovaujantis, pasak jo, pirmos instancijos teismas privalėjo aiškinti ieškovo laidavimą ir jo nepripažinti negaliojančiu. Sutiktina su apeliantu, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, tačiau pažymėtina ir tai, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra ir siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, stabilumo tikslui prieštarautų tik sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009 ir kt.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų, konstatavus, jog ieškovas neišreiškė valios laiduoti pagal ginčo vekselius, teisėjų kolegijos nuomone, būtų neteisinga šiuo konkrečiu atveju prioritetą suteikti favor contractus principui ir vien dėl civilinių santykių stabilumo palikti galioti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį. Taigi favor contractus principas niekada neturėtų būti suabsoliutinamas, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

Be to, pastebėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir tų pačių aplinkybių vertinimo. Taigi apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas ieškovo elgesys, nei tai padarė pirmos instancijos teismas.

Kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, nes nusprendus, kad teismas teisingai išsprendė šį ginčą, šie neturi teisinės reikšmės (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, pažymėtina, jog pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra tinkamai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

 

Dėl ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų rašytini įrodymų

Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 kopiją, kuris, pasak ieškovo, patvirtina jo teiginį, kad vekselių pasirašymo metu jo ir buvusios sutuoktinės santykiai buvo įtempti.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti apeliacinėje instancijoje, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimas, kuriame buvo konstatuota, jog jis nėra buvusios sutuoktinės sūnaus tėvas, vertintinas kaip pernelyg nutolęs nuo ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bei neturintis esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl jį atsisakytina priimti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto turėtos šios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o ieškovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė duomenų.

 

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                       Romualda Janovičienė                                                       

Danutė Milašienė

 

                                                                                                            Kazys Kailiūnas

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-745-390/2013
  • CK
  • CPK
  • CK1 1.80 str. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas
  • CK6 6.79 str. Laidavimo sutarties forma
  • 2-689-436/2013
  • 3K-7-216/2007
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-701/2013
  • 3K-3-67/2014
  • 3K-3-103/2014
  • 3K-3-189/2008
  • 3K-3-365/2009
  • 3K-3-349/2013
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-382/2010
  • 3K-3-491/2014
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės