Civilinė byla Nr. 3K-3-326-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00271-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 1,3.2.9.10.10; 1.3.2.9.13; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 1.3.7.2.4; 1.3.7.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovėms Širvintų rajono savivaldybei ir viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Širvintų rajono savivaldybės taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų, terminuotos darbo sutarties, sudarytos su viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovu, nutraukimo pasekmes bei neturtinės žalos atlyginimą darbo byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė pripažinti jos atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą neteisėtu bei panaikinti Širvintų rajono savivaldybės merės 2016 m. vasario 9 d. potvarkį Nr. 7-13; nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu ir priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos.
3. Ieškovė nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – VšĮ Širvintų rajono PSPC) vyriausiąja gydytoja. Paskutinė darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2013 m. liepos 1 d. penkerių metų laikotarpiui. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2016 m. vasario 9 d., prieš tai tą pačią dieną ieškovei buvo įteikti du pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovei nesutikus, ji buvo atšaukta iš pareigų, o darbo sutartis nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
4. Ieškovės teigimu, jos atšaukimas iš pareigų bei darbo sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, atsakovė pažeidė DK nuostatas, ieškovės teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, pripažindamas neteisėtu ieškovės atšaukimą iš VšĮ Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos pareigų ir darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą; panaikindamas 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkį Nr. 7-13, nurodęs, kad laikoma, jog darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisdamas ieškovei iš VšĮ Širvintų rajono PSPC 37 743,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. vasario 10 d. iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, t. y. 2018 m. liepos 1 d., bei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita ieškinio dalis (dėl 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo) atmesta.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1997 m. lapkričio 13 d. dirbo Širvintų rajono PSPC vyriausiąja gydytoja. Paskutinė darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta po to, kai ji, laimėjusi viešą konkursą VšĮ Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo pareigoms eiti, 2013 m. birželio 27 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-161 „Dėl N. D. priėmimo į VšĮ Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo pareigas“ buvo priimta  penkeriems metams, nuo 2013 m. liepos 1 d. Su ieškove 2013 m. birželio 28 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis (iki 2018 m. liepos 1 d.), o 2016 m.  vasario 9 d. ieškovei įteikti du pasiūlymai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu: pirmuoju pasiūlymu buvo siūloma nutraukti darbo sutartį 2016 m. vasario 9 d. šalių susitarimu, išmokant atleidimo dieną dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; antruoju pasiūlymu ieškovei buvo siūloma nutraukti su ja darbo sutartį 2016 m. vasario 9 d. šalių susitarimu, išmokant jai atleidimo dieną šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
7. Ieškovei nesutikus su pateiktais pasiūlymais, 2016 m. vasario 9 d. Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu  Nr. 7-13 „Dėl N. D. atšaukimo iš pareigų“ ieškovė buvo atšaukta ir pareigų, tą pačią dieną darbo sutartis su ja buvo nutraukta, išmokant atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Širvintų rajono PSPC steigėja ir savininkė yra Širvintų rajono savivaldybės taryba (2012 m. gruodžio 29 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-246, 7 punktas).
8. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas šį ginčą vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ieškovės atšaukimo iš pareigų dieną (t. y. 2016 m. vasario 9 d.). Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas yra specialusis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, tačiau savivaldybės institucijų (savivaldybės tarybos ir mero) kompetenciją nustato ne minėti įstatymai, bet Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
9. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nuo 2015 m. padidinus mero įgaliojimus, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai lėmė, kad ieškovė buvo priimta į darbą savivaldybės tarybos, tačiau iš darbo atleista savivaldybės merės. Teismas sprendė, kad Širvintų rajono savivaldybės merė buvo tinkamas subjektas atleisti ieškovę iš pareigų.
10. Pasak teismo, pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą galimas tik gydymo tarybos, slaugos tarybos narių arba laikino administratoriaus atšaukimas (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, 57 straipsnis). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nesuteikia teisės atšaukti iš pareigų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos administracijos vadovą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).
11. 2007 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Sveikatos reikalų komiteto rašte nurodyta, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovai nuo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo priėmimo dienos galėjo būti priimami ir atleidžiami iš darbo tik laikantis DK nustatytų procedūrų ir pagrindų. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos darbo sutartis su viešosios įstaigos vadovu gali būti nutraukta tik vadovaujantis DK nustatyta tvarka ir pagrindais, nors nuo 2014 m. vasario 14 d. ir buvo įtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, numatanti viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutą.
12. Teismas, atsižvelgdamas į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendė, kad ieškovė negalėjo būti atšaukta iš pareigų nemotyvuotai, vadovaujantis, be kita ko, ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nauja redakcija. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teigė, kad patvirtintas faktas, jog buvo sąmoningai ieškoma ieškovės vadovavimo pažeidimų ir trūkumų bei teisinių įrankių atleisti ją iš užimamų pareigų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nepasitikėti ieškove kaip Širvintų rajono PSPC vadove ir atleisti ją iš pareigų, praradus pasitikėjimą ja. Ieškovės nepritarimas įstaigos reorganizacijai ar nuomonės bei pozicijos tam tikrais klausimais turėjimas nesuteikia pagrindo spręsti apie ieškovės neetišką elgesį su steigėja.
13. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos atitinka DK 129 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 4 dalies nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2009, 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016). Teismas patenkino ieškovės reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, laikydamas, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Į ieškovei priteistiną sumą įskaitytina jai sumokėta 2 mėnesių išeitinė kompensacija.
14. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. dirbo ir VšĮ Širvintų ligoninėje, kurios steigėjas taip pat yra Širvintų rajono savivaldybė. Dėl susiklosčiusių santykių su šių įstaigų steigėja ieškovės darbo santykiai pasibaigė ir VšĮ Širvintų ligoninėje. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 20 d. dirba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. jos darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) buvo 87,90 Eur, 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. – po 392,28 Eur.
15. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydį (už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos) darbo užmokesčiu, gaunamu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, nes ieškovė iki jos atšaukimo iš pareigų dirbo ne tik Širvintų rajono PSPC.
16. Teismas nustatė, kad ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 68,95 Eur, vidutinis darbo užmokestis – 1447,95 Eur (neatskaičius mokesčių) (DK 204 straipsnis). Atleidimo dieną ieškovei sumokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 2896,11 Eur. Teismas apskaičiavo ieškovei už 2016 m. vasario mėn. 14 darbo dienų ir 2016 m. 10 mėnesių – 15 444,80 Eur vidutinio darbo užmokesčio, už 2017 metus – 17 375,40 Eur, už 2018 m. 6 mėnesius – 8687,70 Eur, iš viso – 41 507,90 Eur vidutinio darbo užmokesčio. Iš priteistinos sumos išskaičiuotina ieškovei sumokėta 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija (2896,11 Eur), už nedarbingumą nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 4 d. sumokėta 867,97 Eur išmoka, todėl ieškovei priteista 37 743,82 Eur suma.
17. Teismo teigimu, ieškovės atleidimo iš pareigų būdas (Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje platinant pranešimus apie galimą jos neatsakingą požiūrį į savo darbą iki pareikalavimų ieškovei pasiaiškinti dėl galimų drausmės pažeidimų; viešai bei matant ir girdint įstaigos personalui nurodant ieškovei, kad ji susirinktų daiktus ir apleistų savo darbo kabinetą tuoj pat, grąžintų raktus, bei kad jai bus iškelta baudžiamoji byla) galėjo sukelti ieškovei didelius neigiamus išgyvenimus, nes dėl tokių Širvintų rajono savivaldybės merės pareiškimų visam įstaigos kolektyvui buvo sumenkinta ieškovės reputacija. Ieškovei buvo nustatytas nedarbingumas nuo 2016 m. vasario 9 d. iki kovo 4 d. Byloje nėra duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl ieškovės ir baudžiamąsias bylas dėl jos vadovavimo metu nustatytų pažeidimų. 2015 m. VšĮ Širvintų rajono PSPC veiklos ataskaitoje nenustatyta pažeidimų ieškovės vadovavimo metu, siūlomos tik rekomendacijos dėl įstaigos veiklos tobulinimo tam tikrais klausimais.
18. Teismas konstatavo, kad ieškovės neteisėto atšaukimo iš pareigų pripažinimo nepakanka jos pažeistai teisei ginti, dėl jos patirtų dvasinių išgyvenimų yra teisinis pagrindas priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, be to, ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio 20 d. įsidarbino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, todėl konstatuota, kad 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo pakanka siekiant kompensuoti ieškovės dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
19. Teismas nurodė, kad netenkina ieškovės prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atveju.
20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimą.
21. Kolegija nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymas nuo 2014 m. sausio 1 d. įtvirtino viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutą, pagal kasacinio teismo praktiką steigėjo teisė atšaukti vadovą yra absoliuti. Net ir įtvirtinus viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutą, darbo sutarties šalys gali savo santykius reglamentuoti kitaip, susitardamos dėl to darbo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016).
22. Pasak kolegijos, Viešųjų įstaigų įstatymas kaip specialusis įstatymas nenustato jokių išimčių dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo, todėl darbo sutartis su ieškove turėjo būti nutraukiama vadovaujantis ne tik specialiuoju įstatymu, bet ir bendrosiomis DK nuostatomis, taikomomis terminuotai darbo sutarčiai (DK 11 straipsnio 1 dalis). Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad su ieškove sudarytą terminuotą darbo sutartį įstaigos steigėjas, naudodamasis absoliučia teise, galėjo nutraukti tik paisydamas DK 129 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos ir pasekmių, t. y. išmokėjęs darbuotojai vidutinį darbo užmokestį už visą likusį terminuotos darbo sutarties laiką.
23. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 37 743,82 Eur dydžio kompensaciją už visą terminuotos darbo sutarties laiką, ir nėra pagrindo mažinti šios kompensacijos dydžio. Negalima išskaičiuoti iš šios sumos ieškovės darbo užmokestį, gautą kitoje darbovietėje, pagal DK 300 straipsnį, nes ieškovės darbas antraeilėse pareigose buvo įprastas jai dirbant VšĮ Širvintų rajono PSPC. Ieškovės įsidarbinimas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nepakeičia ieškovės prarastų pajamų, kurias ji tikėjosi gauti, eidama pareigas pagal terminuotą darbo sutartį VšĮ Širvintų rajono PSPC, todėl jos negali būti išskaičiuojamos iš priteistinos kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovės darbo pajamos, gaunamos dirbant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (392,28 Eur), iš esmės atitinka gautas pajamas jai dirbant VšĮ Širvintų ligoninėje (362,25 Eur), t. y. tas pajamas, kurias ji dirbdama kitoje darbovietėje įprastai gaudavo iki darbo sutarties nutraukimo.
24. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, bei su tuo, kad ji turi būti atlyginta 1200 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išskirtines darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, į tai, kad ieškovės darbo santykiai tęsiasi ilgą laiką (19 metų), kad darbo sutarties nutraukimas, be kitų aplinkybių, buvo motyvuojamas ir siejamas su galima nusikalstama ieškovės veikla, kuri nebuvo įrodinėjama ir įrodyta. Todėl vien ieškovės teisių pripažinimas ir turtinės žalos kompensavimas neužtikrina visiškos satisfakcijos. Pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 1200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai, padarę išvadą, kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai, netinkamai aiškino ir taikė DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 pateiktus išaiškinimus ieškovės atleidimas iš darbo turėjo būti vertinamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir DK kontekste. Atsižvelgiant į dvejopą VšĮ Širvintų rajono PSPC statusą (sveikatos priežiūros įstaiga ir viešoji įstaiga), darytina išvada, kad, atleidžiant šios įstaigos vadovą, turėjo būti vadovaujamasi tiek DK, tiek Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad VšĮ Širvintų rajono PSPC steigėja, naudodamasi suteikta absoliučia teise atšaukti šios įstaigos vadovę, galėjo nutraukti su ja darbo sutartį tik paisydama DK 129 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos (išmokėjusi darbuotojai vidutinį darbo užmokestį už visą likusį terminuotos darbo sutarties laiką), netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą; tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016). Viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė atšaukti jį iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016). Lygiai taip pat ši teisė negali būti ribojama DK 129 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais. Reikalavimas, kad viešoji įstaiga privalėtų siekiamam atšaukti iš pareigų viešosios įstaigos vadovui pasiūlyti kitą darbą ir galėtų jį atleisti iš darbo tik šiam nesutikus būti perkeltam, arba reikalavimas, kad viešoji įstaiga sumokėtų vadovui vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, stipriai suvaržytų viešosios įstaigos steigėjo (dalininko) teisę pasinaudoti viešosios įstaigos vadovo atšaukimo institutu ir paneigtų šios teisės esmę – absoliutumą. Viešosios įstaigos vadovui negali būti taikomos tokios DK ir kitų įstatymų nustatytos garantijos, kurios paneigtų atšaukimo teisės absoliutumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008 išaiškinimai pateikti tuo metu, kai Viešųjų įstaigų įstatyme dar nebuvo nustatyta tiesioginio viešosios įstaigos vadovo atšaukimo instituto. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pakeitimams, kuriais įtvirtinta aiški galimybė atšaukti viešųjų įstaigų vadovus iš pareigų, aktualumą prarado ir dalis anksčiau suformuotos teismų praktikos, kaip nebeatitinkančios įstatymų leidėjo valios.
2. Teismai netinkamai taikė DK 129 straipsnio 5 dalies ir 300 straipsnio 4 dalies nuostatas, spręsdami klausimą dėl taikytinų teisinių pasekmių, kai neteisėtu pripažįstamas terminuotos darbo sutarties nutraukimas. DK 300 straipsnio 4 dalyje nėra išskiriamos situacijos, kai neteisėtu pripažįstamas neterminuotos ir terminuotos darbo sutarties nutraukimas. Teismai, spręsdami, kad neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju turi būti taikoma ne DK 300 straipsnio 4 dalis, bet DK 129 straipsnio 5 dalis, ydingai aiškino ir taikė šias DK nuostatas. Tiek terminuotos, tiek neterminuotos darbo sutarties neteisėto nutraukimo atveju darbuotojų teisės turi būti ginamos tais pačiais būdais – kai darbuotojas negrąžinamas į darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atitinkama išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 1 dalį. Tokia pati pozicija netiesiogiai patvirtinama ir kasacinio teismo praktikoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, pripažinus neteisėtu terminuotos darbo sutarties nutraukimą ir darbuotojos negrąžinus į darbą, darbo sutartis su ja laikyta nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki šios dienos, o ne iki darbo sutartyje numatyto termino dienos priteisiant darbuotojai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
3. Teismai, nustatę, kad ieškovė ginčo nagrinėjimo metu įsidarbino kitoje darbovietėje, tačiau nesumažindami jai priteistinos vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės  pravaikštos laiką naujoje darbovietėje gaunamu darbo užmokesčiu, netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas. Minėtoje DK normoje nurodyta, kad tuo atveju, kai darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje, jam priteisiamas darbo užmokesčio, gauto buvusioje ir gaunamo esamoje darbovietėje, skirtumas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Naujojoje DK 300 straipsnio 4 dalies redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2013 m. sausio 1 d.) nenurodyta jokių išlygų dėl to, kokiais atvejais darbuotojui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką mažinamas naujojoje darbovietėje darbuotojo gaunamu darbo užmokesčiu, o kokiais – ne. Apeliacinės instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovei priteistinos kompensacijos dydį jos gaunamu darbo užmokesčiu (392,28 Eur) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Jeigu ieškovė nebūtų buvusi atleista iš darbo VšĮ Širvintų rajono PSPC, ji taip pat galėjo bet kada savo noru nutraukti darbo santykius su VšĮ Širvintų ligonine, todėl vien ta aplinkybė, kad iki atleidimo iš darbo ieškovė dirbo dvejose darbovietėse, negali eliminuoti DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytos taisyklės dėl darbuotojui priteistino darbo užmokesčio mažinimo naujojoje darbovietėje gaunamu darbo užmokesčiu taikymo.
4. Teismai netinkamai apskaičiavo ieškovei išmokėtino vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnį, įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą, didelę dalį sveikatos priežiūros įstaigos vadovo darbo užmokesčio sudaro kintamoji dalis, kuri nustatoma vieneriems metams, priklausomai nuo įstaigos veiklos rezultatų. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo apskaičiuotas pagal anksčiau jai nustatytą 40 proc. kintamąją dalį, tačiau po jos atleidimo iš darbo, įvertinus VšĮ Širvintų rajono PSPC rezultatus už 2015 m. (kai įstaigai vadovavo ieškovė), naujajai vadovei buvo nustatyta tik 30 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei likus pareigose, jai taip pat būtų nustatyta nebe 40 proc., bet 30 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis.
5. Teismai, nevertindami ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką pagrįstumo atitikties proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir kitiems teisės principams, netinkamai aiškino ir taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas panašioje byloje Cazacu prieš Moldovą dėl išeitinės kompensacijos darbuotojui nesumokėjimo pabrėžė, kad nacionalinės darbo teisės imperatyvaus pobūdžio normų taikymas nebūtinai turi būti kategoriškas, jei esama kitų svarbių teisinių pagrindų ar aplinkybių, pateisinančių šį poreikį, t. y. jei dėl nacionalinės teisės taikymo ir aiškinimo būtų išvengta kuriai nors iš šalių tenkančios pernelyg didelės naštos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016  nurodyta, kad DK 300 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį ir siekiamus tikslus, dėl kurių ji nustatyta, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jei ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Konkreti darbuotojui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali būti mažinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Kasacinis teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016 nurodė, kad teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. ar kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo, nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį, galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio kaip juridinio asmens specifinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį bei aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC yra viešoji įstaiga, todėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei priteista suma (37 743,82 Eur) yra labai didelė ir gali turėti didelių neigiamų pasekmių. Ieškovė buvo priimta dirbti vadovaujamose pareigose, todėl jai pagrįstai buvo keliami didžiausi pasitikėjimo ir lojalumo standartai. Iki ieškovės atleidimo iš darbo buvo nustatyti jos darbo trūkumai, lėmę įstaigos auditą, kurio metu buvo nustatyti ieškovės kaip vadovės darbo trūkumai, todėl ieškovės atleidimas iš darbo nebuvo visiškai be pagrindo ir motyvų. Ieškovė buvo atleista iš darbo atsakovei VšĮ Širvintų rajono PSPC pagrįstai manant, jog ji kaip vadovė gali būti atšaukiama iš pareigų vadovaujantis viešosios įstaigos steigėjai laiduojama absoliučia Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta teise. Ieškovė po atleidimo iš darbo dienos, nesiekdama susirasti darbo visu etatu, elgėsi pasyviai, tai taip pat sudaro pagrindą mažinti jai priteistą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą.
6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 250 straipsnį. Teismai, priteisdami ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad DK 250 straipsnyje reglamentuojama neturtinė žala atlyginama neteisėtai atleistam darbuotojui tik ypatingais atvejais. Teismai ieškovei priteisė beveik maksimalų tokiais atvejais priteisiamą neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015, 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011, 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Teismai, nusprendę, kad kiti tenkinami ieškovės reikalavimai nėra pakankami jos patirtai skriaudai kompensuoti, neturėjo pagrindo priteisti ieškovei beveik maksimalų tokio pobūdžio bylose priteisiamą neturtinės  žalos atlyginimą.
26. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovės teiginys, kad teismų cituojama kasacinio teismo praktika šioje byloje neaktuali, nepagrįstas. Kasacinis teismas pirmosios instancijos teismo minėtose nutartyse pasisakė ne tik dėl vadovo atleidimo iš pareigų, bet apskritai dėl sveikatos priežiūros įstaigų (kurios yra viešosios įstaigos) statuso, veiklos reglamentavimo, teisės aktų taikymo. Teismai, vadovaudamiesi Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad šis įstatymas yra bendrasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atžvilgiu. Kadangi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklą ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialusis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, turi būti vadovaujamasi būtent šio įstatymo, bet ne Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pripažino, kad viešosios įstaigos ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos nėra tapatūs subjektai ir jų veikla reglamentuojama skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
2. Įstatymų leidėjas terminuotos darbo sutarties atveju nustatė griežtesnes jos nutraukimo sąlygas nei neterminuotos darbo sutarties. DK nenumatyta išlygų terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą pasekmėms. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas yra darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, vadovaujantis DK nuostatomis. Todėl vadovui, kaip bet kuriam darbuotojui, taip pat taikomos DK normos ir garantijos. Steigėjo iniciatyva be vadovo kaltės nutraukiant terminuotą darbo sutartį, darbuotojo teisėto lūkesčio pažeidimas turi būti atitinkamai įvertintas. Paneigus šią garantiją, įstaigos steigėjas atsiduria pranašesnėje padėtyje. Naudodamasis savo absoliučios teisės įgyvendinimu, steigėjas turi prisiimti iš šios teisės kylančią riziką: vadovo, dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį, atšaukimo atveju sumokėti vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo terminą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad neteisėtu terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju turi būti įvertinamas darbuotojo teisėtas lūkestis eiti pareigas ir gauti darbo užmokestį iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Todėl, priimant sprendimą dėl darbuotojų teisių gynimo, DK 300 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su DK 129 straipsnio 5 dalimi.
3. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – ir Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas). Šio aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
4. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien aplinkybė, jog ieškovas neteisėto atleidimo iš darbo metu turėjo papildomų pajamų, iš dalies kompensuojančių jo pragyvenimo išlaidas, negali būti pakankamas pagrindas mažinti įstatymo nustatytos iš darbo atleidžiamam darbuotojui mokėtinos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015). Jei atleidus darbuotoją jis ir toliau dirba kitoje darbovietėje, negalima teigti, jog taip jam jau yra kompensuojamos dėl neteisėto atleidimo prarastos lėšos.
5. Atsakovės prašymas mažinti iš jos priteistą ieškovei vidutinį darbo užmokestį nepagrįstas. Byloje nenustatyta (ir atsakovė neįrodinėjo) VšĮ Širvintų rajono PSPC sunki finansinė padėtis, jai gresiantis nemokumas, sunkumai užtikrinant kitų darbuotojų garantijas. Byloje nenustatyta, kad ieškovei priteistos sumos išieškojimas taptų neproporcinga našta iš ribotų biudžeto lėšų atsakovei VšĮ Širvintų rajono PSPC kaip viešąsias paslaugas teikiančiai įstaigai. Be to, teismai įvertino ieškovės elgesį iki terminuotos darbo sutarties nutraukimo bei nustatė, kad VšĮ Širvintų rajono PSPC 2015 m. veiklos audito ataskaitoje, parengtoje po ieškovės atleidimo, nenustatyta pažeidimų, nurodytos tik rekomendacijos sprendžiant tam tikrus klausimus. Byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės nebendradarbiavimo ar kitų pažeidimų. Todėl ieškovės elgesys negali būti pagrindu mažinti jai priteistą vidutinį darbo užmokestį.
6. Byloje nustatyti faktai patvirtina atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC netinkamus veiksmus, dėl jų ieškovės patirtą spaudimą bei stresą. Byloje įrodyta, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų

27. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016, 31 punktas).
29. Vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, 20 punktas).
30. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra bendrasis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2007). Sprendžiant, kokiomis įstatymo nuostatomis turi būti vadovaujamasi atleidžiant iš pareigų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos vadovą, atsižvelgtina į tokios įstaigos teisinio statuso ypatumus, kurie reikšmingi aiškinant teisės normas. Nepaneigiant viešosios įstaigos vadovo atšaukimo teisės, kurią turi įstaigos steigėja, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklą ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarką reglamentuoja specialusis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, todėl turi būti vadovaujamasi būtent jo, o ne Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, sprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo teisės įgyvendinimo. Įvertinus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2008).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą. Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
33. Byloje nustatyta, kad ieškiniu skundžiamu Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkiu ieškovė buvo atšaukta iš sveikatos priežiūros įstaigos vadovės pareigų, nenurodžius atšaukimo priežasties, išmokant atleidimo dieną priklausantį darbo užmokestį, 2 mėnesių išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Potvarkyje kaip teisinis ieškovės atšaukimo ir darbo sutarties nutraukimo pagrindas nurodyti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktas, VšĮ Širvintų rajono PSPC įstatų 33 punktas, Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalis, DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negalėjo būti nemotyvuotai atšaukta iš vadovės (vyriausiosios gydytojos) pareigų, remiantis, be kita ko, ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, nurodydamas, kad su ieškove terminuota darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik laikantis DK 129 straipsnio 5 dalies nuostatų.
35. Atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC kasaciniame skunde nesutinka su teismų išvadomis, nurodydama, kad jie nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose, kuriose konstatuota absoliuti subjekto, paskyrusio viešosios įstaigos vadovą, teisė atšaukti šį vadovą (žr. nutarties 28-29 punktus). Atsakovės nuomone, teisė atšaukti ieškovę iš užimamų pareigų pagal Viešųjų įstaigų įstatymą negali būti ribojama jokiomis papildomomis sąlygomis, tarp jų – galimu DK 129 straipsnio 5 dalies taikymu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC yra specifinė viešoji įstaiga, priskirtina prie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl ieškovės atšaukimo iš vadovės pareigų teisėtumo, turėjo būti vadovaujamasi ir specialiuoju teisės aktu – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu.
37. Kasacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties Nr. 3K-3-424/2008 išaiškinimai pateikti tuo metu, kai Viešųjų įstaigų įstatyme nebuvo numatyta tiesioginė viešosios įstaigos vadovo atšaukimo teisė, nepaneigia to, kad atleidžiant sveikatos priežiūros įstaigos vadovą turi būti vadovaujamasi ir specialiuoju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme šių įstaigų vadovų atleidimo iš einamų pareigų tvarka ir pagrindai yra sureguliuoti. Ši tvarka ir pagrindai, pakeitus Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas dėl viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo, nebuvo modifikuoti. VšĮ Širvintų rajono PSPC statusas (sveikatos priežiūros įstaiga, susijusi su gyvybiškai svarbios visuomenei teisės į sveikatos apsaugą užtikrinimu bei įgyvendinimu) sudaro pagrindą spręsti jos vadovės atleidimo (atšaukimo) klausimą, atsižvelgiant pirmiausia į viešąjį interesą, bet ne į absoliučią viešosios įstaigos steigėjo ar kito subjekto teisę, įtvirtintą bendrajame įstatyme, atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš einamų pareigų.
38. Kaip minėta, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme numatyta galimybė nutraukti darbo santykius su sveikatos priežiūros įstaigos vadovu tik pagal DK (žr. nutarties 30 punktą). DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
39. DK apskritai nenumato nemotyvuoto darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta pagal DK 128 straipsnį dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (pvz., dėl prastovos), pagal DK 129 straipsnį – kai nėra darbuotojo kaltės dėl svarbių priežasčių (pvz., dėl ekonominių, technologinių priežasčių), pagal DK 136 straipsnio 3 dalį – dėl darbuotojo kaltės (pvz., darbuotojui padarius šiurkštų darbo  pareigų pažeidimą) ir kt. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Pagal DK 130 straipsnio 2 dalį, įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, be kita ko, turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.
40. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimo priežasčių formulavimas yra darbdavio pareiga. Kita vertus, pareiga nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių darbdavys nutraukia su darbuotoju darbo sutartį, yra reikšminga kaip darbuotojo teisių apsaugos garantija, nes darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys nutraukia darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012).
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą, nustatė, kad nebuvo atskleistos sveikatos priežiūros įstaigos vadovės atleidimo (atšaukimo) iš pareigų priežastys. Teismas, ištyręs bylos faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės atliekamų pareigų vykdymu, pažymėjo, kad 2015 m. VšĮ Širvintų rajono PSPC veiklos ataskaitoje nenustatyta jos vadovavimo metu atliktų pažeidimų. Teismas taip pat nenustatė merės, priėmusios byloje skundžiamą potvarkį, pasitikėjimo ieškove praradimo pagrindų.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą (nutarties 30, 38-39 punktai) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką (nutarties 31-32, 40 punktai), konstatuoja, kad kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu).
43. Pateiktas išaiškinimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje nurodyta, kad visų pirma, teisė žinoti, kokiu pagrindu asmuo yra atleidžiamas, yra svarbi įgyvendinant jo teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju, kuomet buvęs darbdavys nėra įpareigotas pateikti jokių argumentų dėl pareiškėjo atleidimo, yra neįmanoma, kad šis pateiks pagrįstą ieškinį teisme.  EŽTT teigimu tokia teisinė situacija atima iš pareiškėjo teisę kreiptis į teismą visomis prasmėmis (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje K.M.C. prieš Vengriją, peticijos Nr. 19554/11, par. 34).
44. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovei nebuvo atskleistos jos atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys, o tai lemia išvadą, kad nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atšaukti ieškovę iš VšĮ Širvintų rajono PSPC vadovės pareigų. Todėl teismai pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Širvintų rajono savivaldybės merės potvarkis yra neteisėtas, su ieškove sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukta neteisėtai.  Dėl to atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad teismai neteisingai sprendė, jog ieškovė buvo atšaukta (atleista) iš einamų pareigų neteisėtai. 

Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo pasekmių, neteisėtai įgyvendinus teisę atšaukti viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovą

45. DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis).
46. Kaip minėta, pagal DK 129 straipsnio 5 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymą yra atsakingas pats darbdavys. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, t. y. DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012).
48. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nurodyta, kad ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų DK 2, 35, 36 straipsniuose; priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50-51 punktai).
49. Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad darbuotojas neteisėto atleidimo iš darbo metu turėjo kitų papildomų pajamų, iš dalies kompensuojančių jo pragyvenimo išlaidas, kurias jis gavo dar iki įsidarbindamas pas darbdavį ir per visą pas jį darbo laiką, nepripažįstama pakankamu pagrindu mažinti įstatymo nustatytas iš darbo atleidžiamam darbuotojui mokėtinas išmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 54 punktas).
50. Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad ieškovei pagal DK 129 straipsnio 5 dalį turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (2018 m. liepos 1 d.), neišskaičiuojant iš šios sumos darbo užmokesčio, ieškovės gauto kitoje darbovietėje (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje), nes ieškovė ir iki jos atšaukimo iš VšĮ Širvintų rajono PSPC dirbo ne tik šioje įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinos 37 743,82 Eur dydžio kompensacijos.
51. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismai nepagrįstai priteisė ieškovei visą vidutinį darbo užmokestį iki terminuotos darbo sutarties pabaigos 2018 m. liepos 1 d. bei neišskaitė iš šios sumos atlyginimo, ieškovės gauto kitoje darbovietėje, kurioje pastaroji įsidarbino po jos atšaukimo iš VšĮ Širvintų rajono PSPC. Be to, kompensacija ieškovei buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnį įstaigos vadovo darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalys, ieškovei iki atleidimo buvo mokama 40 proc. kintamoji darbo užmokesčio dalis, bet 2016 m. ši dalis buvo mažesnė, t. y. 30 proc.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 204 straipsnio 1 dalį vidutinis darbo užmokestis, garantuojamas įstatymų, kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais, yra apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, bet ne pagal atsakovės nurodytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą. Sprendžiant dėl darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio nustatymo ir atitinkamai dėl atleidžiamam / atšaukiamam darbuotojui išmokamų išmokų dydžio, svarbu nustatyti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį jo neteisėto atleidimo / atšaukimo dieną. Būtent tą dieną nustatytas vidutinio darbo užmokesčio dydis yra pagrindas nustatant priteistinos atleidžiamam / atšaukiamam darbuotojui mokėtinos išmokos dydį.
53. Bylos duomenimis atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC pateikė pirmosios instancijos teismui pažymą dėl ieškovės vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo, kurioje nurodė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis nustatytas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC neteigė ir neįrodinėjo, kad pagal šį aprašą ieškovės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas neteisingai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir klaidingai apskaičiavo ieškovei mokėtino vidutinio darbo užmokesčio dydį.
54. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad neteisėtai (be priežasties) nutraukus terminuotą darbo sutartį darbuotojui mokėtinos kompensacijos dėl neteisėto atleidimo dydis nustatytinas pagal DK 129 straipsnio 5 dalį (apskaičiuojant sumą už priverstinę pravaikštą iki darbo sutartyje nurodyto terminuotos darbo sutarties galiojimo pabaigos). Tačiau tokiu būdu apskaičiavus kompensaciją, byloje taip pat turi būti sprendžiama dėl šios sumos dydžio proporcingumo ir adekvatumo, jos atitikties teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Tokią išvadą suponuoja tai, kad, esant neteisėtam terminuotos darbo sutarties nutraukimui, spręstinas klausimas dėl šiuo pažeidimu padarytos darbuotojui žalos kompensavimo.
55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: teismams sprendžiant klausimą dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos už neteisėtą terminuotos darbo sutarties nutraukimą dydžio, būtina įvertinti apskaičiuotos kompensacijos dydžio atitiktį adekvatumo, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, vadovaujantis kriterijais, nurodytais kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nustatant, ar priteistinos kompensacijos dydis užtikrina darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą.
56. Šioje byloje teismai nenagrinėjo klausimo dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio adekvatumo bei atitikties proporcingumo ir protingumo principams, nesvarstė, ar priteisiant ieškovei pagal DK 129 straipsnio 5 dalį apskaičiuotą kompensaciją nebus pažeista darbuotojos ir darbdavės interesų pusiausvyra. Teismai nurodė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinos kompensacijos jos atlyginimu, gautu kitoje darbovietėje, kurioje ieškovė įsidarbino po atšaukimo iš VšĮ Širvintų rajono PSPC, nes ieškovės darbas antraeilėse pareigose buvo įprastas ir iki atšaukimo.
57. Kaip minėta, darbuotojo, kuris negali būti grąžintas į darbą, naudai gali būti priteistas darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (DK 300 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje numatyta galimybė nemažinti darbuotojui priteistinos kompensacijos atlyginimu, gautu kitoje darbovietėje, tik tuo atveju, jeigu darbuotojas kitoje darbovietėje gaudavo darbo užmokestį dar iki įsidarbinimo pas darbdavį, neteisėtai atleidusį darbuotoją, ir per visą darbo pas jį laiką (žr. nutarties 49 punktą).
58. Teismų nustatytomis aplinkybėmis, ieškovė ginčo darbo santykių metu dirbo ir VšĮ Širvintų ligoninėje (kurios steigėja buvo atsakovė Širvintų rajono savivaldybė), su kuria ieškovės darbo santykiai nutrūko 2016 m. balandžio 8 d., o nuo 2016 m. balandžio 20 d. pradėjo dirbti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenurodė ieškovės darbo santykių VšĮ Širvintų ligoninėje pabaigos pagrindo, tačiau pagal duomenis, nurodytus šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, darytina išvada, kad  ieškovė nutraukė darbo santykius su VšĮ Širvintų ligonine savo iniciatyva. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė pradėjo dirbti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje jau po atšaukimo iš VšĮ Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos pareigų po to, kai savo iniciatyva nutraukė darbo santykius ir su VšĮ Širvintų ligonine. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad ieškovės pajamos, gautos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, vertintinos kaip darbo užmokestis, gautas kitoje darbovietėje po neteisėto atleidimo iš VšĮ Širvintų rajono PSPC. Šis užmokestis, vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, turi būti išskaičiuotas iš kompensacijos, priteistinos ieškovės naudai, kadangi tai nebuvo papildomos ieškovės pajamos, iš dalies kompensavusios jos pragyvenimo išlaidas iki įsidarbinant VšĮ Širvintų rajono PSPC ir per visą darbo šioje įstaigoje laikotarpį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, sprendę priešingai, pažeidė faktinių aplinkybių vertinimo taisykles, bei neteisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl kompensacijos apskaičiavimo, byloje nustačius, kad darbuotoja po atleidimo iš vienos darbovietės pradėjo dirbti kitoje darbovietėje.
59. Kaip minėta, teismai šioje byloje turėjo spręsti klausimą dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, vertindami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytus kriterijus: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principus, darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis, ir kt. (žr. nutarties 48 punktą).
60. Teismų nustatytomis aplinkybėmis atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC yra viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, tenkinanti visuomenės poreikius sveikatos apsaugos srityje. Tai yra juridinis asmuo, išlaikomas iš viešųjų (tarp jų – valstybės, savivaldybės) lėšų, užtikrinantis ir kitų darbuotojų, dirbančių šioje specifinėje viešųjų lėšų finansuojamoje įstaigoje, garantijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, į tai, kad ieškovei priteistina suma turėjo būti sumažinta jos atlyginimu, gautu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, siekdama užtikrinti darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą, konstatuoja, kad ieškovės patirtą žalą tinkamai kompensuotų 20 000 Eur dydžio kompensacija. Būtent ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati bei proporcinga (atitinkanti pažeidimo mastą) sankcija atsakovei VšĮ Širvintų rajono PSPC.
61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovei 37 743,83 Eur kompensacijos, netinkamai aiškino ir taikė DK 129 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl kompensacijos dydžio nustatymo, esant neteisėtam atleidimui iš darbo. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistą kompensaciją iki 20 000 Eur (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo neteisėto terminuotos darbo sutarties nutraukimo atveju

62. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis).
63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).
64. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas).
65. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad ieškovė iki neteisėto jos atšaukimo iš pareigų ilgą laiką, t. y. 19 metų, dirbo atsakovės įstaigoje, Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje buvo platinami pranešimai apie galimą ieškovės neatsakingą požiūrį į darbą, akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimo pobūdis galėjo sukelti didelius ieškovės neigiamus išgyvenimus, buvo sumenkinta ieškovės reputacija. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovei pradėtus ikiteisminius tyrimus ir iškeltas baudžiamąsias bylas, 2015 m. VšĮ Širvintų rajono PSPC veiklos ataskaitoje nenustatyta ieškovės vadovavimo metu atliktų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, esant šioms aplinkybėms, nepakanka ieškovės neteisėto atšaukimo iš pareigų pripažinimo, jai turi būti priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
66. Atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC kasaciniame skunde nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ieškovei be pagrindo, nes jos atšaukimas nebuvo ypatingas atvejis. Be to, ieškovei nepagrįstai buvo priteista maksimali panašiose bylose atlygintinos neturtinės žalos suma.
67. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas dėl neturtinės žalos priteisimo darbo bylose (nutarties 62 punktas), jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką (nutarties 63-64 punktai), pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovės atšaukimo iš einamų pareigų aplinkybes (nutarties 65 punktas), konstatuoja, kad teismai šioje byloje pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nepakanka ieškovės neteisėto atšaukimo iš pareigų pripažinimo, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo ieškovės naudai priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra artima maksimaliam tokio atlyginimo dydžiui, priteistinam darbo bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines neteisėto ieškovės atšaukimo iš pareigų aplinkybes ir ieškovei sukeltus padarinius, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju priteisdamas ieškovei 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šio atlyginimo dydį, laikydamasis įstatymų reikalavimų bei nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio darbo bylose, t. y. jis neviršija maksimalių šiose bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų. Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

68. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstytinos šalių turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
69. Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei turėjo 1348,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 100 Eur išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo ir 300 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimo. Atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC sumokėjo 831,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
70. Ieškovės ieškinio reikalavimai turėjo būti apmokėti 1239 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (1198 Eur už turtinius reikalavimus ir 41 Eur už neturtinį reikalavimą). Ieškovės neturtinis reikalavimas patenkintas pagrįstai, todėl iš atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už neturtinį ieškinio reikalavimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovei turėjo būti priteista 20 000 Eur kompensacija už neteisėtą atšaukimą iš pareigų ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad turtiniai ieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti 46,59 proc. (21 200 Eur ieškovei priteistina suma × 100 proc./45 507,90 Eur ieškinio suma). Todėl iš VšĮ Širvintų rajono PSPC valstybei proporcingai patenkintų turtinių ieškinio reikalavimų daliai priteistina 558 Eur žyminio mokesčio (46,59 proc.×1198 Eur žyminio mokesčio/100 proc.). Iš atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC į valstybės biudžetą priteistina 599 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pirmosios instancijos teisme.
71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės neturtinis reikalavimas dėl Širvintų rajono savivaldybės merės 2016 m. vasario 9 d. potvarkio Nr. 7-13 panaikinimo pripažinimo neteisėtu buvo patenkintas, turtiniai ieškinio reikalavimai patenkinti 46,59 proc., konstatuoja, kad tenkintini ieškovės reikalavimai sudaro apie 75 proc. nuo visų ieškinio reikalavimų. Todėl iš atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 1011,30 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijose teisme išlaidų atlyginimo (1348,40 Eur×75 proc./100 proc.).
72. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės skundas buvo atmestas, todėl jos naudai nebuvo priteistas apeliacinio skundo parengimo išlaidų (100 Eur) atlyginimas. Atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC apeliaciniu skundu ginčijama suma buvo 38 943,82 Eur. Byloje konstatuota, kad šis apeliacinis skundas iš dalies buvo pagrįstas, ieškovės naudai turėjo būti priteista ne 38 943,82 Eur, bet 21 200 Eur dydžio suma. Taigi VšĮ Širvintų rajono PSPC apeliacinio skundo reikalavimai dėl ieškovei priteistinos sumos turėjo būti patenkinti 45,56 proc. ((38 943,82 Eur-21 200 Eur)×100 proc./38 943,82 Eur), tačiau pagrįstai atmestas apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinio ieškinio reikalavimo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad patenkinta atsakovės apeliacinio skundo dalis sudaro apie 25 proc. nuo visų apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl ieškovei proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 225 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimu (300 Eur×75 proc./100 proc.). Iš ieškovės atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC naudai proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 364,94 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą (801 Eur žyminis mokestis, susijęs su turtiniais reikalavimais×45,56 proc./100 proc.). Atlikus ieškovės ir atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų atlyginimų įskaitymą, konstatuotina, kad iš atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC ieškovei priteistina 871,36 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (1011,30 Eur+225 Eur – 364,94 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame procese

73. Pripažinus, kad atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC kasacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, byloje paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasaciniame procese (CPK 93 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis).
74. Atsakovė VšĮ Širvintų rajono PSPC sumokėjo už kasacinį skundą 831,75 Eur žyminio mokesčio, bei turėjo 3691,11 Eur išlaidų, susijusių su advokatės pagalba rengiant kasacinį skundą. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, bei pateikė kasaciniam teismui įrodymus apie tai, kad kasacinio proceso metu sumokėjo advokatei 1200 Eur pagal sutartį. 
75. Atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC kasacinis skundas tenkintinas 25 proc. (žr. nutarties 72 punktą). Todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 364,94 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą (žr. nutarties 72 punktą). Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.12 punktais, maksimali suma, priteistina už advokato pagalbą, rengiant kasacinį skundą, yra 2468,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 7, 8.14 punktus, už ieškovės atsiliepimą į kasacinį skundą gali būti priteista maksimali 1389,92 Eur suma. Dėl to atsakovei iš ieškovės proporcingai patenkintų kasacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 617,10 Eur už kasacinio skundo parengimą (2468,40 Eur×25 proc./100 proc.). Iš atsakovės VšĮ Širvintų rajono PSPC ieškovei proporcingai atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 900 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo atlyginimo (1200 Eur×75 proc./100 proc.). Atlikus šalims kasaciniame procese priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimų įskaitymą, konstatuojama, kad iš ieškovės atsakovei VšĮ Širvintų rajono PSPC turi būti priteista 82,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame procese, atlyginimo (364,94 Eur+617,10 Eur – 900 Eur).
76. Kasacinis teismas turėjo 6,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, iš atsakovės proporcingai atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 5,15 Eur šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, iš ieškovės proporcingai patenkintų kasacinio skundo reikalavimų daliai – 1,72 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1,72 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šių valstybės išlaidų atlyginimas iš ieškovės nepriteisiamas.

Dėl ieškovės pateiktos informacijos

77. Kasaciniame teisme 2017 m. liepos 11 d. gauti ieškovės pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
78. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės pateiktų dokumentų turinio, kadangi jie neturi įtakos teisės aktų, galiojusių ginčo darbo santykių nutraukimo metu, aiškinimui ir taikymui. Šiuose dokumentuose kalbama apie potencialias, bet ne realias teisės normas, kuriomis teismai turėjo vadovautis, priimdami procesinius sprendimus dėl ginčo esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimu N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą vidutinį darbo užmokestį nuo 37 743,83 Eur (trisdešimties septynių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų Eur 83 ct) iki 20 000 (dvidešimties tūkstančių) Eur.

Priteisti iš viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 178298773) N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 871,36 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 178298773) 599 (penkis šimtus devyniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio už N. D. ieškinį.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminiam sveikatos priežiūros centrui (j. a. k. 178298773) 82,04 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (j. a. k. 178298773) 5,15 Eur (penkis Eur 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo kasaciniame procese išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Virgilijus Grabinskas

              Egidijus Laužikas