Civilinė byla Nr. e2S-72-643/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21386-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Ž. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. J. pareiškimą dėl praleisto termino pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo H. Abbe Pharma Gmbh atstovybė,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2015 m. birželio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1325-430/2012.
2. Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1325-430/2012 bei Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-257-262/2013 išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui H. Abbe Pharma Gmbh atstovybei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo.
3. Nurodo, kad teisminiai procesai su H. Abbe Pharma Gmbh civilinėje byloje Nr. 2-3588-340/2015, kurioje pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo pareikšti reikalavimai dėl 139 725 Lt (40 467,16 Eur) nuostolių ir 26 636,28 Lt (7 714,40 Eur) palūkanų priteisimo truko nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio, tad po civilinės bylos išnagrinėjimo, ji ir jos sutuoktinis dar nemažą laiko tarpą bylinėjosi su H. Abbe Pharma Gmbh kitoje civilinėje byloje.
4. Būtent vykusių teisminių procesų metu suinteresuotas asmuo spaudė pareiškėją nepradėti vykdymo veiksmų, kol bus išnagrinėtos visos civilinės bylos bei nurodė, kad bus atsiskaityta tada, kai tarp šalių bus išspręsti visi turtiniai klausimai, todėl pareiškėja ilgą laiko tarpą nesikreipė dėl vykdomojo rašto jai išdavimo bei jo pateikimo vykdyti antstoliui. Nurodo, kad tik 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjai buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjai iš atsakovo priteista 38 539,57 Lt (11 161,83 Eur) kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 7 475,35 Lt (2 165,01 Eur) skolos. Vykdomajame rašte kaip išieškotoja buvo nurodyta Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); kaip skolininkas - H. Abbe Pharma Gmbh, j. a. k. HRB 18475, Dortmunder str. 32, 28199 Bremen, Vokietija. Vykdomasis raštas pareiškėjai buvo išduotas su klaidomis neteisingai nurodant skolininką.
5. Be to, pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu suinteresuotas asmuo iškėlė ir baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas tuo, kad kaip buvęs H. Abbe Pharma Gmbh atstovybės vadovas iššvaistė šios įmonės turtą. H. Abbe Pharma Gmbh, pasinaudodama tuo, spaudė pareiškėją nepateikti vykdomo rašto vykdyti bei tvirtino, kad bus atsiskaityta iš karto po jos sutuoktinio baudžiamosios bylos išnagrinėjimo arba atitinkamai bus sumažinta iš pareiškėjos sutuoktinio reikalaujama priteisti pinigų suma civilinio ieškinio patenkinimo atveju.
6. Pareiškėja dėl to patirdama emocinę įtampą, nebūdama užtikrinta dėl savo šeimos ateities bei spaudžiama, nors ir išsiėmė vykdomąją raštą, tačiau jo nepateikė vykdyti. Pareiškėja buvo užtikrinta, kad visi turtiniai klausimai su H. Abbe Pharma Gmbh bus išspręsti po jos sutuoktiniui iškeltos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kaip jai ir žadėjo buvęs darbdavys, tačiau atsakovas pažadų suderinti visus tarpusavio atsiskaitymų klausimus nesilaikė bei ėmė ignoruoti faktą, kad yra skolingas pareiškėjai.
7. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. birželio 14 d. kreipėsi į antstolio R. V. kontorą su prašymu priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau iš antstolio R. V. buvo gautas 2019 m. birželio 28 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kur buvo nurodyta, kad pateiktame vykdyti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. birželio 9 d. vykdomajame rašte Nr. 2-1325-430/2012 nurodyti klaidingi skolininko duomenys, t. y. 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-257-262/2013 skolininku įvardinta H. Abbe Pharma GmbH atstovybė Lietuvoje, o vykdomajame rašte nurodyta H. Abbe Pharma GmbH Vokietijos įmonė.
8. Nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 15 d., praėjo daugiau kaip 5 metai. Pareiškėja terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdyti praleido dėl svarbių priežasčių, ji ir jos sutuoktinis su buvusiu darbdaviu iki pat 2018 m. gegužės mėnesio tiek civiline, tiek ir baudžiamąja tvarka bylinėjosi bylose, kuriose H. Abbe Pharma GmbH į pareiškėją ir/arba jos sutuoktinį buvo nukreipęs reikalavimo teises dėl pakankamai didelių piniginių sumų priteisimo ir todėl tarp šalių buvo sutarta, kad visi vieni kitiems turimi turtiniai reikalavimai bus galutinai sudengti po visų bylų išnagrinėjimo.
9. Pareiškėja mano, kad sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, turi būti įvertinta ir tai, kad ji per nustatytą 5 metų terminą apkritai nebūtų galėjusi kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti, nes išduotas vykdomasis raštas buvo su klaidomis, t. y. neteisingai nurodytas skolininkas, kas laikytina svarbia termino pateikti vykdyti vykdomąjį raštą praleidimo priežastimi.
10. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą su juo nesutiko ir paaiškino, kad teisė reikalauti priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą negali būti neribota laiko atžvilgiu, nes tai neatitiktų esminių civilinio proceso bei bendrųjų teisės principų reikalavimų, o pareiškėja praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą nesant tam svarbių priežasčių.
11. Pareiškėja tvirtina terminą kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti iš dalies praleidusi dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kaltės, nes pastarasis išdavė vykdomąjį raštą su klaidomis, jame neteisingai yra nurodytas skolininkas: vietoje užsienio juridinio asmens H. Abbe Pharma GmbH turėjo būti nurodyta H. Abbe Pharma GmbH atstovybė Lietuvoje. Prašymą priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus Ž. J. antstoliui pateikė 2019 m. birželio 14, t. y. jau suėjus įstatymu nustatytam 5 metų terminui vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pareiškėjos neveikimas šiuo atveju negali būti pateisinamas vien ta aplinkybe, kad vykdomasis raštas neva buvo pateiktas su klaidomis.
12. Pati pareiškėja atsakovu tiek teikdama ieškinį, tiek jį vėliau tikslindama teismui buvo nurodžiusi Vokietijoje registruotą juridinį asmenį H. Abbe Pharma GmbH, o ne jos atstovybę Lietuvoje. Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėja byloje dėl atleidimo iš darbo papildomai teikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo H. Abbe Pharma atstovybei. Teismas pareiškėjos prašymą tenkino be kita ko nurodydamas, kad vykdant prievoles, kylančias iš juridinio asmens atstovybės veiklos, visu pirma turėtų būti išieškoma iš atstovybės turto, taigi, pareiškėjai buvo žinoma, kad išieškojimą ji galės nukreipti į H. Abbe Pharma GmbH atstovybės Lietuvoje esamą turtą. Pareiškėja turėjo galimybę teikti vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, nors skolininku vykdomajame rašte buvo nurodyta Vokietijoje registruota H. Abbe Pharma GmbH, o ne jos atstovybė Lietuvoje, ir skųsti antstolio procesinius veiksmus, jei šis būtų stabdęs vykdomąją bylą dėl jo nuomone klaidingai nurodytų skolininko duomenų, tačiau ji šia teise per nustatytą terminą nepasinaudojo.
13. Atsiliepime nesutinkama su argumentais, jog atsakovas nesilaikė savo susitarimo sąlygų visus atsiskaitymo klausimus išspręsti jau po to, kai bus išnagrinėtos visos bylos. Darbdavys jokių susitarimų su buvusia darbuotoja atleisdamas ją iš darbo nepasirašė, pasibaigus bylos dėl atleidimo iš darbo nagrinėjimui šalys taip pat jokių susitarimų nepasirašė. Prie pareiškėjos prašymo nėra pridėtas joks tarp šalių sudarytas susitarimas, nėra pateikta kokia nors korespondencija ar kiti įrodymai, kurie pagrįstų minėto susitarimo tarp šalių buvimą. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. vasario 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-56-516/2016, visos civilinės bylos buvo išnagrinėtos, t. y. jokių kliūčių pradėti išieškojimą ar reikalauti padengti įsiskolinimą nebuvo, tačiau pareiškėja elgėsi pasyviai, savo teisių išieškoti skolą įstatymų nustatyta tvarka iš H. Abbe Pharma neįgyvendino, nors turėjo tokią galimybę. Pareiškėja bylose buvo atstovaujama advokatų, t. y. turėjo ir galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus, tačiau ji to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
15. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino praleidimo aplinkybės nėra pagrįstos objektyviai įrodymais, kadangi pareiškėja, teigdama, kad tarp jos ir suinteresuoto asmens buvo susitarimas laukti galutinių teismų sprendimų, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja savo pareiškime tik deklaratyviai nurodė, kad buvo susitarimai, tačiau teismo posėdyje nepaaiškino, su kokiu suinteresuoto asmens atstovu buvo tartasi, kuriuo laiku ir ką konkrečiai susitarė.
16. Teismas analogiškai įvertino ir argumentą, jog pareiškėja buvo spaudžiama nepateikti vykdomojo rašto vykdymui, kadangi nebuvo paaiškinta, kas pareiškėją spaudė, kokiais būdais, kuriuo metu, kur tai vyko ir t. t., todėl šių aplinkybių teismas negalėjo vertinti pareiškėjos naudai.
17. Nutartyje buvo padaryta išvada, jog tai, kad įmonė didelė, turinti daug išteklių, ilgai bylinėjosi su pareiškėja ir jos sutuoktiniu, o tuo pačiu ir pareiškėjos teigimu darė spaudimą, kaip tik leidžia teigti, kad pareiškėja neturėjo pasitikėti įmonės atstovais ir jų pažadais.
18. Teismas kritiškai įvertino argumentus dėl klaidos, padarytos išduodant vykdomąjį raštą, kadangi jei teismas manytų, jog vykdomasis raštas buvo išduotas su klaida, tai 2015 m., kuomet toks vykdomasis raštas buvo išduotas, o jo pateikimo vykdyti terminas nebuvo suėjęs, pareiškėja turėjo pakankamai laiko imtis priemonių, kad klaida būtų ištaisyta. Nutartyje taip pat nurodyta, kad vykdomasis raštas buvo išduotas vadovaujantis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi, kur atsakovu pareiškėja buvo nurodžiusi Vokietijos juridinį asmenį H. Abbe Pharma GmbH, o ne atstovybę Lietuvoje. Nors atstovybės neturi juridinių asmenų teisių, tačiau jos atsako už kitoje valstybėje registruoto juridinio asmens prievoles, jei tokia prievolė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažinta ir vykdytina Lietuvos Respublikoje, ką patvirtina ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės.
19. Netenkindamas prašymo atnaujinti terminą teismas įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėja turėjo profesionalius atstovus, taigi negalima daryti išvados, kad ji laikytina silpnesniąja ginčo puse.
20. Teismas konstatavo, kad terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdymui yra praleistas daugiau nei metus laiko, jo praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios, be to, prašymui pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti terminas yra 5 metai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui dar 2015 m. birželio 9 d. išdavus vykdomąjį raštą, pareiškėja turėjo pakankamai laiko pateikti jį vykdymui iki termino pabaigos (2018 m. kovo 15 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjos Ž. J. prašymą atnaujinti terminą pateikti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2015 m. birželio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1325-430/2012.
22. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles konstatuodamas, jog pareiškėja neįrodė susitarimų su suinteresuotu asmeniu buvimo. Pagrįsdama šį teiginį apeliantė nurodė, kad po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimo c. b. Nr. 2-1325-430/2012 įsiteisėjimo, kurio pagrindu ir buvo iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteistos vykdomajame rašte nurodytos pinigų sumos, tarp šalių vyko bylinėjimasis kitose bylose. Suinteresuotas asmuo pripažino ir pareiškėjos prašyme nurodytą aplinkybę, kad jo ir pareiškėjos sutuoktinio bylinėjimasis baudžiamoje byloje dėl įmonės turto iššvaistymo baigėsi 2019 m. gegužės 10 d. Tačiau buvo neigiamas pats žodinio susitarimo visus finansinius klausimus išspręsti po R. J. atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo buvimo faktas. Toks suinteresuoto asmens elgesys siekiant išvengti atsiskaitymo su pareiškėja yra savaime suprantamas, todėl pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl tokio susitarimo egzistavimo, privalėjo vadovautis kitais objektyviais duomenimis, kurie patvirtina tokio susitarimo buvimą.
23. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjai buvo priteista 13 326,84 Eur. Ši pinigų suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl joks protingas ir apdairus asmuo taip neapdairiai tikrai nesielgtų, o priešingai, imtųsi visų teisinių priemonių skolos išieškojimui, o jeigu vis dėl to asmuo nesikreipia dėl skolos išieškojimo po jos priteisimo, tai turi sąlygoti objektyvios priežastys. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, nevertino to, kad neva savaiminis pareiškėjos atsisakymas daugiau nei penkis metus nereikalauti iš suinteresuoto asmens jai priteistos pinigų sumos išieškojimo, yra nepaaiškinamas.
24. Po R. J. iškeltos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, pareiškėja iš karto kreipėsi į antstolio R. V. kontorą su prašymu priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus. Toks elgesys rodo labiau minėto susitarimo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens buvimą, nei nebuvimą.
25. Klausimus dėl susitarimo aplinkybių pareiškėjos atstovei bylos nagrinėjimo metu uždavė suinteresuoto asmens atstovai, kurie reikalavo, kad būtų konkrečiai nurodyti metai, diena, laikas ir vieta, kada toks susitarimas vyko, tačiau akivaizdu, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo to nebuvo galima objektyviai padaryti. Juo labiau, kad tokie pokalbiai vyko ne vieną kartą, o visą pareiškėjos, jos sutuoktinio ir suinteresuoto asmens bylinėjimosi procesą.
26. Be to, pareiškėja išsamiai nurodė, kas jai darė spaudimą. Net ir atleidus pareiškėją iš darbo ir pasibaigus bylinėjimosi procesui šioje byloje, suinteresuotas asmuo jos ir sutuoktinio R. J. atžvilgiu iškėlė bylą Nr. 2-3588-340/2015, kurioje buvo pareikšti nepagrįsti turtiniai reikalavimai. Nors šią bylą išnagrinėjus ieškinys buvo atmestas, tačiau pareiškėja patyrė emocinę įtampą, o bylinėjimasis su tarptautine kompanija, turinčia didelius finansinius išteklius, buvo sudėtingas, todėl pareiškėja pagrįstai bijojo dėl savo šeimos ateities, nežinojo, kiek ir kokių dar bylų jos atžvilgiu suinteresuotas asmuo gali iškelti. Jau labiau, kad jos sutuoktiniui buvo iškelta dar ir baudžiamoji byla. Taigi, spaudimo veiksmai truko nuo 2013 m. iki 2019 m. gegužės mėnesio, kol buvo išnagrinėtos visos bylos.
27. Pareiškėjai buvo žinoma, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, ji turi finansinių išteklių su ja atsiskaityti. Todėl abejoti įmonės mokumu ir galvoti, kad po bylų išnagrinėjimo su ja nebus atsiskaityta, jokio pagrindo nebuvo. Ji kaip buvusi suinteresuoto asmens darbuotoja buvo susipažinusi su įmonės politika, žinojo, kad įmonės vadovai visada laikosi savo susitarimų, nes įmonei svarbu išsaugoti savo įvaizdį.
28. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jeigu pareiškėja būtų pateikusi vykdomąjį raštą vykdyti laiku, būtų turėjusi pakankamai laiko imtis priemonių, kad jame nurodyta klaida būtų ištaisyta. Pirmiausia, tokios klaidos apskritai neturėjo būti padaryta. Vykdomasis raštas buvo išduotas pagal teismo sprendimus, kuriuose aiškiai buvo nurodyta, kad pareiškėjai skola yra priteisiama iš atsakovo H. Abbe Pharma Gmbh atstovybės. Todėl būtent H. Abbe Pharma Gmbh atstovybė vykdomajame rašte ir turėjo būti nurodyta kaip skolininkas. Tuo tarpu vien tai, kad pati pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose kaip atsakovą buvo nurodžiusi H. Abbe Pharma Gmbh, jokios įtakos ne tam skolininko nurodymui vykdomajame rašte negalėjo padaryti. Be to, būtent kreditoriui yra paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, kada tas vykdomasis raštas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui, svarbu tik nepraleisti 5 metų termino.
29. Pareiškėja neneigia tos aplinkybės, kad ją atstovavo advokatai, tačiau tai nereiškia, kad su jais buvo konsultuojamasi dėl vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminų. Tuo tarpu pirmos instancijos teismo pozicija, kad visais atvejais, jeigu asmuo yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, jam yra paaiškinami net ir su bylos nagrinėjimu nesusiję teisiniai padariniai, yra nelogiška.
30. Pareiškėja mano, kad vertinant termino atnaujinimo klausimą, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįverto to, kad jos turimas reikalavimas į suinteresuotą asmenį yra kilęs iš darbo teisinių santykių, kadangi ši aplinkybė tampa svarbi vertinant, ar yra pagrindas remiantis CPK 608 straipsnio nuostatomis atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.
31. Vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. Pareiškėjos reikalavimai suinteresuotam asmeniui kyla iš darbo teisinių santykių, taigi turėtų būti remiamasi teisingo apmokėjimo už darbą principu t. y., kad su atleidžiamu darbuotoju turi būti pilnai atsiskaityta. Suinteresuotas asmuo yra juridinis asmuo, turintis pakankamai daug finansinių išteklių, bylos nagrinėjimo metu jis jokių argumentų dėl to, kad atnaujinus praleistą terminą pateikti vykdomajam raštui vykdyti būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai nenurodė.
32. Suinteresuotas asmuo H. Abbe Pharma Gmbh atstovybė atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad tarp jos ir suinteresuotojo asmens žodinis susitarimas atidėti atsiskaitymą buvo sudarytas. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, jog šalys buvo sudariusios kokį nors žodinį susitarimą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai deklaratyvūs. Pareiškėjos atstovė negalėjo konkrečiai įvardinti tokio susitarimo turinio, kada jis buvo sudarytas, su kuo konkrečiai pareiškėja tarėsi ir/ar susitarė.
34. Byloje teismo posėdžio metu suinteresuotą asmenį atstovavo jos vadovas L. M. bei advokatas Frank Heemann. Jie dalyvavo tiek atleidžiant iš darbo pareiškėją, tiek jos sutuoktinį kaip atstovybės vadovą, taip pat atstovavo suinteresuotą asmenį visose tarp šalių iškeltose bylose ir teismo posėdyje patvirtino, kad su pareiškėja nei žodžiu, nei raštu nesitarė. Kadangi pareiškėjos atstovė nė vieno iš šių byloje dalyvaujančių suinteresuoto asmens atstovų negalėjo nurodyti kaip asmens, su kuriuo buvo tartasi, pareiškėjos ir jos atstovės teiginiai dėl neva tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo atidėti atsiskaitymą neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjos 2019 m. liepos 12 d. pareiškime nėra teigiama, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas žodžiu, pareiškėja kalba tik apie neva jai darytą spaudimą.
35. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja yra nenuosekli, nes nėra aišku, kada toks susitarimas žodžiu su ja galėjo būti sudarytas. Kaip nurodė suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje, pareiškėja pati dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose, kurių metu ar po jų šalys šiuo klausimu iš viso nesikalbėjo, daugiau jokių susitikimų ar pokalbių telefonu tarp šalių taip pat nebuvo.
36. Nei procesiniame dokumente, nei teismo posėdyje pareiškėjos atstovė negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kas konkrečiai, kaip ir kada darė pareiškėjai spaudimą, dėl kokių priežasčių ji buvo pasyvi ir nesiėmė jokių veiksmų pradėti išieškojimo veiksmus.
37. Pareiškėja nesąžiningai savo atskirame skunde dar kartą bando akcentuoti bylų mastą ir jose pareikštu piniginių reikalavimu dydį ir nurodo tai kaip suinteresuoto asmens spaudimą. Tai, kad pareiškėja ir po civilinių bylų išnagrinėjimo toliau elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę, negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateikti.
38. Prašymas priimti vykdomąjį raštą vykdyti pateiktas antstoliui suėjus įstatymu nustatytam terminui vykdomajam dokumentui pateikti, todėl pareiškėjos neveikimas negali būti pateisinamas vien ta aplinkybe, kad vykdomasis raštas neva buvo pateiktas su klaidomis ir todėl dabar yra pagrindas terminą vykdomajam raštui pateikti atnaujinti. Be to, nuo pat 2011 m. gruodžio mėnesio bylos dėl atleidimo iš darbo iškėlimo pradžios pareiškėjai buvo žinoma, kad ji išieškojimą galės nukreipti ne tik į H. Abbe Pharma GmbH, bet ir jos atstovybės turtą.
39. Atsiliepime apibendrinama, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju pareiškėja dėl jai 2015 m. birželio 9 d. išduoto vykdomojo rašto turėjo galimybę kreiptis iki 2018 m. kovo 15 d. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ji turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo teises, tačiau, nors ir turėdama atstovus, elgėsi nerūpestingai ir rizikingai, dėl to praleido terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
41. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
42. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį raštą.
43. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu byloje Nr. 2-1325-430/2012 (b. l. 29–37) bei Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 2A-257-262/2013 išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui H. Abbe Pharma Gmbh atstovybei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo (b. l. 38–41).
44. 2015 m. birželio 9 d. pareiškėjai buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame atsakovu nurodomas H. Abbe Pharma Gmbh (b. l. 9).
45. 2019 m. birželio 14 d. pareiškėja kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus (b. l. 10–11).
46. 2019 m. birželio 28 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kur buvo nurodyta, kad pateiktame vykdyti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015 m. birželio 9 d. vykdomajame rašte Nr. 2-1325-430/2012 nurodyti klaidingi skolininko duomenys, t. y. 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-257-262/2013 skolininku įvardinta H. Abbe Pharma GmbH atstovybė Lietuvoje, o vykdomajame rašte nurodyta H. Abbe Pharma GmbH Vokietijos įmonė; taip pat nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 15 d., praėjo daugiau kaip 5 metai, taigi pateikimo vykdyti senaties terminas yra praleistas (b. l. 12–13).
47. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyta, kad sprendimas dėl darbo užmokesčio priteisimo įsiteisėjo 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Vykdomasis raštas buvo išduotas 2015 m. birželio 9 d.. Vadinasi, pareiškėja pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti galėjo iki 2018 m. kovo 15 d., tačiau į antstolį kreipėsi tik 2019 m. birželio 14 d., taigi praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą daugiau nei 1 m. ir 3 mėn.
48. CPK 608 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Pareiškėja, grįsdama termino praleidimo priežastis, nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu buvo susitarusi dėl sumų išmokėjimo pasibaigus teisminiams procesams, taip pat buvo daromas spaudimas iš suinteresuoto asmens, o vykdomajame rašte buvo padaryta klaida.
49. Teismų praktikoje aiškinant nuostatą dėl praleisto termino atnaujinimo nurodoma, kad termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).
50. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų nurodžiusi pradiniame pareiškime pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsnis) padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė kokių nors susitarimų su suinteresuotu asmeniu buvimo. Vien deklaratyvūs pareiškėjos paaiškinimai, neva buvo tartasi su suinteresuoto asmens atstovu dėl atsiskaitymų pasibaigus teisminių ginčų nagrinėjimui, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti prielaidos, jog tikėtina, kad toks susitarimas buvo. Pažymėtina, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė tokio susitarimo aplinkybes. Atskirojo skundo argumentas, neva pareiškėja tokių aplinkybių įvardinti negalėjo, nes yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir tokie susitarimai būdavo nuolat išdėstomi, negali būti laikomas pagrįstu, kadangi pareiškėjai, kaip buvusiai atsakovo darbuotojai, turėjo būti žinomi asmenys, su kuriais ji neva tariasi dėl sumų išmokėjimo sąlygų. Be to, esant suinteresuotam atgauti teismo priteistas sumas, tokios reikšmingos aplinkybės, kaip susitarimai dėl priteistų sumų išmokėjimo datos, mokėjimų išdėstymų ar pan. turėtų būti gerai aptartos ir žinomos.
51. Papildomai pažymėtina ir tai, kad vykdomieji raštai yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis), o vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis. Taigi, įstatyme įtvirtinta teisė išieškotojui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, o atsisakymas nuo teisės negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis), taigi, net ir darant prielaidą, kad kažkokie susitarimai tarp šalių galėjo būti, tokie susitarimai negalėtų daryti įtakos įstatyme įtvirtintam išieškojimo vykdymo procesui ir išieškotojos teisei kreiptis dėl vykdymo. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėja, turėdama pareigą įrodyti savo teigiamas aplinkybes apie susitarimo buvimą, šių aplinkybių neįrodė.
52. Pareiškėja, grįsdama aplinkybes, dėl kurių laiku nesikreipė dėl sprendimo vykdymo, nurodė, kad suinteresuotas asmuo jai darė spaudimą, kuris pasireiškė teisminių procesų kėlimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjos pozicija ir argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Viena vertus, pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, jog atsakovu, kaip buvusiu darbdaviu bei didele tarptautine įmone pasitikėjo bei tikėjo, jog su ja pagal teismo sprendimą bus atsiskaityta, kad įmonės vadovai visada laikosi savo susitarimų, kita vertus nurodė, kad iš suinteresuoto asmens jautė spaudimą, taigi tokie argumentai laikytini prieštaringais bei teismo vertintini kritiškai.
53. Pareiškėja šį argumentą taip pat pagrindė tik abstrakčiai nurodydama, kad spaudimas pasireiškė teisminiais procesais. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Iš byloje esančių duomenų, o taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo prieš pareiškėją bei jos sutuoktinį buvo iniciavęs civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo, šis reikalavimas buvo galutinai atmestas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kai tuo tarpu keletą teisminių procesų prieš suinteresuotą asmenį yra iniciavusi pati pareiškėja – Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme 2011 m. lapkričio 22 d. buvo priimtas pareiškėjos ieškinys, kuris išnagrinėtas galutine Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo, Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme 2012 m. gruodžio 3 d. priimtas sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos ieškinys dėl paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovę bei žeminančių asmens garbę ir orumą, paneigimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas).
54. Pažymėtina, kad net ir darant prielaidą, kad tarp šalių buvo sudaryti susitarimai dėl lėšų sumokėjimo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens turtinių ginčų, pareiškėjai matant, kad suinteresuotas asmuo geruoju nemoka priteistų sumų, gindama savo teises jau tuo metu turėjo galimybę pateikti vykdomąjį raštą antstoliui, taigi nėra pateisinamas pareiškėjos delsimas, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla prieš pareiškėjos vyrą, o tokiais savo veiksmais ji laikytina savo valia prisiėmusi riziką, susijusią su tinkamu sprendimo įvykdymu. Šių aplinkybių kontekste lemiamos reikšmės neturi pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog priteistos sumos yra kilusios iš darbo teisinių santykių, kadangi jai teismo sprendimu jos buvo priteistos, taigi pareiškėjos, kaip darbuotojos, teisės buvo įstatymų nustatyta tvarka apgintos, pareiškėja turėjo visas galimybes tam, kad per 5 metų terminą šis teismo sprendimas būtų įvykdytas, tačiau, kaip nustatyta, prisiėmė riziką, todėl nėra pagrindo teigti, kad terminas turėtų būti atnaujintas vien dėl to, kad teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus ginčą dėl darbo teisinių santykių, suabsoliutinant šią aplinkybę. Be to, pareiškėja buvo atstovaujama teisininkų, todėl turėjo visas galimybes gauti su jos situacija susijusias teisines konsultacijas bei veiksmus atlikti įstatymo nustatytais terminais.
55. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino visas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti, negali būti pripažintos objektyviomis, dėl kurių toks terminas galėtų būti atnaujintas. Pažymėtina, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad vykdomojo rašto vis tiek nebūtų galima įvykdyti, kadangi jame buvo padaryta klaida, nekeičia esmės, jog terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti buvo praleistas nepagrįstai ir nėra objektyvių aplinkybių jam atnaujinti.
56. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
57. Suinteresuotas asmuo H. Abbe Pharma Gmbh atstovybė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašoma priteisti iš pareiškėjos 1 486,17 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buvo suteiktos 11,57 val. trukmės teisinės paslaugos (1 415,40 Eur), kurias sudarė: 1) atskirojo skundo analizė; 2) strategijos, argumentų apeliacinėje instancijoje derinimas; 3) atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas; 4) komunikacija ir pozicijos derinimas su klientu, informavimas apie proceso eigą ir tvarką. Taip pat buvo patirtos kitos su bylos nagrinėjimu neatsiejamai susijusios ir būtinos faktinės išlaidos (70,77 Eur): 1) dokumentų spausdinimo, siuntimo ir kopijavimo išlaidos; 2) telefoninių pokalbių išlaidos; 3) kitos būtinos administravimo išlaidos.
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Atskirasis skundas yra atmestas, todėl suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje esanti 2017 m. spalio 12 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad suinteresuotas asmuo yra atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos (b. l. 20–22). Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2019 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra 1 486,17 Eur bei mokėjimo nurodymas 1 650,59 Eur sumai.
60. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
61. Visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012).
62. 2019 m. gruodžio 3 d. ataskaitoje apie suteiktas paslaugas atskirai išskaidytos tokios paslaugos: susipažinimas su teismo sprendimu, informacijos apie sprendimą teikimas, telefoninis pokalbis dėl pareiškėjos skundo, procedūros, termino pateikti atsiliepimą, atsiliepimo derinimas, koordinavimas dėl atsiliepimo projekto parengimo, susipažinimas su atskiruoju skundu, informacijos apie jį teikimas, taip pat apie terminą atsiliepimui pateikti, dokumentų analizė, atsiliepimo projekto rengimas, jo pildymas, siuntimas klientui su vertimu aptarimui, atsiliepimo atskirų punktų aptarimas, korekcija, pateikimo teismui koordinavimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai yra sudėtinės ir neatskiriamos atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dalys, todėl šios teisinės paslaugos vertintinos bendrai kaip sudėtinė atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo dalis.
63. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas koeficientas yra 1,3, taigi maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą būtų 1 675,7 Eur (1 289 Eur x 1,3). Prašoma priteisti suma už teisines paslaugas neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodomos sumos, todėl priteistina suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 70,77 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šias išlaidas sudaro dokumentų spausdinimo, siuntimo ir kopijavimo išlaidos, telefoninių pokalbių išlaidos, kitos būtinos administravimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad suinteresuotas asmuo yra užsienio bendrovė, taigi derinant poziciją neabejotinai buvo būtina kontaktuoti telefonu, patirtos vertimo, siuntimo išlaidos, prašomos priteisti išlaidos nėra neproporcingai didelės, todėl 70,77 Eur priteistina suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos, taigi iš viso suinteresuotam asmeniui priteistina 1 486,17 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui H. Abbe Pharma Gmbh atstovybei (į. k. 111896639) iš pareiškėjos Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 486,17 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir septyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė