Administracinė byla Nr. I-1185-789/2014
Proceso Nr. 3-61-3-03577-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui I. V. (I. V.) ir vertėjai Meilutei Krinickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas I. V. 2013-09-10 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 22 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Paaiškino, kad šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tačiau laikotarpiu nuo 2011-05-22 iki 2012-11-02 jo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas yra apie 7 m2, buvo laikomas kartu su 3–5 kitais asmenimis, todėl dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Paaiškino, kad trūko kamerose esančio inventoriaus, o kamerose buvusių sienelių aukštis siekė ne 150, o 120 cm. Pažymėjo, kad tokiomis sąlygomis kamerose buvo laikomas 23 valandas per parą, todėl patyrė daug nepatogumų. Pabrėžė, kad jam skaudėdavo galvą, sunkiai galėdavo užmigti dėl įtampos ir konfliktų, tapo labai nervingas, pažeidžiamas ir irzlus. Neturtinę žalą, kurią patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, vertina 22 000 Lt.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 12–17) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kiek laiko, kokiose kamerose ir su keliais asmenimis pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-05-22 iki 2012-11-02. Pažymėjo, kad 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-09-06 ryte, 2011-10-24 vakare ir nuo 2011-08-08 iki 2011-08-17 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2011-09-30, nuo 2011-10-17 iki 2011-10-24, nuo 2011-12-13 iki 2011-12-22 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. reglamentuotas asmenų pristatymas į tardymo izoliatorių. Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, taip pat ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.
Nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Pažymėjo ir tai, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 p. yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti vertinami kaip neteisėtų veiksmų rezultatas. Todėl, sprendžiant I. V. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 7–11) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas nurodė tik vieną nusiskundimą (gyvenamojo ploto trūkumą), taigi, mano, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 str. nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų galimą neturtinę žalą. Nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, ir kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines teises ir laisves, neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pabrėžė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti nuteistieji. Mano, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį ir pateikti įrodymus, jog žala kilo dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių, t. y. į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo kalinimo Lukiškių TI-K pradžios.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti. Papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai aprašė kalinimo sąlygas ginčijamu laikotarpiu ir patirtus nepatogumus.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose, ir kitų pažeidimų.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kalėjo laikotarpiu nuo 2011-05-22 iki 2012-11-02, tačiau teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas I. V. Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2011-06-02 iki 2012-11-02. Be to, laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2011-09-30, nuo 2011-10-17 iki 2011-10-24, ir nuo 2011-12-13 iki 2011-12-22 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs (b. l. 13–14). Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011–2012 m. buvo 502 dienas, t. y. apytiksliai 16,5 mėnesio.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Remiantis pareiškėjo I. V. asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13–14) bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atsiliepime pateiktais duomenimis apie kamerų plotus ir kamerose laikomų asmenų skaičių (b. l. 12–19) nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose:
- 2011-06-02 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas – 7,48 m2 (vakare buvo 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-03 perkeltas į kamerą Nr. 173, plotas – 7,94 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-06-04–2011-06-05 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-06-06 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-07–2011-06-12 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011 -06-13 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-06-14 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-15 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-16 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-06-17 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-18–2011-06-20 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-21 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-06-22–2011-07-13 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-07-14 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-07-15–2011-08-02 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-03 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-08-04 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-05–2011-08-08 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-09 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-08-10 kameroje Nr. 173 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-11–2011-08-15 kameroje Nr. 173 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-16 perkeltas į kamerą Nr. 325, plotas – 7,64 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-17–2011-08-28 kameroje Nr. 325 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-08-29 kameroje Nr. 325 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-08-30–2011-09-04 kameroje Nr. 325 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-05 kameroje Nr. 325 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-06 kameroje Nr. 325 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-07–2011-09-08 kameroje Nr. 325 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 302, plotas – 8,05 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-10–2011-09-14 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-15 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-16–2011-09-20 kameroje Nr. 302 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-21 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-22 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-23–2011-09-25 kameroje Nr. 302 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-26–2011-09-27 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-09-28 kameroje Nr. 302 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-09-29 išvyko į Šalčininkų areštinę;
- 2011-09-30 atvyko iš Šalčininkų areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas – 7,38 m2 (vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-10-01–2011-10-02 kameroje Nr. 107 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2011-10-03 perkeltas į kamerą Nr. 152, plotas – 7,94 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-10-04–2011-10-06 kameroje Nr. 152 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-10-07 kameroje Nr. 152 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-10-08–2011-10-16 kameroje Nr. 152 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-10-17 išvyko į Šalčininkų areštinę;
- 2011-10-24 atvyko iš Šalčininkų areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 119, plotas –7,31 m2 (vakare – 2 asmenys kameroje);
- 2011-10-25 perkeltas į kamerą Nr. 341, plotas – 7,95 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-10-26–2011-11-02 kameroje Nr. 341 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-11-03 kameroje Nr. 341 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-11-04–2011-11-16 kameroje Nr. 341 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-11-17 kameroje Nr. 341 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-11-18–2011-12-12 kameroje Nr. 341 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-12-13 išvyko į Šalčininkų areštinę;
- 2011-12-22 atvyko iš Šalčininkų areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 117, plotas –7,31 m2 (vakare – 6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 326, plotas – 7,66 m2 (vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-12-23–2012-01-18 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-01-19 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-01-20–2012-01-23 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-01-24–2012-01-30 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-01-31 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-02-01–2012-02-21 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-02-23–2012-02-26 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-02-27 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-02-28–2012-03-07 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-03-08 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-03-09–2012-03-22 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-03-23 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-03-24–2012-04-02 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-04-03 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-04-04 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-04-05 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-04-06–2012-05-08 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2011-05-09–2012-05-10 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-05-11 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-05-12–2012-05-15 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-05-16 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-05-17–2012-06-18 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-06-19 kameroje Nr. 326 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-06-20–2012-07-12 kameroje Nr. 326 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-07-13 perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas – 7,25 m2 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-07-14–2012-07-25 kameroje Nr. 273 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-07-26 kameroje Nr. 273 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-07-27–2012-07-29 kameroje Nr. 273 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-07-30 kameroje Nr. 273 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-07-31–2012-08-02 kameroje Nr. 273 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-08-03 kameroje Nr. 273 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-08-04–2012-08-07 kameroje Nr. 273 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-08-08–2012-08-17 kameroje Nr. 273 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje);
- 2012-08-18 perkeltas į kamerą Nr. 311, plotas – 7,75 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-08-19–2012-08-27 kameroje Nr. 311 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-08-28 kameroje Nr. 311 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-08-29–2012-09-20 kameroje Nr. 311 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-09-21 kameroje Nr. 311 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-09-22–2012-09-23 kameroje Nr. 311 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-09-24 kameroje Nr. 311 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-09-25–2012-10-08 kameroje Nr. 311 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-10-09 kameroje Nr. 311 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-10-10 kameroj e Nr. 311 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroj e);
- 2012-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 263, plotas – 6,79 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-10-12 kameroje Nr. 263 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-10-13–2011-10-16 kameroje Nr. 263 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-10-17 kameroje Nr. 263 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-10-18 perkeltas į kamerą Nr. 320, plotas – 7,76 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-10-19 kameroje Nr. 320 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-10-20–2012-10-25 kameroje Nr. 320 (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje);
- 2012-10-26–2012-10-30 kameroje Nr. 320 (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje);
- 2012-10-31 perkeltas į kamerą Nr. 110, plotas – 7,48 m2 (ryte – 6 asmenys kameroje), vakare perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas – 23,32 m2 (9 asmenys kameroje);
- 2012-11-01 kameroje Nr. 256 (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje);
- 2012-11-02 kameroje Nr. 256 (ryte – 9, vakare – išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąją valdybą).
Išanalizavus bylos duomenis (b. l. 12–19), darytina išvada, kad 2011-09-06 ryte, 2011-10-24 vakare ir nuo 2012-08-08 iki 2012-08-17 vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko nustatytus reikalavimus. Visomis kitomis dienomis kamerų plotas nurodytos minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos reikalavimų neatitiko. Iš ištirtų faktinių aplinkybių matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, kai plotas neatitiko nustatytų reikalavimų, sudarė apytiksliai nuo 1,22 m2 iki 2,68 m2. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas įvairiose kamerose ir asmenų skaičius jose nuolat kito, tačiau daugiausia laiko pareiškėjas buvo kalinamas kartu su dar 2–3 kitais kaliniais kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,38 m2 iki 8,05 m2.
Pareiškėjas nurodo, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, reikia įvertinti joje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą, kuris turi įtakos, kad realiai gyvenamas plotas, kuriame asmenys gali judėti, itin sumažėja. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymėtina, kad teisės normomis nenustatyta tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtaka skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, dažnai iš ryto būdavo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas. Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas šiuo atveju pareiškėjo būtas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalydamas per pusę. Taigi ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-06-02 iki 2012-11-02 pareiškėjas apytiksliai 11 dienų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta anksčiau, pareiškėjas Lukiškių TI-K 2011–2012 m. buvo 502 dienas, o kamerose, kuriose plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kalintas apytiksliai 491 dieną.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (LVAT 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009).
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (EŽTT 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).
Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad buvo pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi darytina išvada, kad šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovės motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių TI-K pristatytų asmenų, nešalina atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Šie atsakovės motyvai taip pat reiškia, kad kai kuriais atvejais atsakovė neišvengiamai daro pažeidimus, susijusius su kamerų ploto dydžio nustatymu. LVAT, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011).
Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių. Nors Departamentas nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime šiuo atveju būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas, nors ir nežymiai, tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė patalpų vėdinimo, baldų trūkumo, tarpusavio konfliktų, higienos reikalavimų laikymosi problemas. Pažymėtina, kad dauguma aplinkybių dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, kurias išvardija pareiškėjas, pavyzdžiui, vėdinimo problemos, baldų trūkumas, tarpusavio konfliktai, higienos reikalavimų laikymosi sunkumai ir kt., yra susijusios su kamerų ploto reikalavimų nesilaikymu bei per dideliu asmenų, esančių kameroje, skaičiumi. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai.
Be to, pareiškėjas paaiškino, kad kamerose buvusių sienelių aukštis siekė ne 150, o 120 cm. Pagal Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 1 p. patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pareiškėjas skunde patvirtina, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sanitarinis mazgas buvo įrengtas, tačiau teigia, kad sienelė, skirianti unitazą nuo gyvenamosios patalpos, nesiekė 1,5 m aukščio. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose sienelė, skirianti unitazą nuo gyvenamosios patalpos, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nėra. Taigi, teismas konstatuoja, kad galimas pažeidimas, susijęs su sienelės aukščio neatitikimu teisės aktų reikalavimams, nėra įrodytas.
Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių, t. y. į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo kalinimo Lukiškių TI-K pradžios. Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2011-06-02 iki 2012-11-02, o į teismą kreipėsi 2013-09-10, t. y. į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo kalinimo Lukiškių TI-K pradžios, tačiau nepraėjus metams nuo kalinimo Lukiškių TI-K pabaigos. Teismo nuomone, šiuo atveju kreipimosi į teismą data, skaičiuotina nuo tęstinio pobūdžio pažeidimo padarymo, nepagrindžia Departamento teiginio, kad pareiškėjas savo teisių negynė ilgą laiką. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatyto reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytino sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.
Departamentas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 str. nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Pagal ABTĮ 25 str. 1 d. prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. BVK 183 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. BVK 183 str. 1 d. nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui (BVK 183 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BVK 183 str. nėra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl nepagrįstas Departamento argumentas, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 183 str. nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.
Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (CK 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi LVAT formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 m2 ploto, – pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, kameroje per parą praleidžiamo laiko trukmę (beveik visa para praleidžiama kameroje), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1800 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog jo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms.
Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui priteistina 1800 Lt.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti I. V. (I. V.)iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė