Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-113/2012
Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00338-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6.;
(S)
2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,
sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei,
nukentėjusiajai D. S.,
nuteistajam R. K.,
jo gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. K. nukentėjusiajai D. S. 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 17 d., apie 04 val. 00 min., Tauragės r. Dunokų k. teritorijoje, kelio Vališkiai–Kuisiai 1-ame kilometre, kelio vingyje į dešinę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilės), vairuodamas G. K. priklausantį automobilį „Subaru Legacy“ , valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ važiuodamas Vališkių kaimo kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 5 p., 9 p., 133 p. reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, artėdamas prie kelio ženklo „Posūkio kryptis į dešinę“, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužalojo keleivį R. S., kuris 2012 m. gegužės 17 d. 05 val. 00 min. mirė nuo eismo įvykio metu patirto sužalojimo – nuo uždusimo, uždarius jo kvėpavimo takus krauju iš pjautinės žaizdos kakle perpjaunant trachėją. Tokie R. K. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis nurodytomis pasekmėmis.
Nukentėjusioji D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendį, paskiriant R. K. griežtesnę, su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti D. S. iš R. K. jai padarytą neturtinę 150 000 Lt ir turtinę 1100 Lt žalą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuobaudą visiškai neatsižvelgė į specialisto išvadą Nr. 61/11(11). Minėta specialisto išvada kategoriškai paneigia tiek R. K., tiek ir A. D. parodymus apie tai, jog R. S. iš automobilio išlipo savarankiškai, o nebuvo kitų asmenų ištrauktas iš automobilio. Visa tai rodo, kad tiek R. K., tiek A. D., siekdami išvengti atsakomybės teismui, pateikė realybės neatitinkančius parodymus.
Skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. D. liudijo, jog R. S. prieštaravo vykimui į Tauragės miestą, pasakydamas žodžius „Gal nevažiuokim“, todėl mažai tikėtina, kad R. S. galėjo daryti įtaką R. K. žodžiu liepdamas staiga pasukti į kairę ir važiuoti vieškeliu. Byloje nėra duomenų, kad be galbūt ištartų žodžių, dar buvo atliktas atitinkamas fizinis veiksmas, galėjęs padaryti įtaką eismo įvykio kilimui.
Mano, jog teismas skirdamas R. K. bausmę ne iki galo atsižvelgė į pastarojo kriminalinę praeitį. 2008 m. kovo 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams. Bausmę jis yra atlikęs, bet teistumas neišnykęs ir nepanaikintas už tyčinį nusikaltimą. Be to, jis administracine tvarka buvo baustas ne vieną kartą ir turi vieną neišnykusią nuobaudą, už tyčinį administracinį nusižengimą – svetimo turto sunaikinimą. Remiantis šiais faktais darytina išvada, kad R. K. nedaro išvadų dėl anksčiau turėtų bausmių, todėl tikėtina, kad pastarajam pritaikius BK 75 straipsnį, nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kadangi teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių. Lengvinančios aplinkybės, jog R. K. nuoširdžiai galėjosi, pripažino savo kaltę, su mamos pagalba dengė laidotuvių išlaidas, negali būti motyvu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, kasacinės instancijos teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010,2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K- 8/2010,2K-188/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Dėl šių aplinkybių R. K. BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.
Nurodo, kad R. K. teisė vairuoti atimta tik 2 metams. Pažymi, jog už eismo įvykį, kai nėra sužalotų asmenų bei nėra žuvusių, atsakomybės taikomos neperžengiant administracinės teisenos ribų, nuobaudos sankcija prasideda nuo 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o šiuo atveju žuvo žmogus, tačiau nuobauda skirta mažesnė, nei numato administracinė teisena.
Apeliantė nurodo, kad paminklo ir kapo sutvarkymas kainavo 5500 Lt, tačiau teismas priteisė tik 4400 Lt. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į jos ligos paūmėjimą, į tai, kad dėl minėto sūnaus praradimo ji išsiskyrė su savo sutuoktiniu, į tai, kad R. K. jai sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, daug neigiamų emocijų ir emocinę depresiją. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį visiškai nevertino aplinkybės, kad įvykio metu žuvo jos sūnus, kuris buvo pakankamai jaunas, jam buvo visas gyvenimas priešakyje, dėl to ji patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus prisimindama tai, yra dvasiškai palūžusi, tapo perdėtai jautri ir dirgli. Mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo bei visiškai netinkamai aiškino ir taikė LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas. Mano, kad priteista 16 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka įstatymo reikalavimų bei teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir netinkamai nustatyto specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino.
Dėl BK 75 str. nuostatų taikymo
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Nors šiuo atveju R. K. padaryto nusikaltimo kaltės forma, už jį paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas (jis yra nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą), tačiau esminė BK 75 str. taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai – nagrinėjamoje byloje padaryta nepagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam R. K., numatytą BK 75 str., motyvavo tuo, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ėmėsi priemonių patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, dėl eismo įvykio kilimo iš dalies buvo kaltas ir žuvusysis R. S., į tai, kad nusikaltimą padarė dėl neatsargumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, taip pat įvertinti, kaip realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius kaltininko ryšius, asmenybę ir t. t. Tik išanalizavęs šių duomenų visumą teismas gali nuspręsti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors buvo padaryta neatsargi nusikalstama veika, ji pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles, ir sukėlė sunkius padarinius – žuvo žmogus. Esant žmogaus žūčiai svarbus ir visuomenės interesas, kuris reikalauja tinkamai ir neišvengiamai nubausti tokį nusikaltimą padariusį asmenį. Toks visuomenės interesas yra labai svarbus vertinant bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. Visa tai rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymui teismas turėjo skirti ypatingą dėmesį ir tik esant neabejotiniems argumentams, leidžiantiems manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, jį taikyti. Apylinkės teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kas paminėta, tai yra į nusikaltimo pobūdį ir jo sunkumą.
Taip pat teismas neišanalizavo nuteistojo R. K. elgesio prieš ir po nusikaltimo, jo asmenybės. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, bet kartu nurodė, kad nuteistasis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., tačiau į pastarąją aplinkybę neatsižvelgė. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną kartą už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, kad, nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų net ir tada, kai nuteistasis anksčiau yra nusikaltęs, turi neišnykusį teistumą, tačiau šios aplinkybės neabejotinai turi didelę reikšmę vertinant asmenybę ir formuojant išvadą, ar kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-303/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Aplinkybių, kurios rodytų pagrindą kitaip vertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir dėl to atidėti bausmės vykdymą, byloje nėra.
Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog vienintelė R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei turtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas pagrindas taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 str. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), BK 75 str. taikymas nuteistajam R. K. naikintinas ir nustatytina R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str.).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos metu baigiamųjų kalbų metu prokurorė J. Pocienė nurodė, jog panaikinus R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemonę) netaikytina, nes BK 67 str. nenumato šios galimybės. Kolegija negali sutikti su tokiu prokurorės teiginiu. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalo būti taikoma, kadangi eismo įvykį R. K. sukėlė būtent naudodamasis šia teise.
BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. 2 d. numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. uždraudė naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui. Nukentėjusioji apeliuoja į tai, kad nuteistajam R. K. paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,28 promilės etilo alkoholio). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną kartą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 127 str. 3 d.). R. K. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes – avarijos metu žuvo žmogus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per trumpas. Atitinkamai R. K. keistinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas, uždraudžiant R. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Dėl nukentėjusiosios D. S. civilinio ieškinio
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad paminklas ir kapo sutvarkymas kainavo 5500 Lt, tačiau teismas nepagrįstai priteisė tik 4400 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji D. S. prašė priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 108). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji D. S. patvirtino, kad nuteistojo R. K. mama padengė laidotuvių išlaidas, tačiau ji reiškia 150 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 129). Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į tai, jog dėl sūnaus mirties paūmėjo jos liga, išsiskyrė su sutuoktiniu, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, daug neigiamų emocijų ir emocinę depresiją, todėl ji prašo priteistą neturtinę žalą padidinti iki 150 000 litų.
Nuosprendis dėl neturtinės žalos keistinas, nukentėjusiosios D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. CK 6.263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu priteisė iš R. K. 20 000 Lt neturtinės žalos. Motyvuodamas neturtinės žalos dydį teismas nurodė, jog atsižvelgia ne tik į tai, kad D. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, stresą, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, realią galimybę žalą atlyginti, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas įvertino, jog R. K. neturi jokio turto, yra jauno amžiaus, pragyvena iš motinos duodamų pinigų, atsižvelgė į žuvusiojo didelį neatsargumą ir kad pats žuvusysis savo netiesioginiais veiksmais prisidėjo prie eismo įvykio kilimo.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiajai, pernelyg sureikšmino visuomenės bei civilinio atsakovo interesus, pažeisdamas interesų pusiausvyros principą, kurį deklaruoja, bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Piliečio interesai negali būti menkiau vertinami negu visuomenės ar civilinio atsakovo interesai.
Vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nors pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.
Apeliacinės instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžio atkreipia dėmesį į tai, kad, nors R. K. padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau visgi padarytas šiurkščiai pažeidus KET: R. K., būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, suvokdamas, jog gali padaryti eismo įvykį. Toks visiškai neatsakingas nuteistojo elgesys ir abejingumas kitiems eismo dalyviams sukėlė nepataisomus padarinius – žuvo jaunas žmogus.
Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl eismo įvykio kilimo iš dalies buvo kaltas žuvusysis R. S., nes liepė nuteistajam R. K. staiga keisti važiavimo kryptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. kokiais nors fiziniais veiksmai galėjo padaryti įtaką eismo įvykio kilimui. Nors tai, kad R. S. pasakė R. K. sukti į trumpesnį kelią, patvirtino ir kartu važiavęs A. D., tačiau tai dar nereiškia, kad nuteistasis R. K. privalėjo besąlygiškai klausyti R. S. (b. l. 146). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 p. vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nepaisant to, kad R. S. liepė R. K. pasukti, R. K. privalėjo įvertinti situaciją ir nuspręsti, ar staigiai pakeisti važiavimo kryptį yra saugu, kadangi tik jis yra atsakingas už eismo dalyvių saugumą. Akivaizdu, kad būdamas vidutinio girtumo laipsnio nesugebėjo įvertinti situacijos ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį. Teisėjų kolegija mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš dalies dėl eismo įvykio kaltas yra R. S..
Apylinkės teismas mažino priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į sunkią nuteistojo R. K. turtinę padėtį. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu ir pažymi, kad nors nuteistojo materialinė situacija šiuo metu nėra gera, tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nuteistasis R. K. yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus. Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą. Dėl šių argumentų apylinkės teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiant į nuteistojo R. K. turtinę padėtį.
Nukentėjusioji apeliuoja į tai, kad teismas neatsižvelgė į jos ligos paūmėjimą, bei į tai, kad dėl minėto sūnaus praradimo ji išsiskyrė su sutuoktiniu. Iš teismui pateiktos darbingumo pažymos matyti, kad nukentėjusiajai D. S. nustatytas netektas darbingumas 45 procentai (b. l. 109). Teisiamajame posėdyje D. S. parodė, kad nedarbingumas nustatytas dėl klausos. Anksčiau netekto darbingumo lygis buvo 25, po to 40, o dabar 45 procentai (b. l. 130). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. S. klausos ligomis sirgo dar iki sūnaus žūties ir jos netekto darbingumo padidėjimas yra susijęs su jos progresuojančia klausos liga, o ne su sūnaus žūtimi. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad D. S. sveikata pablogėjo dėl sūnaus žūties. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl iširusios santuokos, kadangi sūnaus žūtis negali paveikti dviejų suaugusių žmonių apsisprendimo gyventi atskirai.
Kita vertus, apylinkės teismas pagrįstai mažino priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į didelį žuvusiojo R. S. neatsargumą. CK 6. 282 str. nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas gali būti atmestas. Nagrinėjamu atveju R. S. žinodamas, kad R. K. yra neblaivus, vis tiek su juo važiavo, taip rizikuodamas savo gyvybe. Šią aplinkybę galima vertinti kaip didelį žuvusiojo neatsargumą. Suprantama, ši aplinkybė nepaneigia R. K. veikos pavojingumo ir jo atsakomybės dėl padarytos veikos, bet į ją turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl nusikaltimu padarytos žalos dydžio.
Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog bylose dėl eismo įvykių priteisiamos kokios nors standartinės neturtinės žalos sumos, tačiau teismų praktikoje vis dėlto galima pastebėti tam tikras tendencijas. Iš LAT formuojamos teismų praktikos matyti, jog tėvams, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės, paprastai priteisiama apie 100000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009, 2K-457/2009 ir kt.). Apeliantė patyrė dvasinį sukrėtimą, vidinius išgyvenimus, emocinę depresiją, liūdesį dėl eismo įvykyje žuvusio sūnaus. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes bei kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos manymu, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Esant šioms aplinkybėms, D. S. priteistos iš nuteistojo neturtinės žalos dydis padidinamas iki 65 000 litų.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,
n u s p r e n d ž i a:
pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendį.
Panaikinti BK 75 str. taikymą nuteistajam R. K. ir jam paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 68 str., R. K. uždrausti 3 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Nukentėjusiajai D. S. priteistos iš nuteistojo R. K. neturtinės žalos dydį padidinti iki 65 000 litų.
Kolegijos pirmininkas Valentinas Janonis
Teisėjai Eduardas Maškevičius
Stasys Valužis