Nuorašas
Baudž. byla Nr.1 – 199 2009 m.
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.3.1, 1.2.3.5, 2.1.15.1.1, 2.1.15.1.2, 2.1.15.3.3.1, 2.1.15.3.3.2, 2.3.4.6.1, 2.3.4.9, 2.3.4.6.4.2, 2.3.6.4.5.1, 2.3.8.4.5.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas,
sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,
gynėjui Grigorijui Leonovui,
nukentėjusiosioms J. U., I. G.,
vertėjai Olgai Vostrenkovai,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. G., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1979 m. kovo 18 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis Uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, gyvenantis Jankausko g. 13-13, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis J. G. nužudė kitą žmogų tokiomis aplinkybėmis:
2008 m. lapkričio 16 d. apie 16 val. Karoliniškių turgavietėje, esančioje L.Asanavičiūtės g. 35, Vilniuje, kilusio konflikto su O. G. metu J. G. dešine ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės ir pakaušiu atsitrenkė į asfalto grindinį, ko pasekoje O. G. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio linijiniu lūžiu, abiejų kaktinių skilčių pamatinio paviršiaus sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, dešinės krūtinplėvės pūlingu uždegimu, ir dėl patirtų sužalojimų O.G. V. greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2009 m. kovo 14 d. mirė.
Kaltinamasis J. G. kaltas dėl O. G. nužudymo prisipažino dalinai ir parodė, kad 2008 m. lapkričio 16 d. apie 14 val. jis atėjo į Karoliniškių turgų pas savo tetą L. Ž., kuri dirba turgaus tualete. Jis norėjo, kad teta jam padėtų apsipirkti turgavietėje. Po kurio laiko į tualetą atėjo jam iš matymo pažįstamas vyriškis vardu O., kuris pastoviai būdavo turguje. Matėsi, kad O. yra neblaivus. K. O. nenorėjo susimokėti, todėl L. Ž. neleido jam pasinaudoti tualetu. O. pradėjo šūkauti, stumdytis, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Jis pats užsistojo tetą, liepė Olegui išeiti iš tualeto, šis pradėjo kolioti ir jį. Jam pavyko išprašyti Olegą iš tualeto. Kai po kurio laiko jis tetos prašymu buvo nuėjęs uždaryti turgavietės vartų, turgaus teritorijoje vėl sutiko Olegą, kuris pradėjo priekaištauti jam, kad buvo išvarytas iš tualeto. O. užsimojo ant jo ir norėjo suduoti jam smūgį į galvos sritį, tačiau smūgio jis išvengė ir pats su dešine ranka sudavė Olegui smūgį į veidą. Nuo smūgio O. parkrito ant žemės, tačiau jis nepastebėjo, kad jis galva būtų trenkęsis į grindinį. Jis padėjo Olegui atsikelti, pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau O. atsisakė ir pats išėjo iš turgaus teritorijos.
Suduodamas smūgį Olegui, jis jį užmušti nenorėjo, net nepamanė, kad taip gali atsitikti.
Savo parodymus J. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (98-113 b.l.).
Nors kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji J. U. parodė, kad O. G. buvo jos tėvas. Jis savo sugyventinei M. K. padėjo prekiauti Karoliniškių turgavietėje.
2008 m. lapkričio 16 d. ji buvo atvažiavusi pas savo močiutę I. G., t.y. pas O. G. motiną. Apie 16.30 val. iš turgaus grįžo jos tėvas ir iš karto nuėjo į savo kambarį. Ji pati tuo metu buvo vonioje ir tėvo nematė. Maždaug po 15 minučių grįžo tėvo sugyventinė M. K., kuri pasikalbėjo su tėvu ir vėl kažkur išėjo. Pakartotinai į namus M. K. grįžo apie 19 val. Netrukus M. K. išbėgo iš kambario, kuriame buvo tėvas, šaukdama, kad O. G. blogai ir reikia kviesti „greitąją pagalbą“. Kai ji pati ir močiutė užėjo į tėvo kambarį, pamatė, kad jis guli lovoje, pagalvė buvo kruvina, tėvas buvo be sąmonės, gargaliavo. Iškviesta greitoji medicininė pagalba išvežė O. G. į ligoninę. Sekančią dieną M. K. jai papasakojo, kad būnant turguje, O. G. nuėjo į tualetą, tačiau ten dirbusi L. Ž. jam pasinaudoti tualetu neleido. O. G. susiginčijo su tualete buvusiu L. Ž. giminaičiu. Vėliau kai O. G. ėjo turgaus teritorija, tas giminaitis pečiu užkabino O. G., sudavė jam smūgį ir O. G. nukrito ant asfalto.
Tėvui ligoninėje buvo atlikta galvos operacija, jis faktiškai buvo nesąmoningas, o jeigu kartais ir atgaudavo sąmonę, tai negalėjo kalbėti, nes jam į gerklę buvo įstatytas vamzdelis. 2009 m. kovo 14 d. tėvas ligoninėje mirė.
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad jos sūnus O. G. gyveno su ja viename bute. Kartu gyveno ir sūnaus sugyventinė M. K.. Sugyventinė Karoliniškių turgavietėje prekiavo žuvimi, o O. padėdavo jai prekiauti. 2008 m. lapkričio 16 d. kaip paprastai sūnus su sugyventine buvo turguje. Apie 16 val. Olegas grįžo į namus ir iš karto nuėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus grįžo ir M. K., tačiau vėl kažkur išėjo. Kai vakare M. K. vėl grįžo namo ir nuėjo į O. G. kambarį, tuoj pat pradėjo šaukti, kad Olegui blogai. Kai j su anūke Jelena užėjo į Olego kambarį, jis gulėjo lovoje, pagalvė buvo kruvina, kraujas jam tekėjo iš pakaušio, jis pats buvo be sąmonės. Sūnus buvo išvežtas į ligoninę. K. O. buvo ligoninėje, su juo pasikalbėti nepavyko, nes jis buvo nesąmoningas, o jeigu retkarčiais ir atgaudavo sąmonę, tai kalbėti negalėjo, nes jam į gerklę buvo įstatytas vamzdelis.
Iš M. K. pasakojimo ji sužinojo, kad įvykio dieną Olego neįleido į tualetą ten dirbusi L. Ž.. Kai sūnus buvo jau išėjęs iš tualeto, L. Ž. sūnėnas užkabino jį pečiu, sudavė jam smūgį ir O. nukrito ant žemės, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas.
Liudytoja M. K. parodė, kad 2008 m. lapkričio 16 d. ji su savo sugyventiniu O. G. prekiavo Karoliniškių turgavietėje. Toje pačioje turgavietėje tualete dirbo L. Ž.. Pavakarį nurodytos dienos apie 16 val. L. Ž. O. G. neįleido į tualetą nes jis matomai nenorėjo susimokėti. Dėl to tarp Olego ir tualete buvusio vyriškio, vėliau ji sužinojo, kad tai buvo L. Ž. giminaitis J. G., kilo konfliktas. Po kurio laiko, kai O. G. buvo netoli jos, pro šalį eidamas J. G. pastūmė Olegą pečiu, o kai šis kažką pasakė, J. G. su kumščiu smogė O. G. ir šis nuo smūgio nukrito ant žemės aukštielninkas, pakaušiu atsitrenkdamas į asfaltą, net pasigirdo garsus pokštelėjimas. O. G. iš galvos ir iš burnos pradėjo bėgti kraujas. J. G. padėjo atsikelti O. O. nenorėjo, kad būtų kviečiama „greitoji pagalba“ ir pats nuėjo į namus. Ji pati tuoj pat ir grįžo į namus. Tuo metu O. G. dar buvo sąmoningas, jiedu kalbėjosi. Ji tuoj pat vėl išėjo, o kai vakare vėlgi grįžo į namus, pastebėjo, kad Olegui blogai, todėl iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir jis buvo išvežtas į ligoninę.
Liudytoja L. Ž. parodė, kad ji dirba kiemsarge-valytoja Karoliniškių turgavietėje. Turgaus darbo metu ji dažniausiai būna tualete, nes jis mokamas ir už pasinaudojimą tualetu renka pinigus. 2008 m. lapkričio 16 d. po 15 valandos pas ją atėjo sūnėnas J. G.. Po kurio laiko į tualetą atėjo O. G., tačiau jis pinigų mokėti nenorėjo, todėl ji jam pasinaudoti tualetu neleido. O. G. buvo girtas. Jis pradėjo ją keikti. S. J. ją užsistojo, tada O. G. pradėjo keikti ir jį. Kai turgaus darbas ėjo į pabaigą, ji padavė J. G. raktus ir liepė jam užrakinti turgaus vartus. Kai J. G. išėjo iš tualeto, kas įvyko tarp jo ir O. G. ji nematė, todėl apie tai nieko pasakyti negali. Tik vėliau iš žmonių kalbų sužinojo, kad O. G. guli ligoninėje.
Liudytojas I. G. parodė, kad O. G. buvo jo brolis. Jiedu gyveno viename bute. Ten pat gyveno ir brolio sugyventinė M. K.. B. O. padėdavo sugyventinei prekiauti Karoliniškių turgavietėje.
2008 m. lapkričio 16 d. brolis O. iš turgavietės grįžo pavakare. Jis pats tuo metu miegojo ir broliui grįžus atsibudo. O. buvo kažkoks apsvaigęs, todėl jis pagalvojo, kad brolis neblaivus. Buvo tamsu, todėl jis nematė, ar Olegas yra sužalotas. Brolis skundėsi, kad jam skauda rankas, todėl jis liepė jam gultis ir miegoti. Jis pats atsikėlė apie 17 val. ir išvažiavo į darbą. Vakare jam paskambino motina ir pasakė, kad brolis O. išvežtas į ligoninę.
Vėliau jis iš pasakojimų sužinojo, kad brolis O. tualete su kažkuo susiginčijo, vėliau jam buvo suduotas smūgis, nuo kurio jis nugriuvo.
2008-11-18 atliktos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Karoliniškių turgavietėje (L.Asanavičiūtės g. 35, Vilnius) antroje eilėje tarp prekystalių iš kairės Nr.47 ir iš dešinės Nr. 147 priešais rūkytos mėsos gaminių kioskus Nr.12 ir Nr.13 ant grindinio yra dėmė, panaši į kraują.
Specialisto išvada Nr.G5844/08(01) nustatyta, kad O. G. padarytas sumušimas pakaušio srityje, pakauškaulio lūžis su galvos smegenų sumušimu bei kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-11-16), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių neužfiksuota. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo, atskirai nubrozdinimas kelio srityje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu (20-21 b.l.).
Specialisto išvada Nr. M443/09(01) nustatyta, kad O. G. mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs pakauškaulio linijiniu lūžiu, abiejų kaktinių skilčių pamatinio paviršiaus sumušimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu, dešinės krūtinplėvės pūlingu uždegimu. O. G. mirtis konstatuota Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje 2009-03-14 10.15 val. O. G. lavone yra šie sužalojimai: pakauškaulio linijinis lūžis, abiejų kaktinių skilčių pamatinio paviršiaus sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais. Sužalojimai galėjo atsirasti nugriuvus ir pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą, buką paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus iki patekimo į ligoninę. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (37-45 b. l.).
Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. teigia, jog jis nepastebėjęs, kad po jo suduoto smūgio O. G. ir jam nukritus ant žemės, pastarasis pakaušiu būtų atsitrenkęs į grindinį, apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2008-12-02 ir 2009-04-30 jis patvirtino, kad po smūgio kažkur į žandikaulį O. G. aukštielninkas nugriuvo ant žemės grindinio ir trinktelėjo į grindinį galva (92-93, 96-97 b.l.). O. G. atsitrenkimo į asfalto grindinį pakaušiu faktą įtariamasis G. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, pademonstruodamas tai su manekenu (98-113 b.l.). Teismas tiki šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais J. G. parodymais, kadangi būtent šie jo parodymai atitinka byloje esančią specialisto išvadą apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį bei mechanizmą, o taip pat kitais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tokius parodymus J. G. davė dalyvaujant gynėjui, gynėjas dalyvavo ir atliekant J. G. parodymų patikrinimą vietoje.
Taigi, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. G. kilusio konflikto tarp jo ir O. G. metu sudavė vieną smūgį ranka pastarajam į veidą, dėl ko O. G. nukrito ant žemės, pakaušiu atsitrenkė į asfalto grindinį ir dėl padarytų sužalojimų po kurio laiko ligoninėje mirė. Tokiu būdu J. G. nužudė O. G..
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių – nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. O. G. mirties priežastis buvo galvos sumušimas (37-45 b.l.). Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad galvos sužalojimą nukentėjusiajam padarė kaltinamasis J. G., kurio veika lėmė O. G. mirtį. Byloje nustatyta, kad J. G. nukentėjusiajam O. G. tyčia sudavė vieną smūgį į veidą, ko pasekoje O. G. krisdamas pakaušiu atsitrenkė į asfalto grindinį, ir šie jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis – O. G. mirtimi. Jo mirties priežastis buvo J. G. padarytas sveikatos sutrikdymas. Tokiu atveju atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar operatyviai sutiekta gydymo pagalba, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 p.). Teismas sutinka su J. G. teiginiu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti O. G., nesiekė jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis, išsilavinimas) leidžia spręsti, kad J. G. suduodamas smūgį suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. gyvybę O. G. atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Tai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, J. G. veika tyrimo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (118-119 b.l.), psichiatrijos ligoninėje, psichikos sveikatos centre negydytas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam bausmę, atitinkančią jo padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
J. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės nebepataisomos – atimta žmogaus gyvybė. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgiant į šio konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, taipogi, kad nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, J. G. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai šios bausmės rūšies ribai.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo O. G. gydymo išlaidų, iš viso 28049,88 Lt priteisimo iš kaltininko. Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas, ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pripažinus J. G. kaltu dėl O. G. nužudymo, J. G. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai 28049,88 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas pilnai.
Nukentėjusiosios J. U. ir I. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 8211,18 Lt sumoje atlyginimo. Turtinę žalą sudaro – 2211,18 Lt O. G. gydymo ir jo priežiūros išlaidos, 6000 Lt laidojimo išlaidos. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys medikamentų bei priežiūros priemonių pirkimą. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p. priteisiamos ne bet kokios, o protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios patyrė O. G. gydymo, jo priežiūros ligoninėje, o taip pat laidojimo išlaidas. Jų nurodytos laidojimo išlaidos yra protingos, nėra aiškiai per didelės ir abejonių nekelia. Todėl iš J. G. priteistina nukentėjusiųjų naudai visa jų prašoma suma.
Nukentėjusioji I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturinės žalos – 500000 Lt atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d. ). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui.
Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo gyveno neįregistravę santuokos. Paprastai šiuo asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai.
Nukentėjusiajai I. G. neturtinė žala priteistina, nes J. G. savo nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos sūnui, kas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – sūnaus mirtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, į nukentėjusiosios santykius su O. G. – iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis gana dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, pastoviai būdavo neblaivus, todėl, savaime suprantama, negalima kategoriškai tvirtinti, kad juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. O. G. niekur nedirbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio, nukentėjusioji I. G. teisme patvirtino, kad sūnus O. G. materialiai jos neišlaikė, tokio pobūdžio pagalbos jai neteikė. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas taipogi atsižvelgia į žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo tyčios formą padarant nusikaltimą, turtinės žalos išsprendimo klausimą. Atsižvelgiant į visa tai, teismo nuomone, nukentėjusiosios I. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo sumažintinas iki 30000 Lt.
Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str. str.,
n u s p r e n d ė :
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. G. 28049,88 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos O. G. gydymo išlaidoms apmokėti.
Priteisti iš J. G. 8211,18 Lt J. U. ir I. G. turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš J. G. 30000 Lt I. G. neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas (parašas) Zenonas Birštonas
Nuorašas tikras:
Teisėjas Zenonas Birštonas