Civilinė byla Nr. 3K-3-548/2007 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 87; 93.2.17
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Japonijos bendrovės „Japan Tobacco Inc.“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Japonijos bendrovės „Japan Tobacco Inc.“ ieškinį atsakovui Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovei „Schrader-Bridgeport International, Inc.“, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 2Ap-690 panaikinimo ir prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registracijos pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija :
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 1999 m. vasario 25 d. VPB Apeliaciniam skyriui pateikė protestą Nr. 319 dėl atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748), skirto žymėti 12 klasės prekėms „transporto priemonės; sausumos, vandens ir oro susisiekimo priemonės“, registracijos pripažinimo negaliojančia. Protesto pagrindai – 1993 m. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo (toliau – 1993 m. PPŽĮ) 3 straipsnio 4 punktas (ženklas gali suklaidinti visuomenę) ir 4 straipsnio 2 punktas (ženklas yra panašus į ieškovui priklausančius plačiai Lietuvoje žinomus ženklus CAMEL (w.) (reg. Nr. 9131), skirtą žymėti 34 klasės prekėms „tabakas ir tabako gaminiai, rūkymo reikmenys, degtukai“ ir CAMEL (fig.) (reg. Nr. 9132), skirtą žymėti 34 klasės prekėms „tabakas, tarp jų cigaretės; rūkymo reikmenys, degtukai“). 2001 m. gruodžio 5 d. VPB Apeliacinis skyrius sustabdė protesto nagrinėjimą, nes ieškovas užvedė bylą teisme dėl jam priklausančių prekių ženklų CAMEL (w.) (reg. Nr. 9131) ir CAMEL (fig.) (reg. Nr. 9132) pripažinimo plačiai žinomais Lietuvoje ir atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registracijos pripažinimo negaliojančia (1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktas) (civilinė byla Nr. 2(50)-445/2003). Ieškinys buvo tenkintas iš dalies: ieškovui priklausantys prekių ženklai buvo pripažinti plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1995 m. lapkričio 24 d., o atsakovo prekių ženklo registracija buvo palikta galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis; kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003). Atnaujinus protesto Nr. 319 nagrinėjimą, VPB Apeliacinis skyrius 2004 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-690 ieškovo protestą atmetė, atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registraciją paliko galioti. Ieškovo teigimu, šis VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovo prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę, vartotojai šį ženklą sieja būtent su cigaretėmis, taigi ženklas teikia klaidinančią informaciją (1993 m. PPŽĮ 2 straipsnis, 3 straipsnio 4 punktas, Prekių ir paslaugų ženklų registracijos Lietuvos Respublikoje taisyklių ZR/01/93, patvirtintų VPB 1993 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 15 (toliau – Taisyklės ZR/01/93), 18.3.4. punktas). VPB Apeliacinis skyrius, ginčijamuoju sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti protestą pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje jau yra pasisakęs dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą; įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę bei res judicata reikšmę, sprendžiant identišką ginčą ir ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovas nurodo, kad VPB Apeliacinis skyrius nėra teisminė institucija, todėl nagrinėjant ginčus ikiteismine tvarka, negali vadovautis CPK normomis (Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės AP/01/2002, patvirtintos VPB direktoriaus 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 126). Antra vertus, kaip pažymi ieškovas, negalima sutikti su tuo, kad atsakovo prekių ženklas ikiteismine tvarka buvo ginčijamas tuo pačiu pagrindu, pagal kurį jau buvo išnagrinėta byla teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi pripažinus ieškovui priklausančius prekių ženklus plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1995 m. lapkričio 24 d., yra pasikeitęs reikalavimo pripažinti atsakovo prekių ženklo negaliojančia pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, pagrindas. Atsižvelgdamas į šią teismo nutartį, ieškovas pateikė VPB Apeliaciniam skyriui įrodymus dėl jo plačiai žinomų prekių ženklų teisių pažeidimų. Pasikeitus aplinkybėms, galimas ir kitoks ieškovui bei atsakovui priklausančių prekių ženklų koegzistavimo vertinimas. Ginčijamo prekių ženklo naudojimas gali pakenkti arba nesąžiningu būdu sumažinti ieškovui priklausančių plačiai žinomų prekių ženklų skiriamąjį požymį; naudodamas ginčijamą prekių ženklą, atsakovas gaus nesąžiningos naudos, nes jo ženklas įgis didesnę vertę ir bus lengvai vartotojų įsimenamas dėl savo panašumo į ieškovui priklausančius plačiai žinomus prekių ženklus. Ieškovas teismo prašė: panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-690; 2) pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) registraciją Nr. 29748 negaliojančia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 9 d. sprendimu bylą dalyje dėl atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) registracijos Nr. 29748 pripažinimo negaliojančia, nutraukė, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovui priklausančio prekių ženklo registracijos teisėtumo pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą klausimas jau buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2(50)-445/2003. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą kasacine tvarka, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003), konstatavo, kad nors ir pripažinus ieškovui priklausančius prekių ženklus plačiai žinomais Lietuvoje nuo 1995 m. lapkričio 24 d., byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą pripažinti atsakovui priklausančio prekių ženklo registraciją negaliojančia (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Teismo nustatytos aplinkybės VPB privalomos (CPK 18 straipsnis), todėl VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-690, pagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Duomenų, paneigiančių Sprendime Nr. 2Ap-690 padarytas išvadas, nebuvo pateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovo prekių ženklas CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) gali klaidinti visuomenę.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimą pakeitė; panaikino sprendimo dalį, kuria nuspręsta civilinę bylą dalyje dėl atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) registracijos Nr. 29748 pripažinimo negaliojančia, nutraukti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; priėmė šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Visų pirma, kolegija pažymėjo, kad, vertinant ieškininio pareiškimo turinį, darytina išvada, jog ieškovas prašo panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą ir, išsprendžiant protestą, panaikinti ginčijamojo prekių ženklo registraciją (nors tai ieškinyje suformulavo kaip du skirtingus reikalavimus). Todėl ieškovo argumentai vertintini tiek, kiek jie yra susiję su ginčijamu VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu. Kolegija nurodė, kad VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas ginčijamąjį Sprendimą Nr. 2Ap-690, pagrįstai nesvarstė protesto argumentų dėl atsakovo prekių ženklo registracijos 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes dėl to jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje buvo konstatuota, jog ieškovui bei atsakovui priklausantys prekių ženklai gali koegzistuoti (CPK 18 straipsnis, 135 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000). Be to, kolegija pažymėjo, kad naujas ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) negali būti suprantamas kaip nauji įrodymai, patvirtinantys tas pačias faktines aplinkybes. Kartu kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje bylą nutraukė, nes pripažinus, jog VPB Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 2Ap-690 šioje dalyje (dėl atsakovui priklausančio prekių ženklo registracijos vertinimo pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, atsižvelgiant į tai, kas buvo konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-1191/2003) yra teisėtas, turėjo šioje dalyje ieškinį atmesti, o ne nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (nagrinėjamos bylos dalykas yra būtent VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo teisėtumas). Kolegija, atmesdama ieškovo argumentus dėl ginčijamo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkto pagrindu (absoliutus reikalavimas prekių ženklui), pažymėjo, kad ieškovo argumentai yra susiję su kitais reikalavimais prekių ženklui, reiškiančiais klaidinimą dėl šalims priklausančių teisių, kurias visuomenė dėl ženklų tapatumo ar panašumo gali sieti su vienu ir tuo pačiu asmeniu, bet ne ženklo per se klaidinančiu pobūdžiu (1993 m. PPŽĮ 3, 4, 23 straipsniai, 2000 m. PŽĮ 6, 7, 46 straipsniai, 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos Direktyvos 89/104/EEB dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymu derinimo 3, 4 straipsniai, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7, 8 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006; 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Anheuser-Busch Incorporated“ v. Čekijos įmonė „Budejovicky Budvar N.P.“, bylos Nr. 3K-3-554/2000).
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovo Japonijos bendrovė „Japan Tobacco Inc.“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-690 bei pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registraciją. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:
1. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia nutraukė, nurodydamas, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Taigi reikalavimo dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje ieškinį atmesdamas, pastarojo reikalavimo (dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia), taip pat nenagrinėjo. Taigi, kasatoriaus teigimu, teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, iš esmės nenagrinėjo vieno iš ieškovo reikalavimų, t. y. dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje jis prašė panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą, kartu ginčydamas atsakovo prekių ženklo registraciją dviem pagrindais, t. y. remiantis 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktu bei 4 straipsnio 2 punktu. Tuo tarpu anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ir buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003), ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tik 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimai, atmetant ieškovo argumentus dėl atsakovo prekių ženklo registracijos neatitikimo 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintai teisės normai, yra nepagrįsti, prieštarauja šios teisės normos esmei bei prasmei (1993 m. PPŽĮ 2 straipsnis, Taisyklių ZR/01/93 18.3.4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė „Anheuser-Busch Incorporated“ v. Čekijos įmonė „Budejovicky Budvar N.P.“, bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Byloje pateikti duomenys (visuomenės apklausos) pagrindžia, kad atsakovo prekių ženklas CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) per se teikia klaidingą informaciją ir vartotojai bus klaidinami dėl prekių, nes šį ženklą vartotojas sieja su visai kitomis prekėmis (cigaretėmis). Kasatorius pažymi, kad prekių ženklas gali suklaidinti visuomenę ne tik tada, kai jame tiesiogiai žodžiais yra nurodyta klaidinanti informacija, bet ir tada, kai ženklas vartotojų yra siejamas su kitomis prekėmis, negu ženklas yra registruojamas.
3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas šioje byloje nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų naują ieškinio pagrindą (1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Šio ginčo atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003) ir joje pateiktus išaiškinimus, ieškovas (kasatorius) protestą bei ieškinį grindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovo prekių ženklas pažeidžia ieškovo, kaip plačiai žinomų prekių ženklų savininko, teises, ir šias aplinkybes įrodinėjo pateiktais kitais įrodymais. Kasatorius pažymi, jog buvo įrodinėjamos šios naujos aplinkybės: kad atsakovo ženklo naudojimas nesąžiningu būdu gali pakenkti arba sumažinti ieškovo plačiai žinomų prekių ženklų skiriamąjį požymį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 22 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97) bei kad, naudodamas ginčijamą prekių ženklą, atsakovas nesąžiningai gaus naudos, jo prekių ženklas įgis didesnę vertę ir bus lengvai įsimenamas vartotojų vien dėl to, jog panašūs prekių ženklai (priklausantys ieškovui) yra gerai žinomi Lietuvos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta byloje Danijos bendrovė „Lego Juris A/S“ v. UAB „Legosta“, bylos Nr. 3K-3-209/2006; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje General Motors Corporation v. Yplon SA, bylos Nr. C-375/97; 1998 m. rugsėjo 29 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaista v. Metro – Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97; 2000 m. birželio 22 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG, Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98; 2003 m. sausio 9 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Davidoff & Cie SA and Zino Davidoff SA v. Gofkid Ltd, bylos Nr. C-292, kt.). Šios esminės aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip naujas ieškinio pagrindas, o ne vien tik kaip nauji įrodymai. Pasikeitus aplinkybėms, buvusioms nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003), ar atsiradus naujoms aplinkybėms, yra galimas ir kitoks prekių ženklų koegzistavimo vertinimas, nesuabsoliutinant ankstesnėje kasacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų vertinimų.
4. Apibendrindamas kasacinio skundo argumentus, kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, pažeidė 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktą, 4 straipsnio 2 punktą, CPK 176, 177, 183, 185, 263, 327, 329 straipsnių nuostatas. Šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą, atsakovas Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Schrader-Bridgeport International, Inc.“ prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą; taip pat priteisti iš ieškovo (kasatoriaus) atsakovo naudai atstovavimo išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas pripažinti atsakovo prekių ženklo registraciją negaliojančia nėra savarankiškas reikalavimas, bet tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą. Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia būtų minėto VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo pasekmė (pagal analogiją žr. pvz., CPK 326, 359 straipsniai). Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, neva bylą nagrinėję teismai nesprendė vieno iš ieškovo reikalavimų, dėl ko teismų procesiniai sprendimai yra absoliučiai negaliojantys (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
2. VPB Apeliacinis skyrius, priimdamas 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atmesdamas ieškovo (kasatoriaus) protestą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003), kurioje buvo nurodyta, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registraciją negaliojančia pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą (CPK 18, 279 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000). Dėl 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat pažymi, kad ieškinio pagrindas (juridinis bei faktinis) šiuo aspektu yra toks pats, dėl kurio jau yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003), t. y. ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumas ir atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, nes tokio atsakovo prekių ženklo registracija pažeidžia ieškovo, kaip plačiai žinomų prekių ženklų savininko, teises bei teisėtus interesus. Nauji įrodymai dėl tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nėra naujos faktinės aplinkybės, sudarančios kitą ieškinio pagrindą.
3. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo prekių ženklas neatitinka vienam iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, įtvirtintam 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkte, t. y. jog šis ženklas gali suklaidinti visuomenę (Taisyklių ZR/01/93 18.3.4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006). Ieškovo pateikti argumentai bei įrodymai dėl to, jog atsakovo prekių ženklas CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) neva gali klaidinti visuomenę (visuomenės apklausos) dėl galimos asociacijos su ieškovo prekių ženklais, iš tikrųjų negali būti laikomi įrodymais dėl ženklo per se klaidinančio pobūdžio ir negali būti pagrindu pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktą.
4. Apibendrindamas atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad VPB Apeliacinis skyrius pagrįstai atmetė protestą, nes nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo prekių ženklas neatitinka vienam iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, t.y. per se gali klaidinti visuomenę (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktas). VPB Apeliacinis skyrius, atmesdamas protestą pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kurioje pasisakyta dėl atsakovo ženklo registracijos teisėtumo minėtu pagrindu, t. y. kad plačiai Lietuvoje žinomi ieškovo prekių ženklai ir atsakovo prekių ženklas gali koegzistuoti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registraciją
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 2Ap-690 ir atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registraciją pripažinti negaliojančia. Ikiteismine tvarka pareikštu protestu būtent ir buvo ginčijamas atsakovo prekių ženklo registracijos teisėtumas, o priimtu 2004 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-690 konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklo registraciją negaliojančia (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktas, 4 straipsnio 2 punktas, 12 straipsnis) Tokiu atveju, jeigu bylą nagrinėję teismai būtų sprendę, kad minėtas ikiteisminės institucijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. ieškovo protestas nepagrįstai atmestas pagal nurodytus protesto pagrindus (1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktas, 4 straipsnio 2 punktas), tokio sprendimo panaikinimo pasekmė ir būtų ginčijamojo prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminės institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas per se reiškia ikiteismine tvarka ginčyto ženklo registracijos teisėtumo patikrinimą proteste nurodytais pagrindais, ir atmeta kasacinio skundo argumentą, jog bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo vieno iš ieškinio reikalavimų (t. y. dėl atsakovo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia) (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Dėl 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkto aiškinimo ir taikymo
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkto aiškinimu ir taikymu. 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punkte yra įtvirtintas vienas iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, t. y. kad žymuo nepripažįstamas ženklu, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę. Dėl šio – vieno iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui esmės bei teisinės reikšmės atribojimo nuo kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų prekių ženklui yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras ir Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“ , bylos Nr. 3K-3-275/2006. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad suklaidinimo teisinė kategorija, vartojama kalbant apie vieną iš absoliučių reikalavimų prekių ženklui, turi būti suprantama kaip ženklo per se teikiama tam tikra klaidinanti informacija, ženklo kaip tokio apgaulingumas (melagingumas). Sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, nėra vertinamos trečiųjų asmenų turimos ankstesnės (ar kitos sąžiningos) teisės, kurias gali pažeisti (ar pažeidžia) tam tikro prekių ženklo registracija (pvz., teisės į anksčiau įregistruotą ar pareikštą registruoti prekių ženklą, juridinio asmens pavadinimą, dizainą, autorių teisių objektą, geografinę nuorodą, kt.). Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl atsakovo prekių ženklo registracijos neatitikties 1993 m. PPŽĮ 3 straipsnio 4 punktui (vartotojai šį ženklą sies su kitomis prekėmis, negu ženklas yra įregistruotas žymėti, – cigaretėmis, taigi prekėmis, kurioms žymėti skirti ieškovui priklausantys prekių ženklai) savo esme yra susiję su kitais (santykiniais, reliatyviais) reikalavimais prekių ženklui, reiškiančiais galimą klaidinimą dėl šalims priklausančių teisių, bet ne ženklo per se klaidinančiu pobūdžiu.
Dėl 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo
Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkto aiškinimu ir taikymu. Dėl atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registracijos atitikties 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintam vienam iš kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų prekių ženklui yra pasisakyta ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2(50)-445/2003, kurioje ir buvo priimta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis (kasacinės bylos Nr. 3K-3-1191/2003). Minėtoje byloje konstatuota, kad atsakovo prekių ženklas CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) ir ieškovo plačiai žinomi prekių ženklai CAMEL (w.) (reg. Nr. 9131) ir CAMEL (fig.) (reg. Nr. 9132) gali koegzistuoti, taigi nėra pagrindo pripažinti atsakovo prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus dėstomi argumentai, susiję su 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punkto aiškinimu ir taikymu, savo esme reiškia ieškovo (kasatoriaus) siekį, jog būtų „perspręstas“ civilinėje byloje Nr. 2(50)-445/2003 tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėtas ginčas (dėl atsakovo prekių ženklo CAMEL (fig.) (reg. Nr. 29748) registracijos atitikties 1993 m. PPŽĮ 4 straipsnio 2 punktui). Kasatoriaus nurodomi argumentai pagal savo pobūdį negali lemti kitokio atsakovo prekių ženklo registracijos ab initio teisėtumo minėtu pagrindu vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. G. (Jungtinės Amerikos Valstijos) v. „Suomen Gallup OY“ (Suomija), bylos Nr. 3K-3-1340/2002).
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas yra atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovo atstovai prašo priteisti iš ieškovo (kasatoriaus) atsakovo naudai atstovavimo išlaidas, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl šios priežasties prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai: Janina Stripeikienė
Virgilijus Grabinskas
Pranas Žeimys