Byla Nr. 1S-1369-530/2014
Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00201-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Klipštienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 10 d. nutarimas taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
E. V. nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. – 9 metams laisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 149 str. 3 d. į 149 str. 2 d., paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Komisijos 2014 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 95-262 nutarta taikyti E. V. lygtinį paleidimą likus neatliktai 11 mėnesių ir 21 dienų laisvės atėmimo bausmei (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad įvertinus Komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Edita Klipštienė (toliau – Prokurorė) skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį, prašydama ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – netvirtinti 2014 m. birželio 10 d. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo Nr. 95-262 taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir lygtinio paleidimo E. V. netaikyti.
Prokurorė nurodo, kad nors nuteistasis E. V. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, fiksuojama nemažai jo gyvenimo stiliaus pokyčių, tačiau turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padaryta nusikalstama veika – jis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą – išžaginimą su bendrininkų grupe (išžaginta nepilnametė, pirmos instancijos teismas E. V. pripažino kaltu pagal 149 str. 3 d. ir paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau antros instancijos teismas veiką perkvalifikavo į 149 str. 2 d., neįrodžius, jog nuteistasis žinojo, jog žagina nepilnametį asmenį). Bausmės atlikimo laikotarpiu jis vieną kartą baustas drausmine tvarka už dienotvarkės pažeidimą. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytus pažeidimus bei nuteistojo asmenybės bruožus, neįvertino, kad jis anksčiau yra teistas už vagystę pagal BK 178 str. 2 d., į susijusius su rizika pakartotinai nusikalsti veiksnius: alkoholio vartojimą, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtinį elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, gyvenimo būdą, finansinius įsipareigojimus, mąstymą, elgesį, draugus (nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio bendrininkų grupėje), psichologinės tarnybos išvadoje nurodytus motyvus – piktnaudžiavimas alkoholiu, yra vartojęs narkotinių medžiagų.
Teismas neatsižvelgė, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos namų, viso bausmės atlikimo laiką turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Nors šiuo metu minėta drausminė nuobauda negalioja, tačiau visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nusikalstamos veikomis padarytos žalos nėra atlygintos. Nors nuteistasis pastaruoju metu yra charakterizuojamas teigiamai, tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, juo labiau, kad nusikaltimą jis padarė sistemingai.
Prokurorės nuomone, įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, nuteistojo atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui, o E. V. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu.
Atsiliepimu į prokurorės skundą nuteistasis E. V. prašo jį atmesti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu ir priėmė pagrįstą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Prokurorės teiginiai, kad teigiama charakteristika nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistojo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme, yra nepagrįstas. Visos aplinkybės rodo priešingai: jis yra atlikęs ¾ bausmės, gauta drausminė nuobauda nebegalioja, keturis kartus yra skatintas, pataisos namuose dirbo ir ketina dirbti laisvėje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko gerus ryšius su artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstamo elgesio rizika žema, nuoširdžiai gailisi dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos.
Prokurorės skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Tačiau pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos 2014 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 95-262 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. V..
Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusią bausmės dydį, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo pavojingumą, pakankamai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, ir pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti E. V. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
E. V. atitinka visus įstatymo reikalavimus – tiek formalųjį, tiek materialųjį. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, atliko daug didesnę, nei BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatyta bausmės dalis, kada galimas lygtinio paleidimo klausimo svarstymas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo vieną kartą baustas, tačiau nuobauda buvo paskirta dar net nepriėmus nuosprendžio, 2011-10-26 E. V. būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Žinoma, tai nėra toleruotinas dalykas, tačiau jis buvo vienkartinis neigiamo elgesio atvejis, nuobauda seniai negaliojanti. Atvykęs į bausmės atlikimo vietą Pravieniškių PN-AK ir 2012-08-16 supažindintas jį su individualaus darbo planu, E. V. stengėsi bausmę atlikti tinkamai, jokių drausmės pažeidimų nepadarė, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Be to, Psichologinės tarnybos ir Socialinio tyrimo išvadose, priešingai nei nurodo prokurorė, nurodyta tik vienas pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, nes nusikaltimas įvykdytas kartu su kitu asmeniu. Tačiau nuteistasis kategoriškai teigia jog laisvėje riksis išimtinai socialių draugų ratą. O nuteistojo neigiamas požiūris į alkoholio vartojimą, pažymimas kaip riziką mažinantis veiksnys. Prie tokių veiksnių priskiriami ir teigiamos nuostatos į priežiūrą, artimi santykiai su šeimos nariais, teigiamos nuostatos į darbą ir aukšta motyvacija laisvėje dirbti bei kitos palankiai charakterizuojančios aplinkybės, rodančios teigiamą nuteistojo elgesio korekciją.
Be to, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis keturis kartus skatintas, tik atvykęs į bausmės atlikimo vietą pareiškė norą dirbti ir nuo 2012-04-18 buvo įdarbintas. Taip pat dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, turi realių darbinių planų laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam naudinga, turi pastovią gyvenamąją vietą, likusi neatlikta bausmės dalis nedidelė, stengėsi atlyginti priteistą civilinį ieškinį – iš 7504, 40 litų atlygino 1244,82 Lt.
Aukštesniojo teismo manymu, prokurorė skunde nepagrįstai sureikšmina ir ankstesnį E. V. teistumą. Nors tai ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau negali būti vertinamas kaip sistemingas nusikalstamas elgesys, nes buvo padarytos skirtingos savo pavojingumu ir savo pobūdžiu nusikalstamos veikos, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog šios veikos rodo neteisėto nusikalstamo elgesio sistemiškumą ar pastovumą. Be to, bausmę pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis atliko ir net kurį laiką elgėsi dorai. Nepaneigiama, jog ankstesnis nusikalstamas elgesys turi įtakos formuojant nuomonę dėl asmens galimybės pasitaisyti, tačiau negali užkirsti kelio probacijos taikymui, nes tai nekintanti aplinkybė viso bausmės atlikimo metu, ir nerodo nuteistojo elgesio pasikeitimo bausmės atlikimo metu. Be to, nors nuteistasis ir buvo teistas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema –31 balas pagal OASys, tai rodo, kad E. V. nėra linkęs į nusikalstamą elgesį, ir yra mažiau pavojingas visuomenei. Tai, kad ankstesnis nusikaltimas buvo turtinio pobūdžio, ne smurtinis ir neseksualinis, įvardytas kaip seksualinio smurto riziką mažinantys veiksnys – rodo, kad nuteistasis nėra linkęs į tokio pobūdžio nusikaltimus. Seksualinio smurto rizika pagal SVR-20 metodiką taip pat įvertinta kaip žema.
Sutiktina su skundu, kad nuteistojo padaryta veika yra pavojinga ir itin smerktina, tačiau veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti vienintelės lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, tas faktas, kad pirmosios instancijos teisme E. V. veika buvo kvalifikuota pagal sunkesnę veiką, o apeliacinės instancijos teismas ją perkvalifikavo į švelnesnę, apskirtai nėra šio skundo vertinimo dalykas. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį, jį vertina neigiamai, yra ryžtingai nusiteikęs pozityviems pokyčiams, imasi atsakomybės už savo veiksmus ateityje. Lygtinio paleidimo komisija, svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, išreiškė vieningą palankią E. V. nuomonę dėl jo lygtinio paleidimo. Įvertinęs komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas padarė teisingą išvadą, kad kliūčių patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. V. lygtinį paleidimą nėra.
Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas, iš esmės nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.
Be to, kaip minėta, taikant lygtinį paleidimą, asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai lygtinio paleidimo, o juos pažeidus, nuteistasis neišvengs tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, tačiau turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).
Esant šioms aplinkybės, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Klipštienės skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė