Civilinė byla Nr. e2A-1282-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.9.2; 2.6.20.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

            viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau - MB) „(duomenys neskelbtini).com“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-145-948-2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje L. S..

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.   Ieškovė MB „(duomenys neskelbtini).com“ prašo priteisti iš atsakovo E. M. 14 000 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.  Ieškovė nurodė, kad jai buvo pateiktos 2022 m. sausio 3 d. 7 000 Eur sumos ir 2023 m. sausio 16 d. 7 000 Eur sumos sąskaitos faktūros už edukacinių renginių gamtoje organizavimą ir jos ieškovės buvo apmokėtos. Tačiau atsakovas jokių paslaugų, kurios yra nurodytos sąskaitoje, ieškovei nesuteikė ir jokių renginių bendrovėje neorganizavo bei neįvykdė. Sąskaitos buvo išrašytos ir apmokėtos už būsimas paslaugas, t. y. ateities renginių organizavimą. Sąskaitas apmokėjimui ieškovei pateikė trečiasis asmuo L. S., kuris sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo metu buvo ieškovės darbuotojas – direktorės pavaduotojas. Sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo metu trečiasis asmuo taip pat buvo ieškovės vadovės sutuoktinis, dėl ko, šiuos asmenis siejo pasitikėjimo santykiai. Siųsdamas sąskaitas, trečiasis asmuo paaiškino ieškovės vadovei, kad renginiai įmonės reikmėms bus suorganizuoti ateityje. Todėl ieškovės vadovė iš anksto apmokėjo sąskaitas, pasitikėdama trečiuoju asmeniu, kad šie renginiai darbuotojams bus suorganizuoti ateityje. Ieškovė sąskaitas yra apmokėjusi 2022-01-04 pavedimu ir 2023-01-26 pavedimu. Sąskaitų pateikimo ir paslaugų pagal sąskaitas suteikimo aplinkybes ir detales atsakovas derino tik su trečiuoju asmeniu, kaip ieškovės darbuotoju. Paslaugos ieškovei pagal pirmąją ir antrąją sąskaitas nebuvo suteiktos, t. y. atsakovas ieškovės naudai renginių nesuorganizavo ir byloje nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog paslaugos buvo suteiktos. Pažymėjo, kad renginius organizuoja tik savo darbuotojams, verslo partneriams renginių neorganizuoja. E. D. ir P. K. (kurie neva dalyvavo renginiuose) yra trečiojo asmens draugai, nėra verslo partneriai. Trečiasis asmuo buvo įgaliotas rengti renginius įmonės darbuotojams, o ne verslo partneriams. Kadangi atsakovas paslaugų ieškovės naudai nesuteikė, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei be pagrindo gautas jos lėšas. Ieškovė ragino atsakovą grąžinti be pagrindo gautas lėšas, tačiau atsakovas jų negrąžina. Kadangi paslaugos buvo suteiktos ne ieškovės interesais ir ne pagal sąskaitų nurodytą turinį, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovės sumokėtas lėšas, kurios buvo sumokėtos be jokio teisinio pagrindo, t. y. už nesuteiktas paslaugas. 

3. Atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu žodžiu sudarė sutartį, kuria įsipareigojo ir suorganizavo edukacinio pobūdžio renginius miške. Suteikė renginio dalyviams žinias apie miško gyvenimą, kurį atskleidė skirtingu metų laiku, trečiasis asmuo paslaugomis liko patenkintas, pretenzijų nereiškė, apmokėjo pateiktas sąskaitas. Rėmėsi CK 6.720 straipsniu, pagal kurį už paslaugas sumokama po jų atlikimo, jei sutartyje nesutarta kitaip. Renginį teikė mažam asmenų ratui, jokių sąrašų nesudarinėjo ir renginio jokiomis priemonėmis nefiksavo. Ieškovės atstovė, kaip įmonės vadovė, turėjo domėtis sąskaitų apmokėjimo pagrįstumu, o ne reikalauti grąžinti sumokėtų pinigų už suteiktas paslaugas. Nesant rašytinės paslaugų sutarties, taikytinos CK nuostatos dėl atlygintinų paslaugų. Atsakovas paslaugą suteikė. Priėmimo – perdavimo akto dėl paslaugų suteikimo CK nenumato, šalys to irgi nebuvo sutarę sudaryti, jo ir nebuvo. Sudarant sandorį, šalys tikslių renginio datų nenustatė. Renginiuose dalyvavo po du asmenis iš ieškovo pusės. Atsakovas paslaugas teikė ne trečiajam asmeniui, o ieškovei. Suteikęs sutartas paslaugas, išrašė sąskaitas faktūras ir jas pateikė apmokėjimui. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, neva trečiasis asmuo nurodė ieškovei, kad atsakovo sąskaitą reikia apmokėti už būsimo renginio organizavimą, nes tai neatitinka tikrovės. Sąskaita nebuvo avansinė ar išankstinė, kas turi būti nurodoma sąskaitoje, kai ji yra pateikiama prieš paslaugos teikimą.

4. Atsakovas taip pat paaiškino, kad L. S. pažinojo. Keletą kartų į metus susitikdavo su L. S. ir kartu medžiodavo. Su E. D. taip pat yra medžiojęs. P. K. iki renginio nepažinojo. 2021 m. buvo organizuotas vienos dienos žygis miške. Pagal 2023 m. sąskaitą faktūrą renginys vyko trimis etapais – spalio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Dalyvių sąrašo nesudarinėjo. Renginiai vyko Gudžiūnų miške. Į renginius L. S. su klientais atvykdavo savo transportu. Susitikdavo Gudžiūnų miške prie pavėsinės, ten renginys ir baigdavosi. Maitinimo kaina į renginio kainą neįėjo. Buvo numatyti trys sustojimai Gudžiūnų miške. Minėti renginiai nebuvo medžioklės renginiai. Galėjo būti, kad po 2021 gruodžio mėnesio renginio vyko medžioklė. Pats toje medžioklėje nedalyvavo. Dėl 2023 m. išrašytos sąskaitos faktūros papildomai parodė, kad į jį kreipėsi įmonės atstovas L. S. likus mėnesiui iki renginio. Renginio vieta buvo ta pati, tik skyrėsi maršrutai. Visuose trijuose etapuose su L. S. dalyvavo E. D.. Paruošti maršrutą miške reikėjo apie 30 val., nes reikia apeiti maršrutą, paruošti stovyklavietės vietas, atvežti kelmus atsisėdimui. Laužus kūrė laužavietėse. Miško plotas 1800 ha, todėl nėra sudėtinga sudaryti skirtingus maršrutus.

5. Trečiasis asmuo L. S. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis niekada neteigė, jog sąskaitos teikiamos už ateityje būsimus renginius. Atsakovas sąskaitas pateikė už jau suteiktas paslaugas. PVM sąskaitas išrašė ne ieškovė, o atsakovas ir jose niekaip ir jokia apimtimi nebuvo nurodyta, kad jos avansinės, o ieškovė, atlikdama mokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas, taip pat niekaip nenurodė, kad jos avansinės. PVM sąskaitos išrašytos po paslaugų suteikimo, kaip tai numato PVM įstatymo 79 straipsnio 1 dalis, kuri prievolę išrašyti PVM sąskaitą nustato po paslaugų suteikimo. Renginių įvykimo faktą ir turinį taip pat patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens bei 2021 m. renginyje dalyvavusio P. K. patvirtinimas apie renginį. Renginio buvimo faktą taip pat patvirtina ir kitame renginyje dalyvavęs E. D..

6. Trečiasis asmuo papildomai paaiškino, kad reikalavimai renginiui buvo – kad renginys turi būti gamtoje, vienai dienai, kad būtų tinkama infrastruktūra ir užtikrintas konfidencialumas. Atsakovas paruošė trasas, sustojimus. Tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl renginio organizavimo – dėl renginio formato, kas turi būti padaryta bei sutarta dėl kainos. 2021 m. renginys vyko rugsėjo ar spalio mėnesį. Su renginyje dalyvavusiu P. K., dirbančiu statybų versle, buvo pažįstami, buvo tartasi verslo klausimais. Tarėsi dėl žemės sklypų sandėlio statybai, ar apsimoka labiau statyti, ar nuomotis. Vėliau buvo priimtas sprendimas nebestatyti sandėlio, o jį nuomotis. P. K. į renginį atvyko savo transportu. Renginys truko visą dieną. Ėjo organizatoriaus sudaryta trasa, susipažino su flora, fauna. Buvo įrengtos laužavietės, vietos atsisėsti ir pasidėti maistui. Maistu pasirūpino jis iš savo asmeninių lėšų. 2022 metais buvo sutarta dėl renginio organizavimo trimis etapais ir kad dalyvaus vienas kviestinis asmuo. Maršrutai buvo skirtingi. E. D. pažinojo daug metų, su juo yra medžioję kartu ir prieš renginį ir po. Su atsakovu susitarė dėl lygiai tokių pačių renginio sąlygų kaip ir pirmuoju atveju. Etapus derino pagal oro sąlygas. Po kažkurio etapo buvo pasilikęs medžioti nemokamame medžioklės plote. Su E. D. derino parduotuvės atidarymo Šiaulių m. klausimus. Renginiai prasidėdavo ryte, priklausomai nuo oro sąlygų, trukdavo visą dieną. Pats į renginius atvykdavo įmonės transportu, nes savo asmeninio neturėjo, o E. D. atvykdavo savo transportu. Užkandžius į renginius vežėsi jis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės MB “(duomenys neskelbtini),com”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), jo turėtas 8 130,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas konstatavo:

7.1. ieškovė nurodo, kad įstatymuose yra numatyta teisė apmokėti sąskaitas už būsimas paslaugas. Ginčo sąskaitose, jų paskirties grafoje niekaip neužsimenama, kad jos yra išankstinės, ir pinigų prašoma avansu, ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad jos priimtos ir apmokėtos kaip įprastos sąskaitos. Tokiais atvejais pateiktoje laisvos formos sąskaitoje arba pavedime, kuriuo apmokama sąskaita, pavadinime ar paskirtyje visada nurodoma, kad avansu mokama už būsimą paslaugą, nes visiškas paslaugos apmokėjimo momentas visada yra galutinis atsiskaitymas. Šiuo atveju, ieškovė teigia, neva ji sumokėjo net už du būsimus renginius pilną paslaugos kainą avansu, tačiau daugiau nei dvejus metus net nesidomėjo neva būsimais renginiais. Ieškovė, būdama juridinis asmuo, kuris yra atidus bei atsakingas, pirmą kartą neva užsako būsimą paslaugą iš kito asmens su kuriuo jokių verslo santykių neturėjo bei avansu sumoka visą paslaugos sumą ir visiškai pamiršta apie užsakytą paslaugą, po metų, kai dar neįvykdyta pirmoji paslauga, už kurią sumokėta avansu, užsako dar vieną paslaugą ir už ją vėl sumoka avansu bei paslaugas vėl pamiršta. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ginčas dėl minėtų sąskaitų apmokėjimo kilo, prasidėjus tarp ieškovės MB “(duomenys neskelbtini)” direktorės V. S. ir trečiojo asmens L. S. skyrybų procesui;

7.2. ieškovės atstovė V. S. nurodė, kad įmonėje nėra vedamas atskiras išankstinių (avansinių) sąskaitų registras, taip pat paskutiniame posėdyje liudytoja O. C. nurodė, kad pateiktosios sąskaitos buvo užregistruotos ir apmokėtos kaip įprastos sąskaitos, tačiau savo esme jos buvo išankstinės. Ginčo sąskaitose, jų paskirties grafoje niekaip neužsimenama, kad jos yra išankstinės ir pinigų prašoma avansu. Kaip jau buvo minėta, ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad jos priimtos ir apmokėtos kaip įprastos sąskaitos;

7.3. ieškovė nurodo, kad byloje nėra pateikta jokio susirašinėjimo dėl derinamo renginio apimties, datų, kainos, laiko, dalyvių, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad apskritai trečiasis asmuo L. S. užsakė kokį nors renginį ieškovės naudai ir interesais. Tačiau iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad sudarant sandorį šalys tikslių renginio datų nenustatė. Pirmasis renginys vyko žiemos metu, 2021 m. gruodžio mėn., konkrečios dienos atsakovas nebeprisiminė, nurodydamas, kad tai vyko labai senai, o informacijos pasitikslinti telefone nebeturi galimybės, nes yra pakeitęs senąjį mobilųjį telefoną. Antrasis renginys vyko 3 etapais (2022 m. spalio 23 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 4 d.), nes užsakant antrąjį renginį ieškovės atstovas norėjo, kad paslaugos būtų teikiamos skirtingais metų laikais, t.y. rudenį ir žiemą. Šalys tikslias renginio datas telefonu derino atskirai, likus 1-2 sav. iki planuojamo renginio datos, atsižvelgiant į oro sąlygas. Antrojo renginio datas atsakovas pasitikslino mobiliajame telefone. Šalys buvo sutarusios, kad renginio metu paslaugos bus teikiamos mažam asmenų ratui. Renginiuose dalyvavo po du asmenis iš ieškovės pusės. Nustatyta, kad organizuojamam renginiui atsakovas dalyvių sąrašų nesudarinėjo, jokių asmens duomenų nerinko, nes tam neturėjo nei teisės, nei teisės aktais nustatytos prievolės pagal organizuojamo renginio specifiką. Visos sutarties sąlygos ir renginio detalės buvo derinamos tik su ieškovės įgaliotu asmeniu L. S.. Jau pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, trečiasis asmuo nurodė asmenį (P. K.), kuris dalyvavo pirmajame renginyje. Kaip nurodė trečiasis asmuo, P. K. buvo ieškovės potencialus partneris, su kuriuo buvo siekiama sukurti verslo santykius, susijusius su įmonės poreikiais. Kaip nurodė trečiasis asmuo, renginys buvo skirtas verslo ryšiams, tačiau ne darbuotojams, todėl ieškovės argumentai, kad renginyje nedalyvavo kiti darbuotojai, todėl renginys neįvyko, yra nepagrįsti;

7.4. atsakovas E. M. nurodė, kad jo suteiktos paslaugos buvo edukacinis renginys gamtoje. Teismo posėdžio metu išsamiai nurodė visas aplinkybes dėl ginčo renginių - dėl derinamo renginio apimties, datų, kainos, laiko, dalyvių. Atsakovas bendravo su trečiuoju asmeniu L. S., kaip įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, ir suteikė šio asmens užsakytas paslaugas. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad jis neturėjo jokio pagrindo prieš suteikiant paslaugas aiškintis, ar tokia paslauga yra susijusi su ieškovės interesais ir kuom susijusi, kokią naudą iš jo suteiktų paslaugų gavo ieškovė, ar visai negavo. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė išsamios ataskaitos ieškovei, kas reiškia, kad pažeidė CK 6.722 straipsnį. Pažymėtina, kad ieškovė ataskaitos iš atsakovo niekada ir nereikalavo, o minėta įstatymo norma nurodo, kad kliento reikalavimu yra teikiama ataskaita apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Kadangi ieškovė ataskaitos nereikalavo, atsakovas jos ir nepateikė. Atsakovas turėjo suteikti užsakytą paslaugą, ką jis ir atliko. Aiškintis, ar ieškovė iš užsakytos paslaugos gavo naudos ar ne, atsakovas tokios pareigos neturėjo. Atsakovas organizuodamas renginius rašytinės programos nesudaro, jam tai nėra privaloma, o ieškovė iš atsakovo to ir neprašė. Atsakovas paslaugą išsamiai apibūdino, aptarė visas sąlygas, to šalims užteko;

7.5.  ieškovė nuo bylos pradžios palaikė savo poziciją, kad atsakovas ieškovei nesuteikė jokių paslaugų pagal sąskaitas faktūras Nr. 026 ir Nr. 036. Nurodo, kad aplinkybę, jog išrašytos sąskaitos buvo už būsimus renginius byloje patvirtina 2024-02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2023-01-16 dieną išrašant sąskaitą Nr. 036 buvo keičiamas paslaugų (renginio pavadinimas), o tai patvirtina aplinkybę, kad išrašant sąskaitas, buvo derinama renginio tema ir pats renginys, todėl buvo keičiami sąskaitos duomenis už paslaugas. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu, kad išrašytoje sąskaitoje per klaidą paliko nepataisytą paslaugos pavadinimą, t. y. Šv. Huberto renginio organizavimo, o ieškovės atstovei tikrinant gautą sąskaitą, ji pastebėjo šią klaidą, todėl klaida buvo ištaisyta ir nurodytas teisingas suteiktos paslaugos pavadinimas;

7.6. ieškovė nurodo, kad Lietuvoje nėra tokios ekonominės situacijos, kad žmonės už pasivaikščiojimą miške sumokėtų 7 000 Eur. Todėl jau pati kaina, vertinant kokį tariamą renginį atsakovas ir trečiasis asmuo bando pateikti kaip suorganizuotą pagal ginčo sąskaitas faktūras, prasilenkia su bet kokia elementaria žmogiška logika, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių renginių suorganizuota nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė nė karto iki patikslinto ieškinio pateikimo nereikalavo kainos detalizacijos, maža to, anot ieškovės, jai manant, kad ji moka už būsimą renginį, šalių sutarta kaina jai tiko, nes ji pateiktą sąskaitą apmokėjo. Pažymėtina, kad šalys yra laisvos nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ieškovo teikiamos paslaugos kaina buvo 7 000 Eur, ieškovei ši kaina tiko, todėl šalys sudarė sandorį, atsakovas suteikė paslaugą ir išrašė sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo. Nors ieškovė teigia, kad kitos įmonės šią paslaugą teikia pigiau, tačiau tokie svarstymai yra nepagrįsti, nes nėra žinoma kitų paslaugų teikėjų paslaugos kokybė, apimtis, nėra žinoma kiek žinių turintis asmuo teikia paslaugas ir kt. aplinkybės, kurios yra svarbios kainos nustatymui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo paslaugos kaina priklauso ne nuo dalyvių skaičiaus. Ieškovė su atsakovu sutarė kainą, o kiek žmonių dalyvavo renginyje, čia jau buvo ieškovės sprendimas;

7.7. iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui 2013-09-18 buvo suteiktas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Gudžiūnų“ profesionalios medžioklės plotų vienete. Šis leidimas atsakovui suteikia teisę naudotis minėtu ploto vienetu į kurį įeina Gudžiūnų miškas. Būtent šiame miške ir buvo teikiamos paslaugos ieškovei, kadangi ieškovui yra suteiktas leidimas naudoti šiuo plotu, kuriame vyko edukaciniai renginiai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 6 straipsnis numato, kaip gali būti naudojami laukinės gyvūnijos ištekliai, vienas iš šių būdų yra laukinių gyvūnų naudojimas švietimo ir mokslo tikslais. Kaip buvo nurodyta aukščiau, renginių metu dalyviai buvo supažindinami su miško fauna ir flora, buvo stebimi gyvūnai, jų pėdsakai ir kt. Nors ieškovė atsakovui išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius susiaurina iki medžioklės, tačiau minėtas įstatymas numato net 11 būdų, kaip gali būti naudojama laukinė gyvūnija ir vienas iš jų – švietimas;

7.8. tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo, nurodė, kad ginčo renginiai buvo ne medžioklės renginiai. Liudytojas P. K. parodė, kad to renginio metu jis aplamai dar nebuvo medžiotoju, medžiotoju tapo gal po pusmečio. Trečiasis asmuo L. S. parodė, kad su renginyje dalyvavusiu P. K., dirbančiu statybų versle, buvo tartasi verslo klausimais. Tarėsi dėl žemės sklypų sandėlio statybai, ar apsimoka labiau statyti, ar nuomotis. Vėliau buvo priimtas sprendimas nebestatyti sandėlio, o jį nuomotis;

7.9. kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. D. ir V. D. bei V. S. ir L. S. šeimos yra bendravę šeimomis, aptarinėję verslo reikalus, derinę sąlygas. Verslo pradžią šiems liudytojams inicijavo L. S. ir V. S., kai gavo iš jų pasiūlymą. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad verslo partneriams jokių renginių neorganizuoja, tačiau liudytoja V. D. pripažino, kad yra buvusi MB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame skalbiklio pristatyme Vilniuje, į kurį ją pakvietė V. S.. Tuo skalbikliu ji dabar prekiauja. Su L. S. teko bendrauti – pačioje įmonės veiklos pradžioje ir vėliau, iškilus nesklandumams, klausimus derindavo per L. S.. Verslo pradžioje verslo klausimais daugiau bendravo su L. S.. Liudytoja O. C. taip pat nurodė, kad L. S. derindavo tam tikrus verslo klausimus su MB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas P. K. posėdžio metu taip pat nurodė, kad yra bendravęs šeimomis su V. S. ir L. S.; 

7.10. bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo buvo įdarbintas įmonėje direktorės pavaduotoju 2022-01-03, tačiau, kaip paaiškėjo posėdžio metu, rašytinė darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, jo pareigybinės funkcijos ir įgalinimai raštiškai niekur nebuvo įforminti. Ieškovė, jos atstovė ir liudytoja įmonės finansininkė posėdžio metu nurodė, kad L. S. buvo atsakingas tik už personalą ir administracinius darbus, bet ne už darbą su tiekėjais, negalėjo organizuoti renginių be suderinimo su direktore taip pat nurodė, kad nebuvo įprasta, jog L. S. derintų klausimus su verslo partneriais, galėjo organizuoti nebent verslo pietus ar vakarienę. Tačiau už ką konkrečiai atsakingas įmonėje buvo trečiasis asmuo, raštiškai įforminta nebuvo. Liudytoja O. C. parodė, kad L. S. buvo V. S. vyras ir kaip antra jos ranka, taip pat parodė, kad L. S. derino tam tikrus klausimus su MB „(duomenys neskelbtini)“. Pati V. S. apklausiama posėdyje parodė, kad 2021 m. pabaigoje su vyru L. S. nusprendė, kad dirbs jos įmonėje, kaip direktorės dešinioji ranka. 2021 m. buvo laikotarpis, kai L. S. galėjo tvirtinti tam tikrus pavedimus. Liudytoja O. C. parodė, kad galutinai visus mokėjimus savo parašu tvirtindavo įmonės vadovė V. S.;

7.11. atsakovas detaliai, tiek elektroniniu laišku ieškovei, tiek ir posėdžio metu teisme, apibūdino suteiktų paslaugų pobūdį, nurodė paslaugų suteikimo laiką (etapus), matyti, kad paskutinė renginio dalis (abiem atvejais) buvo sausio pradžioje, praėjus vos kelioms dienoms po paskutinės dalies, buvo pateiktos sąskaitos, kurios apmokėtos;

7.12. nors atsakovas nepateikė rašytinio visų dalyvių sąrašo, bet nėra pagrindo nesutikti su jo pozicija, kad tokio sąrašo sudaryti jis neprivalo, ir nebuvo ginčo dėl dalyvių skaičiaus. Tokio sąrašo nepateikimas, užsakymo, dalyvių nenurodymas, jų asmenybių neatskleidimas, nuotraukų apie renginį ar priėmimo – perdavimo akto nepateikimas, niekaip nesusijęs su tinkamu žodinės sutarties vykdymu;

7.13. suteikęs paslaugą, atsakovas vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiu Finansinės apskaitos įstatymu (6 straipsnio 1 dalimi), pateikė ieškovei dvi sąskaitas. Gavus jų apmokėjimą, atsakovas tuo pačiu gavo patvirtinimą, kad paslauga suteikta tinkamai ir priimta, tai yra, ieškovės vadovė, kurią su įmone sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, atsakinga už kasdienės veiklos organizavimą veikianti išimtinai juridinio asmens interesais, apmokėdama sąskaitą turėjo suprasti, kad piniginės lėšos iš įmonės išleidžiamos įmonės interesais. Pateiktomis sąskaitomis ir jų apmokėjimu patvirtinta, kad įmonės vadovė atliko ne vieną, o du tokius mokėjimus, todėl šių veiksmų negalima kvalifikuoti kaip klaidos.

7.14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. (2019-06-20 Lietuvos aukščiausio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Šiuo atveju, šalis saistė sutartinės prievolės, t. y. atsakovą - įvykdyti atlygintinę paslaugą, o ieškovą – apmokėti už laiku ir tinkamai suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas pinigines lėšas (sąskaitų apmokėjimą) gavo teisėtai, todėl aptariamu teisės institutu turto išreikalauti iš atsakovo nėra pagrindo;

7.15. atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo: 1) panaikinti 2025-02-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-145-948/2025 ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       priimdamas skundžiamą sprendimą teismas visiškai nesivadovavo Šiaulių apygardos teismo 2024-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-211-1042, kuria Šiaulių apygardos teismas išaiškino, kad:

1)       tarp šalių kilus ginčui dėl paslaugų suteikimo/nesuteikimo aplinkybių ir apimties, būtent atsakovui - šių paslaugų teikėjui, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes - t. y. įrodyti konkretų lėšų gavimo iš ieškovės pagrindą. Teisėjų vertinimu, šios pareigos nevykdymas negali būti pateisintas vien trečiojo asmens (buvusio bendrijos darbuotojo) patvirtinimu, kad atsakovas tinkamai suteikė paslaugas. Juo labiau, kad pats trečiasis asmuo, teigdamas, kad renginiai vyko su potencialiais verslo partneriais, tiksliai neprisiminė renginyje dalyvavusių asmenų (2024 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 27 min. 30 sek. - 1 val. 27 min. 50 sek.);

2)       teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien paslaugų apmokėjimo faktas patvirtina šių paslaugų tinkamo suteikimo aplinkybes. Kolegija pažymi, kad atsakovo ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros savaime nėra sutartis (susitarimas) ir remiantis vien jomis negalima nustatyti šalių santykių pobūdžio ir turinio bei tokių santykių buvimas turi būti nustatytas kitais byloje esančiais leistinais įrodymais;

3)       teismas turi vertinti šalių tikruosius ketinimus dėl ginčo paslaugų, šalių bendradarbiavimo aplinkybes tiek iki galimo paslaugų suteikimo, tiek ir po atsakovo nurodytų renginių organizavimo, šalių galbūt sutartų paslaugų teikimo sąlygas, galimų renginių organizavimo ir vykdymo aplinkybes, ieškovei teigiant, kad kiti mažosios bendrijos atstovai realiai nedalyvavo renginiuose - pašalinti šiuos prieštaravimus ir nustatyti ar renginiai galimai buvo organizuoti apeliantės interesais;

8.2.       atsakovas neįrodė konkretaus lėšų gavimo pagrindo, o teismas nenustatė, ar renginiai buvo organizuojami ieškovės interesais;

8.3.       bylą nagrinėjant antrą kartą jokie rašytiniai įrodymai (nei sms žinutės, laiškai, skambučiai bent jau dėl laiko derinimo, dalyvių kvietimo, užsakymo, nuotraukos ar kt.) apie įvykusius renginius nebuvo pateikti nei atsakovo, nei trečiojo asmens;

8.4.       teismas, nesant jokių rašytinių įrodymų byloje, kurie bent iš dalies patvirtintų šalių ir liudytojų nurodytas aplinkybes, priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik šalių ir liudytojų paaiškinimais, visiškai nevertindamas to fakto, kad liudytojas P. K. yra trečiojo asmens draugas, o E. D., abiejų šalių draugas, o apie E. D. dalyvavimą tariamuose renginiuose apskritai nebuvo nurodyta iki bylą gražinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (tą netgi buvo akcentavęs apeliacinės instancijos teismas „tiksliai neprisiminė renginyje dalyvavusių asmenų“);

8.5.       teismas, visiškai neatsižvelgė ir nevertino kritiškai tokių aplinkybių: 1) trečiasis asmuo pirmojo renginio metu (tai dienai kaip teigė, kad jis vyko) nebuvo įmonės darbuotojas (įdarbintas tik 2022 m. sausio 3 d.), jis nėra apeliantės dalininkas ar savininkas, todėl jis negalėjo nei užsakyti, nei dalyvauti įmonės interesais pirmojo renginio metu su savo svečiu - draugu P. K.. 2) liudytojas E. D. yra tiek atsakovo. tiek trečiojo asmens draugas, jie kartu medžioja, tačiau šio asmens vardo neprisiminė bylą nagrinėjant pirmą kartą nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės vertinimu, minėto liudytojo parodymus teismas turėjo vertinti atidžiai ir kritiškai, bei jais vadovautis tik esant kitiems tokio liudytojo parodymus patvirtinantiems įrodymams;

8.6.       atsakovo ir trečiojo asmens pozicija apie neva suteiktas paslaugas visos bylos nagrinėjimo metu nenuosekli: 2023-05-17 elektroniniu laišku (I bylos tomas, 10 puslapis) atsakovas nurodė, kad renginys vyko trimis etapais: rugsėjo, gruodžio bei sausio mėnesiais. Žygių miške metu renginio dalyviai buvo supažindinami su laukine gamta (flora ir fauna) skirtingais metų laikais (ruduo/žiema), joje gyvenančiais gyvūnais. Tuo tarpu 2024-01-18 teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas teigė, kad renginiai (tariami etapai) vyko 2022 spalio 23 d., 2022 gruodžio 20 d. ir 2023 sausio 4 d. Atsakovas nurodė, kad paslaugos buvo edukacinis renginys gamtoje (I tomas 11 lapas). Atsakovas savo atsiliepime (I tomas, 35 puslapis) nurodo „Paslauga skirta žygeivių sutelktumui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti, ši veikla yra kultūrinė ir švietėjiška". Iš ko reikėtų daryti prielaidą, kad renginio tikslas - komandos formavimas, pasitikėjimas ir pan., t. y. aprašymas būtų labiau skirtas įmonės darbuotojams. Tuo tarpu 2024-01-18 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad renginio dalyviai buvo potencialūs įmonės klientai ir partneriai, o po renginio verslo partneriai pasilikdavo medžioklei. Taip pat renginys vyko ir 2021 metais, už kurį sąskaita pateikta 2022 metais (I bylos tomas, 134 lapas 16 pastraipa). Byla nagrinėjant iš naujo atsakovas ir trečiasis asmuo jau teigė, kad tai buvo iškyla/pasivaikščiojimas gamtoje pirmos sąskaitos išrašymo atveju skirta trečiajam asmeniui ir jo draugui P. K., antros sąskaitos išrašymo atveju trečiajam asmeniui ir jo draugui E. D.. Kuom trečiojo asmens pasivaikščiojimas arba iškyla miške su savo draugais yra susijęs su apeliantės interesais arba išrašytomis ginčo sąskaitomis faktūromis - byloje duomenų apie tai nėra. Teismas nevertino šių proceso dalyvių nenuoseklumo kritiškai;

8.7.       liudytojas P. K. nurodė „vyko į mišką ieškoti žvėrių <...> renginio tikslas buvo surasti žvėris, pasiklausyti apie florą, fauną, užkasti, gerai praleisti laiką“ , liudytojas net nenurodė, kad minėto pakvietimo į renginį tikslas buvo sukurti kokius nors verslo santykius, apsiribodamas abstrakčiais atsakymais;

8.8.       E. D., kaip liudytojas yra nepatikimas ir jo parodymai neturėtų būti vertinami byloje. Pats faktas, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo pažinodami ir medžiodami kartu neprisiminė šio asmens, kaip dalyvio, bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, verčia abejoti liudytojo patikimumu. Be to, liudytojas nurodė, kad buvo derinami parduotuvės Šiauliuose atidarymo klausimai (pasak šalių renginiai vyko 2022 m. spalio 23 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 4 d), tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)" (kuri ir perka prekes iš apeliantės bei jas parduoda savo parduotuvėje Šiauliuose, kurią minėjo liudytojas) savininkė ir direktorė V. D. patvirtino, kad MB „(duomenys neskelbtini)" parduotuvę atidarė 2022-10-06, o E. D. nėra nei MB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojas, nei dalininkas, todėl jis neatstovauja MB „(duomenys neskelbtini)", o jai apie minėtu renginius nėra žinoma. Šių prieštaravimų teismas nepašalino;

8.9.       vertinant atsakovo paaiškinimus, kada ir kaip buvo kreiptasi dėl renginių atsakovas atsakyti negalėjo, nurodė, kad dėl pirmojo renginio gyvai, dėl antrojo telefonu. Koks buvo iškeltas lūkestis renginių, nurodė - plėtoti įmonės veiklą, stiprinti verslo santykius. Kokiu būdu buvo plėtojama veikla ir stiprinami santykiai eilinio pasivaikščiojimo metu miške, ir kodėl už šį pasivaikščiojimą reikėjo mokėti po 7 000 Eur byloje lieka neaišku. Paprašius patikslinti renginio tikslą jau vėliau atsakovas nurodė „Tikslas buvo ne ugdyti, gerai praleisti laiką. Suprasti apie laukinę fauną kaip ji gyvena“, nors procesiniuose dokumentuose nurodytos visai kitos aplinkybės. Kaip nustatyta byloje, tiek trečiasis asmuo, tiek E. D., tiek P. K. yra medžiotojai, ko jie buvo naujo mokomi apie laukinę gamtą klausimas liko neatsakytas;

8.10.       trečiasis asmuo ir atsakovas nurodė, kad renginių metu maitinimu rūpinosi trečiasis asmuo, tačiau apeliantės buhalterinėje apskaitoje nėra jokių maitinimo, kuro ar kitų sąskaitų, susijusių su šiais renginiais;

8.11.       teismas nepagrįstai nustatė, kad sąskaitos buvo apmokėtos po paslaugų suteikimo (Skundžiamo sprendimo 27 p.). Tai, kad sąskaitos buvo už būsimus renginius byloje patvirtina šie įrodymai: 2024-­02-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 tomas 64-73 lapai), iš kurio matyti, kad 2023-01-­16 dieną išrašant sąskaitą Nr. 036 buvo keičiamas paslaugų (renginio pavadinimas). Akivaizdu, kad išrašant sąskaitas buvo derinama renginio tema ir pats renginys, todėl buvo keičiami sąskaitos duomenis už paslaugas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir apeliantės atstovės V. S.-S. bei apeliantės finansininkės O. C. parodymai;

8.12.       faktas, jog apeliantė 2 kartus mokėjo atsakovui nepaneigė aplinkybės arba neįrodo savaiminio fakto, kad renginiai, už kuriuos buvo sumokėta, iš tiesų įvyko ir kad tokia paslauga buvo suteikta. Pažymėtina, kad liudytoja O. C. nurodė, kad įmonės apyvarta per metus buvo apie 6 milijonai, sąskaitų per dieną kartais apmokama šimtais, tai, kad apeliantė apmokėjo sąskaitą pasitikėdama trečiuoju asmeniu, kuris kaip dabar matyti iš faktinių duomenų, galimai veikė priešingai įmonės interesams, nepaneigė teisės apeliantei susigrąžinti lėšas už kurias ji paslaugų taip ir negavo. Apeliantės vertinimu, apeliantės buhalteriniai veiksmai, laikyti sąskaita avansine, ar ne avansine, įtraukti ją vieną ar kitą buhalterinės programos eilutę neturi jokios teisinės reikšmės, lygiai taip pat, kaip ir pats faktas kiek laiko apeliantė nesikreipė į teismą ginti savo pažeistų teisių, apie kurias per savo klaidą nežinojo. Tokių teisių gynimui senaties nėra, o tai, kad apeliantė klydo (arba šiuo atveju pasitikėjo trečiuoju asmeniu) negali užkirsti jai kelio ginti jos pažeistas teises teisme;

8.13.       skundžiamu sprendimu teismas nustatė ir vadovavosi tikrovės neatitinkančia aplinkybe, jog apeliantė iki patikslinto ieškinio pateikimo nereikalavo renginių kainos detalizacijos. Šią aplinkybę paneigia rašytiniai bylos įrodymai (1 t., b .l. 8-10), patvirtinantys, kad dar 2023-05-05 apeliantė teikė prašymą atsakovui prašydama pateikti visą detalią informaciją, susijusią su renginiu, taigi ir kainos pagrindimą;

8.14.       skundžiamas sprendimas yra grindžiamas iš esmės tik suinteresuotų bylos baigtimi šalių bei susijusių liudytojų prieštaringais parodymais, kuriuos teismas vertino selektyviai. Teismas netinkamai nustatė tinkamam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes dėl sutarties sudarymo, vykdymo ir apmokėjimo ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.       Atsakovas, atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad L. S. veikdamas ieškovės interesais užsakė edukacinių renginių gamtoje organizavimo paslaugą, kuri buvo skirta ieškovės esamiems/potencialiems verslo partneriams;

9.2.       L. S. posėdžio metu nurodė, kad ginčas byloje yra kaip jo ir ieškovės atstovės šeimyninio konflikto išdava, kas iš esmės paaiškina ieškovės atstovės ieškinio ir veiksmų suinteresuotumą jai siekiant asmeninių finansinių tikslų santuokos nutraukimo byloje;

9.3.       tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo apklausiami teismo posėdyje nurodė, kad sudarant sandorį šalys tikslių renginio datų nenustatė. Pirmasis renginys vyko žiemos metu, 2021 m. gruodžio mėn., konkrečios dienos atsakovas nebeprisiminė, nurodydamas, kad tai vyko labai senai, o informacijos pasitikslinti telefone nebeturi galimybės, nes yra pakeitęs senąjį mobilųjį telefoną. Antrasis renginys vyko 3 etapais (2022 m. spalio 23 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 4 d.), nes užsakant antrąjį renginį ieškovės atstovas norėjo, kad paslaugos būtų teikiamos skirtingais metų laikais, t. y. rudenį ir žiemą. Šalys tikslias renginio datas telefonu derino atskirai, likus 1-2 sav. iki planuojamo renginio datos, atsižvelgiant į oro sąlygas. Antrojo renginio datas atsakovas pasitikslino mobiliajame telefone, įrodymus pateikė teismui. Šalys buvo sutarusios, kad renginio metu paslaugos bus teikiamos mažam asmenų ratui. Renginiuose dalyvavo po du asmenis iš ieškovės pusės. Organizuojamam renginiui atsakovas dalyvių sąrašų nesudarinėjo, jokių asmens duomenų nerinko, nes tam neturėjo nei teisės, nei teisės aktais nustatytos prievolės pagal organizuojamo renginio specifiką. Visos sutarties sąlygos ir renginio detalės buvo derinamos tik su ieškovės įgaliotu asmeniu L. S.. Atsakovas turėjo suplanuoti maršrutus, juos paruošti, kad einant maršrutu būtų suorganizuotos vietos sustojimams, taip pat vietos su laužavietėmis, atsakovas pasirūpino maršrutu, sustojimo vietomis, kuriuose padėjo kelmus atsisėdimams, suplanavo maršrutus, kad žygio metu būtų sustojama prie laužaviečių, ten parūpino malkų, pasirūpino praeinamais maršrutais bei vietomis, kuriuose yra didžiausia tikimybė sutikti žvėrių, sudėliojo maršrutus taip, kad jie prasidėtų ir baigtųsi toje plačioje vietoje prie pavėsinės, kur renginio dalyviai paliko automobilius. Visi renginiai vyko Gudžiūnų miške. Suplanavo maršrutus ir renginio trukmę, kad jie prasidėtų prašvitus ir baigtųsi iki sutemstant. Žygio metu atsakovas dalyviams pasakodavo apie florą ir fauną, apie miške tykančius pavojus ir kt. Visi renginiuose dalyvavę asmenys detaliai nurodė aplinkybes apie renginius, jų vietą, laiką, trukmę, turinį;

9.4.       apeliaciniame skunde yra teigiama, kad liudytojas P. K. yra Trečiojo asmens draugas, o E. D., trečiojo asmens ir atsakovo draugas. Tačiau tiek liudytojas P. K., tiek D. nurodė, kad buvo L. S. ir V. S.-S. šeimos draugai, susitikdavo šeimomis, leisdavo kartu laiką, tačiau L. S. ir V. S.-S. skiriantis D. nurodė, kad santykius toliau palaikė tik su V. S.-S.. O P. K. apskritai nurodė, kad santykiai nutrūko sutuoktiniams skiriantis. Nei atsakovas, nei E. D. nenurodė, kad jie su atsakovu būtų draugai, liudytojas nurodė, kad yra pažįstamas su atsakovu. Todėl vertinant liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus yra akivaizdu, kad artimesni santykiai nuo sutuoktinių skyrybų pradžios siejo liudytojus būtent su V. S.-S., o ne su trečiuoju asmenimi, todėl galima teigti, kad šie asmenys kaip tik galėjo būti suinteresuoti labiau palankesnių parodymų davimu V. S.-S., o ne L. S.;

9.5.       paslaugas užsakė L. S. veikdamas ieškovės vardu, atlikus paslaugas sąskaita buvo išrašyta būtent ieškovei, ieškovė patvirtindama L. S. įgaliojimus veikti įmonės vardu, priėmė atsakovo sąskaitas už suteiktas paslaugas ir jas apmokėjo. Atsakovui nekilo abejonių, kad trečiasis asmuo neturi įgaliojimų užsakyti paslaugų ar, kad veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nes ieškovė sąskaitas priėmė, jas apskaitė, įtraukė į savo apskaitą ir apmokėjo, taip šias sąskaitas įtraukdama į savo veiklos sąnaudas. Tai įvyko dvejus metus iš eilės;

9.6.       vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad įmonė patvirtino asmens, veikusio jos vardu neturint įgaliojimo, sudarytą sandorį, kadangi paslaugos buvo priimtos ir už jas atsiskaityta - tai sukelia visas teisines pasekmes nuo sandorio sudarymo momento. Jei ieškovė mano, kad paslaugos neatitiko įmonės tikslų ar negavo planuotos naudos iš renginių, kuriuos užsakė L. S., tokiu atveju ieškovė turėtų reikšti ieškinį tiesiogiai trečiajam asmeniui, tačiau ne paslaugas suteikusiam asmeniui, kuris paslaugas atliko tinkamai, pagal ieškovės atstovo reikalavimus, o ieškovė jas priėmė ir apmokėjo. Taip patvirtindama trečiojo asmens įgaliojimus užsakyti paslaugas ir veikti ieškovės vardu;

9.7.       kaina yra šalių susitarimo dalykas, šalis paslaugų kaina tenkino, todėl suteikus paslaugą ji buvo apmokėta, pretenzijų nei dėl kainos, nei dėl paslaugų kokybės nebuvo sulaukta. Akivaizdu, kad kaina ieškovę tenkino, nes ji gavusi sąskaitas už paslaugas jas apmokėjo. Kaip minėta, pastabos apie paslaugos kainą iškilo tik bylai esant teisme, kurios anksčiau reikštos nebuvo;

9.8.       atsakovui buvo sumokėta už suteiktas paslaugas ir šios sąskaitos ieškovės buvo apskaitytos kaip jau įvykusios ūkinės operacijos, šios išlaidos įtrauktos į ieškovės sąnaudas susijusias su įmonės veikla.

3.       Trečiasis asmuo L. S., pateikęs atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       skirtingai nei nurodė ieškovė, bylos nagrinėjimo metu renginiuose dalyvavę asmenys P. K., E. D. davė itin išsamius paaiškinimus dėl renginių aplinkybių - jų programos, eigos, dalyvavimo aplinkybių. Nurodyti liudytojų parodymai buvo nuoseklūs. Analogiškai detaliai renginius, jų vykimo, programos detales paaiškino ir atsakovas bei trečiasis asmuo;

10.2.       be nuoseklių, neprieštaringų renginiuose dalyvavusių liudytojų, atsakovo ir trečiojo asmens parodymų, atsakovo paslaugų suteikimo faktą patvirtino ir rašytiniai byloje esantys įrodymai:

1) PVM sąskaitose niekaip ir jokia apimtimi nebuvo nurodyta, kad jos avansinės;

2) ieškovė atlikdama mokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas taip pat niekaip nenurodė, kad jos avansinės. PVM sąskaitos išrašytos po paslaugų suteikimo, kaip tai numato PVM įstatymo 79 str. 1 d., kuri prievolę išrašyti PVM sąskaitą nustato po paslaugų suteikimo. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovė patvirtino, kad 2022 metų sąskaita yra įtraukta į finansinę atskaitomybę ne kaip avansinė sąskaita, o kaip sąskaita už suteiktas paslaugas, ką parodo ir i byla pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Tai, kad nurodytos sąskaitos (ne kaip avansinės sąskaitos), o kaip sąskaitos - faktūros yra įtrauktos į įmonės sąskaitų registrą tiesiogiai patvirtina ir pačios ieškovės 2023-09 finansų direktorės O. C. pateikta pažyma;

3) trečiasis asmuo į bylą yra pateikęs kito paslaugų teikėjo S. V. 2021-08-17 ieškovei išrašytą sąskaitą-faktūrą už renginio organizavimą, kuri taip pat buvo pagrįsta išimtinai tik pačia sąskaita-faktūra ir ieškovė niekaip ir jokia apimtimi nenuginčijo, kad tik pačios PVM sąskaitos buvimas jai nėra (pagal praktiką) pakankamas įrodymas suteiktoms paslaugoms. Taigi, kitų renginių sąskaitos patvirtina, kad tokia praktika, t. y. mokėjimas už renginių organizavimą nesant papildomų priėmimo - perdavimo aktų ar kitų dokumentų atitinka ieškovės praktiką;

10.3.       ieškovė, t. y. būtent pati direktorė V. S.-S., kelis metus iš eilės apmokėjo atsakovui už paslaugų suteikimą, suteiktas paslaugas kaip suteiktas įsitraukė į buhalterinę apskaitą. Renginių organizavimo aplinkybes patvirtina atsakovo ieškovei teikti paaiškinimai/ atsakymai, pateikti iki ieškinio pateikimo. Darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas suteikė ieškovei paslaugas, už kurias ieškovė atsiskaitė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkinamas

5.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

6.       Nustatyta, kad atsakovas E. M. ieškovei pateikė 2022 m. sausio 3 d. 7 000 Eur sumos ir 2023 m. sausio 16 d. 7 000 Eur sumos sąskaitas faktūras už edukacinių renginių gamtoje organizavimą. Ieškovė šias sąskaitas apmokėjo, tačiau teigia, kad tai padarė pasitikėdama trečiuoju asmeniu L. S. (ieškovės vadovės V. S.-S. sutuoktiniu) bei tai buvo apmokėjimas už būsimas paslaugas. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas jokių paslaugų, kurios yra nurodytos sąskaitoje, ieškovei nesuteikė ir jokių renginių bendrovėje neorganizavo bei neįvykdė.

7.       Trečiasis asmuo L. S. pas ieškovę pradėjo dirbti 2022 m. sausio 3 d.

8.       Pagal trečiąjį asmenį, atsakovą ir liudytoją P. K. (neva dalyvavusį renginyje), pirmasis renginys (2022 m. sausio 3 d. sąskaita) vyko 2021 m. galimai gruodžio mėnesį, kurio tikslas buvo - surasti žvėris, pasiklausyti apie florą, fauną, užkasti, gerai praleisti laiką, aptarti verslo reikalus. Renginyje, apart atsakovo, dalyvavo tik trečiasis asmuo su liudytoju.

9.       Pagal trečiąjį asmenį, atsakovą ir liudytoją E. D. (neva dalyvavusį renginyje), antrasis renginys (2023 m. sausio 16 d. sąskaita) vyko trimis etapais (trys išvykos): 2022 m. spalio 23 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 4 d., kurių tikslas buvo - pasiklausyti apie florą, fauną, užkasti, pasivaikščioti po mišką, aptarti verslo reikalus. E. D. teigimu, atvykdavo švintant, renginys trukdavo iki sutemų. Renginyje, apart atsakovo, dalyvavo tik trečiasis asmuo su liudytoju.

10.       Liudytoja V. D. apie renginius gamtoje, kuriuose dalyvavo jos sutuoktinis E. D., nieko nežino.

11.       Pagal trečiąjį asmenį ir atsakovą sutartys dėl edukacinių renginių suteikimo buvo žodinės (toliau -ginčo sutartys). Maistas į renginio kainą neįėjo, juo rūpinosi trečiasis asmuo.

12.       Trečiasis asmuo ir atsakovas pažįstami, kartu medžioja.

13.       Trečiasis asmuo su P. K. buvo pažįstami iki renginio, bendravo šeimomis su K.. Tapęs medžiotoju (2022 m.) P. K. medžioja kartu su L. S.. P. K. verslo santykių su ieškove neturėjo nei iki renginio, nei po to.

14.       Trečiasis asmuo su E. D. buvo pažįstami iki renginio, kartu medžioja, bendravo šeimomis su D.. Liudytoja V. D. nurodė, kad ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir savininkė, jos vyras E. D. įmonėje nedirba. Verslo pradžią (atidaryti parduotuvę, kuri buvo atidaryta 2022 m. spalio 6 d.) inicijavo L. S. ir V. S., kai gavo iš jų asmeniškai pasiūlymą.

15.       2023 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė atsakovui prašymą iki 2023 m. gegužės 10 d. pateikti paaiškinimus ir pagrindimą dėl 2023 m. sausio 16 d. išrašytos 7 000 Eur sąskaitos faktūros. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovas el. paštu nurodė, kad renginio sąlygos buvo derinamos su trečiuoju asmeniu L. S.; renginys vyko trimis etapais: 2022 m. rugsėjį, gruodį ir 2023 m. sausį; dalyvių sąrašo pateikti negali, nes duomenų nerinko. 

Dėl ginčo esmės

16.       Byloje kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų - dviejų edukacinių renginių gamtoje organizavimo – ieškovei (apeliantei) suteikimo, t. y. ar ieškovei šios paslaugos buvo suteiktos. 

17.       Apeliantė teigia, kad tokių paslaugų, kurios, trečiojo asmens ir atsakovo teigimu, neva buvo suteiktos, ji neužsakė (dėl jų nesitarė) bei jos nebuvo suteiktos (faktiškai suorganizuotos), todėl pagal pateiktas 2022 m. sausio 3 d. ir 2023 m. sausio 16 d. sąskaitas faktūras sumokėtos lėšos (7 000 Eur ir 7 000 Eur) turi būti grąžintos ieškovei, kaip atsakovo įgytos be teisinio pagrindo.

18.       Tuo tarpu atsakovas teigia, kad paslaugos buvo suteiktos (renginiai – pasivaikščiojimai po mišką, supažindinimas su flora ir fauna – buvo suorganizuoti), dėl jų suteikimo buvo sudaryti žodiniai susitarimai su trečiuoju asmeniu L. S., o susitarimų įvykdymą patvirtina sąskaitų faktūrų apmokėjimas.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad šalis siejo sutartiniai (žodiniai) santykiai, o apeliantės sąskaitų faktūrų apmokėjimas patvirtina, kad paslauga suteikta tinkamai ir priimta, todėl teisėtai gautos piniginės lėšos negali būti išreikalautos iš atsakovo kaip be pagrindo įgytos.

20.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jo padarytos išvados neseka iš pateiktos motyvacijos, nėra aišku kokie gi konkrečiai argumentai lėmė tokias išvadas, t. y. nėra aišku, kas gi patvirtino (kokie konkrečiai įrodymai), kad renginiai realiai (faktiškai) buvo suorganizuoti ir įvyko. Pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja nuoseklumo ir pagrįstumo, vertinant įrodymus.

21.       Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 d.). Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo: 1) kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; 2) kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą (CK 6.722 straipsnis).

22.       Byloje nustatyta, kad neva tarp apeliantės ir atsakovo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis buvo žodinė. Šiuo atveju nėra draudimo tokią sutartį sudaryti žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis), tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju šalims tenka sunkesnė tokio susitarimo ir jo sąlygų įrodinėjimo našta.

23.       Apeliantė prašo grąžinti jai jos sumokėtas atsakovui lėšas, kurias ji gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis).

24.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).

25.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 25 punktas).

26.       Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 26 punktas; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2024, 25 punktas).

27.       Tai, kad tarp šalių galimai buvo sudaryta žodinė sutartis, nereiškia, kad apeliantė praranda galimybę savo teises ginti remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto normomis.

28.       Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024, 28 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju, esant nenustatytoms žodinių ginčo sutarčių sąlygoms, apeliantei neigiant paslaugų gavimą, apeliantė neturi galimybės (teisinio pagrindo) kitais civilinių teisių gynimo būdais išreikalauti sumokėtas atsakovui lėšas, todėl pagrįstai reikalauja grąžinti sumokėtas sumas kaip sumokėtas be teisinio pagrindo.

30.       Taigi, šiuo atveju, apeliantei neigiant paslaugų jai suteikimą, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti šių faktų buvimą (paslaugų suteikimą pagal žodinę sutartį), priešingu atveju, gautos lėšos laikytinos, kaip gautos ne pagrindo. 

31.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

32.       Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

33.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas sutartinių santykių su apeliante buvimą ir tinkamą sutarčių įvykdymą grindžia tuo, kad: 1) pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos; 2) žodinių sutarčių buvimą patvirtina trečiasis asmuo L. S.; 3) renginių įvykimo faktą patvirtina trečiasis asmuo ir liudytojai P. K. ir E. D..

34.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybių (esančių įrodymų) visumą, sprendžia, kad atsakovo nurodomi įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovei buvo suteiktos paslaugos pagal ginčo sutartis.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (jų visumą), tokias kaip:

42.1.       sudarytos žodinės sutartys, kurių turinio (sąlygų) nėra galimybės objektyviai nustatyti;

42.2.       atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, nes apeliantės (ieškovės) vadovę ir trečiąjį asmenį siejo šeiminiai (sutuoktiniai), pasitikėjimo santykiai, dėl ko ieškovės vadovė apmokėjo sąskaitas, neįsitikindama jų pagrįstumu;

42.3. apeliantės vadovė sutarčių nesudarinėjo, jas neva sudarinėjo trečiasis asmuo, kurio galimybės (turimi įgaliojimai) sudarinėti tokias sutartis (edukacinių renginių gamtoje organizavimą), kelia abejonių (įrodymų, kad jis turėjo teisę sudaryti tokias sutartis nėra);

42.4. ginčo sutarčių sudarymas (edukacinių renginių gamtoje organizavimas), tam kad trečiasis asmuo (apeliantės darbuotojas L. S.) su draugu pasivaikščiotų po mišką, pasiklausytų atsakovo (trečiojo asmens draugo) pasakojimų apie florą ir fauną, bei aptartų verslo reikalus, neatitinka nei logikos dėsnių, nei protingumo principo, nei ieškovės verslo poreikių (nenustatyta, kuo su trečiuoju asmeniu buvę asmenys P. K. ir E. D. buvo (galėjo būti) naudingi ieškovei);

42.5. sąskaitose nurodytų paslaugų kaina (7 000 Eur ir 7 000 Eur) už dviejų asmenų (trečiojo asmens ir liudytojo) pasivaikščiojimą po mišką ir pasiklausymą apie florą ir fauną (pirmu atveju 1 dieną, antru atveju neva 3 dienas), be maitinimo (tuo neva pasirūpino trečiasis asmuo), yra neadekvačiai didelė, neatitinkanti nei logikos dėsnių, nei protingumo principo, nei ieškovės verslo interesų;

42.6. renginiuose nedalyvavo apeliantės darbuotojai (išskyrus antrame renginyje trečiąjį asmenį);

42.7. trečiajam asmeniui nebuvo iš bendrovės išskirtos lėšos vykimui į renginio vietą (vyko savo transportu), nebuvo išskirtos lėšos maitinimui (trečiais asmuo rūpinosi maitinimu iš savo lėšų), kas leidžia spręsti, kad renginiai (jeigu jie vyko) nebuvo organizuojami apeliantės interesais;

42.8. pirmos sąskaitos išrašymo data yra 2022 m. sausio 3 d. (pagal atsakovą ji išrašyta po paslaugų suteikimo), o paslaugos suteiktos neva 2021 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu trečiasis asmuo pas apeliantę įdarbintas 2022 m. sausio 3 d., todėl trečiasis asmuo pirmojo renginio negalėjo užsakyti apeliantės vardu ir jame dalyvauti kaip apeliantės atstovas bei aptarinėti verslo reikalus;

42.9. byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų (apart pateiktų sąskaitų faktūrų, atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojų P. K. ir E. D. žodinių paaiškinimų), kad paslaugos apeliantės buvo užsakytos ir suteiktos, t. y. nėra nei SMS žinučių, nei laiškų, nei skambučių, nei nuotraukų ar pan., kas patvirtintų paslaugų suteikimą;

42.10. nėra duomenų, kad atsakovas užsiima tokia veikla (skelbimai, reklama ir pan.), t. y. teikia tokias paslaugas – veda asmenis pasivaikščioti po mišką ir supažindina su flora ir fauna;

42.11. trečiasis asmuo (neva užsakęs paslaugas) ir atsakovas yra draugai, kartu medžioja. Trečiasis asmuo ir liudytojai P. K. ir E. D. (neva dalyvavę renginiuose asmenys) taip pat draugai (bendravę šeimomis), kartu medžioja. Taigi, šių asmenų paaiškinimai vertintini visų bylos nustatytų aplinkybių kontekste ir, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą ir jų draugiškus santykius, nelaikytini patikimais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017);

42.12. liudytoja V. D. apie renginius gamtoje, kuriuose dalyvavo jos sutuoktinis E. D., nieko nežino;

42.13. liudytoja V. D. nurodė, kad ji yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir savininkė, o jos vyras E. D. įmonėje nedirba. Jos parduotuvė buvo atidaryta 2022 m. spalio 6 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad E. D. įmonėje nedirba, kad V. D. parduotuvė buvo atidaryta dar prieš įvykstant antram renginiui (2022 m. spalio 23 d., 2022 m. gruodžio 20 d. ir 2023 m. sausio 4 d.), nelaikytini pagrįstais trečiojo asmens ir liudytojo E. D. teiginiai, jog jie renginyje aptarinėjo verslo reikalus (tam įrodymų nėra pateikta);

42.14. į 2023 m. gegužės 5 d. ieškovės pateiktą atsakovui prašymą iki 2023 m. gegužės 10 d. pateikti paaiškinimus ir pagrindimą dėl 2023 m. sausio 16 d. išrašytos 7 000 Eur sąskaitos faktūros, atsakovas atsakė tik 2023 m. gegužės 17 d. el. paštu bei nurodė, kad renginio sąlygos buvo derinamos su trečiuoju asmeniu L. S.; renginys vyko trimis etapais: 2022 m. rugsėjį, gruodį ir 2023 m. sausį; dalyvių sąrašo pateikti negali, nes duomenų nerinko, t. y. atsakovas neįvykdė pareigos (CK 6.722 straipsnio 1 punkte) pateikti visą informaciją ieškovei apie paslaugų suteikimą;

42.15. atsakovas, suteikdamas tokias brangias paslaugas (už 1 dieną 7 000 Eur arba už neva 3 dienas 7 000 Eur, neturint sąnaudų) neįsitikino, kad užsakovas (trečiasis asmuo), kuris nėra bendrijos vadovas, turi įgaliojimą užsakyti tokias paslaugas apeliantės vardu (nepaskambino, nesikreipė el. paštu į bendrijos vadovę), bei neužsitikrino (nepasirūpino bent minimaliais) jokių įrodymų apie tokių paslaugų užsakymą ir suteikimą,

- daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo sutartys buvo sudarytos apeliantės interesais ir kad paslaugos realiai (faktiškai) buvo suteiktos apeliantei, priešingai, nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, kad paslaugos apeliantei nebuvo suteiktos.

36.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Apeliacinį skundą patenkinus (ieškinį patenkinus), apeliantei (ieškovei) priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

38.       Apeliantė (ieškovė), iki šio apeliacinio skundo pateikimo, pirmosios instancijos teisme patyrė 21 465,25 Eur išlaidas už advokatų suteiktas teisines paslaugas bei sumokėjo 631 Eur žininį mokestį (už ieškinį ir pirmąjį apeliacinį skundą). Taip pat apeliantė patyrė 1 452 Eur išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas bei sumokėjo 315 Eur žyminį mokestį (už antrąjį apeliacinį skundą).

39.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

40.       Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

41.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas iki šio apeliacinio skundo pateikimo (pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme) yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga, apimtis nėra didelė), į advokato darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (atsakovo išlaidos už jam suteiktas teisines paslaugas sudarė 8 130,20 Eur), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos 10 000 Eur išlaidos apeliantei suteiktas teisines paslaugas.

42.       Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už antrojo apeliacinio skundo surašymą (1 452 Eur) laikytinos pagrįstomis iš priteistinos apeliantei iš atsakovo.

43.       Taigi, apeliantei (ieškovei) iš atsakovo priteistina 12 398 Eur (10 000 + 631 + 1 452 + 315) bylinėjimosi išlaidų.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

       Priteisti ieškovei MB „(duomenys neskelbtini).com“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. M., a. k.  (duomenys neskelbtini), 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

       Priteisti ieškovei MB „(duomenys neskelbtini).com“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 12 398 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                           Evaldas Burzdikas

                      Albina Rimdeikaitė

                      Egidijus Tamašauskas