Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-720-368-2014].docx
Bylos nr.: 2A-720-368/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos:
Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas:
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-720-368/2014

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00610-2013-9                               

                                                       Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugsėjo 30 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. C. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje 2-16-636/2014, iškeltoje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui T. C. N., trečiajam asmeniui R. G. dėl išlaikymo pilnametei priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė J. N. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismo teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo T. C. N. išlaikymą po 1400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tol, kol ieškovė baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvas. (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete, tačiau dar mokosi gimnazijoje. Teigė, kad nuo to laiko, kai jai sukako 18 metų, tėvas nebeteikia jai išlaikymo. Tvirtino, kad yra išlaikoma savo motinos, kuri viena iš savo nedidelio atlyginimo nėra pajėgi jos visiškai išlaikyti, nes dirba siuvėja ir per mėnesį uždirba apie 500 Lt. Pažymėjo, kad nėra pajėgi pati užsidirbti, nes nebaigė jokių mokslų. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. C. N. pilnametės dukters J. N. išlaikymui nuo 2013-01-01 iki 2014-08-31 kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 700 Lt. Priteisė iš atsakovo T. C. N. 168 Lt žyminį mokestį ir 4682,72 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Pažymėjo, kad pagal teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą atsakovas mokėjo ieškovei po 700 Lt išlaikymą iki jos pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sulaukusi 18 metų ir toliau tęsia mokslus gimnazijoje, sprendė, jog atsakovo teikiamos paramos pilnametei dukrai – moksleivei dydis turi būti ne mažesnis, nei išlaikymas, teikiamas nepilnametei. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas nustato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti vaikus. Nurodė, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti vaiką. Teismo vertinimu, tėvai privalo iš anksto  įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą  reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo ugdyti asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas jai vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas, įvertindamas sunkią atsakovo turtinę padėtį ir teismų praktiką, sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 700 Lt kasmėnesinis išlaikymas, kuris bus pakankamas užtikrinti jo dukters minimalius poreikius iki dukters vidurinės mokyklos pabaigimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) T. C. N. prašo panaikinti teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė vidurinę mokyklą baigė 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ir dukteriai baigus mokyklą nėra pagrindo priteisti išlaikymą. Tvirtina, kad bandė susitarti su ieškove, tačiau ji atsakė. Nurodo, kad du kartus (2013-01-16 ir 2013-02-01) yra mokėjęs dukteriai po 100 EUR. Atkreipia dėmesį į savo sunkią turtinę padėtį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatytą tvarką negauta.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

 

Apelianto (atsakovo) T. C. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus

 

Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio ir aplinkybių, jog ieškovei reikalinga parama, tačiau mano, kad dėl savo prastos turtinės padėties jis neturi mokėti išlaikymo dukteriai, kadangi ji baigė vidurinę mokyklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ir jam dėl to yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos (gimnazijos) moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis (duomenys neskelbtini)  gimnazijos pažyma (1 tomas, 11 b. l.), skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą iki 2014-08-31, t. y. iki gimnazijos pabaigimo.

Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims vertinami paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, negauna pašalpų ir išlaikymą nuo pilnametystės jai teikia tik mama, kurios turtinė padėtis irgi yra sunki. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad ieškovei ir toliau išlieka poreikis būti abiejų tėvų išlaikomai, kadangi ji tęsia mokslus gimnazijoje, ir atsižvelgdamas į atsakovo blogą turtinę padėtį du kartus sumažino ieškovės reikalavimus.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad situacija, kai paramą pilnamečiam vaikui iš esmės teikia tik vienas iš tėvų, nesant objektyvių kliūčių prie šios paramos teikimo prisidėti ir atsakovui, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo proceso išlaidas.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais,

 

n u t a r i a:

 

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

             

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Egidijus Mockevičius

 

Teisėjai                                                                                                                                   Rasa Bartašienė

 

     Vilija Valantienė