Civilinė byla Nr. e2-32-329/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03023-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.1.; 2.1.2.7.;2.6.1.3.6.; 2.6.8.5.;  

2.6.8.7.; 2.6.8.8.; 2.6.8.12.; 2.6.26.;

3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

M A R I J A M P O L Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

ieškovo K. B. atstovei advokato padėjėjai R. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktorei V. D. ir advokatui E. R.,

trečiojo asmens LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui L. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys LLC „(duomenys neskelbtini)“, S. S..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4000 Eur skolą už suteiktas transporto paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. 1 tomo b. l. 1–3).

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mėnesį žodiniu susitarimu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) užsakė pas ieškovą B. K. transporto paslaugas dėl krovinio nuvežimo į Tadžikistaną bei susitarė, kad krovinio nuvežimo transporto paslaugos kainuos 6200 Eur. Susitarimo įvykdymui atsakovė (duomenys neskelbtini) d. sumokėjo ieškovui 2200 Eur. Likusią sumą ieškovas su atsakove susitarė, kad sumokės ieškovui, kai krovinys bus pristatytas į Tadžikistaną ir ieškovas grąžins CMR originalą. Nurodo, kad ieškovas, vykdydamas žodinį susitarimą su atsakove, (duomenys neskelbtini) d. pasikrovė krovinį, (duomenys neskelbtini) d. jį pristatė į Tadžikistaną krovinio gavėjui ir (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje pristatė atsakovei CMR originalą, patvirtinantį krovinio pristatymą galutiniam gavėjui. Ieškovas tikina, jog žodiniu susitarimu prisiimtą įsipareigojimą pristatyti krovinį į Tadžikistaną jis įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė iki šiol nesumokėjo žodžiu sutartos transporto paslaugų apmokėjimo sumos, dėl ko šiai dienai atsakovei kyla pareiga padengti 4000 Eur įsiskolinimą. Ieškovas bandė su atsakove tartis gražiuoju, tačiau atsakovė į raginimą grąžinti susidariusią skolą nereaguoja. Tuo pagrindu ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 4000 Eur skolą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad aplinkybes, jog ieškovą su atsakove siejo krovinio vežimo santykiai patvirtina tarptautinis krovinių transporto CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovas pats tarėsi su atsakove dėl krovinio į Tadžikistaną vežimo, jokių įgaliojimų veikti jo vardu tariantis dėl vežimo sandorio su atsakove nebuvo davęs nei S. S., nei jokiam kitam asmeniui. Taip pat ieškovo atstovė, pasisakydama dėl atsakovės pateiktų į bylą rašytinių dokumentų, nurodė, kad ieškovas nepardavė atsakovei jokių transporto priemonių ir nemokėjo jokių pinigų. Atsakovės direktorę V. D. pažinojo iš anksčiau, todėl ja pasitikėjo ir pasirašė visus jos paruoštus dokumentus, surašytus lietuvių kalba, pats jų neskaitydamas ir nemokėdamas lietuvių kalbos. Atstovė paaiškino, kad ieškovas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir  priekabą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ketino pervežti į Tadžikistaną ir ją parduoti, o kad nereikėtų vežti tuščios transporto priemonės, ieškojo krovinio, kurį galėtų nuvežti taip pat į Tadžikistaną. Būtent dėl to ieškovas ir tarėsi su atsakove. Atsakovė turėjo parengti visą pervežimui reikalingą dokumentaciją ir už krovinio pervežimą sumokėti sutartą kainą. Ieškovas teigia, kad krovinį, tai yra transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose esančius elektros kabelius jis vežė žodinio susitarimo su atsakove pagrindu. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu patvirtino, jog ieškovas su atsakove buvo sudaręs sutartį dėl transporto paslaugų, kurią ieškovas suprato ne tik kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir priekabos (duomenys neskelbtini) pirkimą–pardavimą, bet ir kaip krovinio pervežimą iš Lietuvos Į Tadžikistaną. Atstovė tikino, jog atsakovė ieškovui sumokėjo 2200 Eur avansą už būsimą krovinio pervežimą, bet savo dokumentuose įforminą, neva ieškovas sumokėjo atsakovei minėtus pinigus. Ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovė už krovinio pervežimo paslaugą, tinkamai ją įvykdžius, iki šiol neatsiskaitė, nors turėjo tokią pareigą pagal žodinį tarpusavio susitarimą.

Atsakovė, pareikšdama atsiliepimą, nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodo, jog jokio susitarimo tarp jos ir ieškovo dėl krovinio pervežimo nebuvo ir ieškovas neįrodė ieškinyje dėstomų aplinkybių (e. 1 tomo b. l. 45–46). 

Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas tik transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandoris. Atsakovė patvirtino, jog su ieškovu už įsigytas transporto priemones yra visiškai atsiskaičiusi, tačiau nesutinka su ieškovu, jog tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas krovinio pervežimo sandoris. Šią poziciją atsakovės direktorė V. D. išsakė (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdyje, patvirtindama, jog tiesiogiai su ieškovu dėl krovinio pervežimo nesitarė. Atsakovės atstovo manymu, ieškovas, krovinio pervežimo sandorį ir iš jo neva susidariusią skolą grįsdamas tarptautinio krovinių transporto važtaraščiu CMR Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą įrodyti, kad ne važtaraštyje vežėju nurodyta LLC „(duomenys neskelbtini)“ kompanija, o būtent ieškovas yra krovinio vežėjas. Atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovas neįrodė nei krovinio pervežimo sutarties sudarymo su atsakove, nei fakto, jog krovinio vežėju buvo pats ieškovas. Neįrodžius aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ieškinys turėtų būti netenkinamas. Atsakovės atstovų nuomone, ieškovas buvo tik vairuotojas, bet ne krovinio vežėjas atsakovė yra nepagrįstai patraukta byloje atsakove, ieškovas turėtų reikšti reikalavimą dėl galutinio atsiskaitymo su juo krovinio vežėjui, nurodytam tarptautinio krovinių transporto važtaraštyje CMR Nr. (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad  jo žiniomis krovinio pervežimo paslaugas pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė užsisakė tiesiogiai iš ieškovo, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškovu. Direktorius paaiškino, jog jo įmonė į krovinio važtaraštį CMR buvo įtraukta, remiantis su ieškovu (duomenys neskelbtini) d. sudarytos tarptautinių krovinių pervežimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu, pagal kurią ieškovas įgijo teisę gabenti krovinius vidaus ir tarptautiniais maršrutais. Pasak direktoriaus, LLC „(duomenys neskelbtini)“ įmonė užsiima tik pervežimų organizavimu, tuo tarpu ieškovas kaip vykdytojas įsipareigojo savo iniciatyva susitarti su vežimo užsakovais dėl krovinio vežimo apmokėjimo bei yra materialiai atsakingas už priimto krovinio saugumą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė neužsakė krovinio pervežimo paslaugų tiesiogiai iš trečiojo asmens įmonės, todėl įmonė atsakovei krovinio pervežimo paslaugų neteikė. Direktorius tikina, jog byloje pateiktas įgaliojimas, iš kurio matyti, kad LLC „(duomenys neskelbtini)“ įmonę santykiuose su atsakove atstovauti paskirtas S. S., yra padirbtas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi direktorius tokio įgaliojimo niekada nebuvo išdavęs, nes S. S. yra vienas iš keturių vairuotojų, kuris veikia individualiai kaip fizinis asmuo. Direktorius mano, kad atsakovė su visais keturiais fiziniais asmenimis sudarė atskirus krovinio pervežimo susitarimus, todėl pareiga atsakovei atsiskaityti kyla su kiekvienu iš jų atskirai. Nurodo, kad ieškovas ne tik neveikė, bet net ir neturėjo teisės veikti trečiojo asmens LLC „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu. Direktorius tikina, jog su atsakove nesudarė nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl krovinio pervežimo (e. 2 tomo b. l. 153–154, 158–159).

Trečiojo asmens LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas L. R. teismo posėdyje nurodė, jog trečiasis asmuo LLC „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės už atsakovės ir S. S. sudarytą pervežimo sutartį neprisiima. Nurodė, jog ieškovas pasirašė tarptautinių krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartį su įmone LLC „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią būtent K. B. įsipareigojo ieškoti krovinių ir juos vežti. Atstovo teigimu, pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) krovinį vežė ieškovas, tačiau už krovinio pervežimo paslaugas iš atsakovės pinigų negavo. Trečiojo asmens atstovas teigė nežinantis, kodėl įmonės direktorius, neigiantis įgaliojimo S. S. išdavimą, neginčijo šio dokumento.

Trečiasis asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti el. paštu (e. 3 tomo b. l. 11–13), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio pagrindu – viešo paskelbimo būdu ir siunčiant teismo pranešimą elektroniniu paštu (e. 3 tomo b. l. 171–172, 178–180).  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir atsakovės pateiktą tarptautinį važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio siuntėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (1 grafa), krovinio gavėjas – Tadžikistano įmonė (duomenys neskelbtini) (2 grafa). 

Tarptautinio važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) 16-oje grafoje nurodyta, kad krovinio vežėjas yra LLC „(duomenys neskelbtini)“. Važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini)  23-oje grafoje pavadinimu „Vežėjas“ yra įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ spaudas bei parašas. 

Iš tarptautinio važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo vežamas krovinys (duomenys neskelbtini) kg svorio.

Tarptautinio važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini)  25-oje grafoje nurodyta, kad krovinys buvo vežamas transporto priemone (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. 1 tomo b. l. 4, 78, 108–114).

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) d. krovinių pervežimo sutartis patvirtina, kad atsakovė (užsakovė), atstovaujama direktorės V. D., ir S. S. pasirašė krovinio automobilio (duomenys neskelbtini) pervežimo sutartį maršrutu (duomenys neskelbtini)  (e. 1 tomo b. l. 163).  

Byloje pateikta LLC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. išduoto įgaliojimo prie (duomenys neskelbtini) d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto direktoriaus (duomenys neskelbtini), kopija, kuriuo transporto kompanija „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja S. S. atstovauti kompanijai muitinių tarnybose ir visose kompetentingose įstaigose, taip pat sudaryti transporto paslaugų teikimo sutartis su kompanija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikti ir gauti muitinės procedūroms reikalingus dokumentus, su teise pasirašyti dokumentus, atlikti įstatymų numatytus veiksmus su prekėmis, taip pat atlikti atitinkamas muitinės operacijas įforminimo metu (e. 1 tomo b. l. 170–171). 

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos 4 transporto sutartys–užsakymai (ekspedicija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurias užsakovas–ekspeditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pristatyti krovinį (elektros kabelius su variniais laidininkais), o vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti krovinio pervežimą 4 transporto priemonėmis maršrutu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. po (duomenys neskelbtini) Eur už kiekvieną krovinį. Išminėtų sutarčių lydinčiųjų dokumentų matyti, kad viena iš šio krovinio pervežimo transporto priemonių yra (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ieškovo pateiktame į bylą tarptautiniame važtaraštyje CMR Nr. (duomenys neskelbtini), jo 25-oje grafoje (e. 3 tomo b. l. 174–175, zip. priedas). Už šio krovinio pervežimą atsakovė (duomenys neskelbtini) d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal transporto sutartis–užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 25 200 Eur sumai (e. 1 tomo b. l. 156).

 Iš ieškovo į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta Tarptautinių krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartis tarp LLC „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo K. B.. Šioje sutartyje įmonė LLC „(duomenys neskelbtini)“ vadinama „kompanija“, o privatus asmuo K. B. vadinamas „Vežėjas“. Minėta sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki (duomenys neskelbtini) d. (e. 1 tomo b. l. 133–134). 

Iš (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas transporto priemones (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)  (priekaba), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). (e. 1 tomo b. l. 158–159, 165–166).

Iš (duomenys neskelbtini) d. transporto priemonės laikinos registracijos liudijimų matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (priekaba), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai įregistruotos Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) d., jų savininkas – K. B. (e. 1 tomo b. l. 34–35, 162, 169).    

(duomenys neskelbtini) d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu ieškovas pardavė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemones (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir (priekabą) (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už 2267 Eur bendroje sumoje (e. 1 tomo b. l. 157, 164).

Iš (duomenys neskelbtini) d. kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš ieškovo už transporto paslaugas atsakovė gavo 2 200 Eur (e. 1 tomo b. l. 8). 

Nustatyta, kad ieškovas transporto priemones (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)  (priekaba), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), siekė pervežti į (duomenys neskelbtini) ir jas parduoti.

Taip pat nustatyta, kad atsakovė vykdė krovinių pervežimo ekspedijavimo paslaugas, tai yra padėdavo parengti reikiamus dokumentus tam, kad krovinys galėtų būti išvežamas į trečiąją šalį.

Iš tarptautinio krovinių transporto važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, jog (duomenys neskelbtini) d. krovinys buvo tinkamai pristatytas į (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovą ir atsakovę siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir iš jų kylančios atsakovei pareigos atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.

Dėl krovinio pervežimo aplinkybių, vežėjo identifikavimo.

Ieškovas teigia, kad su atsakove buvo sudaręs žodinę krovinio vežimo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo nevežti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini), o atsakovė turėjo už tai sumokėti ieškovui iš viso 6200 Eur. Nurodo, kad atsakovė sumokėjo ieškovui avansą 2200 Eur, o dėl likusios 4000 Eur sumos iki šiol neatsiskaitė. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovas nurodė tarptautinio krovinių transporto važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).  

CK 6.807 straipsnis numato, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. Vežimo sąlygas nustato šis kodeksas, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai.

CK 6.808 straipsnis kalba apie tai, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

CK 6.824 straipsnyje numatyta, kad krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlieka muitinės ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiekį ir būklę, iškrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugo, sandėliuoja krovinį, bei teikia kitas paslaugas.

CK 6.825 straipsnis numato, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento). Klientas turi išduoti ekspeditoriui įgaliojimą, jeigu tai yra būtina ekspeditoriaus pareigoms atlikti.

Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) d. buvo pasirašyta krovinių pervežimo sutartis tarp atsakovės (užsakovė), atstovaujama direktorės V. D., ir S. S. dėl  krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) (e. 1 tomo b. l. 163).

Atsakovės atstovai nurodo, kad ši sutartis su S. S. buvo pasirašyta, S. S. pateikus LLC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) d. išduotą įgaliojimą prie (duomenys neskelbtini) d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą direktoriaus (duomenys neskelbtini), kuriuo transporto kompanija „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja S. S. atstovauti kompanijai muitinių tarnybose ir visose kompetentingose įstaigose, taip pat sudaryti transporto paslaugų teikimo sutartis su kompanija UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašytos 4 transporto sutartys–užsakymai (ekspedicija Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurias užsakovas–ekspeditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pristatyti krovinį ((duomenys neskelbtini)), o vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti krovinio pervežimą 4 transporto priemonėmis maršrutu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. po 6 300 Eur už kiekvieną krovinį. Išminėtų sutarčių lydinčiųjų dokumentų matyti, kad viena iš šio krovinio pervežimo transporto priemonių yra (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ieškovo pateiktame į bylą tarptautiniame važtaraštyje CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (e. 3 tomo b. l. 174–175, zip. priedas). Už šio krovinio pervežimą atsakovė (duomenys neskelbtini) d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal transporto sutartis–užsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 25 200 Eur sumai (e. 1 tomo b. l. 156).

 Ieškovo į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) d. sutartis patvirtina, kad buvo sudaryta Tarptautinių krovinių vežimo paslaugų teikimo sutartis tarp LLC „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo K. B.. Šioje sutartyje įmonė LLC „(duomenys neskelbtini)“ vadinama „kompanija“, o privatus asmuo K. B. vadinamas „Vežėjas“. Minėta sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki (duomenys neskelbtini) d. (e. 1 tomo b. l. 133–134).

Pagal tarptautinį važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio vežėjas yra LLC „(duomenys neskelbtini)“. Važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini)  23-oje grafoje pavadinimu „Vežėjas“ yra įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ spaudas bei parašas.

(duomenys neskelbtini)d. kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad iš ieškovo už transporto paslaugas atsakovė gavo 2 200 Eur (e. 1 tomo b. l. 8).

Taigi, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų aukščiau aptartus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis su atsakove sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį ir kad būtent jis buvo krovinio vežėjas. Tarptautinis važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad krovinio vežėjas yra ne ieškovas, o LLC „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas yra tik transporto priemonės, kuria buvo vežamas krovinys, vairuotojas. Įmonei LLC „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma, kad krovinį vežė ieškovas, nes CMR Nr. (duomenys neskelbtini) važtaraštyje  yra nurodyta K. B. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) duomenys bei išduota (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini). TIR knygelės numeris yra įrašomas į CMR važtaraštį, o CMR važtaraščio numeris įrašomas į TIR knygelę kaip įrodymas, kad šie dokumentai yra susiję tarpusavyje. TIR knygelės pildymo taisyklėse nurodyta, kad „7 p. TIR knygelės turėtojas arba jo įgaliotas asmuo nurodo: <...> 7.2.4. 8 langelyje - prekių lydinčiųjų dokumentų numerius ir datas (CMR važtaraščių, sąskaitų faktūrų, specifikacijų ir pan.). Atitinkamas prekes visada turi lydėti dokumentai, reikalaujami pagal tarptautinių konvencijų nuostatas. <...>“. Tai įrodo, kad LLC „(duomenys neskelbtini)“ davė sutikimą ieškovui pervežti krovinį.

Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) d. ieškovas transporto priemonę M(duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirko iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurią (duomenys neskelbtini) d. pardavė atsakovei. 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. D. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) d. nusipirko iš ieškovo transporto priemonę ir ją perpardavė kitam asmeniui ((duomenys neskelbtini) piliečiui M. A.), kuris tapo naujuoju transporto priemonės savininku, kadangi ieškovas buvo trečiosios šalies pilietis, o pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tais atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai sudaro pirkimo – pardavimo sutartis, neturi teisės su muitinės tarpininkais sudaryti eksporto deklaracijų dėl krovinio eksporto, todėl pirkėjas arba turi būti Europos Sąjungos pilietis, arba reikalinga Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės pagalba. Todėl ieškovui reikėjo susirasti Lietuvoje veikiančią įmonę, kuri sutvarkytų mokesčių dokumentaciją ir jos pagalba krovinys galėtų būti išgabentas į trečiąja šalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė savo įmonės veiklos pagrindu sutiko nupirkti iš ieškovo transporto priemonę, ją atgal parduoti ieškovui, o vėliau perparduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui, ir taip tarpininkauti, sudarant galimybę pervežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, nusipirkusi iš ieškovo transporto priemonę ir visiškai su juo atsiskaičiusi, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) d. pinigų išmokėjimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), perpardavė ją (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A.. Šią aplinkybę patvirtina ir  (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita – faktūra, iš kurios matyti, jog pirkėjas M. A. už 1750 Eur įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o už 1600 Eur įsigijo priekabą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pervežant minėtas transporto priemones į (duomenys neskelbtini), kartu jose buvo vežamas specialus krovinys – (duomenys neskelbtini). Šį krovinį ekspedijavo  UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė, siekdama pervežti krovinį į (duomenys neskelbtini), sudarė ekspedijavimo ir krovinio pervežimo sutartis. Kaip jau buvo minėta, iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog į Tadžikistaną buvo pervežti keturi kroviniai pagal keturis skirtingus važtaraščius, iš kurių vienas važtaraštis CMR Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vežėjo yra ginčijamas.

Ieškovo teigimu, atsakovė jam sumokėjo 2200 Eur kaip avansą už neva sutartas transporto paslaugas. Sumokėtą 2200 Eur pinigų sumą įrodo byloje pateiktas kasos pajamų orderis bei išrašas iš kasos knygos už (duomenys neskelbtini), tačiau iš šių rašytinių dokumentų matyti, kad ne atsakovė ieškovui, o ieškovas atsakovei sumokėjo 2200 Eur sumą. V. D. 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdžiuose patvirtino, jog gavo iš ieškovo 2200 Eur kaip avansą už transporto priemonių pirkimą ir nurodė, jog ieškovas jai nėra skolingas. To paties teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog kasos kvito išraše matyti, kad 2200 Eur suma, sumokėta atsakovei, pateko į kasą, kas reiškia, jog buvo tinkamai apskaityta, tuo tarpu kasos pajamų orderis tik įrodo, kad atsakovė pinigus gavo, o ne sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenuginčijo (duomenys neskelbtini) d. kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovė šią sumą pervedė ieškovui už krovinio pervežimą į (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai paneigti.

Atsakovė nurodo, kad su ieškovu sudarė tik transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius, tuo tarpu dėl krovinio pervežimo tarėsi su kitais asmenimis. Teismas nustatė, jog S. S. kreipėsi į atsakovę, siekdamas pervežti krovinius (pagal keturis važtaraščius) į Tadžikistaną. Bylos duomenys patvirtina, jog S. S., siekdamas surasti krovinius, kuriuos kartu galėtų pergabenti keturiomis transporto priemonėmis, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, su kuria susitarė dėl krovinio – (duomenys neskelbtini)– pervežimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, nurodė, jog į jį kreipėsi S. S., ieškodamas krovinio vežti į Tadžikistaną keturioms transporto priemonėms, ir jis S. S. paaiškino, kad jo įmonė nesudaro sandorių su trečiomis šalimis, todėl tam, kad vežėjai galėtų pervežti krovinį į (duomenys neskelbtini), turi sudaryti sutartį su Lietuvoje veikiančia įmone, kuri būtų kaip krovinio saugumo garantas. Tuo pagrindu atsakovė (duomenys neskelbtini) d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė ekspedijavimo sutartį, pagal kurią ekspeditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti krovinį keturioms transporto priemonėms, o atsakovė turėjo organizuoti pervežimą, parengti ir pateikti visą pervežimui reikalingą dokumentaciją. Teismas nustatė, jog tuo pagrindu (duomenys neskelbtini)  d. atsakovė su kompanijos LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovu S. S. (kuris pagal (duomenys neskelbtini) d. įgaliojimą įgijo teisę atstovauti kompanijai muitinių tarnybose ir visose kompetentingose įstaigose bei sudaryti transporto paslaugų teikimo sutartis su kompanija UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią S. S. įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) d. pervežti krovinį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o atsakovė už tai įsipareigojo sumokėti 6250 Eur sumą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. krovinių pervežimo sutarties, sutartis sudaryta tarp atsakovės ir įmonės LLC „v" atstovo S. S., kurioje užsakovu įvardijama atsakovė, o vežėju – S. S.. 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje V. D. paaiškino, jog S. S. surado krovinį keturioms transporto priemonėms, o pervežimas turėjo būti kompleksinis, tai yra nė vienas krovinys negalėjo atsilikti, kadangi transporto priemonėmis vežami elektros kabeliai buvo skirti hidroelektrinės statybai ir buvo ypatingai svarbūs.

Byloje kilo ginčas dėl vežėjo, vežusio krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 1 straipsnį, kelių transporto priemonėms vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė, taikoma ši konvencija.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje krovinių pervežimas vyko iš Lietuvos į Tadžikistaną sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, šioje byloje taikomos CMR (Vežėjų civilinės atsakomybės draudimo) nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006).

Vežimo sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Kaip jau buvo nurodyta, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje ir CMR konvencijos įtvirtintomis nuostatomis, pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o gavėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Pagal CMR 4 straipsnį krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Pagal CMR 9 straipsnio 1 dalį važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Važtaraščio kaip esminio įrodymo svarbą įrodo ir CK 6.808 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, jog vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė rašytine sutartimi su įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ atstovu S. S. susitarė dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygų (pervežamo objekto, maršruto, kainos), kas patvirtina, kad šalys susitarė dėl pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties (CK 6.162 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 6.808 straipsnis).

Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)d. sutartimi, sudaryta tarp įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo, veikdamas kaip privatus asmuo, įsipareigojo gabenti krovinius savo automobiliu vidaus ir tarptautiniais maršrutais, susitarti su užsakovu dėl krovinio vežimo apmokėjimo, reikalauti iš gavėjo įforminti krovinio priėmimo dokumentus, taip pat materialiai atsakyti už priimto krovinio saugumą. Taip pat ieškovas kaip privatus vežėjas įmonei įsipareigojo mokėti tam tikro dydžio įmokas nuo kiekvieno krovinio vežimo vertės. Remdamasis šia sutartimi, ieškovas laikosi pozicijos, jog krovinio vežimo paslaugas atliko būtent jis, kadangi atsakovė dėl krovinio pervežimo į Tadžikistaną tarėsi su juo. Teismas pažymi, jog ieškovas buvo sudaręs su LLC „(duomenys neskelbtini)“ sutartį dėl krovinio pervežimo paslaugų ir teismo posėdyje jo atstovė teigė, jog visi vežėjai, sudarę sutartis su įmone LLC „(duomenys neskelbtini)“, krovinius veždavo įmonės vardu. Tai rodo, kad 2017 m. balandžio 3 d. sutartis su LLC „(duomenys neskelbtini)“ įgalino ieškovą ne savo, o įmonės vardu vykdyti atsakovei priklausančių krovinių pervežimą. 

Ieškovas nurodo, jog atsakovė už neva būsimas krovinio pervežimo paslaugas iš anksto kaip avansą sumokėjo 2200 Eur sumą ir skoloje liko 4000 Eur. Tuo tarpu teismas, nuosekliai ir išsamiai vertindamas rašytinius įrodymus, vadovaujantis (duomenys neskelbtini)d. transporto sutarties – užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytu tarp atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdant krovinių pervežimą maršrutu (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad už kiekvieno krovinio pervežimą vežėjui po krovinio pakrovimo turėjo būti sumokėta po 2200 Eur avanso, o likusi suma – po krovinio ir CMR pristatymo. Atitinkamai kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. bei (duomenys neskelbtini) d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytų atsakovės direktorės, (duomenys neskelbtini) d. S. S. už „transporto paslaugas“ pagal transporto priemonės (vilkiko) registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2 200 Eur suma.

Iš byloje (duomenys neskelbtini)  apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal gautą K. B. pareiškimą nurodoma, kad kasos išlaidų orderių kopijos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)  d.  pagal Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 6600 Eur S. S. už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini) (2200 Eur), (duomenys neskelbtini) (2200 Eur), (duomenys neskelbtini) (2200 Eur); (duomenys neskelbtini)d. pagal Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2200 Eur S. S. už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) d. pagal Nr. (duomenys neskelbtini) išduota 650 Eur S. S. už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini); pagal (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 12 150 Eur išduota S. S. už transporto paslaugas (duomenys neskelbtini) (4050 Eur), (duomenys neskelbtini) (4050 Eur), (duomenys neskelbtini) (4050 Eur). Ant minėtų kasos išlaidos orderių gavėjo vietoje pasirašęs S. S.. Kasos išlaidų orderiuose nurodyta kiekvienos transporto priemonės valstybiniai numeriai. Iš pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių vežimą atsiskaitė su vairuotojais (e. 2 tomo b. l. 60–62).   

Nustatyta, kad krovinys, kurį vežė ieškovas pagal CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo sutartu laiku pristatytas į gavėjui į sutartą vietą. Šios aplinkybės neneigė ieškovas, taip pat ją patvirtina ir 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės laikinas direktorius, kuris nurodė, jog po sienos kirtimo nebuvo galimybės susisiekti su šiuo vairuotoju. Vėliau vairuotojas sakė, kad automobilis buvo sugedęs, todėl vėluoja, tačiau iš vėliau sekančių įvykių, tai yra nuvykus į paskutinę K. B. nurodytą buvimo vietą ir jo ten neradus, o ten dirbančių asmenų teigimu tokios transporto priemonės, kokią vairavo ieškovas, ten nemačius, ir tai, jog vėliau vėl vairuotojas prisistatė ir teigė, kad automobilį sutaisė bei tęsė vežimą, o ten nuvykus, jo nesutikus ir tik vėliau sužinojus, kad ieškovas jau kirto Kirgizijos Respublikos sieną, suprato, jog K. B. visą laiką teikė klaidingą informaciją. Liudytojas patvirtino aplinkybę, jog su atsakove buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos, skirtos atsakovei, įmonė prašo atlyginti patirtus 3400 Eur nuostolius (pagal (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) už tai, kad krovinys, kurio transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vėlavo, dėl ko kilo dideli nuostoliai.

(duomenys neskelbtini) d. sudarytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto sutarčių–užsakymų 6 dalyse numatyta, jog būtent vežėjas pilnai atsako už laiku nepristatytą krovinį, tai yra sumoka užsakovui baudą (šiuo atveju ekspedijavimo santykiuose užsakovu laikoma įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“). Įvertinus tai, jog krovinys nebuvo laiku pristatytas, kilo nuostoliai, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo iš atsakovės (sutartyje įvardintos vežėja). Atsakovė kaip vežėja turėjo atlyginti 3400 Eur nuostolius, tačiau, įvertinus tai, jog faktinį vežimą atliko S. S. (nustatyta pagal krovinių pervežimo sutartį), atsakovė vietoj sutarto 4050 Eur atlygio už krovinio pervežimą S. S. išrašė 650 Eur orderį (4050 Eur – 3400 Eur = 650 Eur) už transporto paslaugas (tai patvirtina 2017 m. gruodžio 23 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 17/1221-1).

Iš byloje pateikto CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog krovinys (duomenys neskelbtini) d. buvo paimtas iš siuntėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu gavėju įvardijamas (duomenys neskelbtini)  padalinys, veikiantis (duomenys neskelbtini). Važtaraštyje nurodyta, jog krovinys pakrautas (duomenys neskelbtini) d., o pristatytas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d.  Važtaraštyje vežėju nurodyta LLC „(duomenys neskelbtini)“ kompanija. Ant važtaraščio yra ne tik kompanijos pavadinimas, bet ir antspaudas. Teismas, įvertinęs tai, jog ant važtaraščio uždėtas įmonės, užsiimančios krovinių pervežimu, antspaudas, bei į tai, jog įmonės antspaudą gali turėti įmonės vadovas ar jo atstovas (šiuo atveju įmonę atstovauja S. S.), sprendžia, jog krovinio tikrasis vežėjas CMR konvencijos prasme yra LLC „(duomenys neskelbtini)“. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo LLC „(duomenys neskelbtini)“ (jos atstovas teismo posėdyje ir direktorius atsiliepime) CMR važtaraštyje uždėtą antspaudą aiškina tuo, jog antspaudas uždėtas įmonės, tačiau krovinio vežėjas yra ieškovas. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos ieškovo ir trečiojo asmens aiškinimus, kadangi jie prieštarauja CMR važtaraštyje įvardytam krovinio vežėjui, kuris nurodomas – LLC „(duomenys neskelbtini)“. Nors įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)" direktorius ne tik atsiliepime, bet ir 2018 m. lapkričio 9 d. rašytiniame atsakyme nurodo, jog CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) kompanija LLC „(duomenys neskelbtini)“ tik formaliai nurodyta remiantis (duomenys neskelbtini) d. su ieškovu sudaryta sutartimi, vis dėl to teismas sprendžia, jog tokia aplinkybė nesudaro pagrindo tikėti, jog važtaraštyje nurodytas vežėjas neatitinka tikrovės. Be to, direktorius rašytiniame atsakyme į pateiktą užklausą nurodo, jog pagal jo turimas žinias krovinio pervežimo paslaugas atsakovė užsakė tiesiogiai pas ieškovą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog duomenų, pagrindžiančių šią jo poziciją, byloje nėra. Nors direktorius teigia, jog atsakovė iš įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ krovinio pervežimo paslaugų neužsakė, tačiau, įvertinus tai, jog įmonė LLC „(duomenys neskelbtini)“ suteikė įgaliojimą S. S. atstovauti įmonę sudarant sandorius su atsakove, tokie direktoriaus teiginiai laikytini neatitinkančiais kitų byloje pateiktų įrodymų. Trečiojo asmens LLC „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog ieškovas neturėjo teisės ar įgaliojimo veikti trečiojo asmens (įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“) vardu, todėl ir neveikė. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas, liudijantis apie įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus suteiktą įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonės vardu :  (duomenys neskelbtini)d. LLC „(duomenys neskelbtini)“ direktorius įgaliojo S. S. atstovauti įmonę muitinių tarnybose bei sudaryti sutartis dėl transporto paslaugų teikimo su atsakovės įmone. Pažymėtina tai, jog CMR važtaraštyje antspaudai dėl krovinio išvežimo bei įvežimo į kitą valstybę dedami būtent muitinių įstaigose. Įvertinus tai, jog S. S. turėjo teisę atstovauti įmonę LLC „(duomenys neskelbtini)“ muitinių įstaigose, kas reiškia, jog turėjo teisę įmonės vardu uždėti antspaudus, teismo vertinimu tik įrodo, jog krovinio vežėjas buvo būtent į pervežė būtent S. S.. Be to, aplinkybę, jog krovinį pervežė būtent LLC „(duomenys neskelbtini)“. Kad S. S. veikė įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įrodo ne tik aukščiau paminėtos aplinkybės, bet ir rašytiniuose dokumentuose, tokiuose kaip krovinių pervežimo sutartis ir kasos išlaidų orderiai, nurodyta S. S. pavardė bei jo parašas.

Byloje kilo ginčas ir dėl įgaliojimo kaip atstovavimą patvirtinančio dokumento teisėtumo. Įmonės LLC „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateiktame atsiliepime nurodė, jog įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra padirbtas ir paaiškino, jog įmonė niekada nėra išdavusi įgaliojimo S. S. veikti kompanijos vardu, o ypatingai niekada nesuteikė tokios teisės sudaryti sutartis su atsakove. Pažymėtina tai, jog atsiliepimas pasirašytas paties direktoriaus, taip pat uždėtas įmonės antspaudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 185 straipsnį teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas, vertindamas įgaliojimo patikimumą, atsižvelgia ir į tai, jog 2018 m. lapkričio 14 d. atsakyme į pateiktą užklausą LLC „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, jog jie turi kitokią įgaliojimo kopiją nei pateikta byloje, tuo tarpu originalo prašo reikalauti iš kitų byloje nurodytų asmenų. Teismas pažymi, jog trečiojo asmens S. S. per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius, todėl ir pareikalauti galimo originalo nebuvo galimybės, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, jog įgaliojimo originalo neturi. Minėtas rašytinis direktoriaus atsakymas patvirtintas direktoriaus parašu ir įmonės antspaudu, tačiau vertinant jo turinį, vien aplinkybė, jog direktorius turį kitokią įgaliojimo kopiją, dar neįrodo, jog byloje pateikta įgaliojimo kopija yra suklastota. Teismo manymu, direktoriui nepateikus jo turimo įgaliojimo, nėra galimybės spręsti, ar įgaliojimas suklastotas, ar ne. Be to, teismas neturi realios galimybės palyginti byloje pateikto įgaliojimo kopijos su tikruoju dokumentu, kadangi toks dokumentas į bylą nėra pateiktas. Teismas, vertindamas byloje pateiktą įgaliojimą, atsižvelgia į tai, byloje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neginčijo ir nenuginčijo pateikto įgaliojimo kopijos, todėl abejoti šio dokumento patikimumu nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas šį įgaliojimą laiko patikimu ir leistinu CPK 177 straipsnio prasme, tačiau atkreipia dėmesį, jog dokumento turinio vertinimas lieka teismo prerogatyvoje.

Dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo; dėl rašytinių dokumentų leistinumo ir patikimumo / įrodymų vertinimo.

Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas išsamiai ištirti visus bylai reikšmingus rašytinius dokumentus, įvertino ir dviejų ieškovo pateiktų asmenų paaiškinimus. C. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., raštu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) d. jis ir dar trys vairuotojai priėmė iš atsakovės vežti krovinį į (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, V. D. sumokėjo 2200 avansą, o likusią sumą teigė, jog sumokės pristačius krovinį, su atsakove jokio raštiško susitarimo dėl krovinio pervežimo nebuvo, priešingai, susitarta buvo žodžiu. Tuo tarpu vežėjas D. L. nurodo, jog kartu su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. pristatė krovinį gavėjui ir perdavė atsakovės direktorei V. D. CMR originalą, ketvirtas vilkikas, kurią vairavo (duomenys neskelbtini), sugedo ir vėlavo, todėl tik vėliau pristatė krovinį; (duomenys neskelbtini) mėnesį atsakovė sumokėjo po 4000 Eur likusios sumos už pervežimo paslaugas.

Teismas, vertindamas šiuos rašytinius dokumentus, atsižvelgia į įstatyme numatytą įrodymų sąvoką. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, nuotraukomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Teismas atkreipia dėmesį, jog tam, kad asmens rašytiniai paaiškinimai būtų laikytini rašytiniais įrodymais, leistinumo prasme asmuo, prieš pateikdamas paaiškinimus, turi būti įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų / paaiškinimų davimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog šie rašytiniai paaiškinimai negali būti laikomi įrodymais, o juos parašę asmenys negali būti laikomi liudytojais, kadangi tiek C. V., tiek D. L. prieš pateikdami paaiškinimus nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl ko, teismo vertinimu, asmenys galėjo pateikti ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, LLC „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius atsiliepime nurodo kitus du vežėjus, tai yra D. L. ir A. C.. Įvertinus šį rašytiniuose dokumentuose užfiksuotą neatitikimą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl rašytiniuose paaiškinimuose pateikto turinio tikrumo bei patikimumo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog notarė tik patvirtino C. V. ir D. L. asmenybes, ką įrodo ir pateikti jų parašai, tačiau neįspėjo jų dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą. Teismo giliu įsitikinimu, šie rašytiniai paaiškinimai negali būti laikomi rašytiniais įrodymais, todėl teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, jais nesivadovauja.

Ieškovo atstovė pateikė teismui N. C. ir V. D. (atsakovės įmonės direktorės) susirašinėjimą dėl skolos ieškovui apmokėjimo ir (duomenys neskelbtini) d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksuota K. B. ir N. C. susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjimo turinys užfiksuotas foto nuotraukose. Susipažinus su šiais dokumentais, nustatyta, kad N. C. prašė pas „(duomenys neskelbtini)“, kad ji jai atsiųstų dokumentus dėl krovinio vežimo. „(duomenys neskelbtini)“ atrašė N. C., kad „(duomenys neskelbtini)“. N. C. rašo :„ (duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ atrašė : „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjime tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir N. C. reikšmingos informacijos dėl skolos už krovinio pervežimo apmokėjimą nenustatyta. Iš susirašinėjimo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir K. B. nustatyta, kad K. B. teiravosi pas „(duomenys neskelbtini)“ : „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ atsakė : „(duomenys neskelbtini)“. K. B. rašė : „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ atrašė : „(duomenys neskelbtini)“. Iš pateikto susirašinėjimo reikšmingos informacijos, sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje,  nenustatyta. 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, jog N. C. padėjo ieškovui bendrauti su V. D. dėl skolos. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad negali patvirtinti, jog šis susirašinėjimas vyko tikrai su ja, kadangi telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmonės, o ne V. D. asmeninis, todėl juo galėjo pasinaudoti ir kiti darbuotojai, ypatingai tokie kaip buhalterė ar vadybininkė, kadangi joms buvo suteiktas leidimas V. D. vardu raštu atsakyti į tam tikrus klausimus. Teismas sprendžia, kad minėtame susirašinėjime nėra aiškus pokalbio turinys, nėra suprantama apie kokį krovinį, kuriuo metu ir su kuo susirašinėjama. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo dėl Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo pakeitimo 2 dalį, nuorašus tvirtinti turi teisę išskirtinai advokatai, o N. C. ir V. D. išrašas iš susirašinėjimo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) advokato padėjėjos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasis tiek įstatymu, tiek vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, jog tiek asmenų (C. V. ir D. L.), neįspėtų dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą, rašytiniai paaiškinimai, tiek byloje pateikti neišsamūs susirašinėjimai nėra nei leistini, nei patikimi, todėl teismas šių dokumentų rašytiniais įrodymais nelaiko ir priimdamas galutinį procesinį jais nesivadovauja.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma įrodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytos nei krovinio vežimo, nei krovinio ekspedijavimo ir krovinio ekspedicijos sutarties. Krovinio vežimo sandorį atsakovė sudarė su įmone LLC „(duomenys neskelbtini)“, kuri ją atstovauti įgaliojo S. S..

Nenustačius atsakovės pareigos mokėti ieškovui 4000 Eur už krovinio pervežimą, teismas sprendžia, jog pagrindo priteisti skolą iš atsakovės, nesant sutartinių krovinio pervežimo tarp ieškovo ir atsakovės santykių, nėra. Teismas, apibendrinęs išdėstytus motyvus, sprendžia, kad ieškinys nėra pagrįstas įrodymais, todėl ieškinį atsisakoma tenkinti (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 849 Eur (atstovavimo ir dokumentų vertimo į valstybinė kalbą vertimo išlaidos). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)d. PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (e. 3 tomo b. l. 112–115, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 98 straipsnis).

Ieškinio netenkinus, neatlyginamos trečiojo asmens LLC „(duomenys neskelbtini)“, stojusio ieškovo pusėje, išlaidos. 

Iš ieškovo priteisiamos valstybei tyrėtos išlaidos sumoje 14,76 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinamas ieškovui 200 Eur užstatas, jo sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 849 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,76 Eur (keturiolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

 Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui 200 Eur užstatą, jo sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                                Virginija Šeškuvienė