(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės J. M. atstovui advokatui Deividui Gagiui,

atsakovo viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ vadovei S. A. ir viešosios įstaigos „Atviros Lietuvos Fondas“ atstovui advokatui Justinui Usoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Atviros Lietuvos Fondas“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo teisių pažeidimo.

Teismas

n u s t a t ė:

J. M. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. DGKS-4708, priimto darbo byloje Nr. APS-131-14320 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas J. M. prašymas dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Atviros Lietuvos Fondas“ 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei išvestiniai reikalavimai dėl su neteisėtu atleidimu susijusių sumų išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ (toliau – ir atsakovas, darbdavys), kuriuo prašo: 1) pripažinti atsakovo 2020 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo įformintą darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu ir konstatuoti, kad darbo santykiai yra nutraukti darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) reglamentuotas išmokas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog ji 1998 m. balandžio 10 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ finansų direktore, vėliau 2008 metais atsakovo dalininkui nusprendus ieškovė liko dirbti 4 val. per dieną, vieną dieną per savaitę. 2020 m. vasario mėn. ji sužinojo, kad jos sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), serga itin sunkia ir agresyvia (duomenys neskelbtini) vėžio forma. Santaros klinikose (duomenys neskelbtini) jam buvo atliktos dvi (duomenys neskelbtini) operacijos, dėl šios priežasties ieškovei 2020 m. vasario 13 d. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsiamas iki šiol. 

Atsakovas Vilniaus apygardos teisme yra inicijavęs bylą ieškovei ir jos įsteigtai VšĮ „OSFL Projektai”, kuriuo prašo priteisti solidariai 282 794,25 Eur turtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi šioje byloje areštavo J. M. priklausantį turtą. Pastaroji apskundė šią nutartį ir iš į jį 2020 m. gegužės 25 d. gauto VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ atsiliepimo sužinojo, kad 2020 m. kovo 13 d. yra priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės atleidimo iš darbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ DK 58 str. pagrindu dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų - tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui (toliau – Įsakymas). Atsakovas nėra siuntęs Įsakymo ieškovei. Ieškovė 2020­ m. gegužės 26 d. DK nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi su prašymu į DGK, prašydama panaikinti Įsakymą. Komisija 2020 m. liepos 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo prašymo netenkino.

Ieškovė nesutinka su atsakovo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iš darbo“, kuris buvo priimtas ieškovės nedarbingumo laikotarpiu. Ieškovės vertinimu, atsakovo nurodomo darbo pareigų pažeidimo ji nepadarė, ir skundžiamas Įsakymas priimtas šiukščiai pažeidžiant ieškovės, kaip darbuotojos, teises ir teisėtus interesus, nesant faktinio pagrindo. Anot ieškovės, atsakovas pažeidė imperatyvią pareigą prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo (DK 58 str. 4 d). Atsakovas išreiškė išankstinę šališką bei diskriminacinę nuomonę, subjektyviai vienašališkai konstatavo tariamus ieškovės neteisėtus veiksmus ir priėmė sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, pažeidžiant imperatyvų draudimą piktnaudžiauti teise, o taip pat teisėtumo principą. Ginčo Įsakyme nurodomas atleidimo pagrindas - tyčinis žalos padarymas darbdaviui, tuo tarpu minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje  civilinėje byloje VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ siekia pagrįsti, kad dviejų subjektų kaltais veiksmais (t. y. J. M. ir jos VšĮ „OSFL Projektai”) buvo padaryta materialinė žala. Atsakovas ieškovės atleidimą iš esmės sieja su nurodyto teisminio ginčo rezultatu. Ieškovės vertinimu, kol nėra baigtas teisminis ginčas minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, atsakovas neturi teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės veiksmų neteisėtumą, žalos padarymą, o tuo pačiu priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir darbdavio žalos ir ją atleisti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, siekė formalaus ieškovės atleidimo iš darbo, užsitikrinant savo gynybinę poziciją Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Prieš neteisėtai nutraukiant darbo santykius su ieškove, atsakovas net nesikreipė į faktinį jo nurodomų lėšų gavėją VšĮ „OSFL Projektai“, nereiškė prašymo dėl lėšų grąžinimo, o neteisėtų veiksmų pagalba siekė perimti ir sėkmingai perėmė nurodytą įmonę per savo kontroliuojamą asmenį I. S. Ieškovės įsitikinimu, ji nėra padariusi jokių tyčinių veiksmų, kuriais buvo padaryta žala darbdaviui. Atsakovas ieškovės atleidimo procedūrą atliko ne tik teisės aktais imperatyviai draudžiamu būdu, bet ir neobjektyviai bei šališkai, darbdaviui aiškiai pasinaudojant savo, kaip stipresniosios darbo santykių šalies padėtimi, siekiant sumodeliuoti sau palankią teisinę situaciją siekiant vienašališkai nutraukti darbo santykius su ieškove dėl darbuotojo kaltės ir šį faktą naudoti kaip įrodinėjimo priemonę atsakovo inicijuotame civiliniame ginče dėl žalos atlyginimo. Mano, jog atsakovas, objektyviai žinodamas ieškovės nedarbingumo priežastis ir kritinę ieškovės gyvenimo situaciją (sunkią ieškovės emocinę ir psichologinę būseną, sužinojus 11 metų sūnaus ligos diagnozę), tyčia ja pasinaudojo, neteisėtai siekiant atleisti ieškovę, organizuoti ieškovės valdomos VšĮ „OSFL Projektai“ perėmimą ir neteisėtai gauti turtinės naudos iš ieškovės perimant jos VšĮ „OSFL Projektai“, kuri yra pelningai veikiantis subjektas (metinės pajamos sudaro nuo 200 000 Eur iki 500 000 Eur (2014-2018 metų laikotarpiu)). Nepaisant šios įmonės neatlygintino perėmimo atsakovas aktyviais neteisėtais veiksmais (t.y. neteisėtas vertimas ieškovę pasirašyti 2020 m. kovo 10 d. 84 000 Eur sumos paprastąjį vekselį) be jokio teisinio pagrindo siekė išsireikalauti iš ieškovės dideles pinigines sumas. Ieškovė nėra gavusi visiškai jokios materialinės ar kitokios naudos iš atsakovo formaliai nurodomų tariamų neteisėtų operacijų. Vykdant atsakovo vadovės nurodytą veiksmų planą ieškovei buvo pradėta reguliariai grasinti, kad jeigu ieškovė geruoju nesutiks su atsakovo subjektyviai nurodytu ir visiškai jokio faktinio ir teisinio pagrindo neturinčiu tariamu žalos faktu, žalos dydžiu ir prievole ją atlyginti, ieškovei bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ji bus suimta, ieškovė iš viso nematys savo sunkiai sergančio sūnaus ir negalės jo prižiūrėti. Tokio turinio atsakovo atstovų grasinimai itin neigiamai paveikė ieškovės emocinę ir psichologinę būseną bei galimybę objektyviai kritiškai vertinti situaciją, todėl ieškovė, siekdama maksimaliai padėti savo sūnui ir praleisti su juo visą objektyviai įmanomą laiką, net ir esant ieškovės nedarbingumo laikotarpiu bendravo su atsakovo vadove, vykdė jos neteisėtus nurodymus bei vyko į atsakovo vadovės organizuojamus susitikimus, o atsakovui objektyviai žinant ieškovės nedarbingumo faktą, ieškovė nuolatos buvo intensyviai psichologiškai spaudžiama pripažinti atsakovo nurodytą tariamą žalą bei kaltę. Ieškovės teigimu, ji buvo neteisėtai sekama prie savo gyvenamosios vietos. Ieškovei slaugant sunkiai sergantį sūnų, esant nedarbingume ir būnant labai sunkios psichologinės būklės ji sutiko, kad perduos savo turimas vienintelės VšĮ „OSFL Projektai“ narės teises atsakovo vadovės nurodytam asmeniui - įmonės finansų direktorei I. S. Šio objektyviai ir teisiškai nepagrįsto ieškovės sutikimo esminė priežastis buvo - kuo greičiau atsiriboti nuo nepagrįstų atsakovo vadovės ir su ja susijusių asmenų grasinimų bei persekiojimų dėl tariamos žalos atlyginimo bei kuo daugiau laiko praleisti su sunkiai sergančiu vaiku. Atsakovo vadovė ieškovei vienareikšmiškai paaiškino, kad atlikus VšĮ „OSFL Projektai“ nario teisių perleidimo procedūrą abi įmonės (t. y. atsakovas ir VšĮ „OSFL Projektai“) toliau savarankiškai funkcionuos ir spręs tarpusavio sutartinius įsipareigojimus. Po nuodytų grasinimų ieškovei 2020 m. kovo 10 d. buvo atsiųstas atsakovo vadovės S. A. nurodyto asmens - I. S. el. laiškas, kuriame ji siuntė savo prašymą priimti ją į VšĮ „OSFL Projektai“ dalininkus. Tos pačios dienos vakare po atsakovo vadovės S. A. reikalavimo ieškovė nedarbingumo laikotarpiu buvo priversta atvykti į susitikimą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Prieš šį susitikimą ieškovei buvo paaiškinta, kad ji atsineštų visus dokumentų originalus būtinus VšĮ „OSFL Projektai“ nario teisių perleidimui ir šio fakto įregistravimui. Į šį susitikimą atsakovo vadovė S. A. atvyko kartu su Š. L. Šio susitikimo metu ieškovei, kaip VšĮ „OSFL Projektai“ vadovei, buvo grasinama operatyviu baudžiamosios atsakomybės taikymu, ieškovės laisvės apribojimu ir fiziniu atribojimu nuo sergančio sūnaus, o taip pat visapusišku finansiniu susidorojimu. Visų šių grasinimų esmė buvo įvardinama aplinkybė, kad VšĮ „OSFL Projektai“ tariamai neteisėtai gavo ir negrąžino atsakovui daugiau nei 300 000 Eur. Būtent 2020 m. kovo 10 d. susitikimo metu, be jokio išankstinio ieškovės įspėjimo jai buvo pateiktas dokumentas, įvardintas „Paprastasis vekselis“, datuojamas 2020 m. kovo 10 d. Šiame vekselyje buvo nurodoma, kad jo pagrindu atsakovui turi būti sumokėta 84 000 Eur. Panaudojant intensyvų psichologinį smurtą ieškovei buvo nurodyta, kad ji privalo pasirašyti šį dokumentą atsakovo naudai. Ieškovė, būdama itin sunkios psichologinės ir emocinės būsenos dėl jos atžvilgiu panaudotų realių grasinimų, ekonominio spaudimo, pasirašė atsakovo naudai 84 000 Eur dydžio paprastąjį vekselį. Po to, kai ji pasirašė nurodytą vekselį, atsakovo vadovė ištraukė dokumentą iš ieškovės rankų ir pati atliko jame įrašus dėl piniginių lėšų sumokėjimo atsakovui datų bei sumų, nors atsakovas kategoriškai priešinosi tokiems įrašams. Panaudojant grasinimus ir psichologinį smurtą ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad 10 000 Eur sumą pagal pasirašytą vekselį ieškovė privalo nedelsiant sumokėti čia pat kavinėje. Ieškovei paaiškinus, kad ji su savimi neturi elektroninės bankininkystės priemonių po ilgų atsakovo atstovų grasinimų buvo sutarta, kad ieškovė bankinį pavedimą atliks grįžusi į namus, ką ji ir padarė tos pačios dienos vakarą 20 val. 41 min., pavedime nurodydama „apmokama pagal paprastąjį vekselį 2020-03-10“. Ieškovė dėl jos atžvilgiu atsakovo naudoto tęstinio psichologinio smurto taip pat neatlygintinai perleido turimas VšĮ „OSFL Projektai“ nario teises atsakovo vadovės nurodytam asmeniui. Pasirašytas vekselis yra užginčytas kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė teigia, kad visos nurodomos ginčo operacijos buvo atliekamos esant teisiniams pagrindams, o taip pat vykdant susiklosčiusią atsakovo ir VšĮ „OSFL Projektai” veiklą ir bendrus projektus, be to, ne tik jos vienos. Atsakovo nurodomu tariamų ieškovės darbo pareigų pažeidimų metu bei šiuo metu tebėra įgyvendinama bendra trijų organizacijų (VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas”, VšĮ „OSFL Projektai“ ir VšĮ „Geri Norai“) programa, kurią remia EEE ir Norvegijos finansinis mechanizmas, programos tikslas - pilietinių organizacijų veiklos skatinimas, jos apimtis 9 000 000 Eur, iš kurių minimali suma 1 170 000 EUR yra skirta administravimui visom trims organizacijoms ir papildomai yra išmokamos sumos už padarytus papildomus darbus. Išimtinai VšĮ „OSFL Projektai“ (dar valdytos J. M.) atlikto organizacinio ir vykdomojo pasirengimo dėka atsakovas ir VšĮ „Geri Norai“ laimėjo nurodytą projektą ir jame dalyvauja. Laimėjimas būtent šiame konkurse užtikrino atsakovo veiklos tęstinumą iki 2023 metų. Šio projekto finansavimui skirtos lėšos buvo paskirstomos per atsakovo banko sąskaitą. Taip pat pažymi, kad remiantis 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 4.3 punktas) dabartinė VšĮ „OSFL Projektai” dalininkė I. S. buvo specialiai paskirta kaip VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktore, kuri yra atsakinga už atsakovo buhalterinę apskaitą. Atsakovas subjektyviai neigia esminę reikšmę turinčią informaciją, kad I. S., kaip VšĮ “OSFL Projektai” finansų direktorė buvo įgaliota atsakovo, kaip VšĮ „OSFL Projektai” direktorės 2017 m. sausio 3 d. Įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) - tvarkyti ir būti atsakinga už visas atsakovo buhalterinės apskaitos pareigas, o taip pat įpareigota rengti bankinius pavedimus, atsakinga už banko prisijungimo generatoriaus naudojimą ir saugojimą, pirminių apskaitos dokumentų vertinimą, inventorizacijų atlikimą ir įforminimą. Ieškovei nuo 2020 m. sausio 5 d. būnant nedarbingume, atsakovo vardu buvo ir toliau atliekamos bankinės operacijos, naudojantis tuo pačiu banko kodų generatoriumi, kuris minėtu įgaliojimu jau nuo 2017 m. sausio 3 d. buvo perduotas VšĮ „OSFL Projektai” finansų direktorei I. S. bei visada buvo ir objektyviai iki šiol yra saugomas ir laikomas seife I. S. darbo vietoje (duomenys neskelbtini). Taip pat teigia, kad savarankišką prieigą prie atsakovo banko sąskaitų turėjo ir atsakovo vadovė S. A. Be atsakovo akcentuojamu laikotarpiu atliktų ginčo operacijų, atsakovo vardu buvo atlikta ir daug kitų bankinių operacijų siekiančių daugiau nei 2 000 000 Eur bendrą sumą. Ieškovės įsitikinimu, nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad subjektyvios atsakovo prezumpcijos apie ieškovės darbo pareigų pažeidimus yra nepagrįstos ir ieškovės tariami darbo pareigų pažeidimo faktai konstatuoti net neišsiaiškinus esminių aplinkybių.

Ieškovės teigimu, ji niekada ir jokia forma nepripažino atsakovui, kad savo veiksmais padarė jam žalą ir kad sutinka ją atlyginti. Atsakovas itin subjektyviai traktuoja ieškovės ranka rašytą 2020 m. kovo 10 d. paaiškinimą, kaip savo reikalavimų pagrįstumą ir jos savo kaltės pripažinimą, kuris nėra net adresuotas atsakovui ir negali būti vertinamas kaip jo poziciją pagrindžiantis įrodymas. Be to, šis rašytinis pripažinimas išgautas atsakovo vadovei ieškovės atžvilgiu darant virš minėtą didelį psichologinį spaudimą bei grasinant. O susitikimo kavinėje metu padarytas garso įrašas, kaip gautas neteisėtai ir pažeidžiant ieškovės asmeninio gyvenimo slaptumą, jog teigimu, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu jo atžvilgiu naudojamu įrodymu.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų naudojant tęstinį psichologinį spaudimą ieškovės nedarbingumo laikotarpiu, dėl neteisėto drausminės nuobaudos taikymo ir atleidimo iš darbo priimant skundžiamą įsakymą ieškovės nedarbingumo metu bei kritiniu jos gyvenimo periodu (itin sunkios ligos diagnozavimas ieškovės nepilnamečiam sūnui), ieškovė patyrė itin didelius dvasinius sukrėtimus bei fizines kančias, kas lėmė ženklų ieškovės sveikatos pablogėjimą. Atsižvelgiant į patirtų išgyvenimų mąstą, esminę žalą ieškovės emocinei bei fizinei būsenai dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, patirtos neturtinės žalos dydį ieškovė vertina 9 000 Eur, kurį prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčo Įsakymą ir galėjo vertinti ieškovės veiksmus, kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną pagal DK 65 str. 6 d. reikalavimus į ieškovės nedarbingumo laikotarpio pabaigą. Apie atleidimą iš darbo ieškovė buvo informuota ir apie atleidimo priežastis puikiai žinojo, atsakovas laikėsi DK nustatytos atleidimo tvarkos (paprašė pasiaiškinimo) ir termino priimti sprendimą dėl neteisėto atleidimo nepraleido. Ieškovė, veikdama kaip atsakovo vyriausioji finansininkė, neteisėtai atliko piniginius pavedimus iš atsakovo banko sąskaitų į savo valdomos VšĮ „OSFL Projektai“ banko sąskaitą. Tokiu būdu VšĮ „OSFL Projektai“, kurių vienintele dalininke buvo ieškovė, neteisėtai gavo atsakovo pinigines lėšas. Tokiu būdu atsakovui buvo padaryta 354 543,14 Eur žala. Tokiam veiksmų neteisėtumui konstatuoti, atsakovo teigimu, nebūtina ir neprivalu laukti teisminio proceso, kurio metu atsakovas siekia išsiieškoti šią sumą, pabaigos. Ieškovei, kaip vyriausiajai finansininkei, buvo suteikta prieiga/prisijungimas prie atsakovo banko sąskaitų, ji turėjo galimybę savarankiškai (tai yra atsakovo valdymo organams ar dalininkams nepatvirtinus banko operacijos) vykdyti banko operacijas, jai buvo suteiktas numeris iš banko, kuris identifikuodavo J. M., kai buvo daromi banko pavedimai, niekas kitas, tik ji pati, tai darė ir padarė minėtus pavedimus. Ieškovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą pinigų pasisavinimą), atsakovo teigimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė grąžino dalį neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų atsakovui: 2020 m. kovo 10 d. ieškovė pervedė tiesiogiai atsakovui 10 000 Eur, 2020 m. kovo 18 d. ieškovė pervedė atsakovui 30 000 Eur per VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, t. y. ieškovė pirmiausia pinigus pervedė į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą ir tada iškart į atsakovo sąskaitą. Be to, kavinėje buvusio susitikimo ieškovė pripažino savo kaltę ir kitaip vertino savo veiksmus nei ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu. Garso įrašas negali būti laikomas neteisėtai padarytu ar neleistinu įrodymu. Apie atsakovo neva darytą psichologinį spaudimą, grasinimus ieškovės atžvilgiu nėra pateikta jokių įrodymų, tai subjektyvus ir nesąžiningas ieškovės vertinimas ir savo gynybinės pozicijos aiškinimas. Be to, ieškovė tuoj po situacijos paaiškėjimo ir atsakovo mėginimo ją aiškintis detaliau pradėjo perleidinėti savo turimą nuosavybę, kas aiškiai rodo ieškovės mėginimą išvengti atsakomybės, o taip pat rodo aiškų pasekmių suvokimą. Šiuo metu, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ ieškinį, kurioje actio Pauliana būdu užginčyti turto perleidimo sandoriai. Atsakovo teigimu, jam yra žinoma situacija dėl ieškovės sūnaus ligos, kaip matyti iš susirašinėjimų su atsakovo vadove, pastaroji supratingai reagavo į ieškovės padėtį ir išreiškė didelį emocinį palaikymą. Tačiau, atsakovo vertinimu, ieškovės sūnaus būklė neturi ir negali turėti nieko bendro su atsakovo įsakymu atleisti ieškovę iš darbo, tuo labiau, kad pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, meluoja, slapsto savo turtą, reiškia įvairius ieškinius neturėdama tam pagrindo. Atsakovui neliko kitos išeities, kaip tik atleisti ieškovę, nes pasitikėjimas ieškove yra visiškai prarastas.

Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų teiginius ir pagrindą.

2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. S. (garso įrašo laikas 05.44 – 33.20 min. sek.) teismui paaiškino, kad VšĮ „OSFL Projektai“ vadove nuo 2020 m. kovo 25 d., iki tol dirbo VšĮ „OSFL Projektai“ finansų direktore (nuo 2010 m. vasario mėn.). Nurodė pažįstanti ieškovę nuo 1998 m. gruodžio mėn., kartu dirbo VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“. Santykiai darbiniai. 2020 m. kovo mėn. sužinojo apie situaciją dėl ieškovės pervestų pinigų iš atsakovo sąskaitų į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, tačiau jokiame konkrečiame pokalbyje nedalyvavo. Žinojo, jog ieškovės vaikas susirgo, toje pačioje darbovietėje dirbo ieškovės sesuo – pagrinde visa komunikacija vyko per seserį.  Liudytojos teigimu, ryšium su paaiškėjusia situacija pati ieškovė pasiūlė jai užimti VšĮ „OSFL Projektai“ vadovės pareigas, tapti dalininke, apie tai buvo kalbama telefonu, skambino pati ieškovė. Liudytoja sutiko, tapo vienintele šios įmonės steigėja, vadove ir liko dirbti šioje įmonėje. Patapusi įmonės VšĮ „OSFL Projektai“ vadove pamatė, kad per 3 metus 20 000 Eur yra pervesta degalinei „Orlen Lietuva“ už kurą, tuo tarpu įmonėje nėra tiek reikalų, kad važinėti automobiliu ir sunaudoti tiek kuro. Ji paskaičiavusi, kad perkant tiek kuro, kiekvieną dieną reikėjo nuvažiuoti apie 100 km. Pamatė taip pat, kad įmonės lėšos nebuvo protingai naudojamos, buvo išimami gryni pinigai, sumos buvo pervedamos iš įmonės sąskaitos į ieškovės asmenines sąskaitas, ieškovė vykdavo į keliones – ir tai buvo daroma nuolat. Liudytoja aiškino, kad dirbant finansų vadove, buvo darbų pasiskirstymas, ji dirbusi su kitomis įmonėmis pagal pasirašytus susitarimus, o ieškovė pati tvarkė VšĮ „OSFL Projektai“ visus finansus. Atsakydama į klausimus nurodė, jog jos atliekamos darbo funkcijos nebuvo susijusios su atsakovu (VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“), jai pernai teisminių nagrinėjimų metu tapo žinoma aplinkybė, jog 2017 m. sausio 3 d. tarp VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ ir VšĮ „OSFL Projektai“ buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos teikimo sutartis, o taip pat ji teisminio nagrinėjimo metu pirmą kartą sužinojo ir apie jai surašytą įgaliojimą. Už buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas buvo atsakinga ieškovė. Prieš perimant VšĮ „OSFL Projektai“ nario teises 2020 m. kovo 10 d. jai skambino pati ieškovė, prašė perimti įmonės valdymą, niekas kitas nėra prašęs jos tai padaryti. Ieškovės padarytą žalos faktą ji galėjusi vertinti 2020 m. balandžio mėn. antroje pusėje, kai galėjo susipažinti su įmonės dokumentais. Teigė, jog VšĮ „OSFL Projektai“ lėšų neturi, atsakovui negrąžino gautų 300 000 Eur lėšų, nes ir neturi šių lėšų grąžinti, nesutiko, kad jos vadovaujama įmonė turi prievolę grąžinti šias lėšas atsakovui. Ieškovė minėtas lėšas iššvaistė, pervesdavo jas į savo sąskaitas (naktimis, savaitgaliais). Liudytoja pripažino, jog buvo tartasi su atsakovu dėl dalinio lėšų grąžinimo – apie 40 000 Eur sumos (sugeneravo tokį likutį), kurį įsipareigojo grąžinti atsakovui, dėl kitos lėšų dalies – nurodė, jog jos vadovaujama įmonė neprisiima atsakomybės. Patvirtino, jog dėl ieškovės iššvaistytų lėšų nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakydama į atsakovo klausimus, paaiškino, kad tik ieškovė turėjo SEB banko išduotą kodų generatorių, kuriuo galėjo iš atsakovo sąskaitų pervedinėti pinigus, niekas kitas negalėjo juo naudotis. Nurodė, jog ieškovė 2017-2019 metais padarė 329 000 Eur pavedimus iš atsakovo į VšĮ „OSFL Projektai“ sąskaitą, tačiau šie pinigai nebuvo panaudoti jokioms VšĮ „OSFL Projektai“ reikmėms. Dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), – nurodė, jog jis nepriklauso VšĮ „OSFL Projektai“, o priklauso Atviros visuomenės institutui.

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės.

Šioje byloje nagrinėjimo dalyku yra tarp šalių kilęs individualus darbo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Vekselio teisėtumas, galimos žalos solidarus išieškojimas, atsakovo nurodomų sandorių ginčijimas Actio Pauliana būdu, pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybė ir jo naudojimas ir su tuo šalių susiję išsakyti teiginiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl, nepaisant šalių išsakytų su tuo susijusių argumentų ir aiškinimų gausos, dėl jų nepasisakytina ir jie šioje byloje nevertintini.

Byloje kyla ginčas dėl darbdavio priimto įsakymo, kuriuo jis atleido darbuotoją iš darbo dėl nustatytų šiurkščių jos darbo pareigų pažeidimo, atleidimą dėl darbuotojos turimo nedarbingumo nukeldamas į jo pabaigą. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.

Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo tam buvimą.

Ieškovė (darbuotoja) byloje įrodinėja, jog yra atleista neteisėtai, neturint tam pagrindo, padarius procedūrinius pažeidimus – nesudarius galimybių įstatymo nustatyta tvarka ir laisva valia pasiaiškinti, nesupažindinus su priimtu įsakymu. Darbdavys gi mano, jog darbuotojos atleidimas iš darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam teisinį ir faktinį pagrindą bei nepadarius jokių esminių procedūrinių atleidimo iš darbo pažeidimų, kurie galėjo įtakoti Įsakymo priėmimą ar paneigti priežastis jo priėmimui.

Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, mano, jog nėra pagrindo sutikti su darbuotojos išsakytais argumentais dėl jos atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, procedūrinių pažeidimų buvimo, laiko jog darbuotoja neįrodė aplinkybių, esančių jos reikalavimų pagrindu, nepaneigė darbdavio priimto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), todėl ieškinį atmeta. Šią išvadą grindžia žemiau išdėstytu.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (minėto straipsnio 6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Šalys turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus.

DK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimą, tiek procedūriniu aspektu, tiek ir aiškiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotoją informuojant apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Teismų praktikoje laikoma, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius - darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130- 701/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jeigu dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013).

DK 65 straipsnio 6 dalies nuostata numato, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė nuo 1998 m. balandžio 14 d. dirbo atsakovo įstaigoje vyriausiosios finansininkės pareigose. Be to, ji ėjo VšĮ ,,OSFL Projektai“ vadovės pareigas, buvo jos vienintele dalininke. VšĮ ,,OSFL Projektai“ 2017 m. sausio 3 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu teikė atsakovui buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovei, kaip vyriausiajai finansininkei, buvo suteikta prieiga/prisijungimas prie atsakovo banko sąskaitų. Tai įrodo į bylą pateikta elektroninių paslaugų teikimo sutartis tarp banko ir atsakovo įstaigos, pačios ieškovės paaiškinimai. Ieškovė turėjo galimybę savarankiškai. t. y. be atsakovo valdymo organo ar dalininko atskirų patvirtinimų, vykdyti banko operacijas. J. M. buvo suteiktas numeris iš banko, kuris ją identifikuodavo darant banko pavedimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad prisijungti ir atlikti operacijas, galėjo kiti asmenys. Net gi turint prielaidų manyti, kad tai galėjo būti daroma, atsakomybė už generatoriaus naudojimą tenka ieškovei, kaip atsakovo įstaigos vyriausiajai finansininkei ir kaip buhalterines paslaugas atsakovui teikiančio juridinio asmens vadovei. 

2020 m. kovo mėn. atsakovui paaiškėjo aplinkybės dėl ženklių piniginių sumų pervedimo iš jo sąskaitos ieškovės valdomai VšĮ ,,OSFL Projektai“. 2020 m. kovo pradžioje atsakovo administracija išsiaiškino, kad J. M. iš VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ banko sąskaitų  (duomenys neskelbtini) (Eur) ir (duomenys neskelbtini) (Eur) 2017-2019 m. pervedė VšĮ ,,OSFL Projektai“ 329 165 Eur sumą, kurią, tikėtina, naudojo savo asmeniniams ar kitiems interesams tenkinti, nes jokio to pagrindimo byloje nėra. Bankas patvirtino, kad pavedimai padaryti su ieškovės prisijungimo duomenimis, t. y. jos pačios, o ne kitų asmenų. Byloje esantys įrodymai nedviprasmiškai rodo, kad ieškovė eilę metų valdė tiek atsakovo, tiek VšĮ „OSFL Projektai“ banko sąskaitas, iš kurių ir į kurias darė pavedimus savo nuožiūra bei jokių paaiškinimų ir ataskaitų. Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas rodo, kad atsakovui išsiaiškinus minėtas aplinkybes ir pradėjus gilintis į situaciją bei bendraujant šiuo klausimu su ieškove, pastaroji neneigė  tokių faktų. 2020 m. kovo 6 d. J. M. atsakovo direktorei S. A. parašė elektroninį laišką, kuriuo pripažino padarytą žalą, prašė suteikti daugiau laiko ir šansą grąžinti skolą iš būsimų projektų bei ketinamo parduoti turimo turto bei galimų iš skolininkų gautų grąžintinų sumų. Ieškovė pasiūlė atsakovo įstaigos vadovei susitikti kavinėje ir aptarti situaciją, todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės teiginiams apie tai, kad ji buvo priversta pripažinti skolą, pateikti raštišką to pagrindimą psichologiškai ją veikiant ar grasinant, šie ieškovės teiginiai vertintini itin kritiškai ir laikytini nesąžiningais. Tai rodo ir byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta aplinkybė, kad ieškovė tik grįžusi namo, po kelių valandų padarė pavedimą – grąžino 10 000 Eur sumą. 2020 m. kovo 10 d. J. M. parašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino, kad be jokio pagrindo pervedė 313 165 Eur sumą VšĮ “OSFL Projektai”. Tai matyti ir iš byloje esančio atsakovo pateikto garso įrašo ir specialisto surašytos išvados-fonoskopinio įrašo tyrimo. Ieškovė neneigė pinigų sau pervedimo, pripažino, žadėjo juos grąžinti ir pan. Garso įrašo turinys byloje apie gana draugišką ir taikingą bendravimą, nerodo jokios psichologinės prievartos buvimo ar grasinimų.

Dėl garso įrašo, kaip leistinos įrodinėjimo priemonės, naudojimo procese teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-271/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi požiūrio, kad įrodymų leistinumas ar jų vertinimas yra nacionalinės teisės ir nacionalinių teismų prerogatyva (dalykas) ir, nors Konvencijos 6 straipsnis garantuoja asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, šiame straipsnyje neįtvirtinta taisyklių dėl įrodymų leistinumo ar vertinimo (žr. Edwards c. Royaume- Uni du 16 décembre 1992, série A n° 247-B, pp. 34-35, § 34, Bernard c. France du 23 avril 1998, Recueil des arr?ts et décisions 1998-II, § 37 et Garcia Ruiz c. Espagne du 21 janvier 1999, Recueil 1999-I). Teismas apsiriboja patikrinimu, ar bylos nagrinėjimas (įskaitant įrodymų „administravimo“ būdą) buvo teisingas (žr. Edwards c. Royaume- Uni du 16 décembre 1992, série A n° 247-B, p. 34-35, § 34, Bernard c. France du 23 avril 1998, Recueil des arr?ts et décisions 1998-II, § 37 et Garcia Ruiz c. Espagne du 21 janvier 1999, Recueil 1999-I). Padarytas garso įrašas turi būti vertinamas neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, be to, jis turi būti vertinamas sistemiškai, t. y. neatsietai nuo įrašo padarymo konteksto.

Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovei ir laikyti, jog susitikimo metu padarytas garso įrašas negali būti įrodymu byloje – jokio asmeninio gyvenimo detalės jame neatspindėtos, pateikto įrašo turinys liečia nagrinėjamo ginčo momentus, atsakovas neprivalėjo informuoti ieškovę apie priemonės panaudojimą. Garso įrašą ir jame užfiksuoto pokalbio dalis, susijusias su byloje aptariamomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis (teismui pateiktos tik tokios jo dalys), teismas vertina neatsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu daro nuoseklias išvadas.

Minėto DK 58 straipsnio 4 dalis numato pareigą darbdaviui prieš priimant galimą sprendimą dėl darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo, pareikalauti iš darbuotojo rašytinį paaiškinimą. Įstatymas įsakmiai nenurodo, kokia forma tai turi būti padaryta – žodžiu ar raštu. Kadangi byloje yra darbuotojos pateiktas pasiaiškinimas po šalių susirašinėjimo el. paštu ir susitikimo kavinėje, pakankamo pagrindo manyti, kad darbdavys pažeidė šią įstatymo nuostatą, o taip pat laikyti, kad nepareikalavo darbuotojos pasiaiškinti, o pastaroji nežinojo ar nesuprato, dėl ko turi rašyti paaiškinimą, teismo nuomone, nėra. Iš byloje esančių duomenų, ginčo šalių, tame tarpe ir pačios ieškovės, nurodytų teiginių akivaizdžiai matyti, kad šis paaiškinimas darbuotojos surašytas po žodžiu darbdavio išreikšto nurodymo tai padaryti. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje orientuojamasi į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant įtvirtintus darbo teisės subjektų lygybės principus, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (LAT CBS 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-93/2008, 2009-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-349/2009).

Iš byloje esančių duomenų labiau nei pakankamai akivaizdu, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo pervesdama pinigus iš atsakovo, kuriame dirbo vyriausiąja finansininke, sąskaitos į savo kuruojamo juridinio asmens, kurio dalininke ir vadove ji buvo – VšĮ „OSFL Projektai“, sąskaitą, veikė neteisėtai. Tai darė akivaizdžia tyčia, sistemingai, dideliu mastu. Ieškovei, kaip finansų direktorei, yra taikomi ypatingai dideli profesionalumo, atsakomybės ir sąžiningumo standartai, kurie, akivaizdu, buvo šiurkščiai pažeisti. Žalos apdarymo aplinkybės byloje įrodytos, faktiškai pasisavintų lėšų suma didelė. Egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšis tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovo įstaigai padarytos žalos – atsakovas prarado ženklą pinigų sumą. Jeigu ne ieškovės neteisėti/nepagrįsti pavedimai VšĮ „OSFL projektai“, atsakovas turtinės žalos nebūtų patyręs. Byloje akivaizdi ieškovės tyčia, neteisėtai pasisavindama kitam asmeniui priklausantį turtą, ieškovė veikė kaltais veiksmais, tiesiogine tyčia, negalėjo nesuprasti savo veiksmų esmės, nenumatyti akivaizdžiai neigiamo rezultato. Akivaizdu, kad dėl tokių darbuotojos veiksmų darbdavys visiškai prarado pasitikėjimą ja.

Teismas laiko, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina sąmoningus tyčinius ir sistemingus atsakovės atliktus veiksmus, kuriais neabejotinai buvo padaryta žala atsakovo įstaigai, nes faktiškai pasisavinti pinigai nebuvo grąžinti. Priežastys tokių veiksmų atlikimui, sumos dydis ir jos panaudojimo aspektai nagrinėjant ginčą dėl atleidimo nėra svarbūs ir reikšmingi. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir rašytinių duomenų visumos pakankamai akivaizdu, kad darbdavys galėjo vertinti virš minėtus darbuotojos veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir skirti jai griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Todėl net gi manant, kad darbdavys nepakankamai teisingai realizavo DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, toks pažeidimas vertinamas kaip formalus, neturintis pakankamo pagrindo ir teisinių prielaidų naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų akivaizdžiai nesąžiningą asmenį nuo paties gi padaryto sąmoningo, ženklaus ir tęstinio teisės ir darbinių pareigų pažeidimo.

Ieškovės nurodyta kita galimo procedūrinio pažeidimo aplinkybė, o būtent, dėl ginčo Įsakymo jai neišsiuntimo, atleidimo procedūros niekaip neįtakojo, ir negali būti vertinama kaip procedūrinis pažeidimas atleidimo neteisėtumui konstatuoti.

Dėl išdėstyto pripažintina, kad darbdavys turėjo teisinį ir faktinį pagrindą ginčo Įsakymui dėl ieškovės atleidimo iš darbo priimti, o turėdamas duomenų apie jos nedarbingumą – turėjo pagrindą darbo santykių su darbuotoja pabaigą nukelti į pirmą dieną po jos nedarbingumo pabaigos. Nenustačius aplinkybių naikinti Įsakymą, nenustačius aplinkybių ieškovės atleidimą laikyti neteisėtu, teismas ieškinį atmeta.

Teismui atsisakius pripažinti atsakovo priimtą Įsakymą ir ieškovės atleidimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus ieškovės DK 218 str. pagrindu reiškiamus reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais.

Taip pat neįžvelgus atsakovo veiksmuose atleidžiant darbuotoją iš darbo neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos jam atlyginimo.

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas įgijo teisę į visų byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovo pateiktus dokumentus yra 4 222,90 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos nesudėtingą pobūdį, joje spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, į bylos nagrinėjimą per nuotolį, o taip pat į tai, kad sąskaitose-faktūrose nurodytų suteiktų paslaugų pobūdis iš dalies dubliuojasi, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, išieško atsakovui iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Išsprendus ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“, j. a. k. 210063570, iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. DGKS-4708 darbo byloje Nr. APS-131-14320 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė