Civilinė byla Nr. e2A-80-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03711-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.4; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1;
3.1.7.6; 3.3.1.14
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8764-1164/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 168,65 Eur žalos atlyginimą, 70,59 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir draudėja L. L. sudarė būsto draudimo sutartį dėl būsto, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. Taip pat ieškovė ir draudėjas E. P. sudarė būsto draudimo sutartį dėl būsto, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. 2021 m. birželio 16 d. įvyko bendro naudojimo objekto avarija dėl ko buvo aplietas būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusios bendro naudojimo vamzdyno avarijos, vandeniu buvo užlieta buto patalpa (apgadintos sienos, lubos). Po šios vamzdyno avarijos, buvo pakeista kanalizacijos vamzdžio dalis (2021 m. birželio mėnesį) nuo penkto į ketvirtą aukštą. Po šių darbų atlikimo, žemiau esančio vamzdžio dalis trūko vėl, dėl ko buvo užlieti žemiau esantys butai. 2022 m. sausio 17 d. buvo užlieta buto patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Taip pat 2022 m. vasario 3 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė visus tris įvykius pripažino draudžiamaisiais ir išmokėjo išmoką. Dėl užliejimų metu padarytos žalos draudėjų patalpoms ir namų turtui yra atsakinga atsakovė, kuri yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, kadangi vanduo išsiveržė iš bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri ir administruoja atsakovė. Atsakovė pažeidė teisės aktų nuostatas netinkamai atlikusi savo pareigas prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Žala, kurią turi atlyginti atsakovė, yra 2 168,65 Eur.
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrojo naudojimo objektų administravimą vykdė tinkamai, dėl to neturi pareigos atlyginti ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsakovė atliko statinio apžiūras, vykdė periodinius stebėjimus, pildė techninės priežiūros žurnalą, reagavo į gyventojų iškvietimą, nustatė avarijos priežastį, pašalino gedimą. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, nenurodė jokių konkrečių atsakovės atliktų teisės pažeidimų. Ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti žalą už bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių atidengimą bei uždengimą privačiuose butuose. Ginčo vamzdžio defektas galėjo būti nustatytas tik pašalinus namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose įrengtas konstrukcijas, dengiančias vamzdyną, kas buvo atlikta su būtų savininkų sutikimu. Atsižvelgiant į tai, kad trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo uždengtas, paslėptas po konstrukcijomis, vizualiai nematomas, priėjimas prie jo buvo komplikuotas, todėl vamzdyno būklė negalėjo būti pastebėta bei tinkamai įvertinta, o defektas negalėjo būti pašalintas. Iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o tik paveikta korozijos. Apie nustatytą vandentiekio koroziją atsakovė informavo butų savininkus, t. y. namo savitarnoje buvo įkeltas statinio apžiūros aktas, kuriame buvo nurodytas defektas bei nurodyta rekomendacija. Iki įvykio butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto, neinicijavo balsavimo. Atsakovė neturi teisės valdyti pastato kaip savininkė, kadangi negali be savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 168,65 Eur žalos atlyginimą, 70,59 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 620 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Tarp ieškovės ir draudėjos L. L. 2021 m. sausio 18 d. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 25 d. buvo registruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu apgadintas ieškovės apdraustas butas. Ieškovė pagal draudimo sutartį atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjai 1 091 Eur draudimo išmoką. Tarp ieškovės ir draudėjo E. P. 2021 m. vasario 4 d. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 16 d. buvo registruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio apgadintas ieškovės apdraustas butas. 2022 m. vasario 4 d. buvo registruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu vėl apgadinus ieškovės apdraustas butas. Ieškovė pagal draudimo sutartį atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui iš viso 1 172 Eur draudimo išmoką. Atsakovė neginčijo, kad avarijos įvyko dėl bendro naudojimo objektų defektų. Byloje nėra ginčo, kad draudėjams užtikrinus priėjimą savo butuose prie namo inžinerinių įrenginių, atsakovė pakeitė bendrojo naudojimo vandentiekio, nuotekų stovų dalis.
6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmokas, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – daugiabučio namo administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo.
7. Teismas nustatė, kad draudiminiai įvykiai įvyko dėl netinkamos būklės bendrojo naudojimo vamzdyno nesandarumo.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo stovų netinkama, nepakankama priežiūra, netinkamu gyventojų informavimu dėl būtinumo keisti ar tvarkyti sistemą, siekiant išvengti avarijų. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai nulėmė žalos atsiradimą.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad į draudimo išmoką pagal sąmatas už padarytą žalą nepagrįstai paskaičiuotas dengiamosios konstrukcijos atkūrimas, klozeto nuėmimas (uždėjimas) ir pan. Nurodė, kad po įvykių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atlikti išorės sienų defektų šalinimo darbai – atsakovė užtaisė angas, tačiau paviršių būklės neatstatė į iki žalos buvusią. Todėl teismas vertino, kad pagrįstai yra paskaičiuotas sugadintos apdailos atkūrimas, bei klozetų nuėmimas (uždėjimas) ir kiti sąmatose nurodyti darbai.
10. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tenkino ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 70,59 Eur kompensacines palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 620 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
13.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad kaip žala pagrįstai yra paskaičiuotas sugadintos apdailos atkūrimas, klozetų nuėmimas (uždėjimas) ir kiti sąmatose nurodyti darbai. Atsakovė nelaikytina atsakinga už nuostolius, kurie buvo neišvengiami siekiant tinkamai pašalinti avarijų padarinius, t. y. pakeisti trūkusius vamzdžius.
13.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad tuo atveju, jei laikantis teisės aktų reikalavimų būtų buvęs tinkamai atliktas vamzdynų (ypač nuotekų stovų) sistemų patikrinimas, jei būtų atlikti Ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane 2020–2024 m. suplanuoti vamzdyno, paveikto korozijos, keitimo darbai, buvo galimybė laiku pastebėti, numatyti bendro naudojimo vamzdžio defektus, tinkamai informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti sistemą, taip išvengiant avarijų. Atsakovė pažymi, kad Ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane 2020–2024 m. suplanuoti lietaus nuotekų vamzdyno, paveikto korozijos, keitimo darbai. Lietaus nuotekų surinkimo sistemos yra skirtos nuvesti lietaus vandenį nuo pastatų stogų, kurios yra pastato išorėje. Šiuo atveju byloje avarija įvyko vidaus kanalizacijos vamzdynuose, kurie yra namo viduje ir yra visai kita inžinerinė sistema, nesusijusi su lietaus kanalizacijos vamzdžiais. Todėl teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
13.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos konstatuoti atsakovės civilinę atsakomybę. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir konstatavo, kad administruodama daugiabutį namą atsakovė tinkamai neatliko savo pareigų – užtikrinti namo inžinerinių tinklų techninę būklę. Pirmosios avarijos, t. y. 2021 m. birželio 16 d., atveju žala yra susijusi išimtinai tik su butų apdailos atkūrimu (sienų paviršių plytelių ardymas, mūrinių sienų remontas, sienų paviršių aptaisymas keramikinėmis plytelėmis). Atsakovė nėra įpareigotina atlyginti tokios žalos, nes ji susijusi ne su atsakovės funkcijų vykdymų, o su padariniais likviduojant avariją. Tai, kokią apdailą privačioje nuosavybėje naudoja gyventojai yra jų atsakomybė. Nepriklausomai nuo to kada vamzdis keistinas, gyventojų patiriami nuostoliai (žala) yra neišvengiami. Apžiūrėti vamzdį nebuvo įmanoma nenuardžius jį dengiančios konstrukcijos, o laiku nusprendus jį pakeisti, būtų reikėję atlikti tuos pačius vamzdžio keitimo darbus, dėl kurių kilo žala. Atsakovė įvykdė visus jai įstatymu keliamus reikalavimus, likvidavo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
13.4. Dėl įvykio 2022 m. sausio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus, nurodė, kad atsakovė esą netinkamai vykdė inžinerinių tinklų techninės būklės priežiūrą, dėl ko buvo užlietas minėtas butas. Atsakovės vertinimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Atsakovė neturi pareigos atlyginti draudimo bendrovės sumokėtos išmokos, nes atsakovė nėra atsakinga už šiuo atveju kilusią žalą. Pažymi, kad pareiga vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą name yra siejama su vizualia apžiūra, kurios metu fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ir griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti. Atsakovė savo pareigas prižiūrėti inžinerinius namo įrenginius vykdė tinkamai ir tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Nesant duomenų apie netinkamą inžinerinės įrangos veikimą, atsakovė neturėjo pagrindo iki avarijos organizuoti vamzdžio tvarkymo darbų. Teismas nepagrįstai sutapatino kasmetinę apžiūrą ir avariją. Vien tai, jog kasmetinės apžiūros atveju nenustatyta jokių defektų, nepašalina tikimybės bei galimybės, kad vamzdis gali netikėtai trūkti nuo daugybės techninių veiksnių. Teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės savavališkai patekti į gyventojų būtus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti. Priešingai, tik gyventojams geranoriškai sutikus atsakovę įsileisti į gyvenamąsias patalpas, atsakovė įgyja teisę jas apžiūrėti. Vien aplinkybė, kad daugiabutį namą administruoja atsakovė, nepašalina namo gyventojų atsakomybės už bendrojo naudojimo įrenginių priežiūrą. Atsakovė nėra atsakinga už šiame bute kilusią žalą, nes žala kilo dėl nenumatytos avarijos trūkus vamzdžiui. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus šiame epizode ir atitinkamai neteisėtai priteisė ieškovės reikalaujamą žalą.
13.5. Dėl 2022 m. vasario 3 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad dėl pakeisto kanalizacijos ir vandentiekio stovo buvo patirta žala apdailos darbų atlikimui (sienų keramikos plytelių keitimas, sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas, klozetų nuėmimas). Atsakovė pažymi, kad ginčo žala yra susijusi išimtinai tik su butų apdailos atkūrimu. Atsakovė nėra įpareigotina atlyginti tokios žalos, nes ji susijusi, ne su atsakovės funkcijų vykdymų, o su padariniais likviduojant avariją. Atsakovė neturėjo pareigos pašalinti avarijos padarinių šalinimo darbų pasekmes privačiame bute. Tokia pareiga nėra numatyta atsakovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kadangi bendrojo naudojimo įrenginiai šiuo atveju buvo privačiuose butuose, atsakovė bet kokius veiksmus gali atlikti tik sutikimų (prašymų) pagrindu. Gyventojai išreiškė sutikimą vamzdžių atidengimui, o vėliau ir pateikė prašymą dėl angų užtaisymo, ką ir atliko atsakovė. Papildomi darbai didina gyventojų mokamus administravimo kaštus. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą atlikti periodinius patikrinimus, nustatyti darbų poreikį ir atlikti reikiamus darbus. Jokie atsakovės atlikti ar neatlikti veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės atsakomybei kilti.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; ieškovei iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
14.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog žala atsirado atliekant trūkusio kanalizacijos vamzdžio keitimo darbus. Žala atsirado dėl to, jog atsakovė (apeliantė) netinkamai prižiūrėjo kanalizacijos vamzdžius, kurie dėl nepriežiūros trūko. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, jai nebūtų reikėję pašalinti ir avarijos padarinius.
14.2. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad į Ilgalaikį planą nebuvo įtraukti kanalizacijos stovo keitimo darbai, o tik lietaus kanalizacijos vamzdžių keitimas, pagrindžia, kad ji netinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, į Ilgalaikį planą neįtraukus kanalizacijos stovo keitimo darbų. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtų atlikusi bendrojo naudojimo objektų (vamzdžių) priežiūrą ir patikrą gyventojų butuose, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių avarijoms išvengti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė netinkamai atliko savo pareigas ir neužtikrino namo inžinerinių tinklų techninės būklės.
14.3. Nors atsakovė nurodo, kad gyventojų sutikimai yra būtini, kad ji galėtų patekti į gyventojų butus ir patikrinti bendrojo naudojimo vamzdžių būklę, visais trimis atvejais atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų prašiusi iš gyventojų sutikimų, kad galėtų į eiti į jų butus ir įvertinti vamzdžių būklę. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų teikusi įpareigojimus (prašymus), kad gyventojai atlaisvintų patalpas bei padarytų revizines dureles, kad atsakovė galėtų patikrinti bendrojo naudojimo vamzdžių būklę. Gyventojų sutikimai buvo pateikti jau po avarijos įvykimo. Atsakovė remiasi 2021 m. liepos 30 d. statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas aktas patvirtina, kad buvo tikrinta tik nuotekų vamzdyno dalis, esanti rūsyje. Bendrojo naudojimo vamzdyną sudaro vamzdžiai esantys ne tik rūsyje, bet ir gyventojų butuose. Įrodymų, kad šie vamzdžiai buvo tikrinti ir gyventojų butuose, atsakovė į bylą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad:
- Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ atsakovė paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore;
- tarp ieškovės ir draudėjos L. L. 2021 m. sausio 18 d. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 25 d. buvo registruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo užlietas draudėjos butas dėl nesandaraus bendro naudojimo inžinerinės sistemos vamzdžio. Ieškovė pagal draudimo sutartį atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjai 1 091 Eur draudimo išmoką;
- tarp ieškovės ir draudėjo E. P. 2021 m. vasario 4 d. buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2022 m. vasario 4 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 16 d. buvo registruotas įvykis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo užlietas draudėjo butas dėl nesandaraus bendro naudojimo inžinerinės sistemos vamzdžio. 2022 m. vasario 4 d. buvo registruotas kitas įvykis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu dėl nesandaraus bendro naudojimo inžinerinės sistemos vamzdžio buvo vėl apgadintas ieškovės apdraustas butas. Ieškovė pagal draudimo sutartį atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui iš viso 1 172 Eur draudimo išmoką;
- ieškovė su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtų išmokų atlyginimo, tačiau atsakovė gera valia ieškovei išmokėtų draudimo išmokų neatlygino.
Dėl apeliacijos objekto
17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 168,65 Eur draudimo išmokas, išmokėtas draudėjams. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, yra atsakinga už padarytą žalą. Teismas vertino, kad būtent atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų stovu ir jo priežiūra, taip pat kiti atsakovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti jos neteisėti veiksmai. Apeliantė teigia, kad ji, kaip namo administratorė, tinkamai vykdė teisės aktuose nurodytas pareigas, be kita ko, atliko nuolatinius namo stebėjimus, pildė techninės priežiūros žurnalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovės argumentams, juos laiko nepagrįstais.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
21. Nagrinėjamu atveju ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės normos (CK 6.263, 6.246–249 straipsniai). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
22. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 16 punkte, daugiabučio namo, kuriame įvyko draudiminiai įvykiai, administratore buvo (ir yra) paskirta atsakovė.
24. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
25. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir įgyvendinimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Reglamento 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad avarijos, kurių metu buvo aplieti ieškovės apdrausti butai, įvyko trūkus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui dėl jo nesandarumo. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų stovo) trūkimo, šiuo konkrečiu atveju apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir pan. (žr. šios nutarties 24–25 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą).
27. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4258/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
28. Atsakovė į bylą yra pateikusi Ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą 2020–2024 metams (toliau – ir planas), patvirtintą 2020 m. spalio 27 d. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtame plane 2021 m. IV ketvirtyje buvo suplanuoti vamzdyno, paveikto korozijos, keitimo darbai. Teisėjų kolegija iš minėto plano nustatė, kad jame 2021 m. IV ketvirtyje buvo numatyti lietaus nuotekų vamzdyno, paveikto korozijos, keitimo darbai. Tuo tarpu avarijos, kurių metu buvo aplieti ieškovės apdrausti butai, įvyko ne dėl lietaus vamzdynų, o dėl nuotekų vamzdžio (stovo) trūkimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad jeigu būtų atlikti Ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane 2020–2024 metams suplanuoti vamzdyno, paveikto korozijos, keitimo darbai, buvo galimybė laiku pastebėti, numatyti bendrojo naudojimo vamzdžio defektus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentas, kad dėl šios pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės į bylą pateikti kiti įrodymai nepatvirtina, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių kilusiai žalai išvengti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė į bylą yra pateikusi namo, esančio (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros žurnalą (pildomo pradžia 2006 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d.). Minėtame žurnale nurodytos apžiūros datos, apžiūros vadovai ir vykdytojai, pastebėti defektai, rekomenduojami darbai defektams pašalinti, atlikti darbai ir jų vykdymo data. Statinio techninės priežiūros žurnale 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. birželio 28 d. nurodyta, kad lietaus nuotekų, vandentiekio vamzdynai pažeisti korozijos, reikalinga keisti, remontuoti pažeistas dalis. Taigi, jau 2018 m. ir 2019 m. buvo užfiksuota bloga ne tik lietaus nuotekų, bet ir vandentiekio vamzdynų būklė. Statinio techninės priežiūros žurnale laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. statinio būklės nuolatiniuose stebėjimuose pastebėtų defektų nenurodyta, pateikiamos rekomendacijos buitinių ir lietaus nuotekų gedimui (avarijai) šalinti. Byloje esantis 2020 m. spalio 27 d. statinio apžiūros aktas, kuris buvo surašytas iki įvykusių avarijų, patvirtina, kad atsakovė vykdė kasmetinę statinio apžiūrą. Tačiau iš minėto akto nustatyta, kad atsakovė bendro naudojimo inžinerinę įrangą (vamzdynus) apžiūrėjo tik rūsio patalpose. Minėtame akte užfiksuota, kad tiek vandentiekio vamzdynas, tiek lietaus nuotekų vamzdynas paveiktas korozijos. Duomenų apie nuotekų sistemos vamzdynų nustatytus defektus nėra nurodyta. 2021 m. liepos 30 d. statinio apžiūros akte, kuris buvo surašytas po pirmojo draudiminio įvykio (avarijos), nurodyta, kad buvo apžiūrėti nuotekų sistemų vamzdynai, pažymėta, kad esminių defektų nepastebėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame akte užfiksuota nuotrauka patvirtina, kad nuotekų vamzdynai taip pat buvo apžiūrėti tik rūsio patalpoje. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad atsakovė, 2020 m. ir 2021 m., atlikdama kasmetinę statinio apžiūrą, atliko inžinerinės įrangos, t. y. vandentiekio vamzdynų, apžiūrą, tačiau tik rūsio patalpoje. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad nuotekų vamzdynai yra ne tik rūsio patalpose, bet ir butuose, kurie nuosavybės teise priklauso asmenims. Duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos, be kita ko, nuotekų vamzdžių, apžiūrą ir kitose patalpose, ne tik rūsio, nėra.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos pareiga vykdyti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą name yra siejama su vizualia apžiūra, kurios metu pastebimi defektai, avarijų grėsmės ir numatomos priemonės joms šalinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais atsakovės argumentais sutikti ir pažymi, kad šios nutarties 24–25 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.
31. Sutiktina su atsakove, kad jai jokie teisės aktai nesuteikia teisės savavališkai patekti į gyventojų butus, atidengti uždengtus vamzdžius ir juos apžiūrėti. Tačiau pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo suplanavusi atlikti bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo gyventojų butuose, apžiūrą, apie tai būtų tinkamai gyventojus informavusi, o namo gyventojai būtų trukdę atsakovei tai padaryti, pavyzdžiui, būtų trukdę patekti į butus ir (ar) kitokiu būdu nesudarę sąlygų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų apžiūrą bei priežiūrą. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir (ar) realiai atliko bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių daugiabučio namo butuose, apžiūrą.
32. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 29–31 punktuose, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai atlikusi kasmetines statinio apžiūras, kaip numato teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos netinkama, nepakankama priežiūra.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė būtų tinkamai atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio vamzdynų, ypatingai nuotekų) patikrinimus, būtų laiku pastebėjusi defektus, tinkamai informavusi gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdynus. Tokiu būdu, tikėtina, būtų išvengta avarijų kilimo. Taigi, šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo vamzdyno priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjams atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra atsakinga už nuostolius, kurie buvo neišvengiami, siekiant tinkamai pašalinti avarijų padarinius, t. y. pakeisti trūkusius vamzdžius. Apeliantės nuomone, ji neturi pareigos atlyginti žalą, susijusią su butų apdailos atkūrimų (sienų paviršių plytelių ardymu, mūrinių sienų remontu, sienų paviršių aptaisymu keramikinėmis plytelėmis, klozetų nuėmimu ir kt.). Apeliantė pažymi, kad tuo atveju, jeigu ji būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą apžiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir laiku organizavusi jos remontą, žala trečiojo asmens turtui, t. y. padarytai butų apdailai, vis tiek būtų kilusi, nes apžiūrėti vamzdį nebūtų įmanoma, nenuardžius dengiančios konstrukcijos. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
35. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
36. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad žala draudėjų turtui, be kita ko, žala, susijusi su butų apdailos atkūrimu, kilo dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. netinkamai atliko bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vamzdynų, ypatingai nuotekų) priežiūrą ir apžiūrą, o ne dėl to, kad atsakovė atliko trūkusių vamzdžių keitimo darbus. Dėl šios priežasties atsakovei ir kyla pareiga atlyginti ieškovės prašomą žalą, be kita ko, susijusių su draudėjų butuose esančių sienų apdailos grąžinimu į pradinę padėtį.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, iš esmės tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.
40. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 280 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė