Civilinė byla Nr. e2A-599-324/2023

Teisminio proceso Nr. 

2-19-3-00248-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.4

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 2 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pagal atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei O. B. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė O. B. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo T. B. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 66, dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai; 3) nustatyti nepilnametės dukters M. V. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 259 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 827,60 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. kovo 20 d.; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką: kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, paimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį 11.30 val. bei sekmadienį iki 15.00 val. grąžinant vaiką motinos gyvenamosios vietos adresu; kiekvieną kalendorinių metų nelyginę savaitę su dukra bendrauja paimdamas iš ugdymo įstaigos trečiadienį ir pristatydamas į ugdymo įstaigą ketvirtadienį; atsakovas praleidžia kartu su dukra dvi atostogų savaites per vienerius kalendorinius metus, atostogų laiką padalijant po vieną savaitę (po 7 kalendorines dienas iš eilės). Šiomis atostogomis atsakovas naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę, vietą (konkrečiai nurodant adresą) pranešdamas ieškovei SMS žinute arba el. paštu ne vėliau kaip prieš savaitę iki atostogų pradžios bei kiekvieną dieną įsipareigoja suteikti vaiko motinai galimybę susisiekti su dukra mobiliojo ryšio priemone; sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau informavo kitą apie savo atostogas; valstybinių ir asmeninių švenčių metu atsakovas bendrauja su dukra tokia tvarka: Šv. Velykos – poriniais metais, pasiimant dukrą iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną iš ieškovės namų ir grąžinant antrąją Velykų dieną iki 21.00 val. į namus; Šv. Kalėdos – neporiniais metais, pasiimant dukrą iš ieškovės namų gruodžio 24 d. ir grąžinant į namus gruodžio 25 d. iki 21.00 val.; atsakovas bendrauja su dukra pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną; atsakovui suteikiama teisė pasveikinti dukrą gimtadienio dieną; jeigu atsakovas negali dukters paimti šioje bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 1 dieną arba iš karto kai tokios aplinkybės paaiškėja. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS žinute arba el. paštu; atsakovas turi atsižvelgti į vaiko norą ir interesus, o ieškovė derinti savo interesus taip, kad nedarytų kliūčių tėvo ir dukters bendravimui; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovei transporto priemonę OPEL ASTRA-G-CC, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 600 Eur; iš atsakovo už natūra jam didesnę priteistą kilnojamųjų daiktų dalį - 350 Eur piniginę kompensaciją; priteisti atsakovui kilnojamuosius daiktus: 2 komodas, kurių vertė 400 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 350 Eur, dvi sofas, kurių vertė 400 Eur, užuolaidas, kurių vertė 150 Eur, t. y. bendrai kilnojamųjų daiktų už 1300 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. V. B., šiuo metu  nepilnametė. Šalys iš pradžių gyveno darniai, kūrė ateities planus, atsakovas pradėjo dirbti, vėliau mokytis universitete, tačiau gimus dukrai ir atsakovui pradėjus nesaikingai vartoti alkoholį buvo susidurta su pirmomis šeiminėmis problemomis. Dėl nesaikingo alkoholio vartojimo atsakovas 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo paguldytas į (duomenys neskelbiami) ligoninę, taip ieškovei paaiškėjo, jog iki santuokos sudarymo nuo jos buvo nuslėpta svarbi informacija, galėjusi įtakoti sprendimą sudaryti santuoką – atsakovo (duomenys neskelbiami) liga. Tačiau esant tiek psichologiškai, tiek materialiai itin sudėtingai situacijai, vyro tėvams pasiūlius atvažiuoti gyventi šeimai pas juos, buvo nuspręsta išsaugoti šeimą. Pas vyro tėvus kurį laiką šeiminiai santykiai normalizavosi, nes su jų pagalba buvo lengviau finansiškai ir fiziškai auginti dukrą, vyras vartojo vaistus, užbaigė mokslus, todėl buvo gražių lūkesčių, kad sieks įsitvirtinti visuomenėje, dirbti. Tačiau atsakovas ir toliau niekur nedirbo, nuolat miegojo arba skaitė knygas. Ieškovė po darbo ir namuose padėjo prižiūrėti ūkį vis labiau silpstančiai atsakovo motinai, augino ir prižiūrėjo dukrą, iš pradžių buvo patyčių objektu, vėliau nuo psichologinio smurto – pavydo scenų, keiksmažodžių, įžeidinėjimų, šeiminių pareigų atsisakymo vykdyti – prasidėjo ir nuolatinis fizinis smurtas, kurio nebuvo vengiama net mažamečio vaiko akivaizdoje. Atsakovą pradėjo erzinti ir dukra, kurią suėmęs už plaukų jis galėdavo smarkiai trinktelėti į sieną, kad ši netriukšmautų ir jam netrukdytų ilsėtis. Ieškovė nusprendė, jog net ir neturėdama kur gyventi ji privalo užtikrinti dukrai ramią vaikystę, todėl nuo 2021 lapkričio mėnesio išsinuomojo būstą ir išėjo gyventi faktiškai atskirai. Ieškovė bandė taikiai išspręsti santuokos nutraukimą, tačiau prasidėjo psichologinis teroras ne tik iš sutuoktinio, bet ir iš sutuoktinio tėvo pusės, iš pradžių nebuvo leista pasiimti asmeninių daiktų, transporto priemonės. Vėliau imtasi persekioti ieškovę dėl bendravimo su mažamete dukra, kuri po susitikimų grįždavo visa išbalansuota, sudirgusi ir pasimetusi. Ieškovė, siekdama dukters psichologinės savijautos stabilumo, buvo priversta kreiptis psichologinės pagalbos vaikui. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas – naudojosi ieškovės jausmais, atsidavimu šeimai, negerbė jos kaip moters ir vaiko motinos, nebuvo jai lojalus nuo pat santuokos sudarymo momento. Tokiu būdu atsakovas sulaužė santuokinę priesaiką bei būdamas visapusiškai nelojalus išdraskė šeimą pačiu skaudžiausiu būdu, padarydamas ieškovę psichologinio ir fizinio smurto auka, be kitų žmonių pagalbos nebesugebančia nei atgauti savo asmeninių daiktų, nei suvaldyti tėvo ir mažamečio vaiko bei kitų šeimos narių bendravimo tvarkos, kuri nepažeistų vaiko interesų. Atsakovas sąmoningais savo veiksmais sukėlė ieškovei didelį dvasinį skausmą, baimę dėl ateities, pažeminimą, nekreipė dėmesio ir ją ignoravo kaip žmogų ir moterį, todėl  nutraukiant santuoką turi ieškovei atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė su atsakovu santuokoje įsigijo automobilį OPEL ASTRA-G-CC. Kadangi transporto priemonė buvo įsigyta dėl vaiko interesų, be to, tik ieškovė turi vairuotojo pažymėjimą ir gali ja faktiškai naudotis, automobilis priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant 300 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė neturi savo būsto, jį nuomojasi, atsakovas jai išeinant nieko nedavė, todėl visi kilnojamieji daiktai jam priteistini natūra, ieškovei išmokant 650 Eur kompensaciją. Faktiškai pagrindine kasdiene nepilnametės dukters priežiūra ir auginimu užsiima ieškovė, mergaitė yra prisirišusi prie motinos, nori su ja gyventi, nes tik su jaučiasi saugi, todėl nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė ne tik dirba ir gauna pajamas, ji privalo aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu, maistu, rūbais, laisvalaikiu, t. y. rūpintis jos kasdiene priežiūra, ugdymu, auginimu, todėl atsižvelgiant tiek į teisines, tiek į faktiškai susiklosčiusias aplinkybes abu tėvai, turėdami tik vieną išlaikytinį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi išlaikyti vaiką lygiomis dalimis, dėl to iš atsakovo priteistinas bent minimalus 259 Eur nepilnametės dukters išlaikymo dydis. Nors atsakovas iš esmės niekada neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tačiau būstu, vaiko priežiūra, gyvenant kartu su atsakovo tėvais, prisidėdavo atsakovo tėvai, todėl skola skaičiuojama nuo gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 21 d. Atsakovas privalėjo minimaliai suteikti vaikui 1127,60 Eur išlaikymą, tačiau pervedė tik 300 Eur, todėl 827, 60 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas bendrauja su dukra nekliudomai, tačiau mergaitė yra psichologiškai išbalansuota ir po susitikimų su tėvu dažnai net nesugeba tinkamai pasirengti mokyklai, paruošti pamokų, todėl kitą dieną nenori eiti į mokyklą. Ieškovė nekliudo dukters bendravimui su tėvu, tačiau dėl skirtingų auklėjimo taisyklių nustatymo bei dienos režimo palaikymo mano, kad būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

3.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti šią atsakovo ir dukros bendravimo tvarką: atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku atsakovui paimant nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant ją į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienų nelyginių metų šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16.00. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 19.00 val.; atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais lyginiais metais šv. Velykų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją šv. Velykų dieną 16.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 19.00 val., 4) atidalinti turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės, ieškovei priteisiant automobilį Opel Astra G-GC (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisiant 4 675 Eur kompensaciją; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo išlaikymui po 150 Eur per mėnesį nuo turtinių santykių nutrūkimo momento – 2021 m. lapkričio 5 d.; 6) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad sutinka teikti dukrai iki jos pilnametystės 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant. Atsakovas prašo teismo išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti pagal priteisiamą mėnesinio išlaikymo dydį. Atsakovo nuomone, nakvynė kartą per dvi savaites apsunkins dukrą, todėl siekiant pastovumo, geriausia bendravimo savaitės viduryje nenustatinėti. Iškilus būtinybei jis neatsisako prisidėti prie dažnesnės dukters priežiūros, nei būtų nustatyta bendravimo tvarka teismo sprendimu. Visiems bendravimo dalyviams – šalims ir jų nepilnametei dukrai  - patogiausia būtų, jog atsakovas su dukterimi bendrautų kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Siekiant išlaikyti kuo artimesnį ryšį su dukterimi, pageidauja dukters vasaros atostogų metu su ja bendrauti du kartus po 14 dienų nepertraukiamai. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir reiškia savarankišką reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškia nelojalumu savo sutuoktiniui, nes ji, žinodama sunkią sutuoktinio sveikatos būklę, su nepilnamete dukterimi išsikraustė iš bendros gyvenamosios vietos, nutraukė ryšius ir bendrauja labai minimaliai. Vien formuluotės „ši suma atsakovui reikšminga“, „įvyks tam tikra satisfakcija bei pamoka“ parodo, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą naudojamas ne kaip kompensacinis mechanizmas išgyvenimų atlyginimui, tačiau kaip kerštas atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta automobilio Opel Astra G-GC (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) verte (600 Eur), nes tikroji vidutinė šio automobilio vertė yra 1 000 Eur. Ieškovės nurodomų daiktų šalys nebuvo įgijusios - visi baldai, buvę ir esantys name adresu (duomenys neskelbtini), pirkti atsakovo tėvų ir priklauso jiems, todėl jie nedalintini. Šalių turtinių santykių nutrūkimo dieną atsakovo banko sąskaitoje buvo apie 2 000 Eur, ieškovės banko sąskaitoje buvo 10 750 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo padalinti atsakovo banko sąskaitoje 2021 m. lapkričio 5 d. buvusias lėšas bei taikant vienarūšių reikalavimų užskaitą, prašo atsakovui iš ieškovės priteisti 4 375 Eur kompensaciją. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, o gaunamos pajamos yra tik 333,54 Eur kiekvieną mėnesį gaunamos neįgalumo išmokos. Prašo iš ieškovės priteisti išlaikymą atsakovui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai (sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies). Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 66, tarp T. B. ir O. B. (pavardė iki santuokos sudarymo P.) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliko tas pačias pavardes: B., B.. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atmetė. Nepilnametės M. V. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai M. V. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki M. V. B. sueis pilnametystė. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. 1 950 Eur. Nepilnametei M. V. B. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra M. V. B.:

1.        Kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., nustatytu laiku atsakovui paimant M.V. B. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant M.V. B. į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą;

2.        Atsakovas su nepilnamete dukra M.V. B. gali bendrauti kiekvienų nelyginių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 16.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.;

3.        Atsakovas su nepilnamete dukra M.V. B. gali bendrauti kiekvienais nelyginiai metais Šv. Velykų dienomis, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 16.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val.

4.        Atsakovas gali praleisti kartu su dukra M. V. B. ne mažiau kaip dvi atostogų savaites per vienerius kalendorinius metus, atostogų laiką padalijant po vieną savaitę, kai dėl atostogų laiko ir trukmės šalys susitaria likus vienai savaitei iki atostogų pradžios.

5.        Atsakovas gali bendrauti su dukra M. V. B. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis pagal poreikį, atsižvelgiant į vaiko interesus ir galimybes.

6.        T. B. turėtų teisę gauti iš O. B. informaciją apie sūnų, jo sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus, gyvenamosios vietos pakeitimus ir kitą.

7.        Šalys, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, kurios neaptartos šio byloje, į nepilnamečio vaiko M. V. B. poreikius ir interesus, gali susitarti dėl kitų (papildomų) tėvo ir dukters susitikimų, bendravimo vietų ir laiko.

            Santuokoje įgytą turtą padalino taip: priteisė ieškovei ir pripažino jai asmenines nuosavybės teises į transporto priemonę „Opel Astra-G-CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 650 Eur vertės; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 325 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už kilnojamus viešuose registruose neregistruotus daiktus atmetė. Reikalavimą padalinti ir priteisti piniginę kompensaciją už piniginius indėlius atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai.

6.       Nustatė, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2021 m. lapkričio 5 d.  Teismas konstatavo, kad šalių  šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių. Ieškovės ir atsakovo šeimoje pritrūko abipusės pagarbos, tolerancijos, susikalbėjimo, pagarbos vienas kitam, tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo vienas kitu. Sutuoktiniai, gyvenę kartu iki santuokos sudarymo, didžiąją dalį santuokos laiko gyveno atsakovo tėvų namuose. Nors šalys skirtingai aiškina aplinkybes apie tai, kada ieškovei tapo žinoma apie atsakovo ligą, tačiau akivaizdu, kad ir tai žinodama ieškovė apsisprendė gyventi šeimoje su asmeniu, turinčiu tam tikrų sveikatos problemų, kurios nulemia jo elgesį. Gyvenimas santuokoje su tokiu asmeniu reikalauja žymiai daugiau pastangų siekiant išsaugoti gerus santykius, kantrybės ir pakantumo, kas taip pat išvargina, bet tai buvo pačios ieškovės apsisprendimas. Praėjus tiek laiko nuo santuokos sudarymo nebūtų teisinga pripažinti, jog atsakovas kaltas dėl to, kad anksčiau ar vėliau neatskleidė visos tiesos apie savo ligą. Negalima teigti, kad ieškovė paliko šeimą, išeidama iš namų, ji rūpinasi šalių dukra, dirba.

7.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju abi šalys formaliai galėtų reikalauti išlaikymo vienas iš kito. Ieškovė augina bendrą jos ir atsakovo nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos nėra tokio dydžio, kurias būtų galima pripažinti didelėmis ar bent jau tiek pakankomis, kad ji dar galėtų teikti išlaikymą savo buvusiam sutuoktiniui. Atsakovas, kuris nors ir turi sveikatos problemų, yra pripažintas iš dalies nedarbingu, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, teismas jau konstatavo, kad jo pastangos įsidarbinti nebuvo pakankamos, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad jis pretendavo į kokį nors darbą pagal įgytą kvalifikaciją, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę. Todėl teismas sprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog jam tikrai reikalingas buvusio sutuoktinio išlaikymas ir kad ieškovė turi galimybę teikti išlaikymą buvusiam savo sutuoktiniui, nepažeisdama nepilnametės dukters interesų.

8.       Teismas, atsižvelgęs į šalių dukters amžių (mokosi pradinėje mokykloje), į tai, kad jai yra būtina užtikrinti palankias gyventi sąlygas, būstą, reikalingas maistas, bent kartą per metus reikia keisti sezoninius rūbus, avalynę, reikalinga nuolatinė sveikatos būklės priežiūra, mokymosi reikmenys, lavinimosi ir laisvalaikio priemonės), į vaiko poreikius, į vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, sprendė, kad „nurodyta suma per mėnesį galėtų būti reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui, užtikrinanti  pačius būtiniausius vaiko poreikius.“ Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingumo lygį, jų nepilnametės dukters poreikius, iš atsakovo priteisė išlaikymą  periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 eurų. Iš atsakovo priteistina išlaikymo suma mažesnė, nei ieškovei tenkanti suma, tačiau taip nuspręsta atsižvelgiant į šalių pajamas, įsidarbinimo galimybes, bendrą turtinę padėtį. Išlaikymas iš atsakovo priteistas nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki vaiko pilnametystės, 1 950 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 iki 2022 m. gruodžio 4 d.

9.       Atsakovas prašo dalyti pinigines lėšas, buvusias sutuoktinių banko sąskaitose. Atsakovas nurodo, kad yra 2 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šį faktą, nepateikta. Ieškovė sprendimo priėmimo dieną jau neturi tų piniginių lėšų. Tačiau negalima teigti, kad tas lėšas ji panaudojo siekdama sumažinti bendrą turtą. Tos lėšos buvo naudojamos įsikurti nuomojame bute, nepilnametei dukrai užtikrinti tinkamas sąlygas, įsigyti būtiniausiems daiktams. Reikalavimas padalyti šias lėšas ir priteisti dalį jų iš ieškovės atsakovo naudai nebūtų nei teisinga, nei sąžininga.

10.       Nurodė, kad šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo tvarkos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo turto padalijimo buvo patenkinti iš dalies, atitinkamai 0,60 – 0,50 dalimi. Šalių bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėti žyminiai mokesčiai ir atlygis advokatams. Atsižvelgiant į tai, šalims vienai iš kitos priteistina po 1 500 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovė ir atsakovas abu pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, priteisiant iš atsakovo po 150 Eur, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 100 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės nepriteistas išlaikymas atsakovui, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui po 150 Eur per mėnesį nuo turtinių santykių nutrūkimo momento (2021 m. lapkričio 5 d.); panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - atmesti šį reikalavimą tuo pagrindu, jog įsiskolinimo nėra; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nepadalintos piniginės lėšos, buvusios abiejų sutuoktinių banko sąskaitose santykių iširimo momentu (2021 m. lapkričio 5 d.), ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - padalinti pinigus ir, taikant vienarūšių reikalavimų tarpusavio užskaitą, priteisti atsakovo naudai – 4 375 Eur; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už už apeliacinio skundo surašymą (968 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pateikia dvi skirtingas išvadas: ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai. Teismo užimtumas neleido užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, kurios buvo pateiktos teismui bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas nemotyvuotas, jame padarytos loginės klaidos, kurios neleidžia suprasti sprendimo esmės ir motyvų. 

11.2.                      Teismo sprendime (16 psl., 6 p.) nurodoma, jog „T. B. turi teisę gauti iš O. B. informaciją apie sūnų ...", tačiau ieškovė ir atsakovas turi ne sūnų, o dukrą. Ši klaida tik, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, teismo sprendimas buvo rašomas „ant šabloninio varianto", darant logines klaidas, neatkreipiant dėmesio į aplinkybes, kurios neatitinka nagrinėjamos ir aprašomos situacijos.

11.3.                      Sprendime nurodoma, jog T. B. „gali bendrauti" su dukra M.V. B., tačiau teismas negali palikti vietos interpretacijoms - žodis „gali" nėra imperatyvus ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiniai, netikslus teismo sprendimas gali suklaidinti šalis dėl teismo sprendimo vykdymo.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nepateikė jokių konkrečių faktų, argumentų ar motyvų, kurie nebūtų bendro pobūdžio ir leistų neginčyti šio fakto. Nurodoma, kad atsakovas „nepakankamai stengėsi suvaldyti savo būdą ir elgesį", tačiau nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos deklaratyvius teiginius. Atsakovas visą laiką stengėsi prisidėti prie šeimos gerbūvio, ieškovė visą santuokos laikotarpį neparodė ir neišreiškė savo nepasitenkinimo atsakovu, priešingai, ir esant atsakovo sveikatos sutrikimams sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susilaukė nepilnametės dukters, taip pat neįtikėtina, kad per visą laikotarpį iki fakto apie ligą sužinojimo ieškovei nekilo klausimų dėl atsakovo (ne)darbo galimybių ar gaunamų pajamų dydžio.

11.5.                      Ieškovė argumentuoja tariamą atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo nurodydama, kad atsakovas nenorėjo įsidarbinti, nors turi geresnį išsilavinimą negu ieškovė (ieškovė turi aukštesnįjį išsilavinimą, o atsakovas - aukštąjį), tačiau tokie jos teiginiai neatitinka realios gyvenimiškos situacijos. Visiems žinoma, kad yra didelis slaugytojų, kaip ir kitų medicinos darbuotojų, trūkumas, todėl jų paklausa ir įsidarbinimo galimybės yra ženkliai aukštesnės, negu atsakovo, baigusio humanitarinių mokslų studijas.

11.6.                      Atsakovas, negalėdamas įsidarbinti ir gauti pajamų, susijusių su darbo santykiais, prisidėjo prie šeimos išlaikymo savo gaunamomis pajamomis (neįgalumo šalpos pensija bei pajamomis natūra - daržovėmis ir vaisiais, užauginamais jo tėvų sklype), prižiūrėjo ir rūpinosi šeimos gerbūviu ir bendru šalių vaiku. Toks indėlis yra sunkiai apskaičiuojamas pinigine išraiška, tačiau negalima laikyti, kad jis neegzistuoja, kai pati ieškovė patvirtina šį faktą, jog atsakovas prižiūrėjo dukrą ir darbavosi namuose.

11.7.                      Ieškovė ir teismas akcentavo atsakovo iniciatyvos susirasti darbą „nerodymą" stengiantis pagrįsti teiginį apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau net ir aukštasis išsilavinimas neleidžia garantuoti atsakovo įsidarbinimo. Turint aukštąjį išsilavinimą, tačiau esant tik iš dalies darbingam (turint 40% darbingumą, ypač dėl (duomenys neskelbiami) sveikatos problemų, kas lėmė, jog atsakovas nevairuoja) susirasti darbą (duomenys neskelbtini) yra sudėtinga, todėl negalima teigti, kad tik dėl atsakovo valios ar noro nebuvimo atsakovas nesusirado darbo. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra kaltas, jog serga ir dėl to negali susirasti darbo.

11.8.                      Teismo sprendime nurodomi tik bendrojo pobūdžio teiginiai apie abipusį supratimą ir pagarbą, kurių, teismo nuomone, šeimoje nebuvo, tačiau nėra nurodomi argumentai ir motyvai, kurie leistų pagrįsti teismo išvadas dėl abipusės kaltės.

11.9.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad „šiuo atveju abi šalys formaliai galėtų reikalauti išlaikymo vienas iš kito", nors ieškovė net neprašė išlaikymo iš atsakovo. Teismas nukrypo nuo reikalavimo esmės, netinkamai ir neobjektyviai įvertino atsakovo poreikius gauti išlaikymą iš buvusios sutuoktinės bei abiejų šalių finansines galimybes. Ieškovės pajamos vidutiniškai yra apie 1 340,21 Eur per mėnesį, kas ženkliai viršija atsakovo gaunamas pajamas. Be to, ieškovė dar 2019 m. sausio 7 d.  pareiškimu priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties, ieškovei turėtų priklausyti 2 940 Eur vertės turto, tačiau jo neįregistravo savo vardu ir neišviešino savo turtinių teisių. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui nereikalingas išlaikymas, kad jo pajamos leistų jam pragyventi ar kad ieškovė neturėtų finansinių galimybių teikti jam išlaikymą.

11.10.                      Nesutiktina su teismo sprendimu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo pajamos 2022 metais kas mėnesį vidutiniškai siekė tik po 326,92 Eur, o tai šiek tiek daugiau negu skurdo riba ir atsakovui, kuriam iš šių pajamų tektų sumokėti nurodomus 150 Eur, liktų tik 176,92 Eur per mėnesį jo pragyvenimui. Ši suma nepakankama pragyvenimui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovas gauna 370,43 Eur dydžio šalpos pensiją. Atsakovui teikiant vaiko išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, jam liks 220,43 Eur. Tai yra mažesnė nei 260 Eur per mėnesį suma, nesiekianti net skurdo ribos. Atsakovas gyvena su savo tėvu jo nuosavybės teise turimame name, tačiau atsakovo tėvas (pats būdamas neįgalus) neprivalo prisidėti prie atsakovo išlaikymo, todėl atsakovas stengiasi išgyventi iš tokių pajamų, kurias gauna. Šiuo atveju atsakovo tėvas suteikia gyvenamąjį plotą pagal panaudą, dėl kurios atsakovas nemoka nuompinigių, tačiau atsakovas turi prisidėti prie paslaugų ir prekių apmokėjimo.

11.11.                      Kadangi teismo sprendimo 14 lape 4 pastraipoje paskutinis sakinys „nutrūksta", nes sakinys „išlaikymas iš atsakovo" baigiasi net nededant kablelio ar taško, tenka spėlioti, jog už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d. įskaitytinai skaičiuojamas vaiko išlaikymo tariamas įsiskolinimas yra 1 950 Eur (už 13 mėnesių, skaičiuojant mėnesio išlaikymą 150 Eur, susidaro 1 950 Eur). Tačiau teismas sprendime nenurodė, jog kiekvieną mėnesį, pradedant 2021 m. lapkričo 5 d., atsakovas ar jo giminės - brolis bei tėvas - mokėjo nepilnametės dukters išlaikymui po 100 Eur, todėl net laikant, kad vaiko išlaikymui priteistina 150 Eur per mėnesį, pripažintina, kad išlaikymo įsiskolinimas lygus ne 1 950 Eur, o 650 Eur.

11.12.                      Nurodant įsiskolinimo pradžios ir pabaigos datą teismas klaidingai taikė teisės normas. Pirma, ieškovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinojo materialinio išlaikymo vaikui, o tai reiškia, kad, ieškovės manymu, atsakovo teikiamas po 100 Eur per mėnesį išlaikymas yra pakankamas, nes laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti kol teismas nuspręs dėl pareikšto materialinio reikalavimo. Antra, teismas nurodo įsiskolinimo laikotarpio pabaigos datą 2022 m. gruodžio 4 d., tačiau ši data yra klaidinga, nes teismas įsiskolinimo laikotarpį privalėjo skaičiuoti tik iki kreipimosi į teismą dienos – 2022 m. kovo 20 d. Šiuo atveju teismas turėjo tik nurodyti vaiko išlaikymo teikimo pradžios momentą ir vaiko išlaikymo dydį, po ko jau vykdymo proceso metu būtų galima nustatyti, koks vaiko išlaikymas iki tam tikro momento turėjo būti suteiktas, koks buvo suteiktas, ir apskaičiuoti, ar egzistuoja bei kokio dydžio yra vaiko išlaikymo įsiskolinimas.

11.13.                      Atsakovas prašė padalyti pinigines lėšas, buvusias sutuoktinių banko sąskaitose turtinių santykių nutrūkimo momentu (2021 m. lapkričo 5 d., dėl šio momento tarp šalių ginčo nebuvo), priteisiant tarpusavio kompensacijas. Nesutiktina su teismo išvada, jog „atsakovas nurodo, kad 2 000 Eur grynųjų yra, tačiau jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šį faktą, nepateikta". Atsakovas teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašus, kurie įrodo, jog 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovas išgrynino bendras sutuoktinių lėšas – 2 000 Eur. Atsakovas nebandė nuslėpti šio fakto, priešingai, savo iniciatyva sąžiningai nurodė pinigines lėšas, buvusias santuokos iširimo metu.

11.14.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės banko sąskaitoje turėtų 10 750 Eur, neatsižvelgė į tai, kad sutuoktinis, su kuriuo santuoka jau iširo, neprivalo tenkinti kito sutuoktinio asmeninių, o ne bendrų šeimos poreikių, o vaiko įsikūrimo sąnaudos padengiamos iš abiejų tėvų teikiamo vaiko išlaikymo. Teismas net nenustatė, kokia šių piniginių lėšų, buvusių ieškovės sąskaitoje, dalis buvo panaudota ieškovės, o kokia nepilnametės dukters poreikių tenkinimui. Bendrąja jungtine nuosavybe buvusios lėšos buvo panaudotos ne siekiant sumažinti bendrą turtą, kaip tai nurodo teismas - lėšos buvo panaudotos be sutuoktinio sutikimo tenkinant ne bendrus šeimos poreikius, todėl šios lėšos, kurios buvo sutuoktinių banko sąskaitose turtinių santykių nutrūkimo momentu, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o kadangi teismo sprendimo priėmimo dieną jų jau nebebuvo, teismas turėjo sprendime pasisakyti dėl jų kompensavimo vienam bei kitam sutuoktiniui ir atlikti vienarūšių (piniginių) reikalavimų tarpusavio užskaitą, ko savo priešieškiniu ir prašė atsakovas.

11.15.                      Ieškovė 2019 m.sausio 7 d. pareiškimu priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos mirtie. Palikimo, tenkančio ieškovei, vertė 2 940 Eur. Šis turtas yra ieškovės nuosavybė ir jis galėjo būti naudojamas (tiesiogiai ar jį perleidžiant atlygintinu sandoriu, taip gaunant pinigines lėšas) tenkinti pačios ieškovės ir šalių bendro vaiko poreikius.

11.16.                      Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas nenurodė, kiek kiekviena pusė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kaip buvo apskaičiuotos kiekvienos šalies patenkintų ir atmestų reikalavimų piniginės išraiškos, taigi neįmanoma ir paskaičiuoti, kiek procentų kuriai šaliai atitenka. Teismo sprendimas neatitinka CPK 93 straipsnio nuostatų – proporcijos apskaičiuojamos matematiškai, todėl nesuprantama, kaip teismas priėjo prie išvados priteisti šalims vienai iš kitos tokias pat pinigines sumas, nors šalys patyrė skirtingas išlaidas (ieškovė patyrė 2 417,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 2 964,50 Eur). Šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos teismo sprendime buvo tik nurodytos nepateikiant tokios nuorodos pagrindimo, taip pažeidžiant CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Atsakovas nurodo, jog dėl to, kad teismo sprendime yra padaryta rašytinių žmogiškojo faktoriaus klaidų (aprašant vaiką teismas pavartoja ne tą lytį;  vietoj „ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies“ nurodo „tenkinti visiškai“; bendravimo tvarkoje nurodo, kad „T. B. gali bendrauti su dukra“, o ne „privalo bendrauti“), netikslus teismo sprendimas gali suklaidinti konfliktiškai nusiteikusias šalis vykdymo procese, todėl sprendimas yra nemotyvuotas, jame padarytos loginės klaidos neleidžia suprasti sprendimo esmės ir motyvų. Atsakovas neteikė prašymo dėl aiškių rašymo klaidų ištaisymo. Šie rašymo apsirikimai nekeičia sprendimo esmės, t. y. nekeičia sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų ir nesudaro atsakovui pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas be motyvuotų išvadų.

12.2.                      Nors ieškovė ir buvo suklaidinta dėl atsakovo dėl ligos sudarant santuoką, bet, kaip teisingai pažymėjo teismas, tai sužinojusi apsisprendė gyventi šeimoje su atsakovu, todėl teismas sprendė, kad dėl šios aplinkybės nėra pagrindo atsakovą pripažinti kaltu. Atsakovas buvo pripažintas abipusiai kaltu dėl santuokos iširimo, nes naudojosi situacija, nepakankamai stengėsi suvaldyti savo būdą ir elgesį, nerodė iniciatyvos susirasti darbą, kas įtakojo visišką šalių susvetimėjimą. Nesutikimo teiginiai, neva ieškovė privalėjo į teismą kreiptis kitu teisiniu pagrindu, niekaip nėra susiję su priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, nes teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens, kuris kreipėsi į teismą, pareiškimą ir bylą nagrinėja laikantis rungimosi principo.

12.3.                      Nors atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta, jog turėdamas 40 proc. darbingumą sugebėjo esant jam diagnozuotai ligai įgyti aukštąjį išsilavinimą. Akivaizdu, kad atsakovas, naudodamasis (duomenys neskelbiami) liga, dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu, siekia pateisinti savo ilgus nieko neveikimo šeimoje metus, dėl ko tarp šalių vykdavo konfliktai ir, ieškovei auginant mažametę dukrą, tai darėsi nebepakeliama našta. Atsakovas teisme nurodė, jog jis norėtų ir gebėtų dirbti (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, nes mėgsta knygas, tačiau pripažino, kad niekada nesikreipė dėl šio darbo paieškų, vietoj to ieškojo darbo tokiose vietose, kur akivaizdžiai dirbti negalėtų. Iš pateiktų medicininių išrašų matyti, kad atsakovo sveikatos būklė yra stabili. VšĮ (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane 2022 m. spalio 18 d. pats atsakovas nurodo, kad „mano fizinė sveikata yra puiki“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog dėl santuokos iširimo abu sutuoktiniai yra kalti – „mes esame abu kalti šitoje situacijoje“, tačiau apeliaciniame skunde bando paneigti aiškiai jo paties paaiškinimais nurodytas aplinkybes ir kaltės pripažinimą. Atsakovo atstovas proceso metu duodamais ženklais (kūno ir verbaliniu būdu) liepė savo klientui dėl nuoširdaus prisipažinimo pakoreguoti savo parodymus, tačiau teismas ir ieškovė išgirdo tikrąją atsakovo šalies nuomonę, užfiksuotą teismo posėdžio garso įraše.

12.4.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl išlaikymo, išvadas  padarė vadovaudamasis įstatymu. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės Ieškovei galioja ta pati įstatymo prezumpcija, o teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus teismas pagrįstai sprendė, kad „ieškovė augina bendrą jos ir atsakovo nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos nėra tokio dydžio, kurias būtų galima pripažinti didelėmis ar bent jau tiek pakankamomis, kad ji dar galėtų teikti išlaikymą savo buvusiam sutuoktiniui“, kad „atsakovas, kuris nors ir turi sveikatos problemų, yra pripažintas iš dalies nedarbingu, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, teismas jau konstatavo, kad jo pastangos įsidarbinti nebuvo pakankamos, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad jis pretendavo į kokį nors darbą pagal įgytą kvalifikaciją, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis tikrai yra reikalingas buvusio sutuoktinio išlaikymo, ir, kad ieškovė turėtų tokią galimybę teikti išlaikymą buvusiam savo sutuoktiniui, nepažeisdama nepilnametės dukters interesų“. Atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, ne kartą pabrėžė, jog jam pašalpos pensijos pragyvenimui pilnai pakanka, o AB SEB banko išrašas patvirtina, kad iš jos buvo sutaupytos netgi 6176,36 Eur santaupos. Ne ieškovė, o atsakovas nepriėmė jam priklausančios įstatymu privalomosios palikimo dalies po savo motinos mirties. Ne ieškovė, o atsakovas leidžia sau surūkyti per dieną po vieną pakelį cigarečių, kurioms įsigyti iš esmės turėtų būti panaudota visa pašalpa. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gyvena ne vien tik iš VSDFV gaunamos pašalpos ir visiškai nepagrįstai nori prisiteisti išlaikymą iš sutuoktinės, kuriai teismo sprendimu nustatyta didesnė vaiko išlaikymo, priežiūros ir auginimo našta.

12.5.                      Atsakovo vienintelis argumentas, kad iš jo gaunamų pajamų atėmus išlaikymą vaikui jis neva atsidurtų ties absoliutaus skurdo riba, prieštarauja atsakovo geranoriškam sutikimui teikti dukrai 100 Eur išlaikymą – 326,92-100=226,92 Eur, kad reiškia, kad likusi suma, atsakovui nededant pastangų gauti papildomų pajamų, remiantis apeliacinio skundo terminologija yra absoliutaus skurdo riba, t.y. situacija nepakinta. Atsakovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, turi pagal sutartį jį atstovaujantį atstovą, kuriam per abi instancijas yra sumokėta apie 4000 Eur. Šią sumą padalijus išvaikui priteisto 150 Eur išlaikymo, nepriklausomai nuo to, kas atsakovą finansuoja ir dėl kokių paskatų, jis savo vaikui galėjo užtikrinti daugiau nei du metus teismo priteistą išlaikymą (26, 6 mėn.).

12.6.                      CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta įstatymu. Atsakovas privalo vykdyti teismo sprendimą, nes CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas. VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ Pagalbos plane atsakovas teigia, jog „man labai svarbu, kad vaikas neliūdėtų, jaustųsi sotus, ramus, laimingas, globojamas, reikalingas. Rūpestis  dukra yra mano gyvenimo prasmė“. Atsakovas privalo suvokti, kad jo nurodyta „gyvenimo prasmė“ yra siekti pokyčių, gauti pajamų, kad savo dukrai realiai užtikrintų tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas.

12.7.                      Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jam nieko netrūksta, jis užsiaugina reikalingas daržoves, vaisius; kadangi nedirba, rūbų jam reikia mažai; gyvena pas tėvą panaudos pagrindais. Po motinos A. B. mirties atsakovas nepriėmė privalomosios palikimo dalies, kuri jam priklauso pagal įstatymą. Iš Bendrojo sutuoktinių testamento matyti, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Taigi atsakovas, nuslėpdamas proceso metu realią savo turtinę padėtį bei turimas/turėtas galimybes į nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyvena, nėra sąžiningas savo vaiko atžvilgiu bandydamas įrodinėti, jog neva teikiant vaikui bent minimalų (net teismų suformuotos praktikos neatitinkantį) išlaikymą, jis atsidurtų žemiau skurdo ribos.

12.8.                      Atsakovo lyginimas jam ir augančiam vaikui pragyvenimui reikalingų sumų yra ne tik nekorektiškas, bet ir peržengiantis bet kokias padorumo ribas, nes mažametis vaikas negali gauti jokių pajamų savo gyvybinių poreikių užtikrinimui. Tuo tarpu atsakovas pats pripažįsta, kad fiziškai jis yra visiškai sveikas, gebėjo įgyti aukštojo mokslo diplomą, tačiau nededa jokių realių pastangų gauti darbą ir pajamas. Be abejo,  daug patogiau yra „nieko neveikti“.  Augančio vaiko poreikiai pastoviai kinta (dukrai neįmanoma ilgai nepirkti rūbų, batų, tinkamai nemaitinti), privalu užtikrinti ne tik fizinių dukros poreikių tenkinimą, bet ir tinkamą ugdymą ir laisvalaikį, kad užaugtų visaverte asmenybe.

12.9.                      Nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas nuo to momento, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium iki 2022 m. gruodžio 4 d., t. y. už 13 mėn po 150 Eur , ir yra apskaičiuotas teisingai (1950 Eur).

12.10.                      Per paskutinius metus atsakovas išgrynino ne 2000 Eur, o 6176,36 Eur, t.y. net metų pradžioje turėtas sutaupytas 2515,11 Eur pinigines lėšas. Šalių santykiams pasiekus kritinę ribą, kažkodėl visos turėtos santaupos buvo išimtos ir į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, teigiama, kad jie neva laikomi grynaisiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog patikimų įrodymų apie atsakovo turimas lėšas nepateikta. Galimai atsakovas pinigus išsigrynino siekdamas parodyti savo sunkią finansinę padėtį, nors tai prieštarauja AB SEB sąskaitos išrašui, akivaizdžiai patvirtinančiam paties atsakovo žodžius, jog jam nieko nestinga, pašalpos pakanka. Banko sąskaita patvirtina, kad atsakovas realiai gyvena ne iš gaunamos pašalpos pinigų, nes ji beveik visa buvo sutaupoma. Galimai pinigai buvo nusiimti turint tikslą juos nuslėpti, tačiau aišku, kad daugiau nei 6000 Eur nebuvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, o liko tik atsakovo žinioje jo asmeniniams poreikiams tenkinti.

12.11.                      Ieškovas, proceso metu teikdamas 100 Eur išlaikymą, negali užtikrinti vaikui net gyvenamosios vietos, kuri yra nuomojama (nuoma 200 Eur plius komunaliniai mokesčiai), o kur dar būtiniausi daiktai, reikalingi vaiko auginimui – lova, rašomasis stalas, kėdė, kompiuteris, virtuvės baldai ir buitinė įranga, rūbai, maistas, vaistai, higienos priemonės ir kt.  Su atsakovo teikiamu 100 Eur išlaikymu ieškovė su vaiku būtų gatvėje arba globos namuose, todėl toks argumentas neatitinka elementarių protingumo ir teisingumo kriterijų. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neveikimo, nepakankamų pastangų įsidarbinti net šiuo metu vaikui priteistas išlaikymas negali tinkamai užtikrinti vaiko poreikių ir įstatyme įtvirtintos lygiateisiškos tėvo bei motinos pareigos vaiką išlaikyti. Būtent ieškovei tenka didžioji dukros išlaikymo, auginimo ir priežiūros našta.

12.12.                      Ieškovė niekada neslėpė nei turėtų sąskaitoje lėšų, nei to, kad siekdama faktiškai gyventi skyrium dėl šalių vaiko patiriamų tęstinių trauminio pobūdžio patirčių artimoje aplinkoje, nesusitaupiusi piniginių lėšų niekada nebūtų galėjusi vaikui užtikrinti saugios aplinkos.

12.13.                      Atmestini nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė neturėjo teisės naudoti bendrų lėšų savo ir vaiko poreikiams tenkinti ir kad jos turi atsakovui būti kompensuotos. Atsakovas irgi negavo ieškovės sutikimo nusiimti ieškovės darbo sąskaita sutaupytų pašalpos pinigų 6176 36 Eur, tačiau nusiėmė ir jų nepasidalino. Be to, atsakovas su ieškove nepasidalijo bendrų kilnojamųjų daiktų, neatidavė ieškovės ir vaiko asmeninių daiktų (netgi moteriškų rūbų, batų, rankinių, vaiko drabužių bei žaislų) motyvuodamas, kad ir jam jie priklauso. Ieškovė privalėjo gyvenimą pradėti nuo nulio, supirkdama vaikui net naujus žaisliukus, kurie liko atsakovui ir kuris su jais tikrai nežaidžia.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nepriteisė atsakovui išlaikymo iš ieškovės, ar tinkamai nustatė šalių nepilnametei dukrai iš tėvo priteiso išlaikymo dydį bei išlaikymo įsiskolinimą, ar teisingai nusprendė dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtų piniginių lėšų padalijimo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

 

Dėl gramatinių klaidų, rašymo apsirikimų ir netikslumų pirmosios instancijos teismo sprendime

 

16.       Apeliantas pagrįstai teigia, kad priešingai, nei sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog šalys turi ne sūnų, kaip nurodė teismas sprendimo 16-me puslapyje, o dukrą. Teisėjų kolegijos manymu, šias klaidas pirmosios instancijos teismas gali ištaisyti CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jos nereiškia, jog visame teismo sprendime yra loginių klaidų, kurios, anot apelianto, neleidžia suprasti sprendimo esmės ir motyvų, ar kad visos pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos neatkreipiant dėmesio į byloje nustatytas aplinkybes. Dėl apeliacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo išvadų paisakytina vertinant apeliacinio skundo argumentus.

 

Dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo

 

17.       Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

18.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, kt.).

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų. Apeliantas šios išvados neginčija.

20.       Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepateikė jokių konkrečių faktų, argumentų ar motyvų, kurie nebūtų bendro pobūdžio ir leistų neginčyti šio fakto.

21.       Kadangi ieškovė nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pasisakytina tik dėl pirmosios instancijos teismo išvados atsakovo kaltės klausimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbiami) liga sirgo iki santuokos sudarymo ir kad ieškovė, po santuokos sudarymo apie tai sužinojusi 2014 m. rugpjūčio mėnesį, šeimos išsaugojimo vardant apsisprendė gyventi su atsakovu – asmeniu, kurio sveikatos problemos nulemia atitinkamą jo elgesį. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog dėl pastarojo faktoriaus ieškovei šeimoje galėjo būti sunku – 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog 20-30 metų kovoja su savimi, kasdien jaučia baimę, nerimą, įtampą, o dėl maksimalios vartojamų vaistų dozės, keturis kartus viršijančios minimalią, jaučia nuolatinį apsnūdimą, sąstingį, įtampą, jautrumą šviesai ir garsams. Nors tame teismo posėdyje ieškovės kalte dėl šeimos iširimo atsakovas nurodė aplinkybę, kad 2021 m. lapkričio mėn. sutuoktinė išėjo iš bendrų namų, apeliacine tvarka nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, jog dėl to, kad gyvenimas su tokia liga sergančiu atsakovu reikalavo žymiai daugiau pastangų, kantrybės ir pakantumo, kas ieškovę išvargino, nes atsakovas naudojosi situacija, nepakankamai stengėsi suvaldyti savo būdą ir elgesį, nerodė didesnės iniciatyvos susirasti darbą, todėl negalima laikyti, kad ieškovė, išeidama iš namų su dukra į nuomojamą būstą, šeimą paliko.

22.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas niekada nedirbo, nors pagal jam nustatytą nedarbingumo lygmenį dirbti galėjo, ir darbo pajamomis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Iš 2022 m. sausio 6 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pats atsakovas jokių nusiskundimų neišsako, savijautą apibūdino kaip stabilią; (duomenys neskelbiami). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei atsakovas negali įsidarbinti atitinkamose darbovietėse ryšium su jam dėl ligos nustatytais apribojimais (negali dirbti naktinio, pamaininio darbo, aukštyje virš 1,3 m; veikiant fizikiniams, cheminiams ir biologiniams, ergonominiams rizikos veiksniams; vairuoti transporto priemonę, dirbti kitus pavojingus darbus), tai nekliudo dirbti su šiais faktoriais nesusijusius darbus. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas apskritai nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie bandymus įsidarbinti, deklaratyviai rėmėsi tik tuo, kad gyvenamojoje vietovėje jam darbų nėra, nors tuo pačiu teigė, jog tėvų namuose dirbo visus ūkio darbus, įskaitant veiklą lauke. Iš atsakovo paaiškinimų 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje darytina ir išvada, kad jo išvardinti bandymai įsidarbinti niekaip negalėjo būti realizuoti dėl jam nustatytų medicininių apribojimų. Atsakovo teigimu, jis pageidavo dirbti Olandijos, Belgijos įmonėse prie pastolių surinkimo (pastolius norėjo surinkinėti  „nuo apačios“), Švedijoje ir Norvegijoje namelių statybos įmonėse, taip pat (duomenys neskelbtini) įmonėse, užsiimančiose vėjo malūnų statyba, Nemuno vagos gilinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pageidavimai tėra ketinimų įsidarbinti imitacija – atsakovui iš anksto buvo ir yra žinoma, kad tokių darbų jis negalėtų dirbti nei „nuo apačios“, nei kitais būdais, nes visi šie darbai savo esme yra pavojingi. Atsakovas galėtų ir norėtų dirbti bibliotekoje, tačiau nepateikė įrodymų apie tiesioginius bandymus ten įsidarbinti (nurodė, kad bandė įsidarbinti „per aplinkinius kanalus“). Vertinant atsakovo galimybes ir pastangas įsidarbinti, apeliacinio skundo teiginiai dėl paklausesnės ieškovės specialybės yra nereikšmingi.

23.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovės teiginių apie tai, jog vadino ją žeminančiais žodžiais. Anot atsakovo, sutuoktinė jį irgi vadino atitinkamai („psichu“, nieko neveikiančiu, nieko negalinčiu ir pan.). Visi nurodyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad ieškovės ir atsakovo šeimoje pritrūko abipusės pagarbos, tolerancijos, susikalbėjimo, pagarbos vienas kitam, tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo vienas kitu, todėl šalių santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. 

24.       Remiantis nurodytais motyvais atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog šalių šeima iširo dėl tik dėl ieškovės kaltės.

 

Dėl buvusio sutuoktinio išlaikymo

 

25.       Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

26.       CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). 

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių byloje nėra – šalių nepilnametį vaiką augina ieškovė, o atsakovas nei pagal amžių (42 metai), nei pagal jam nustatytą darbingumo lygmenį nėra nedarbingas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis apeliantas nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino atsakovo poreikius gauti išlaikymą iš buvusios sutuoktinės bei abiejų šalių finansines galimybes.

28.       Pažymėtina, jog apeliantas neginčija ieškovės nurodytų nepilnametės dukros kasmėnesinių poreikių, kurie, kaip teigia ieškovė, teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 588,5 Eur ir kuriems teismas pritarė (poreikių lentelė, pateikta 2022 m. lapkričio 18 d. DOK-47284) (117 Eur ieškovė prie šios sumos pridėjo dėl ateityje galimos infliacijos ryšium su energetikos kainomis ir su tuo susijusiais mokesčiais). Minusavus iš atsakovo priteistą išlaikymo dalį 150 Eur ir valstybės vaikui mokamą išmoką, ieškovei tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 356,5 Eur.

29.       Minėta, kad kas mėnesį ieškovė patiria ne mažiau kaip 400 Eur būsto išlaikymo išlaidų, kurių neturi pas tėvą gyvenantis atsakovas (byloje atsakovas nepateikė jokių objektyvios kilmės tokio pobūdžio išlaidas patvirtinančių įrodymų), taigi vien šiems būtiniems tikslams ieškovė privalo panaudoti beveik 800 Eur.

30.       Iš jos banko sąskaitos išrašo matyti, jog gaunamas darbo užmokestis sudaro apytiksliai 1200-1300 Eur, taigi, ieškovės asmeninėms reikmėms lieka 500 Eur, t.y. suma, nedaug tesiskirianti nuo atsakovui mokamos 370,43 Eur dydžio šalpos pensijos.

31.       Iš atsakovo pajamų atėmus priteistą išlaikymą vaikui, jam asmeninėms reikmėms liktų 220,43 Eur, tačiau pažymėtina, kad, išlaikymą priteisus atsakovui, ieškovės patiriamas vaiko išlaikymas padidėtų iki 506,5 Eur (šalių dukra faktiškai netektų tėvo išlaikymo), bendra būtinų ieškovės išlaidų suma padidėtų iki 906,5 Eur, jai asmeninėms reikmėms liktų apytiksliai 394 Eur, t.y. beveik tiek pat, kiek atsakovo gaunama šalpos pensija.

32.       Taigi, sprendžiant dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui reikalingumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šia prasme abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši, t.y. ji nėra pakankama minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti. Aplinkybė, kad ieškovė yra paveldėjusi menkavertį (2 940 Eur) turtą po motinos mirties, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą – minėta, kad jis nėra nedarbingas asmuo, jo nurodyti bandymai įsidarbinti tėra tokių ketinimų imitacija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jam tikrai yra reikalingas išlaikymas iš buvusios sutuoktinės ir kad galimybę teikti tokį išlaikymą ji  turėtų nepažeisdama nepilnametės dukters interesų.

 

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

 

33.       Sprendime nurodoma, jog T. B. „gali bendrauti" su dukra M.V. B.. Apelianto teigimu, ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiniai, netikslus teismo sprendimas gali suklaidinti šalis dėl jo vykdymo procese.

34.       Kadangi tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi įstatyminę teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į konfliktinį šalių santykių pobūdį, siekiant išvengti neaiškumų vykdant teismo sprendimą, aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patikslintina, žodžius „gali bendrauti“ pakeičiant žodžiu „bendrauja“.

 

Dėl piniginių lėšų padalijimo

 

35.       Apeliantas prašo padalinti pinigines lėšas, buvusias abiejų sutuoktinių banko sąskaitose santykių iširimo momentu (2021 m. lapkričio 5 d.), taikyti vienarūšių reikalavimų užskaitą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4 375 Eur.

36.       Iš prie priešieškinio pateikto AB „SEB bankas“ atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad teismo sprendimo priėmimo metu šioje sąskaitoje buvo 7,18 Eur, iš Swedbank, AB, atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. pinigų buvo 10,75 Eur. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovo banko sąskaitose buvo apytiksliai 2 000 Eur. Savo sąskaitoje Swedbank, AB, 2021 m. lapkričio 5 d. ieškovė turėjo 10 750,93 Eur, 2022 m. gegužės 26 d. santaupų buvo likę 2 592,10 Eur. Atsakovas sutiko sumokėti ieškovei 1 000 Eur, iš jos prašė priteisti 5 375 Eur ir šią sumą sumažinti ieškovei mokėtinais 1 000 Eur taikant tarpusavio reikalavimų užskaitą.

37.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu grynaisiais pinigais turėjo 2000 Eur. Nors tos išvados apeliantas jokiais objektyvios kilmės įrodymais nepaneigė, ši aplinkybė vertintina kaip atsakovo pripažįstamas faktas (CPK 187 straipsnis).

38.       Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. 

39.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendro gyvenimo pabaigoje ieškovės turėtos piniginės lėšos nedalintinos.

40.       Byloje nustatyta, kad ieškovė iš bendrų namų išėjo, jos teigimu, išsekinta bendravimo su atsakovu specifikos, siekdama įgyvendinti svarbiausią interesą – užtikrinti dukrai ramią aplinką ir vaikystę. Įvertinus paties atsakovo pripažinimą apie ligos apspręstą nuolatinę jo kovą su savimi ir atitinkamą savijautą, nėra pagrindo ieškove netikėti (CPK 185 straipsnis). Rašytinė nuomos sutartis patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 1 d. ji išsinuomojo 38 kv.m butą už 200 Eur kasmėnesinį nuomos mokestį, įsipareigojo mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus ir pateikė rašytinius įrodymus, jog šiuos mokesčius moka, dėl to per mėnesį patirdama ne mažesnes kaip 400 Eur išlaidas (duomenys prie 2022 m. lapkričio 18 d. prašymo DOK-47284).

41.       Be to, atsakovas neneigė, jog ieškovė išėjo nepasiėmusi jokių namų apyvokos daiktų ar baldų, priešingai – nurodė, kad visi namuose buvę daiktai yra jo tėvų, dėl ko, nesant rašytinių įrodymų apie tų daiktų įsigijimą, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo (ieškovės teigimu, atsakovas neatidavė netgi dukros žaislų).

42.       Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip ieškovė panaudojo pinigines lėšas, sutaupytas iš savo darbo užmokesčio, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos specifiką teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta pagrįstais ieškovės paaiškinimus, jog įsikuriant tuščioje vietoje ji privalėjo nupirkti dukrai lovą, čiužinį, rašomąjį stąlą, kėdes, kompiuterį ir kitus elementarius šeimos buities rakandus, nes iš bendrų namų išėjo netgi be asmeninių savo ir vaiko daiktų. Nors sutuoktinių santykiai jai išėjus nutrūko, dėl to, kad šalys turi nepilnametį vaiką, jų šeiminiai ryšiai nepasibaigė, priešingai – privalėdama užtikrinti elementarius vaiko poreikius, ieškovė buvo priversta išleisti sutaupytas pinigines lėšas.

43.       Remiantis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės banko sąskaitoje buvusias, šalims bendrosios jungtinės nusoavybės teise priklausiusias pinigines lėšas ji panaudojo šeimos interesais, todėl nekeistina pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalinti tam tikslui panaudotas pinigines lėšas nebūtų nei teisinga, nei protinga.

44.       Atsižvelgiant į atsakovo pripažinimą, jog jis disponuoja 2000 Eur piniginių lėšų suma, šalims priklausančia bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat į aplinkybę, kad šalims ėmus gyventi skyrium iš savo sąskaitos asmeniniams poreikiams atsakovas panaudojo faktiškai visas įplaukas, sudarančiais daug didesnę sumą, nei 592,10 Eur, ir nepateikė jokių įrodymų apie tų lėšų panaudojimą šeimos interesams, taikant apelianto pageidaujamą tarpusavio reikalavimų užskaitą (2000 Eur/2000 Eur), ieškovės banko sąskaitoje likusi 2 592,10 Eur suma nedalintina.

 

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

 

45.       Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

46.       Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

47.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

48.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

49.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

 

50.       Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur arba maždaug 550 Eur atskaičius mokesčius.

51.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šalių dukters amžių (mokosi pradinėje mokykloje), tai, kad jai yra būtina užtikrinti palankias gyventi sąlygas, būstą, reikalingas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę, reikalinga nuolatinė sveikatos būklės priežiūra, mokymosi reikmenys, lavinimosi ir laisvalaikio priemonės), vaiko poreikius pagal vaiko ir jų tėvų gyvenimo lygį, taip pat į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, nurodyta suma per mėnesį galėtų būti reikalinga tokio amžiaus vaikui išlaikymui, užtikrinanti pačius būtiniausius vaiko poreikius. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia nurodyta suma per mėnesį galėtų būi reikalinga šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai galėtų būti ieškovės su 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-47284) pateiktoje dukters poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suvestinėje nurodyta  588,30 Eur suma, kuri yra tik 38 Eur didesnė nei 2022 m. Vyriausybės nustatytas MMA (atskaičius mokesčius maždaug 550 Eur). Kaip matyti iš šios suvestinės, ieškovės nurodytos dukters poreikiams reikalingos išlaidos nėra neprotingai užaukštintos, be maitinimosi išlaidų, didelę jos dalį (132,50 Eur) sudaro būstui ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos, kadangi ieškovė neturi nuosavo būsto, dėl to yra priversta jį nuomotis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalingą 588 Eur sumą.

52.       Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

53.       Atsakovas nurodė, kad jo pajamos 2022 metais kas mėnesį vidutiniškai siekė tik po 326,92 Eur, o tai šiek tiek daugiau negu skurdo riba, ir atsakovui, kuriam iš šių pajamų tektų sumokėti nurodomus 150 Eur, liktų tik 176,92 Eur per mėnesį jo pragyvenimui. Ši suma nepakankama pragyvenimui. Atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena pas savo tėvą panaudos pagrindais.

54.       Sutiktina su atsakovu, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, visgi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Apie atsakovo galimybes dirbti ir tokiu būdu padidinti savo pajamas bei teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai teisėjų kolegija išsamiai yra pasisakiusi Nutarties 22 punkte. Tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip ją nurodo atsakovas, patvirtina ir aplinkybė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. jo banko sąskaitose buvo apytiksliai 2 000 Eur.

55.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus nepilnametei dukrai kas mėnesį mokėti 150 Eur išlaikymą.

56.       Atsakovas remiasi aplinkybe, kad ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo, dėl to ji turi ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymui reikalingų lėšų.  

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

58.       Nėra ginčo, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovo, tačiau šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovo tik 150 Eur per mėnesį. Įvertinus ieškovės gautas valstybės išmokas vaikui (73,5 Eur per mėnesį), likusi bendra dukters poreikiams reikalinga suma sudarytų 506,5 Eur, taigi ieškovei tenkanti dukters išlaikymo suma yra 356,5 Eur per mėnesį. Vertintina ir tai, kad ieškovei tenka ne tik didesnė vaiko išlaikymo dalis, tačiau jai tenka kasdieninė dukters priežiūra, kasdienė jos veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių poreikių tenkinimas, vaiko gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti jos drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus.

59.       Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti 150 Eur. Dėl to apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo momento

 

60.       CK 3.200 straipsnyje įvirtinta nuostata, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

61.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Primintina, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

62.       Iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą priteisė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki jos pilnametystės, tačiau motyvuojamoje dalyje nepateikė jokių argumentų, kodėl priteisė būtent nuo šios datos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 21 d., tos pačios dienos teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prioritetiniu geriausių vaikų interesų užtikrinimo principu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas išlaikymo priteisimo terminas turi būti patikslintas nurodant, kad išlaikymas priteisiamas ne nuo 2022 m. gruodžio 5 d., o nuo 2022 m. kovo 21 d. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).  

 

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo

 

63.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš jo 1 950 Eur nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d.

64.       Kaip nurodyta nutarties 61 punkte, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

65.       Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

67.       Ieškiniu ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 827,60 Eur dukters išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. kovo 20 d. Skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi iš atsakovo priteista 1 950 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė priteisti iš atsakovo tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimą, šios sprendimo dalies nemotyvavo, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus teismo sprendimo turiniui.  

68.       Be kita ko, skundžiamo sprendimo 9 puslapyje teismas pažymėjo, jog 2021 m. gruodžio 28 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėtojas D. B. gavėjai O. B. sumokėjo 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad D. B. moka už T. B., O. B. už dukros M. B. išlaikymą už 2021 m. gruodžio mėnesį. 2022 m. sausio 23 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėtojas T. B. gavėjai O. B. sumokėjo 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad T. B. moka O. B. už dukros M. B. išlaikymą už 2022 m. sausio mėnesį. 2022 m. kovo 1 d. „Swedbank“ mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėtojas T. B. gavėjai O. B. sumokėjo 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad T. B. moka O. B. už dukros M. B. išlaikymą už 2022m. vasario mėnesį. Tačiau šie duomenys nebuvo įvertinti sprendžiant dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo. Kadangi ši sprendimo dalis visiškai nemotyvuota (be motyvų), turi būti panaikinta ir klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu (absoliutus sprendimo dalies negaliojimo pagrindas).   

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

69.       Kadangi bylos dalis dėl nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi bus patenkinti šalių reikalavimai, nagrinėjamu atveju nėra galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės dėl nurodytų iš esmės neatskleistų ginčo aplinkybių, nustatytinų pirmosios instancijos teisme iš naujo pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įvardijus aiškias patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalis (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

 

n u t a r i a :

 

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei dukrai M. V. B. priteista 1 950,00 Eur išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 4 d., ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteista po 1500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pradžia nustatyta nuo 2022 m. gruodžio 5 d. Nustatyti, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo  2022 m. kovo 21 d.

Patikslinti sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, žodžius sprendimo rezoliucinės dalies 16 puslapio ketvirtoje pastraipoje „gali bendrauti“ pakeičiant žodžiu „bendrauja“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos        Virginija Gudynienė

 

                Anita Sereikienė

 

                Edita Šliumpienė