Civilinė byla Nr. e2-1322-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00111-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Mėsa gurmanams“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 8d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti nemokumo bylą atsakovei mažajai bendrijai „Mėsa gurmanams“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja MB „Mėsa gurmanams“ vadovė Z. Š. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti MB „Mėsa gurmanams“ nemokumo bylą. Prašyme nurodė, kad įmonė vienintelei kreditorei MB „Verslo idėja“ yra skolinga 2 031,60 Eur, įmonė tapo nemoki, o kreditorei nesutikus sudaryti susitarimo dėl pagalbos bei priimti sprendimo nemokumo procesą vykdyti ne teismo tvarka toliau negali vykdyti veiklos. Teigė, kad įmonė jokio turto ir pajamų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė iškelti mažajai bendrijai „Mėsa gurmanams“ nemokumo bylą.

3.       Teismas sprendė, kad nors nagrinėjamoje byloje vienintelė kreditorė MB „Verslo idėja“ yra pareiškusi 2 031,60 Eur finansinį reikalavimą MB „Mėsa gurmanams“, tačiau pagrindo daryti išvadą, jog įmonė yra nemoki, nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio       1 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tai reiškia, jog dėl juridinio asmens veiklos ar neveikimo neturi būti pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju – kreditorės MB „Verslo idėja“ interesai.

4.       Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog negali atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Pareiškimas iškelti nemokumo bylą pateiktas formaliai, siekiant išvengti įsipareigojimų įvykdymo vieninteliam kreditoriui. Tačiau klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja įkūrė verslo įmonę verstis ūkine-komercine veikla, teigia, jog savininkas ketino šią įmonę parduoti (akivaizdžiai tikėdamasis gauti pajamų iš parduoto turto), naudojasi advokato paslaugomis šioje byloje, todėl pareiškėjos pateikti teismui duomenys apie jos finansinę padėtį bei teiginiai, jog įmonė dėl nemokumo negali patenkinti vienintelio kreditoriaus 2 031,60 Eur dydžio reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nemokumo procedūros galėtų būti pradedamos tik tuo atveju, jei bendrovė akivaizdžiai negalėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog įmonė patyrė tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių asmuo negali vykdyti įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu gali kurti tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti padėtį.

III. Atskirojo skundoargumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovėMB „Mėsa gurmanams“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti MB „Mėsa gurmanams“ bankroto bylą ir likviduoti ją dėl bankroto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       MB „Mėsa gurmanams“ buvo įsteigta vienam tikslui – verslui pagal parengtus paramosbprojektus vykdyti, konkrečiai, buvo ketinama dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srityje „Parama ekonominės veiklos  pradžiai kaimo vietovėse“.  Kadangi Nacionalinė mokėjimų agentūra net nepriėmė paraiškos, MB „Mėsa gurmanams“ taip ir nepradėjo vykdyti veiklos ir daugiau jokios veiklos nevykdė ir neketina vykdyti. Lėšos įmonės veiklai buvo planuojamos iš gautinos paramos, todėl jų negavus atkurti įmonės mokumą nėra jokių galimybių bei prasmės, nes įmonė daugiau jokios veiklos negali, negalėjo ir neketino vykdyti.

6.2.       MB „Mėsa gurmanams“ įsiskolinimas vienintelei kreditorei MB „Verslo idėja“ viršijo jos turto vertę, todėl akivaizdu, jog MB „Mėsa gurmanams“ yra nemoki. Esant įmonei nemokiai, jos vadovas neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, priešingu atveju, rizikuotų užsitraukti sankcijas dėl tokios pareigos nevykdymo.

6.3.       Byloje nenustatyta nė viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 22 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kuriai esant teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Įmonė neturi jokio turto, kurį būtų galima parduoti, o pačios įmonės pardavimas su skola nieko nedomina, nes skola vis tiek liks įmonėje, be to, naujos įmonės įsteigimas kaip ir šios kaina yra ne didesnė kaip 100 Eur. Faktas, kad įmonė naudojasi advokato paslaugomis, taip pat nepagrįstai vertintas kaip tam tikrų lėšų turėjimas, nes paslaugos gali būti teikiamos ir neatlygintinai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK320 straipsnio       2 dalis).

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti apeliantei nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Apeliantei restruktūrizavimo byla nėra keliama.

10.       Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę.

11.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia (ir tą grindžia pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais), kad jokio turto, iš kurio, be kita ko, galėtų būti tenkinamas kreditorės reikalavimas, apeliantė neturi, taigi, tokia apeliantės būsena atitinka pirmiau aptartą įmonės nemokumą. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį bei teiginiai, jog įmonė dėl nemokumo negali patenkinti vienintelės kreditorės 2 031,60 Eur dydžio reikalavimo, yra visiškai nepagrįsti, tačiau tokia teismo išvada nėra pakankamai motyvuota, t. y. nors teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie įmonės finansinę padėtį yra nepagrįsti, tačiau teismas nenustatė, kad įmonė turėtų kokio nors turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorės reikalavimą, ar kad įmonė turėtų realiųperspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja įkūrė verslo įmonę verstis ūkine-komercine veikla, teigė, jog savininkas ketino šią įmonę parduoti (tikėdamasis gauti pajamų iš parduoto turto), naudojasi advokato paslaugomis byloje, nėra pakankamos konstatuoti, kad įmonė, priešingai nei teigia jos vadovė ir galima spręsti iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, yra moki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

12.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu –maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK179 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Taigi, turėdamas abejonių dėl pareiškėjos pateiktų duomenų teisingumo, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinti aplinkybes, susijusias su įmonės veiklos vykdymu, iš kokių lėšų yra apmokamos advokato paslaugos ir pan. (CPK 179 straipsnio 1 dalis, JANĮ         20 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui šių veiksmų neatlikus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonės mokumas, kaip pagrindas atsisakyti iškelti apeliantei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas), byloje nustatytas tinkamai.

13.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl apeliantės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta MB „Mėsa gurmanams“ finansinė padėtis, realios įmonės galimybės įvykdyti įsipareigojimus (CPK 337 straipsnio           1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo mažajai bendrijai „Mėsa gurmanams“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė