Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-28][nuasmeninta nutartis byloje][2-1227-330-2019].docx
Bylos nr.: 2-1227-330/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerija 188604955 atsakovas
LR Teisingumo ministras 188604955 trečiasis asmuo
Kauno apylinkės teismas 302942349 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo

?

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretiesiems asmenims A. J., antstolei S. Ž., teisėjui R. B. bei Kauno apylinkės teismui dėl žalos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos teismui elektroniniu paštu pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės  Lietuvos Respublikos priteisti 48 640 Eur turtinės žalos, 16 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad turtinę žalą kildina iš valstybės neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. e2-3445-921/2019 – bylos šalių atleidimo nuo žyminio mokesčio, ieškinio priėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir ieškovo užpuolimo viešoje vietoje. Ieškovas taip pat pažymėjo patyręs neturtinę žalą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, nepatogumų, emocinės įtampos, trukdymų bendrauti su šeimos nariais ir dirbti, pažeminimo, diskriminacijos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

4.       Teismas, pažymėjo, kad teismų sprendimų kontrolė vykdoma specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant teismo nutartis ar sprendimus aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau ieškovas reikšdamas ieškinį siekia kitokios teismo priimtų procesinių sprendimų kontrolės.

5.       Be to, teismas konstatavo, jog ieškinio pateikimas elektroniniu paštu neatitinka Civilinio proceso kodekso nuostatų. Šis procesinio dokumento (ieškinio) pateikimo trūkumas ieškovui ne kartą teismų buvo išaiškintas kitose bylose, todėl nėra pagrindo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinį atsisakytina priimti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą KAT(?) nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Skundžiama teismo nutartis pažeidžia principą iš neteisės nekyla teisė.

6.2.       Teismo raštinė neteisėtai neleido ieškovui procesinius dokumentus pasirašyti ranka, nors 2019 m. liepos 15 d.  jis buvo atvykęs į teismą.

6.3.       Ieškovo argumentai dėl jo elektroninio parašo teisinės galios pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019.

6.4.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškovo rašto numerio bei datos, todėl ieškovas kompiuteryje negali rasti ieškinio, tam kad jį galėtų atsispausdinti ir pasirašyti.

6.5.       Ieškinys nagrinėtinas teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kadangi teismas ieškovui padarė žalą dar nagrinėdamas bylą, o ne ją išnagrinėjęs.

6.6.       Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas pažeidė ieškovo teises, garantuojamas Europos žmogaus teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

 

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

3.       Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį,  yra pagrįsta ir teisėta.

4.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.

5.       Teismui paduodamame procesiniame dokumente privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 str. 2 d. 7 p.). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. (Aprašo 4 p.). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 p.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, ieškovas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų jį teikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.

6.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 95 straipsnyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kitose civilinėse bylose ieškovui V. J. ne kartą buvo išaiškinta, jog procesiniai dokumentai  Lietuvos Respublikos teismams negali būti teikiami elektroniniu paštu, o elektroniniai dokumentai teismui gali būti teikiami asmeniui prisijungus prie LITEKO VEP posistemio paskyros (CPK 179 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų. Kadangi elektroniniu paštu pateiktas ieškinys neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

7.       Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

        

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas        Gintaras Pečiulis

 


Paminėta tekste:
  • 2-1539-945/2019
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010