Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1619-538-2012].doc
Bylos nr.: 2S-1619-538/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Snoro lizingas" 112025973 Ieškovas
"BTA draudimas" 10079036 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr



Pranešėjas A. Padvelskis                                                           Civilinė byla Nr. 2A-1618-538/2012

Teisėja E. Pauliukienė                                            Civilinė byla Nr. 2S-1619-538/2012

                                           (Proceso Nr. 2-06-3-14589-2011-2)

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                            121.19.2; 121.20; 129.21

                           

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB banko Snoras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „SNORAS“ patikslintą ieškinį atsakovei antstolei Laimai Neniškienei, tretiesiems asmenims antstoliui Gintarui Kairiui ir „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 54630,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, realizavusi skolininkui priklausantį turtą ir gautų lėšų nepaskirsčiusi kitiems išieškotojams, tarp jų ir ieškovei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 759 straipsnį, reglamentuojantį prisijungimą prie išieškojimo, todėl ieškovė patyrė 54630,34 Lt dydžio nuostolius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-24 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pardavus skolininkui priklausantį turtą ir padengus kreditorės, kurios naudai išieškojimą vykdė atsakovė, piniginių lėšų, kurias galėtų pervesti antstoliui Gintarui Kairiui, neliko, todėl darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvykdė antstolio Gintaro Kairio patvarkymą. Teismas nurodė, kad įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, atsakovė vykdymo procese vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovės veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais, o ieškovės argumentai, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 759 straipsnio nuostatas, atmestini. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas pareikštas atsakovei Laimai Neniškienei, todėl teismas nesprendžia antstolio Gintaro Kairio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovės veiksmai vykdant išieškojimą teisėti ir pagrįsti, nors ieškovė ir patyrė tam tikro dydžio nuostolius, šių nuostolių negalima laikyti atsakovės veiksmų rezultatu, nes priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių nėra. Teismas padarė išvadą, kad pateikto ieškinio reikalavimo apimtyje bei nurodytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, kadangi nenustatyta atsakovės civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma.

Apeliaciniu skundu ieškovė AB bankas Snoras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylankės teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė L. Neniškienė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir dėl to jai negali kilti civilinė atsakomybė, teismas netinkamai taikė CK 6.246 str., Antstolių įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir be jokio pagrindo nepripažino patvarkymo prisijungimu prie išieškojimo. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė L. Neniškienė aiškinosi patvarkymo esmę ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė L. Neniškienė neturėjo įstatyme nustatytos pareigos aiškintis tikrąją antstolio G. Kairio patvarkymo prasmės. Nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad jau bylai esant teisme abu antstoliai kartu ėmė siekti išvengti atsakomybės šioje byloje. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-04 posėdžio metu nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu buvo prašoma įtraukti ir antstolį G. Kairį, o ieškovės žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Teigia, kad teismas nevertino ieškovės nurodytų argumentų, kodėl ieškinys buvo tikslinamas ir kodėl jis negalėjo būti patikslintas anksčiau, mano, kad turėtų būti spręstinas bylos perdavimo klausimas iš naujo nagrinėti kitam teisėjui. Apeliantės manymu, jeigu antstolė L. Neniškienė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, šiame ieškinyje nurodyta žala ieškovei nebūtų atsiradusi.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė L. Neniškienė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolio G. Kairio 2012-12-01 patvarkymas areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą teismo buvo pagrįstai pripažintas patvarkymu, o ne kažkuriuo kitu vykdymo proceso dokumentu. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad iki aiškaus CPK 759 straipsnio teisinio sureglamentavimo, praktikoje antstolis, prisijungdamas prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, dažniausiai surašydavo patvarkymą, kuriuo nurodydavo kitam antstoliui areštuoti skolininkui priklausančias lėšas bei pervesti kas į depozitinę sąskaitą, nes tokių išvadų neleidžia daryti nei tuometinė antstolių veikloje susiklosčiusi praktika, nei kasacinio teismo pateikti CPK 759 straipsnio išaiškinimai. Teigia, kad apeliantė išima iš konteksto kasacinio teismo išaiškinimus taip iškreipdamas jų esmę ir turinį. Nurodo, kad apeliantės nurodytos bylos Nr. 3K-3-287/2005 ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, todėl šia kasacinio teismo nutartimi negali būti remiamasi. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovė neturėjo įstatyme numatytos pareigos aiškintis tikrosios antstolio G. Kairio patvarkymo esmės, o tai reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad antstolė L. Neniškienė veikė paisydama ne tik jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei ir sąžiningumo principo. Mano, kad teismas tinkamai nustatė byloje pateiktos reikšmingos informacijos įrodomąją vertę vadovaudamasis savo vidiniu sutikinimu. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą priimti antrą patikslintą ieškinį, nes būtų pažeisti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, taip pat CPK 229 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad teismas pripažino, jog žalą ieškovė patyrė, tačiau nekonstatavo, kad žala būtų atsiradusi dėl ieškovės kaltės, taip pat sutinka su teismo išvada, kad nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusios žalos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujama filialo Lietuvoje, nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas, o ieškovės nuostoliai nėra antstolės L. Neniškienės veiksmų rezultatas. Mano, kad apeliantės motyvas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, yra nepagrįstas, nes nurodytos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos byloje, kurių ratio decidendi yra skirtingos. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio patikslinimą, be to, ši aplinkybė nepašalino galimybės ieškovei iškelti civilinę bylą antstoliui G. Kairiui dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat nurodo, kad draudikui nebuvo žinoma apie kilusį ginčą, atsakovė į draudiką nesikreipė, todėl įvykis nelaikytinas draudžiamuoju.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolis G. Kairys prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovės prašomos priteisti žalos kilmės, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas remiantis kitais sprendime išsakytais argumentais. Teigia, kad tarp jo atliktų veiksmų išieškojimo iš skolininko D. J. ir ieškovės tariamos žalos, kuri yra kildinama išimtinai iš kredito sutarties 2, nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio ir dėl to deliktinės atsakomybės taikymas jo atžvilgiu negalimas. Pažymi, kad teismas dar parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei išaiškino jos procesines teises, t. y. kad turi patikslinti ieškinio šalis, galutinai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus ir nustatė tam terminą. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad priėmus ieškovės antrą kartą patikslintą ieškinį, nepagrįstai būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ir taip būtų pažeistas ne tik proceso koncentracijos bet ir ekonomiškumo principai.

Be to, atsakovė antstolė L. Neniškienė ir trečiasis asmuo antstolis G. Kairys po teismo sprendimo priėmimo pateikė pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsakovė antstolė L. Neniškienė prašė iš ieškovės priteisti 1663,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo antstolis G. Kairys prašė priteisti iš ieškovės 3236,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi atsakovės antstolės L. Neniškienės ir trečiojo asmens antstolio G. Kairio pareiškimų dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašymuose nurodytos PVM sąskaitos-faktūros ir mokėjimo pavedimai, pagrindžiantys atsakovės ir trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą nėra pateikti.

Atskiraisiais skundais atsakovė antstolė L. Neniškienė ir trečiasis asmuo antstolis G. Kairys prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovei antstolei L. Neniškienei iš ieškovės priteisti 1663,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui antstoliui G. Kairiui priteisti iš ieškovės 3236,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dokumentus, įrodančius bylinėjimosi išlaidų dydį, pateikė 2012-04-04 teismo posėdžio metu.

Apeliacinis skundas ir atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliai L. Neniškienė ir G. Kairys vykdė išieškojimą iš skolininko D. J., tačiau pirmosios instancijos teismas į bylą neįtraukė skolininko D. J., kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos priimtas teismo sprendimas, nes ieškinio tenkinimo atveju antstoliai gali reikšti turtinį reikalavimą skolininkui D. J.. Taigi ieškovei nepareiškus reikalavimo į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukti skolininką D. J., teismas šį asmenį į bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti savo iniciatyva, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.)

Pažymėtina, kad ieškovė proceso metu pateikė prašymą įtraukti atsakovu ir antstolį G. Kairį, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Nurodyti atsakovą ar bendraatsakovą yra ieškovės teisė (CPK 45 str.). Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas neturėtų pagrindo šioje proceso stadijoje tokio ieškovės prašymu netenkinti, nes priešingu atveju yra neatskleidžiama bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bet kokiu atveju teismas turėtų klausimą išspręsti iš esmės – ar kuris nors iš antstolių, ar abu antstoliai atliko neteisėtus veiksmus ar jų neatliko.

Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimas naikintinas, naikintina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartis, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, taigi bylinėjimosi išlaidų klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                             Almantas Padvelskis

 

Kolegijos teisėjos                                                                                   Virginija Nijolė Griškevičienė

 

    Albina Pupeikienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CPK 759 str. Prisijungimas prie išieškojimo
  • CPK 229 str. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-391/2009
  • CPK 47 str. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
  • CPK 327 str. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
  • CPK 45 str. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas