Administracinė byla Nr. eI-2632-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01236-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.3.7; 22.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,

dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.),

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms J. K., E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-2632-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–2), kuriuo prašo: 1) įpareigoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkę E. J. vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-11-23 informaciniu pranešimu Nr. (6.17-01)7-268 (toliau – 2017-11-23 įspėjimas) ir įforminti pareiškėjo atleidimą; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) už uždelstą atsiskaityti su pareiškėju laiką; 3) priteisti pareiškėjui 3 VDU dydžio neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2017-11-23 įspėjimu informuotas, jog nuo 2018-04-03 bus panaikinta jo užimama Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigybė ir jam bus siūloma užimti kitas pareigas, o, atsisakius tai padaryti, jis 2018-03-30 bus atleistas iš užimamų pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, išmokant šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. VMI viršininkė 2018-03-29 pranešimu Nr.(6.17-01)7-160 (toliau – 2018-03-29 pranešimas) pareiškėją informavo apie tai, kad jo pareigybė 2018-04-03 panaikinama, bet 2017-11-23 įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) teritorinio skyriaus vadovo sprendimo priėmimo datos, nes pareiškėjas yra VMI profesinės sąjungos valdymo organo ir Darbo tarybos narys, o iki tol VMI viršininkės 2018-03-30 įsakymu pareiškėjui paskelbta prastova. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 47 straipsnį prastova galima jei darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir abi šalys nori išlaikyti darbo santykius, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018-03-30 pareiškimu išreiškė apsisprendimą nelikti tarnyboje, todėl VMI turi būti įpareigota jį atleisti iš pareigų. Joks teisės aktas nenumato galimybės pratęsti ar nukelti atleidimo iš tarnybos termino. Pareiškėjas nuo 2018-03-30 darbo dienos pabaigos nebėra valstybės tarnautojas. Kadangi jis daugiau nei 10 metų yra aktyvus VMI profesinės sąjungos valdymo organo narys, pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2018-02-26 – VMI darbo tarybos narys, todėl nuo 2017-11-23 įspėjimo pateikimo iki jo pareigybės panaikinimo dienos VMI viršininkė turėjo visas galimybes atlikti visas su jo atleidimu susijusias privalomas procedūras, bet to nepadarė. Pareiškėjo neatleidžiant panaikinus pareigybę, yra pažeidžiami jo teisėti interesai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, kad jau yra atleistas iš pareigų VMI, kad teisme yra nagrinėjama jo byla dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos ir toje byloje jis prašo jį grąžinti į pareigas. Paaiškino, kad jam neturtinė žala buvo padaryta, nes jis negalėjo įsidarbinti pas kitą darbdavį, kurį teismui atsisakė nurodyti. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018-03-30 iki jo atleidimo dienos (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis nustatyta tvarka neteikė prašymų suteikti jam leidimą dirbti kitą darbą ir (arba) prašymo nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė ir atsakovė VMI atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 13–16) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, vykdant funkcijų optimizavimą, nuo 2018-04-03 buvo panaikintas Bendrųjų reikalų departamentas, vietoj jo įsteigiant Administravimo skyrių, todėl buvo naikinama pareiškėjo pareigybė, o apie tai jis buvo įspėtas prieš 4 mėnesius išsiunčiant 2017-11-23 įspėjimą. Įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui buvo siūloma užimti nuo 2018-04-03 Administravimo skyriuje naujai įsteigtas A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas su iš esmės analogiškomis funkcijomis kaip ir buvusiose pareiškėjo pareigose, o iš pareiškėjo nesulaukus atsakymo, jam papildomai 2018-03-21 ir 2018-03-28 siūlytos kitos VMI laisvos pareigybės, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitinka, tačiau pastarasis jokios nuomonės dėl pasiūlymų neišreiškė iki paskutinės apsisprendimo dienos, t. y. 2018-03-30 14.30 val. Pareiškėjas nuolat vilkino savo apsisprendimą, nežiūrint į daugkartinius raginimus apsispręsti ir teikiamus pareigybių siūlymus. Pareiškėjui atsisakius užimti kitas pareigas, jam esant profesinės sąjungos valdymo organo ir darbo tarybos nariu, iškilo būtinybė, vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalimi gauti VDI teritorinio skyriaus sutikimą, o kadangi pareiškėjas apie savo apsisprendimą pranešė paskutinę įspėjimo dieną, vadovaujantis DK 47 straipsniu pareiškėjui buvo paskelbta prastova iki tol, kol bus gautas VDI teritorinio skyriaus sprendimas. Prastovos laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. VMI vadovavosi VTĮ 5 straipsnio nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju buvo taikomos atitinkamos DK nuostatos, o, siekiant tinkamai ir teisėtai atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, taikytos DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. VMI iš anksto nesikreipė į VDI teritorinį skyrių dėl sutikimo pareiškėją atleisti iš pareigų, nes nebuvo žinoma, kad pastarasis nesutiks užimti siūlomų pareigų (analogiškų buvusioms). VMI 2018-04-25 gavusi VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sutikimą atleisti iš pareigų pareiškėją, 2018-04-27 jį atleido iš pareigų, išmokėdama jam visas priklausančias išmokas. Pareiškėjo prašymas įforminti jo atleidimą yra įvykdytas VMI viršininko 2018-04-26 įsakymu Nr. P-354 „Dėl V. Jakovlevo atleidimo iš pareigų“ (toliau – 2018-04-26 įsakymas). VMI veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjas nepateikė jokių argumentų apie patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Nenustačius visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas ir turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovių atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VMI viršininkę vadovautis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-11-23 įspėjimu įforminti jo atleidimą iš pareigų ir priteisti jam VDU už uždelstą atsiskaityti laiką. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam 3 VDU dydžio neturtinę žalą.

5. Remiantis rašytiniais įrodymais, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad:

5.1. VMI 2017-11-23 įspėjimu informavo pareiškėją, kad nuo 2018-04-03 bus naikinama jo užimama Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigybė, kad, jam sutikus, jis gali būti perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o atsisakius siūlomų pareigų, jis 2018-03-30 bus atleistas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, išmokant VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką (e. bylos 1 t., b. l. 65). VMI 2018-02-15 raštu pareiškėjui pasiūlė nuo 2018-04-04 užimti naujai įsteigtas Administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigas, paliekant jam nustatytą darbo užmokestį, taip pat pasiūlymai užimti laisvas pareigybes pareiškėjui pateikti 2018-03-21 ir 2018-03-28 raštais, tačiau jis 2018-03-30 pareiškimu atsisakė visų jam siūlytų pareigų (e. bylos 1 t., b. l. 66, 67–69, 73). VMI 2018-03-29 pranešimu pareiškėją informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra profesinės sąjungos valdymo organo ir darbo tarybos narys, kad jį atleidžiant iš tarnybos, vadovaujantis DK 168 straipsniu, reikia gauti VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimą ir kad bus kreipiamasi dėl tokio sutikimo gavimo, todėl pareiškėjo 2017-11-23 įspėjime nurodyta įspėjimo termino pabaiga nukeliama, kol bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas (e. bylos 1 t., b. l. 70).

5.2. VMI 2018-03-29 raštu kreipėsi į VDI Vilniaus skyrių dėl sutikimo atleisti pareiškėją iš pareigų (e. bylos 1 t., b. l. 70–72). VMI 2018-03-30 įsakymu Nr. P-258, vadovaujantis DK 47 ir 168 straipsniais ir atsižvelgiant į pareiškėjo nepriimtą sprendimą užimti siūlomas kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjui paskelbta prastova be pareigos atvykti į darbovietę nuo 2018-04-03 iki bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl leidimo atleisti iš užimamų pareigų, ir nurodyta VMI Finansų apskaitos departamentui mokėti pareiškėjui už prastovos laikotarpį DK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (e. bylos 1 t., b. l. 57).

5.3. Pareiškėjas 2018-04-10 pateikė skundą teismui, prašydamas įpareigoti VMI viršininkę vadovautis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-11-23 įspėjimu ir įforminti jo atleidimą, priteisti jam VDU už uždelstą atsiskaityti su juo laiką ir priteisti pareiškėjui 3 VDU dydžio neturtinę žalą (e. bylos 1 t., b. l. 1–2). VAAT 2018-04-19 nutartimi pagal pareiškėjo skundą pradėta administracinė byla Nr. Nr. eI-2632-968/2018 (e. bylos 1 t., b. l. 7–8).

5.4. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2018-04-25 sprendimu Nr. SD-1-5654, išnagrinėjęs 2018-03-29 raštu pateiktą prašymą, suteikė leidimą atleisti pareiškėją iš pareigų (e. bylos 1 t., b. l. 74). VMI 2018-04-26 įsakymu, vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 41 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2018-04-25 sprendimą, pareiškėjas atleistas iš pareigų (e. bylos 1 t., b. l. 12).

5.5. Pareiškėjas 2018-05-26 padavė skundą teismui, kuriuo prašo pripažinti jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu, panaikinti VMI 2018-04-26 įsakymą, grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti VDU už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti padarytą neturtinę žalą – 3 VDU dydžius. VAAT 2018-06-06 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-3221-426/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01800-2018-3) pareiškėjo skundą priėmė, tačiau šiuo metu minima byla neišnagrinėta.

6. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, siekia, kad būtų užbaigta jo atleidimo iš VMI Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procedūra, kurią vykdant jam buvo įteiktas 2017-11-23 įspėjimas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nereiškia savarankiškų reikalavimų dėl VMI 2018-03-30 įsakymo Nr. P-258, kuriuo jam buvo paskelbta prastova nuo 2018-04-03 iki bus gautas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas dėl leidimo atleisti iš užimamų pareigų, todėl įsakymo dėl prastovos teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalyku.

7. Minėta, kad pareiškėjas VMI 2018-04-26 įsakymu atleistas iš pareigų ir kad dėl šio atleidimo šiuo metu VAAT nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3221-426/2018, kurioje, skirtingai, nei nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas siekia būti grąžintas į valstybės tarnybą VMI.

8. Įvertinus tai, kad pareiškėjo atleidimo iš VMI Bendrųjų reikalų departamento Sistemos aptarnavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos) pareigų VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procedūra, kurią vykdant jam buvo įteiktas 2017-11-23 įspėjimas, yra užbaigta ir kad VMI 2018-04-26 įsakymu pareiškėjas yra atleistas iš pareigų, o dėl šio atleidimo šiuo metu VAAT nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3221-426/2018, konstatuotina, kad nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti VMI viršininkę vadovautis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-11-23 įspėjimu įforminti jo atleidimą iš pareigų – tenkinti.

9. Skunde prašoma priteisti pareiškėjui VDU už uždelstą atsiskaityti laiką ir 3 VDU dydžio neturtinę žalą. Iš skundo turinio matyti, kad šie reikalavimai tiesiogiai susiję su reikalavimu įpareigoti VMI viršininkę, vadovautis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-11-23 įspėjimu įforminti pareiškėjo atleidimą iš pareigų. Nustatyta, kad iš esmės analogiškus reikalavimus dėl išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjas reiškia ir 2018-05-26 skunde teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą Nr. eI-3221-426/2018, kurioje dėl šių reikalavimų bus sprendžiama pasisakant dėl VMI 2018-04-26 įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos VMI teisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti jam VDU už uždelstą atsiskaityti laiką ir 3 VDU dydžio neturtinę žalą iš VMI, spręsti nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl šie pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

10. Kartu pažymėtina, kad, nagrinėjant šią administracinę bylą, nustatyta, jog 3 VDU dydžio neturtinę žalą pareiškėjas sieja su VMI, kaip jo buvusio darbdavio veika (šiuo atveju neveikimu). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, ar yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI.

11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                       Rytis Krasauskas