VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Pinus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021-06-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pinus LT“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „ADRO-TRANS“ bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl vežimo užmokesčio ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą –2 658,40 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovasnurodė, kad su atsakovu (vežėju) 2020-03-25 sudarė tarptautinio krovinio gabenimo sutartį – užsakymą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atgabenti medienos lentų krovinį iš Rusijos Federacijos (Smolensko) į Lietuvos Respubliką (krovinio iškrovimo vieta– Tauragė). Ieškovo teigimu, vykdant vežimo sutartį – užsakymą, vežėjui priklausanti transporto priemonė į krovinio pakrovimo vietą Rusijos Federacijoje atvyko 2020-03-26 13.14 val., tądien pakrauta nebuvo. Vežėjui neatvykus laiku į pakrovimo vietą, krovinys buvo pakrautas tik 2020-03-31. Vežėjo transporto priemonė iš pakrovimo vietos išvyko 2020-03-31 15.15 val. Vežėjo transporto priemonė į Lietuvos Respublikos muitinę Vilniaus mieste atvyko 2020-04-03 ir muitinės procedūras užbaigė 10.30 val. Tačiau nei 2020-04-03, nei vėliau, o taip pat ir ieškinio pateikimo teismui dieną, krovinys ieškovui sutartyje – užsakyme nurodytu adresu pristatytas nebuvo. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2020-04-03 sulaukė skambučio iš vežėjo atstovo, kuris telefonu trumpai nurodė, jog krovinys yra Lietuvoje ir jei ieškovas nesumokės už krovinio gabenimą ir prastovą, krovinys į sutartyje – užsakyme nurodytą iškrovimo vietą– Tauragę pristatytas nebus.Susiklosčius aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei kilus abejonėms, ar krovinys nebuvo pavogtas ar vežėjo pasisavintas, ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

3. Ieškovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog iš esmės vežėjas nepagrįstai taikė savigynos priemones: nesant teisėto pagrindo sulaikė vežamą krovinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnis, 6.813 straipsnio 4 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad nors vežėjas vežimo sutarties iki galo neįvykdė (nepristatė krovinio užsakyme – sutartyje nurodytu iškrovimo adresu), ieškovui 2020-04-01 pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADR 8850, joje nurodytas apmokėjimo terminas– iki 2020-05-01. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo vertinimu, 2020-04-03 (krovinio sulaikymo dieną) vežėjas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, o ieškovas neturėjo neįvykdytų atsakovui prievolių pagal 2020-03-25 vežimo sutartį – užsakymą, todėl atsakovo įvykdytas krovinio sulaikymas yra neteisėtas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis).Ieškovo teigimu, vežėjas ne tik neteisėtai sulaikė jo krovinį, reikalaudamas sumokėti už neįvykdytą vežimą, tačiau neteisėtai reikalavo nepagrįstai priskaičiuotų prastovų, dėl kurių nebuvo susitarta 2020-03-25 vežimo sutartyje – užsakyme. Dėl vežėjo tyčinių veiksmų ieškovas patyrė nuostolius. Paaiškino, jog atsižvelgiant į CMR konvencijos 23 str. nuostatas iš atsakovo priteistina 1325,40 Eur prarasto krovinio vertės (krovinio vertę pagrindžia krovinio įsigijimo 2020-03-28 sąskaita bei CMR važtaraščio 13 laukelis), taip pat iš atsakovo priteistinos ieškovo išlaidos, turėtos muitinės procedūrų įforminimui (UAB „Premuita“ 2020-04-03 sąskaita-faktūra Nr. 034350). Taigi iš atsakovo, praradus krovinį, priteistina kompensacijos suma sudaro 1358,40 Eur (1325,40 + 33). Taip pat nurodė, jog papildomai patyrė 1 300 Eur nuostolių. Atsakovui sulaikius/praradus krovinį, ieškovas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų verslo partneriams Vietname, todėl ieškovui buvo skirta 1000 Eur bauda už krovinio nepristatymą. Ieškovas patyrė 300Eur nuostolių, sumokėdamas vežėjams UAB „Baltic transit rail“ už krovinio pervežimą 2020-04-03 iš Tauragės į Klaipėdą. Vežėjas UAB „Baltic transit rail“ faktiškai 2020-04-03 atvyko krovinio iškrovimo adresu Tauragėje, tačiau dėl atsakovo kaltės krovinys vežimui perduotas nebuvo.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovobylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atvykimo į pakrovimo vietą terminai nebuvo pažeisti, o krovinys buvo pakrautas pervežti tik 2020-03-31 ne dėl to, kad atsakovas ne laiku atvyko krautis, bet dėl ieškovo tiekėjų kaltės:2020-03-26 tiekėjai neturėjo viso reikiamo krovinio, vėliau iki 2020-03-31 14 val. negalėjo įforminti krovinio dokumentų. Atsakovas dėl ieškovo kaltės nuo 2020-03-26 iki 2020-03-31 laukė, kol krovinys bus parengtas (pakrautas, įforminti muitinės dokumentai), todėl nuo 2020-03-26 iki 2020-03-31 buvo prastova. Šalių pasirašytoje vežimo sutartyje – -užsakyme nebuvo nurodyti krovinio pristatymo terminai, todėlnagrinėjamu atveju taikoma tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencija (toliau –CMRkonvencija).Pagal CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, – tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas. Atsakovo teigimu, jis turėjo teisę ieškovo krovinį pristatyti pastarajam per 60 dienų nuo krovinio gavimo (2020-03-31) ir tai nebūtų laikoma krovinio praradimu.

5. Atsakovas paaiškina, jog klausimas dėl apmokėjimo už prastovas su ieškovu buvo suderintas telefonu: buvo sutarta, kad ieškovas sumokės minimalius atsakovo nuostolius– 400 Eur. Atsakovo transporto priemonė su ieškovokroviniu į Vilnių atvyko 2020-04-02. Apie tai atsakovas informavo ieškovą elektroniniu paštu ir, kaip buvo sutarta, 2020-04-02 ryte (9 val. 38 min.) išsiuntė ieškovui sąskaitą – faktūrą, kur nurodyta mokėtina suma 980 Eur.Ieškovas tą pačią dieną 10 val. 20 min. elektroniniu paštu pateikė atsakovui atsakymą, kad sąskaita būtų koreguojama, už vežimą– 580 Eur suma, ir paprašė išrašyti dar vieną sąskaitą už prastovą. Vėliau 11 val. 16 min. ieškovas atsiuntė elektroninį laišką, kad sąskaitos neakceptuoja, nes atsakovas 2020-03-26 pavėluotai atvyko į pakrovimo vietą, todėl atsakovas atsakovo už prastovą ir apmokės papildomai tik 200 Eur. Kadangi atsakovo transporto priemonė dėl ieškovo kaltės buvo priversta nuo 2020-03-26 iki 2020-03-31 (6 dienos) laukti, kol ją pakraus, įformins muitinės deklaracijas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nors ir žadėjo apmokėti už priverstines prastovas, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir atsisakė atsiskaityti, atsakovas buvo priverstas sustabdyti vežimą. Apie tai atsakovas pranešė ieškovui 2020-04-02 ir 2020-04-22 atsakydamas į pretenziją. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai sustabdė vežimą, nes ieškovasatsisakė įvykdyti savo prievolę– apmokėti už paslaugas. Atsakovas tvirtina, kad ieškovas neįrodėreikalaujamų atlyginti nuostolių (1 000 Eur baudos ir 300 Eur papildomų išlaidų).

6. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo: 1) skolą (vežimo užmokestį) –580 Eur bei nuostolių atlyginimą- 1851,68 Eur; 2) nuostolių atlyginimą po 7,24 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020-06-20, už priekabos, valstybinis Nr. JN409, pakrautos ieškovo kroviniu, prastovą.

7. Atsakovas priešieškinyje papildomai nurodė, kad už priverstinę transporto priemonės prastovą Rusijos Federacijoje nuo 2020-03-27 iki 2020-03-31 (5 dienos) patyrė nuostolius – 1128,50 Eur.Atvykus kroviniui į Lietuvos Respubliką, 2020-04-02 atsakovo automobilis iki 2020-04-03 buvo muitinėje, t. y. papildomai turėjo laukti vieną dieną (2020-04-03), dėl ko atsakovas patyrė 165,70 Eur nuostolius. Nuo 2020-04-04 iki 2020-06-19 (ieškinio pateikimo diena) transporto priemonės priekaba stovėjo 77 dienas atsakovo dispozicijoje, dėl ko atsakovas patyrė 557,48 (7,24*77=557,48) Eur nuostolius, kuriuos privalo atlyginti ieškovas. Iš viso 2020-06-19 atsakovas yra patyręs 1 851,68 Eur nuostolius.

8. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iš bylos šalių 2020-03-25 sudarytos tarptautinio krovinio vežimo sutarties – užsakymo matyti, kad šalys susitarė, kad ieškovas su vežėju atsiskaitys per 10 darbo dienų. Nors šalių sudarytame užsakyme – susitarime nebuvo detalizuota, nuo kokio momento skaičiuotinas 10 darbo dienų atsiskaitymo su vežėju terminas, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei CK 6.808 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytina, kad ieškovo prievolė atsiskaityti su vežėju kyla tik šiam tinkamai įvykdžius iš vežimo sutarties kylančias prievoles – atgabenus krovinį vežimo sutartyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Juo labiau, kad atsakovas ieškovui 2020-04-01 pateiktoje apmokėti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ADR 8850, nurodytas apmokėjimo terminas buvo iki 2020-05-01, kas paneigia atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, esą sudarydamos 2020-03-25 sutartį – užsakymą šalys susitarė, kad ieškovaspagal vežimo sutartį su atsakovu privalo atsiskaityti per 10 darbo dienų po sutarties – užsakymo pasirašymo, o ieškovas praleido atsiskaitymo su vežėju terminus, todėl atsakovas turėjo pagrindą sulaikyti ieškovo krovinį. Tuo tarpu atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, esą vežėjo nurodytas sąskaitos Nr. ADR 8850 apmokėjimo terminas (iki 2020-05-01) buvo sugeneruotas automatiškai buhalterinės sistemos, yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovas pagrįstai sprendė, kad sąskaitos apmokėjimo terminas yra iki 2020-05-01 (prievolė atsiskaityti su vežėju užsakyme – sutartyje nustatytais terminais ieškovui atsiras tik po to, kai krovinys bus perduotas ieškovui). Net ir remiantis atsakovo argumentais, kad 2020-03-25 užsakymu – sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas už vežimą atsakovui turi sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties – užsakymo pasirašymo, įvertinęs tą aplinkybę, kad 10 darbo dienų terminas skaičiuojant nuo 2020-03-25 užsakymo – sutarties pasirašymo suėjo tik 2020-04-08, spręstina, kad atsakovas neturėjo teisės 2020-04-03 sulaikyti krovinio.

9. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas priešieškiniu pripažino byloje itin reikšmingą faktą, kad ieškovo krovinio iki šiol sutartyje – užsakyme nustatytu adresu nėra atvežęs, nurodo, jog krovinys yra saugomas atsakovo transporto priemonių parkavimo aikštelėje, t. y. atsakovas pripažįsta, kad jis iki šiol nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų. Tuo tarpu priešieškiniu atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovo skolą, kuri yra lygi sutartyje nurodytam vežėjo atlyginimui, visiškai įvykdžius sutartį, nors nėra aišku, ar atsakovas įvykdys savo prievoles. Bylos faktinės aplinkybes rodo, kad vežėjo transporto priemonė iš pakrovimo vietos išvyko 2020-03-31, yra praėjęs 60 dienų terminas nuo krovinio priėmimo vežti momento, taigi pagal CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalį ieškovas gali krovinį laikyti prarastu ir reikalauti vežėjo atlyginti krovinio vertę (CMR konvencijos 23 str.). Dėl to ieškovas mano, kad atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo sumokėti už paslaugas, kurių jis ieškovui nesuteikė, juo labiau, kad pagal CMR konvenciją krovinys gali būti laikomas prarastu, ir ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių, konstatavus, kad atsakovas prievolės atvežti krovinį neįvykdė, atsakovopriešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 580 Eur skolos priteisimo, ieškovo manymu, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas nesutinka ir su atsakovo nuostolių skaičiavimu 2020 m. balandžio 2 d. – 2020 m. balandžio 3 d., kai vežėjas atliko muitinės procedūras, kadangi prastova susidarė ne dėl ieškovo kaltės, o dėl atliekamų muitinės procedūrų. Ieškovo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad vežėjui atliekant muitinės procedūras dėl ieškovo neteisėtų veiksmų vežėjui atsirado nuostoliai. Ir nors atsakovas priešieškinyje deklaratyviai remiasi CMR konvencijos 11 straipsniu, pagal kurį krovinio siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad 2020 m. balandžio 2 d. – 2020 m. balandžio 3 d. muitinės procedūros užtruko, muitinei pateikus netinkamus krovinio dokumentus. Paaiškino, jog atsakovas ne tik priešieškiniu nepagrįstai reikalauja 1128,50 Eur nuostolių atlyginimo už prastovas, bet ir ieškovui pateikta 2020-04-01 PVM sąskaita – faktūra Nr. ADR 8850 nepagrįstai už prastovas reikalavo sumokėti 400Eur nuostolių atlyginimą. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovo nuostolių atlyginimą – po 7,24 Euruž kiekvieną puspriekabės prastovos dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-21 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal CMR važtaraščio duomenis, krovinys buvo pakrautas ne 2021-03-26, kaip buvo nurodyta sutartyje – užsakyme, o 2020-03-28. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats vairuotojas, kuris papildomai paaiškino, kad visus krovinio dokumentus gavo tik antradienį (2020-03-31) bei juos gavęs iškart išvažiavo į Lietuvą.Kaip matyti iš vairuotojo ir ieškovo atstovo susirašinėjimo SMS žinutėmis, 2020-03-27 ieškovo atstovas pasidomėjo, ar yra pakrautas krovinys, vairuotojas atsakė, kad krovinys nepakrautas. Nurodė, jog 2020-03-28 – 2020-03-31 minėtų asmenų susirašinėjimas patvirtina, kad krovinio dokumentai buvo sutvarkyti tik 2020-03-31.Analogiškai faktines aplinkybes, susijusias su krovinio pakrovimu ir dokumentų sutvarkymu, bylos nagrinėjimo metu paaiškino ir vairuotojas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei atstovų susirašinėjime SMS žinutėmis, nei kitoje bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie galimai netinkamus vairuotojo veiksmus, kurie galėjo turėti tiesioginės įtakos tam, kad krovinys buvo pakrautas 2020-03-28, o dokumentai sutvarkyti 2020-03-31.Krovinio dokumentai, reikalingi eksportui, buvo sutvarkyti 2020-03-31, vairuotojas juos gavo 2020-03-31 po pietų bei iškart išvyko į Lietuvą, kas patvirtina, jog tyčinių netinkamų vairuotojo veiksmų nebuvo. Sprendime taip pat pažymėta, kad šalių užsakymo – sutarties sudarymo metu nebuvo žinomos aplinkybės, kad vairuotojui atvykus į pakrovimo vietą, krovinys nebus pakrautas tą pačią dieną, taip pat aplinkybės, kad kelias dienas bus tvarkomi muitinės dokumentai, todėl dėl šių aplinkybių negali būti perkelta kaltė vežėjui. Teismo vertinimu, šias aplinkybes užsakymo – sutarties sudarymo metu turėjo išsiaiškinti užsakovas bei remdamasis gautais duomenimis suteikti vežėjui išsamią informaciją apie krovinio pakrovimo ir dokumentų tvarkymo aplinkybes. Nurodytų aplinkybių kontekste sprendimą priėmęs teismas kritiškai įvertino ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, kad krovinys buvo pakrautas ir dokumentai sutvarkyti vėliau dėl netinkamų vairuotojo veiksmų, kadangi šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).

12. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog duomenys patvirtina, kad atsakovas2020-04-01 išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADR 5580, kur nurodyta mokėtina suma 980 Eur, kurią sudaro 580Eurvežimo užmokestis ir 400Eur už prastovas. Sąskaitoje – faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020-05-01, užsakyme – sutartyje numatyta, kad paslaugos kaina (580 Eur) turi būti sumokėta per 10 darbo dienų. Užsakyme – sutartyje nėra detalizuota, nuo kokio momento turi būti skaičiuojamas 10 darbo dienų atsiskaitymoterminas. Kaip matyti iš šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu, 2020-04-02 ieškovo atstovas elektroniniu paštu informavo atsakovo atstovą, kad pastarasis perrašytų sąskaitą, išrašydama dvi sąskaitas, vieną dėl vežimo užmokesčio – 580Eur, kitą už prastovą. Atsakovas, įvertinęs tai, kad krovinį vežusi transporto priemonė dėl ieškovo netinkamų veiksmų laikotarpiu nuo 2020-03-26 iki 2020-03-31 buvo priversta laukti, kol pakraus, įformins muitinės dokumentus, taip pat į tai, kad ieškovas atsisakė apmokėti prastovas, pasinaudojo teise sustabdyti vežimą, apie ką informavo ieškovą 2020-04-02 ir 2020-04-22 atsakydamas į ieškovo pretenzijas. Priešingai, nei laikosi pozicijos ieškovas, atsakovas pasinaudojo teise sustabdyti prievolės– krovinio gabenimo paslaugų– vykdymą, o ne sulaikyti krovinį. Teismas priėjo išvadą, jog atsakovo veiksmai dėl prievolės– krovinio gabenimo paslaugų vykdymo sustabdymoyra proporcingi ieškovo veiksmams, nepagrįstai vengiant apmokėti pagal sutarties – užsakymo nuostatas.

13. Sprendimą priėmęs teismas ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių sulaikius krovinį, priteisimo atmetė, nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.245, 6.246 straipsniai). Atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl skolos (vežimo užmokesčio)– 580Eur ir nuostolių, patirtų ieškovui pažeidus sutarties įsipareigojimus, atlyginimo – 1 851,68 Eurpatenkino. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl 7,24 Eur nuostolių už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020-06-20, atlyginimo priteisimo iš ieškovo, nurodė, jog šis reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas, nėra objektyvių duomenų, kokia krovinio saugojimo kaina bus ateityje, kaip ilgai krovinys bus saugomas (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-21 sprendimą, išspręsti bylą iš esmės ir ieškovo UAB „Pinus LT“ patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

15. Apeliantas nurodo, kad atsakovui nebuvo pagrindo savigynai, nes nebuvo suėję ieškovo prievolių įvykdymo terminai, be to, ieškovas nevengė vykdyti atsiskaitymo prievolių su atsakovu. Todėl teismo išvados dėl savigynos teisėtumo yra nepagrįstos. Ieškovas mano, kad atsakovas ne tik neteisėtai ir nesant pagrindo sulaikė krovinį, tačiau nepagrįstai reikalavo prastovų (netesybų) ir sumokėti visą krovinio vežimo kainą, nesilaikydamas sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų bei neįvykdęs iki galo savo sutartinių įsipareigojimų (byloje nėra ginčo, kad krovinys ieškovui nepristatytas). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovas ne sulaikė krovinį, o sustabdė prievolės vykdymą. Su tokiomis teismo išvadomis ieškovas nesutinka. Ieškovas taip pat mano, kad atsakovas apskritai neturėjo pagrindo taikyti savigynos priemones – nei sulaikyti krovinį, nei sustabdyti prievolės vykdymą, todėl atsakovo veiksmai, susiję su savigynos priemonių taikymu, buvo neteisėti.

16. Ieškovas paaiškina, kad teismas, vertindamas savigynos teisėtumą, turėjo nustatyti, kada suėjo ieškovo mokėjimo prievolės atsakovui įvykdymo terminas, ir kad jis ieškovo buvo pažeistas. Krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta 2020-03-25. Pagal minėtą sutartį ieškovas vežimo kainą įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų. Ir nors sutartyje nėra detalizuota, nuo kurio momento skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas ir šalių pozicija bylos eigoje išsiskyrė – atsakovas teigė, kad sąskaitos apmokėjimo 10 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo sutarties pasirašymo, tuo tarpu ieškovas teigė, kad 10 darbo dienų terminas skaičiuotinas nuo prievolės įvykdymo (krovinio atvežimo) (CK 6.716 straipsnio 3 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra ginčo, kad krovinys atsakovo sulaikytas 2020-04-02, t. y. nesuėjus 10 darbo dienų terminui nuo 2020-03-25 sutarties sudarymo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo savigynai, o nepagrįstai panaudojęs savigyną, atsakovas elgėsi neteisėtai. Taip pat nurodo, jog pateikta prekių deklaracija ir anketa įforminimui atlikti nepatvirtina, kad vežėjas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės vykdyti vežimą, pakrovus krovinį 2020-03-28. Pastebi, kad prekių įforminimo anketa bei prekių deklaracija buvo užpildyta ne siuntėjo, o muitinės tarpininko, vežėjui išvykstant iš Rusijos Federacijos. Atitinkamai, CMR važtaraštis sudarytas 2020-03-28. Teigia, kad minėtos aplinkybės liudija, kad atsakovas nepagrindė, jog 2020-03-27- 2020-03-31 prastova susidarė dėl ieškovo kaltės.

17. Apeliantas laikosi pozicijos, jog šalių sudaryta krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta, turint tikslą, kad krovinys bus atgabentas protingais terminais, o krovinio nepristatymas ieškovui praėjus 1,5 metų, neatitinka protingumo kriterijų ir sudarė pagrindą ieškovui krovinį laikyti prarastu. Akcentuoja, kad pagal CMR konvencijos 19 straipsnio nuostatas laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, - faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą.

18. Ieškovas nesutikna ir su teismo išvadomis, esą visos 980 Eur sumos (580 Eur už vežimą ir 400 Eur už prastovas) apmokėjimas šalių buvo suderintas. Nėra įrodymų, kad šalys būtų susitariusios dėl 400 Eur dydžio prastovų apmokėjimo. Tuo tarpu sprendimą priėmęs teismas nepagrindė, kokie įrodymai patvirtina teismo išvadą apie buvusį šalių susitarimą dėl 400 Eur prastovų apmokėjimo (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, įvertinęs tai, kad krovinį vežusi transporto priemonė dėl apelianto netinkamų veiksmų laikotarpiu nuo 2020-03-26 iki 2020-03-31 buvo priversta laukti, kol ją pakraus, įformins muitinės dokumentus. Taip pat į tai, kad apeliantas atsisakė apmokėti prastovas, teisėtai pasinaudojo teise sustabdyti pervežimą, apie ką informavo apeliantą 2020-04-02 ir 2020-04-22, atsakydamas į pretenzijas ir tokie atsakovo veiksmai dėl prievolės– krovinio gabenimo paslaugų vykdymo sustabdymo– laikytini proporcingais apelianto veiksmams, nepagrįstai vengiant apmokėti pagal sutarties – užsakymonuostatas. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas nepagrindė patirtų nuostolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovoapeliacinis skundastenkintinas iš dalies.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai bendriausia prasme yra reglamentuotiCKšeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (6.807–6.823 straipsniai). Krovinio vežimo sutarties samprata yra atskleistaCK6.808 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pažymėtina, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (toliau- CMR) konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas– CMR konvencija (šios konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Kadangi šalys susitarė, kad kroviniai bus gabenami kelių transporto priemonėmis, už užmokestį, krovinių išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijos, šios valstybės yra CMR narės, ieškovo ir atsakovo ginčui spręsti taikomos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 str.) ir Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus (Vežimas) nuostatos.

Dėl krovinio gabenimo sustabdymo teisėtumo.

22. Nustatyta, jog šalys 2020-03-25 sudarė tarptautinio krovinio vežimo sutartį – užsakymą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atgabenti medienos lentų krovinį iš Rusijos Federacijos (Smolensko) į Lietuvos Respubliką (krovinio iškrovimo vieta– Tauragė), o ieškovas įsipareigojo per 10 darbo dienų sumokėti 580 Eur kainą. Šis užsakymas buvo šalių akceptuotas, apsikeičiant elektroniniais laiškais. Atsakovas 2020-04-01 išrašė ir pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADR 5580, kur nurodyta mokėtina suma 980 Eur, kurią sudaro 580 Eurvežimo užmokestis ir 400 Eur už prastovas. Sąskaitoje – faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020-05-01. 2020-04-02 ieškovo atstovas elektroniniu paštu informavo atsakovo atstovą, kad pastarasis perrašytų sąskaitą, išrašydamas dvi sąskaitas, vieną dėl vežimo užmokesčio – 580 Eur, kitą už prastovą. Nėra ginčo, kad ieškovas iki šiol neatsiskaitė su atsakovu pagal jam išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADR 5580, kur nurodyta mokėtina suma 980 Eur, taip pat nėra ginčo, kad krovinys iki šiol neperduotas gavėjui. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad teisėtai ir pagrįstai sustabdė vežimą, nes ieškovas atsisakė įvykdyti savo prievolę– sumokėti už krovinio atgabenimą.

23. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iš bylos šalių 2020-03-25 sudarytos tarptautinio krovinio vežimo sutarties – užsakymo matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovas su vežėju atsiskaitys per 10 darbo dienų. Nors šalių sudarytame užsakyme – susitarime nebuvo detalizuota, nuo kokio momento skaičiuotinas 10 darbo dienų atsiskaitymo su vežėju terminas, pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei CK 6.808 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, kad ieškovo prievolė atsiskaityti su vežėju kyla, tik šiam tinkamai įvykdžius iš vežimo sutarties kylančias prievoles – pristačius krovinį vežimo sutartyje nurodytu adresu– (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, jog jei laikyti, kad 2020-03-25 užsakymu –sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas už vežimą atsakovui turi sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties – užsakymo pasirašymo, 10 darbo dienų terminas, skaičiuojant nuo 2020-03-25 užsakymo-sutarties pasirašymo suėjo 2020-04-08.

24.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas pasinaudojo teise sustabdyti prievolių – krovinio gabenimo paslaugų– vykdymą, o ne sulaikyti krovinį. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai dėl prievolių – krovinio gabenimo paslaugų vykdymo sustabdymo laikytini proporcingais ieškovo veiksmams, nepagrįstai vengiant apmokėti pagal sutarties – užsakymo nuostatas. Sprendime teigiama, kad sąskaitoje – faktūroje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020-05-01, užsakyme – sutartyje numatyta, kad paslaugos kaina (580 Eur) turi būti sumokėta per 10 darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, jog užsakyme – sutartyje nėra detalizuota, nuo kokio momento turi būti skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas atsiskaitymui už suteiktas paslaugas. Iš pirmosios instanijos teismo sprendimo matyti, jog sprendimą priėmęs teismas, vertindamas savigynos teisėtumą, turėjo nustatyti, kada suėjo ieškovo mokėjimo prievolės atsakovui įvykdymo terminas, ir kad jis ieškovo buvo pažeistas.

25. Vežėjo transporto priemonė į Lietuvos Respublikos muitinę Vilniaus mieste atvyko 2020-04-03 ir muitinės procedūras užbaigė 10.30 val. Vadinasi atsakovas tą pačią dieną turėjo krovinį nugabenti užsakovo nurodytu adresu (UAB „Taurų kedras“, (duomenys neskelbtini) CK 6.816 straipsnis). Atsakovas šios prievolės neįvykdė nei tą dieną, kai gavo galimybę disponuoti kroviniu Lietuvoje, nei kada nors vėliau (iki šiol). Spręstina, jog atsakovas privalėjo krovinį perduoti gavėjui 2020-04-03, o užmokesčio galėjo reikalauti nuo 2020-04-08 (palankiausiu jam atveju). Pagal CK 123 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Tinkamas prievolių pagal CMR konvenciją įvykdymas apibūdintas CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje: pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Atsakovo (vežėjo) prievolė nėra įvykdyta, todėl nėra pasibaigusi ir nėra pagrindo kitos šalies prievolei (sumokėti vežimo užmokestį) kilti.

26. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.Nors užsakyme – susitarime nėra detalizuota, nuo kokio momento skaičiuotinas 10 darbo dienų atsiskaitymo su vežėju terminas, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad ieškovo prievolė atsiskaityti su vežėju kyla tik šiam tinkamai įvykdžius iš vežimo sutarties kylančias prievoles– atgabenus krovinį į vežimo sutartyje nurodytąvietą ir perdavus gavėjui. Juolab, kad šalių sudarytame užsakyme – sutartyje nėra nustatyta, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo išankstinio apmokėjimo ar kitų krovinio vežimo išlaidų apmokėjimo.CK6.813 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduodamus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo mokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita. PagalCK6.69 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Sulaikymo teisė realizavimo tvarką nustatoCK ketvirtosios knygos normos (CK6.69 straipsnio 2 dalis).CK4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK4.229 straipsnio 2 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog nors vežėjas vežimo sutarties iki galo neįvykdė (nepristatė krovinio užsakyme – sutartyje nurodytu iškrovimo adresu ir neperdavė gavėjui), ieškovui 2020-04-01 pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADR 8850, joje nurodytas apmokėjimo terminas– iki 2020-05-01. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2020-04-03 (krovinio sulaikymo dieną) vežėjas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, o ieškovas neturėjo neįvykdytų atsakovui prievolių pagal 2020-03-25 vežimo sutartį – užsakymą, todėl atsakovo įgyvendintas krovinio sulaikymas yra neteisėtas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nebuvo įvykdęs iš vežimo sutarties kylančių prievolių – krovinys į paskirties punktą nenugabentas ir neperduotas ieškovo įgaliotiems asmenims.Dėl to ne atsakovas turėjo teisę sustabdyti krovinio gabenimą, o ieškovas turėjo teisę sustabdyti užmokesčio (ir, jei priklauso, nuostolių atlyginimo dėl prastovų) sumokėjimą atsakovui.

Dėl ieškovo nuostoliųatlyginimo priteisimo.

28.Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuotaCMRkonvencijos17straipsnyje.Šio straipsniopirmajamepunkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2013).Jeigu vežėjo atsakomybei taikomasCMRkonvencijos17straipsnio1punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių: turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-34/2013).

29. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatas kai vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad turi būti kompensuojamas ir visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys.Atsižvelgiant į CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas,ieškovas reikalavo iš atsakovo priteisti 1325,40 Eur prarasto krovinio vertės (krovinio vertę pagrindžia krovinio įsigijimo 2020-03-28 sąskaita bei CMR važtaraščio 13 laukelis), išlaidas, turėtas vykdant muitinės procedūras (UAB „Premuita“ 2020-04-03 sąskaita-faktūra Nr. 034350). Taigi iš atsakovo, praradusio krovinį,ieškovas reikalavo priteisti kompensaciją- 1358,40 Eur (1 325,40 + 33). Atsižvelgiat į teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, ieškovo nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl jam iš atsakovo priteistinas šių nuostolių atlyginimas(CMR konvencijos 20 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovas taip pat nurodė, jog papildomai patyrė 1 300 Eur nuostolių. Atsakovui sulaikius/praradus krovinį, ieškovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų verslo partneriams Vietname, todėl ieškovui buvo skirta 1000 Eur bauda už krovinio nepristatymą, taipogi, nukentėjo ieškovo reputacija. Taip pat teigė, jog patyrė 300Eur nuostolius, sumokėdamas vežėjams UAB „Baltic transitrail“ už krovinio vežimą 2020-04-03 iš Tauragės į Klaipėdą. Vežėjas UAB „Baltic transit rail“ faktiškai 2020-04-03 atvyko krovinio iškrovimo adresu Tauragėje, tačiau dėl atsakovo kaltės krovinys nebuvo perduotas vežti.

31. Pažymėtina, jog pagal krovinio vežimo užsakymą krovinio iškrovimo vieta– ne ieškovo buveinė, o UAB „Taurų kedras“ buveinė. Nuostolius ieškovas kildina ne iš sutarčių su UAB „Tauro kedras“, o iš santykių su UAB „Baltic transit rail“ ir Vietnamo įmone JSC Vietnam Furniturecrafters Trading Production. Spręstina, jog nėra sąsajų su į bendrovės UAB „Tauro kedras“ buveinę numatyta atgabenti mediena ir ieškovo prievolėmis dėl šios medienos kitiems (net užsienio) kontrahentams. Ieškovas nepateikė sutarčių (arba konteinerio užsakymo), kurios, jo tvirtinimu, nebuvo įvykdytos (ar kurių buvo atsisakyta), neperdavus atvežtos medienos. Reikalavimas sumokėti baudą- 1 000 Eur už sutarties neįvykdymą, neturint tos sutarties, laikytinas nepagrįstu. Užmokestis už tuščio konteinerio atvežimą taip pat nesisieja su atvežtu, bet neperduotu kroviniu, nes nėra aišku, kuriam tikslui tas konteineris buvo užsakytas, ar jo atsisakius, ieškovui būtinai turėjo būti pritaikytos patikslintame ieškinyje nurodytos sankcijos. Ieškovui nepateikus pakankamų šios nuostolių dallies (1 300 Eur) įrodymų, ši patikslinto ieškinio dalis negali būti patenkinta.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

32. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog už priverstinę transporto priemonės prastovą Rusijos Federacijoje nuo 2020-03-27 iki 2020-03-31 (5 dienos) patyrė 1128,50 Eur nuostolių.Atvykus kroviniui į Lietuvos Respubliką, 2020-04-02 atsakovo automobilis iki 2020-04-03 buvo muitinėje, t. y. papildomai turėjo laukti vieną dieną (2020-04-03), dėl ko atsakovas patyrė 165,70 Eur nuostolių. Nuo 2020-04-04 iki 2020-04-19 (ieškinio pateikimo diena) transporto priemonės priekaba jau stovi 77 dienas atsakovės dispozicijoje, dėl ko atsakovas patyrė 557,48 (7,24*77=557,48) Eur nuostolių. Atsakovas nurodė, jog iš viso yra patyręs 1 851,68 Eur nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atmeta kaip nepagrįstą priešieškinio reikalavimą dėl 7,24 Eur nuostolių už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2020-06-20, atlyginimo priteisimo iš ieškovo, kadangi šis reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas, nėra objektyvių duomenų, kokia krovinio saugojimo kaina bus ateityje, kaip ilgai krovinys bus saugomas(CPK 178 straipsnis). Dėl likusių atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (1 294,20 Eur) pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patenkina tokį atsakovo reikalaviimą, tačiau tiek motyvuojamoje, tiek ir rezoliucinje dalyje nurodė visą atsakovo reikalautą priteisti nuostolių atlyginimo sumą (1 851,68 Eur).

33. Pažymėtina, jog nuostolių atlyginimo atsakovas galėtų reikalauti tik tuo atveju, jei būtų tinkamai įvykdęs krovinio vežimo užsakymą arba įvykdyti šias prievoles jam būtų sutrukdę ieškovo veiksmai. Tuomet galima būtų svarstyti, kuriai šaliai turėtų atitekti papildomos tinkamo krovinio atgabenimo sąnaudos. Tačiau kadangi atsakovas dėl aplinkybių, priklausančių tik nuo atsakovo valios, iš viso neįvykdė iš krovinio vežimo sutarties kylančių prievolių, tai negali pretenduoti ir į papildomų šių prievolių vykdymo sąnaudų (nuostolių) atlyginimą. Atsakovo priešieškinyje pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo negali būti patenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas: patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies,priteisiant ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą– 1 358,40 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2020-08-10), kita patikslinto ieškinio dalis ir priešieškinis atmestini.

35. Byla išspręsta iš dalies apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ((1 358,40 : 2 658,40 = 0,51), atitinkamai atsakovui iš ieškovo priteistinos 0,49 dalys jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 59Eur žyminis mokestis,2 775Eurišlaidos teisineipagalbai apmokėti, iš viso 2 834 Eur. Atsakovas turėjo 2 000Eurišlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Apeliancinės instancijos teismo procese ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas – 865 Eur: 115 Eur žyminis mokestis + 750 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovas sumokėjo 750 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos–1 886,49 Eur (0,51 x (2 834+ 115 + 750 )), atsakovui- 1 347,50 (0,49 x (2 000+ 750) (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Pritaikius priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, galutinai ieškovui iš atsakovo pritiesiamos byinėjimosi išlaidos – 538,99 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-21 sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: patikslintą ieškinįpatenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „Pinus LT“, j. a. k. 304220388, iš atsakovo UAB „ADRO-TRANS“, j. a. k. 300640327, nuostolių atlyginimą– 1 358,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 40 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2020-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Pinus LT“, j. a. k. 304220388, iš atsakovo UAB „ADRO-TRANS“, j. a. k. 300640327, bylinėjimosi išlaidas- 538,99 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 99 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.