Administracinė byla Nr. eA-672-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01672-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 25.4; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., L. N., R. B., A. D., E. D. (E. D.), Ž. I., L. J., R. M., G. Š. (G. Š.), M. P. (M. P.), S. G. (S. G.), A. Š., J. L. (J. L.), J. M., E. M., J. K., K. P., A. P. (A. P.), S. S., R. S. (R. S.), I. K., B. U., J. Ž., J. S., A. S. (A. S.), V. P. (V. P.), K. L., I. C. (I. C.), V. T. (V. T.), M. S. (M. S.), G. S., G. Č., A. Z., H. G., B. Š., A. J., S. J. (S. J.), L. P., P. N. (P. N.), D. B., O. L., I. V., K. M., H. P. (H. P.), L. P., T. T. (T. T.), Č. R. (Č. R.), A. V. (A. V.), B. R., N. V., A. K. (A. K.), T. P., K. K., R. J., V. B. (V. B.), B. B., M. V. (M. V.), A. S., I. M., I. L., A. M., J. R. (J. R.), R. M., L. L., E. L., R. J., J. J., S. D., R. K., J. B. (J. B.), J. K., M. A. (M. A.), D. N. (D. N.), H. N., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J. (H. J.), Č. S. (Č. S.), V. V. (V. V.), V. V., A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L., K. J.-L., J. F. (J. F.), L. N., D. G., R. B., R. B., A. D., E. D., A. F. (A. F.), Ž. I., L. J., J. J. (J. J.), R. M., L. Š., G. Š., R. L., M. P., G. G., S. G., V. M., I. M., A. Š., E. Š. (E. Š.), D. L., J. L., J. M., V. M. (V. M.), E. M., J. K., K. P., A. P., S. S., R. S., I. K., A. M., B. U., V. U. (V. U.), T. Ž. (T. Ž.), J. Ž., J. S., A. S., V. P., V. G. (V. G.), K. L., G. K. (G. K.), I. C., R. J., V. T., J. Z., M. S., G. S., E. H., K. U., R. S., K. S., G. Č., A. Z., T. Z. (T. Z.), E. J. (E. J.), H. G., B. Š., I. L., A. J., S. J., L. P., A. K. (A. K.), A. K., P. N., N. V., D. B., T. S., O. L., I. V., R. V., A. Ž., G. Š., M. Š. (M. Š.), K. M., H. P., L. P., J. T., T. T., Č. R., A. V., B. R., N. V., A. K., T. P., K. K., R. J., V. B., B. B., M. V., A. S., A. T., I. M., J. M. (J. M.), I. L., A. M., R. M. (R. M.), J. R., R. M., F. K. (F. K.), L. L., G. K., E. L., R. J., J. J., S. D., E. D. (E. D.), I. Č., O. K., A. B., R. K., J. B., G. R., J. K., M. T., R. S., J. S., M. A., V. G. (V. G.), A. K., D. N., H. N., M. K. (M. K.), V. K., N. V., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J., R. N., V. M., Č. M. (Č. M.), Č. S., V. V., V. V., A. N., L. K. (L. K.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijai, Vilniaus darželiui-mokyklai „Šaltinėlis“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai A. L. (A. L.), K. J.-L., J. F. (J. F.), L. N., D. G., R. B., R. B., A. D., E. D. (E. D.), A. F. (A. F.), Ž. I., L. J., J. J. (J. J.), R. M., L. Š., G. Š. (G. Š.), R. L., M. P. (M. P.), G. G., S. G. (S. G.), V. M., I. M., A. Š., E. Š. (E. Š.), D. L., J. L. (J. L.), J. M., V. M. (V. M.), E. M., J. K., K. P., A. P. (A. P.), S. S., R. S. (R. S.), I. K., A. M., B. U., V. U. (V. U.), T. Ž. (T. Ž.), J. Ž., J. S., A. S. (A. S.), V. P. (V. P.), V. G. (V. G.), K. L., G. K. (G. K.), I. C. (I. C.), R. J., V. T. (V. T.), J. Z., M. S. (M. S.), G. S., E. H., K. U., R. S., K. S., G. Č., A. Z., T. Z. (T. Z.), E. J. (E. J.), H. G., B. Š., I. L., A. J., S. J. (S. J.), L. P., A. K. (A. K.), A. K., P. N. (P. N.), N. V., D. B., T. S., O. L., I. V., R. V., A. Ž., G. Š., M. Š. (M. Š.), K. M., H. P. (H. P.), L. P., J. T., T. T. (T. T.), Č. R. (Č. R.), A. V. (A. V.), B. R., N. V., A. K. (A. K.), T. P., K. K., R. J., V. B. (V. B.), B. B., M. V. (M. V.), A. S., A. T., I. M., J. M. (J. M.), I. L., A. M., R. M. (R. M.), J. R. (J. R.), R. M., F. K. (F. K.), L. L., G. K., E. L., R. J., J. J., S. D., E. D. (E. D.), I. Č., O. K., A. B., R. K., J. B. (J. B.), G. R., J. K., M. T., R. S., J. S., M. A. (M. A.), V. G. (V. G.), A. K., D. N. (D. N.), H. N., M. K. (M. K.), V. K., N. V., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J. (H. J.), R. N., V. M., Č. M. (Č. M.), Č. S. (Č. S.), V. V. (V. V.), V. V., A. N., L. K. (L. K.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–23), prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ (toliau – ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas) dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos (toliau – ir Gimnazija); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. kovo 23 d. sprendimas) dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.4 punkte ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtinto Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte; 4) priteisti pareiškėjams visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, jog skundžiamu 2016 m. kovo 23 d. sprendimu atsakovo patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) numatyta pertvarkyti Gimnazijos struktūrą: 1) svarstyti klausimą dėl nuotolinio mokymo klasių steigimo; 2) pertvarkyti (struktūrą) į keturmetę gimnaziją iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nekomplektuojant: 5-ųjų klasių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; 5-ųjų ir 6-ųjų klasių nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; 5–7-ųjų klasių nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.; 5–8-ųjų klasių nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ir vėliau. Skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu atsakovas patvirtino Gimnazijos klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkius klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams, nustatė, kad „Nekomplektuojamos 5-osios klasės“. Pareiškėjai Gimnazijos bendruomenės vardu ir Vilniaus darželio-mokyklos „Šaltinėlis“ bendruomenės vardu kreipėsi į Tarybą ir Administraciją, siūlydami Gimnaziją pertvarkyti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją, leisti steigti nuotolinio mokymosi klases lenkų mokomąja kalba, tačiau pareiškėjų pasiūlymai Savivaldybėje nebuvo svarstyti. Bendrojo plano projektas taip pat nebuvo patobulintas atsižvelgiant į pareiškėjų pastabas ir pasiūlymus. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas, neatsižvelgdamas ir nesvarstydamas mokyklos bendruomenės pasiūlymų, pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjai teigė, kad Bendrojo plano nuostatos tiesiogiai sukelia jiems atitinkamas pasekmes – vėlesnėse plano įgyvendinimo stadijose savivaldybė yra saistoma Bendrajame plane savo prisiimtų įsipareigojimų ir jį įgyvendina, o mokyklos bendruomenei teisės aktai nebenumato galimybių priimti sprendimus, į kuriuos savivaldybė privalėtų atsižvelgti, derinti su bendruomene, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Be to, atsakovas realizavo neteisėtai priimtą Bendrąjį planą ir nusprendė nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje. Bendruomenės dalyvavimas Bendrojo plano rengime – vienintelė reali mokyklos savivaldos teisės įgyvendinimo galimybė. Vėlesnėse stadijose savivaldybė tik informuoja apie priimtus sprendimus (rėmėsi Taisyklių 38 punktu). Pareiškėjų nuomone, skundžiamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas dalyje dėl Gimnazijos prieštarauja Taisyklių 26.5 punktui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 patvirtinto Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 3 punktui bei Vilniaus miesto savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 1-140 1.8 punktu patvirtintų Gimnazijos nuostatų 16 ir 17 punktams, kuriais remiantis matyti, kad atsakovas, nusprendęs nekomplektuoti 5-ųjų klasių, nors mokykla vykdo pagrindinio ugdymo programų pirmąją dalį, privalėjo numatyti nuotolinio mokymo organizavimo klases. Be to, pareiškėjų teigimu, atsakovas nepateikė jokio faktinio pagrindimo, kodėl buvo poreikis faktiškai naikinti Gimnaziją – nepateikta jokių duomenų nei apie mokinių trūkumą, nei apie mokymo proceso trūkumus, nei apie finansinių išteklių perskirstymą ar kitas objektyvias aplinkybes. Nepateiktas paaiškinimas ir pagrindimas, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintos paties atsakovo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano nuostatos Gimnaziją pertvarkyti į keturmetę Gimnaziją ir progimnaziją, ir kokios aplinkybės pasikeitė nuo 2014 metų. Kaip ne kartą atsakovui nurodė ir Gimnazijos bendruomenė, įsteigus Adomo Mickevičiaus progimnaziją, būtų užtikrintas organizavimo ugdymo šiame mikrorajone stabilumas, taip pat tai užtikrintų saugų vaikų susisiekimą su mokykla, užtikrintų mokytojų įdarbinimo stabilumą. Tuo tarpu atsakovas nemotyvavo, kodėl nevykdomas Gimnazijos nuostatuose įtvirtintas nuotolinio mokymo organizavimo būdas, nors Gimnazija turi visas galimybes tai vykdyti – mokykla tam paruošta, sudaryta nuotolinio ugdymo organizavimo būdo sistema, sukurta reikalinga infrastruktūra. Į Gimnaziją nuolat kreipiasi nauji potencialūs mokiniai ir yra poreikis vykdyti šalyje reguliarų nuotolinį mokymą tautinių mažumų atstovams. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjai tvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjai akcentavo, kad dalis jų kaip įstatyminiai atstovai kartu atstovauja ir savo vaikus, kurie yra 4-ųjų klasių mokiniai Vilniaus darželyje-mokykloje „Šaltinėlis“. Ši ugdymo įstaiga teikia ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą lenkų ir rusų kalbomis bei pradinį ugdymą vaikams lenkų kalba. Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ nuo 2008 m. gruodžio 19 d. yra sudaręs ir vykdo Bendradarbiavimo sutartį Nr. S-60 su Gimnazija dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, mokyklų nuotolinio bendradarbiavimo ir geros patirties sklaidos, informacijos dėl šalių ugdymo įstaigų viešinimo, vienodų ugdymo galimybių moksleiviams sudarymo. Pagal bendradarbiavimo sutartį susitarta užtikrinti moksleiviams, baigusiems Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, galimybę mokytis Gimnazijoje, vykdoma bendra valdymo ir ugdymo veikla, organizuojami renginiai ir nuolatos vyksta glaudus bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti vientisą mokymosi procesą. Būtent todėl, kad Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ yra sudaręs tokį susitarimą su Gimnazija, pareiškėjai yra pasirinkę Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“. Pareiškėjai yra suinteresuoti leisti vaikus į Gimnaziją dėl jos ugdymo veiklos ir, tame tarpe, didelė dalis tėvų dėl vietos, kurioje Gimnazija vykdo veiklą, be to, Gimnazijoje mokosi ir vyresni pareiškėjų vaikai, yra susiklostę ilgalaikiai ryšiai su Gimnazija. Pareiškėjai jau iki skundžiamo sprendimo priėmimo pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą – leido vaikus į Vilniaus darželį-mokyklą „Šaltinėlis“, pateikė prašymą Gimnazijai dėl jų vaikų priėmimo būtent į šią mokyklą, mokiniai yra susipažinę su Gimnazija, nes mokyklos glaudžiai bendradarbiauja. Pareiškėjų nuomone, vaikai, keisdami mokyklą, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai A. L., K. J.-L., M. S., G. S., K. U., R. S., K. S., A. Z., H. G., J. T., T. T., A. V., N. V., R. J., A. T., R. M., R. M., F. K., G. K., G. R., R. S., D. N., H. N., B. R., A. B. kreipėsi į teismą dėl sprendimų, nesusijusių su jų vaikais – šių tėvų ir jų vaikų interesai (taip pat ir E. G.) buvo ginami kitoje administracinėje byloje Nr. I-3397-208/2016, kurioje buvo skundžiamas Tarybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas nekomplektuoti Gimnazijoje 5-ųjų klasių. Akivaizdu, kad skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu nusprendus Gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių, šis sprendimas jokiais atžvilgiais šių pareiškėjų ir jų vaikų interesų neliečia, nes jų vaikai 2016–2017 mokslo metais mokysis Gimnazijos 6-ose klasėse, kurios bus formuojamos. Taip pat iš pareiškėjų sąrašo ir jame nurodytų pareiškėjų vaikų asmens kodų matyti, kad kai kurių pareiškėjų vaikai yra akivaizdžiai vyresni nei ketvirtokai ar penktokai, kai kuriais atvejais apskritai keltinas klausimas, ar pareiškėjų vaikai vis dar laikytini moksleiviais. Net tai, jog dalies pareiškėjų vaikai 2016–2017 mokslo metais turėtų eiti į 5-as klases, savaime nereiškia, jog jie turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes Gimnazijoje nėra komplektuojamos 1–4-os klasės. Taigi, į Gimnaziją 5-ųjų klasių mokiniai ateina iš kitų mokyklų ir šių moksleivių joks mokslo tęstinumas su Gimnazija nesieja, mokinių tėvai teikia prašymus mokyklos direktoriui ir yra sudaromos dvišalės mokymo sutartys. Jokių įrodymų, kad pareiškėjai būtų teikę prašymus, ar kad būtų sudarytos atitinkamos sutartys eiti į 5-ąją klasę Gimnazijoje, pareiškėjai nepateikė. Atitinkamai neaiškus ir pareiškėjos L. N. suinteresuotumas – pastaroji pareiškėja pasirašė Gimnazijos tarybos vardu, tačiau nepateikė jokio tarybos sprendimo ar kito dokumento, patvirtinančio šios pareiškėjos teisę atstovauti Gimnazijos tarybą teisme. Taigi, pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra pareikštas asmenų, neįrodančių, kad jų teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti – pareiškėjams skundžiami aktai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, skundžiamas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir VSĮ), Švietimo įstatymu, Kriterijų sąrašu bei Taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtindama Taisykles, nustatė, kad valstybinės ar savivaldybių gimnazijos, neatitinkančios Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, reorganizuojamos arba jų struktūros pertvarkomos iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (Nutarimo 2.2 punktas). Jokie teisės aktai nenumato šios nuostatos išimčių, todėl, vadovaujantis Švietimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi ir 41 straipsnio 7 dalimi, Taisyklių 23.5.1 punktu, gimnazijos tipo mokyklos yra skirtos būtent 15–18 metų mokiniams, einantiems į 9–12 klases. Tuo tarpu Gimnazija šio reikalavimo neatitinka, nes šiuo metu joje formuojamos 5–12 klasės. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta mokykloje nebeformuoti 5-ųjų klasių. Nors pagal Taisyklių 26.9.1–26.9.7 ir 26.10 punktus gimnazijos tipo mokykla turėtų vykdyti tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas, į tokią stadiją leidžiama pereiti palaipsniui, t. y. nutraukiant priėmimą į 5-ąsias klases. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad 1,3 km atstumu veikia kita mokykla, ugdymą, kaip ir Gimnazija, organizuojanti lenkų kalba – Vilniaus Simono Konarskio mokykla, kuri yra pertvarkyta į pagrindinę mokyklą (1–10 klasės). Atitinkamai miesto dalyje, į kurią patenka ir Gimnazija, nebeliko poreikio turėti progimnaziją, ugdančią 5–8 klases, nes Vilniaus Simono Konarskio mokykloje, kurioje nebekomplektuojamos 11–12 klasės, susidarė galimybės priimti 5–8 klases, o 11–12 klasių mokiniai yra nukreipiami į Gimnaziją. Be to, netoli Gimnazijos (apie 1,4 km atstumu) yra ir Vilniaus Liepkalnio pagrindinė mokykla, taip pat vykdanti ugdymą lenkų kalba. Taigi, akivaizdu, kad aptariamoje miesto dalyje mokyklų, vykdančių pagrindinį ugdymą, yra pakankamai, todėl, Gimnazijoje nusprendus nebekomplektuoti 5-ųjų klasių, jokie nei tėvų, nei vaikų interesai pažeisti nebuvo. Gimnazijos bendruomenei visą laiką buvo žinoma, kad joje reikia keisti klasių skaičių, kad jis atitiktų Gimnazijos tipo mokykloms keliamus reikalavimus. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareiškėjų reikalavimas panaikinti Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl Gimnazijos yra nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes jis nėra galutinis ir tiesioginių pasekmių pareiškėjams nesukelia – šiame sprendime numatomi tik mokyklos pertvarkymo variantai, o konkretūs sprendimai priimami vėliau. Šiuo atveju tokiu sprendimu laikytinas skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas. Be to, net ir konstatavus, jog minėtas sprendimas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą tokio akto apskundimui. Atsiliepime į pareiškėjų skundą nesutinkama su pareiškėjų pozicija, jog atsakovas Bendrąjį planą turėjo keisti pagal pareiškėjų teikiamus pasiūlymus. Nustačius, kad Gimnazija neatitinka gimnazijos tipo mokyklai keliamų reikalavimų, bendruomenių nutarimai, kuriais nepritariama mokyklos pertvarkymui į gimnaziją, yra neteisėti ir jais vadovautis atsakovas neturi teisinio pagrindo. Pagal Gimnazijos nuostatus, gimnazijos tarybos nutarimai laikytini teisėtais tik jei jie neprieštarauja teisės aktams (Nuostatų 46 punktas). Remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi bei Taisyklių 35.4 punktu, mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis tik tokiais mokyklų bendruomenių nutarimais, kurie neprieštarauja Taisyklėms. Tuo tarpu pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis yra kuriamas mokyklų tinklas, yra būtent Taisyklės, o ne bendruomenių nutarimai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad skundžiamais sprendimais minėtų nuostatų reikalavimai buvo paneigti. Be to, į darbo grupę, skirtą Vilniaus mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano 2016–2020 m. parengimui, buvo įtraukta Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė, kuri pastabų dėl sprendimų Gimnazijos atžvilgiu neturėjo. Nors Vilniaus Adomo Mickevičiaus bendruomenė siūlė Bendrajame plane numatyti, kad Gimnazija ugdo 5–8 klases ir I–IV (9–12) gimnazijos klases su nuotolinio ugdymo klasėmis, arba kitas variantas, numatyti, kad Gimnazija reorganizuojama į gimnaziją ir progimnaziją su 5–8 klasėmis, šie bendruomenės siūlymai prieštarauja Taisyklėms, todėl negalėjo būti įgyvendinami. Šiuo aspektu atsiliepime kartu pabrėžiama, jog gimnazijų, neatitinkančių gimnazijos tipo mokykloms keliamų reikalavimų, reorganizacija turėjo būti atlikta dar iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėjų siūlymas mokyklą reorganizuoti yra pateiktas neatsižvelgiant į šį terminą. Gimnazijoje suformuojamos vos po dvi 5–8 klasės, todėl progimnazija, surenkanti tokį mažą klasių skaičių, ilgai negyvuotų ir galiausiai vis tiek ją tektų jungti su kita mokykla arba tiesiog uždaryti. Taigi, bendruomenės siūlymai nėra motyvuoti ir protingi, jie prieštarauja Taisyklėms ir nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas pagal šiuos siūlymus turėjo keisti Bendrąjį planą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Nuostatų 17 punktas, numatantis, jog mokykla vykdo pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programą, buvo paliktas dėl tos priežasties, kad mokykloje, nors ir nutraukus priėmimą į 5-ąsias klases, ir toliau (kol kas) turėtų būti vykdomas ugdymas 6–8 klasių mokiniams. Nuostatuose nenumačius aptariamos sąlygos, akivaizdu, kad mokykla negalėtų ugdyti 6–8 klasių. Kol mokykla nėra pilnai pertvarkyta į gimnazijos tipo mokyklą, tol mokyklos Nuostatuose turėtų išlikti sąlygos dėl pagrindinio ugdymo pirmosios dalies programos vykdymo. Nors, pareiškėjų nuomone, skundžiame Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendime turėjo būti numatytos nuotolinio mokymo klasės, iš Nuostatų 16 punkto matyti, kad vien nuotolinio ugdymo mokymo numatymas mokyklos Nuostatuose savaime nėra pagrindas tokioje mokykloje kurti nuotolinio mokymo klases – turi būti įgyvendinamos ir kitos sąlygos, tame tarpe, mokykla turi atitikti švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus, reikia ir mokyklos savininko pritarimo bei suderinimo su švietimo ir mokslo ministru. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl Gimnazijos nuotolinio mokymo dar nėra priimtas. Patys pareiškėjai pateikė Gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. raštą Nr. SD-47, kuriame pripažįstama, kad „kol kas gimnazija neturi raštiško Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimo minėtam [nuotoliniam ugdymui] vykdyti, todėl tokio mokymo vykdyti negali“. Jeigu būtų nustatyta, kad Gimnazija atitinka visus reikalingus kriterijus, taip pat suderinus su švietimo ir mokslo ministru, skundžiamas sprendimas, kaip tai numato Kriterijų sąrašo 3 punktas, iki rugsėjo 1 d. dar galės būti atitinkamai patikslintas. Be to, atsiliepime pabrėžiama, kad skundžiamų sprendimų nemotyvuotumas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu teisės aktą pripažinti negaliojančiu. Kita vertus, skundžiami sprendimai vis dėlto yra pakankamai motyvuoti ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tiek 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, tiek 2016 m. kovo 23 d. sprendime nurodytas jų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, faktinė situacija išanalizuota pakankamai išsamiai ir tinkamai, jokių netikslumų skundžiamame Bendrajame plane pareiškėjai taip pat nenurodė. Pareiškėjai iš esmės priekaištauja, kad neva nebuvo įgyvendintos 2014–2015 metų bendrojo plano nuostatos Gimnaziją pertvarkyti į keturmetę gimnaziją ir progimnaziją, tačiau pastarąją aplinkybę jau vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3397-208/2016. Atsiliepime papildomai akcentuojama, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog jie jau pradėjo realizuoti savo teisę pasirinkti mokyklą – pateikė prašymus Gimnazijai dėl jų vaikų priėmimo būtent į šią mokyklą, taip pat argumentai, kad Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ yra sudariusi sutartį su Gimnazija dėl moksleivių ugdymo tęstinumo užtikrinimo, negali suponuoti išvados, jog savivaldybė ar mokykla gali nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, keliamų tokioms mokykloms. Bendradarbiavimo sutartyje Nr. S-60 būtent ir yra nurodyta, jog sutartis galioja vienerius metus, o šalims susitarus, yra automatiškai tęsiama. Tačiau pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad minėta sutartis buvo pratęsta, todėl laikytina, jog ji yra pasibaigusi ir nebegaliojanti. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip mokslai kurioje nors iš kitų gretima esančių mokyklų pažeistų jų ar jų vaikų teises ar interesus.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu (VI t., b. l. 145–156) administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalį dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos nutraukė, o likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmetė.
7. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad ABTĮ 23 straipsnis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šiuo atveju pareiškėjai yra įsitikinę, jog jų, kaip Gimnazijos bendruomenės, interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pateikti įrodymai (prašymai), kad dalis pareiškėjų buvo pateikę prašymus mokytis Gimnazijos 5-oje klasėje, darytina vienareikšmiška išvada, jog šie asmenys yra suinteresuoti. Nors kiti pareiškėjai tiesioginio suinteresuotumo neturi, teismas pabrėžė, jog jie galbūt planavo savo vaikus leisti į Gimnazijos 5-ąsias klases, o žinodami, kad yra priimti ir galioja skundžiami sprendimai, jie nematė prasmės teikti tokius prašymus. Tuo tarpu dėl aplinkybės, jog dalies pareiškėjų vaikai yra jaunesni arba vyresni nei 5-tų klasių moksleiviai, teismas akcentavo, kad pareiškėjai skundą teikė kaip Gimnazijos bendruomenė.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundžiamo 2016 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Bendrasis planas, teismas nurodė, jog šis sprendimas yra priimtas remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, kuri nustato, kad mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį Savivaldybės taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) – Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Taisyklių 34 punktas numato, jog Mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Pagal Taisyklių 35 punktą inicijavimo stadijoje rengiamas Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (35.1 punktas). Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas (35.2 punktas). Atitinkamai skundžiamu Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2016–2020 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plane yra tik numatyta pertvarkyti Gimnaziją vienu iš dviejų būdų, nurodoma, jog yra tęsiami Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo 2014–2015 metų bendrajame plane numatyti gimnazijos (struktūros) pertvarkos pokyčiai. Taigi, Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimu yra tik siūlomi būdai, kuriais galima būtų pertvarkyti Gimnaziją, t. y. sprendimas vertintinas kaip programinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje (Taisyklių 35 punktas). Taigi, teismas pažymėjo, kad nurodytas sprendimas vertintinas kaip tarpinis aktas, priimtas nurodytos procedūros metu, nes konkretus būdas, kuriuo bus pertvarkoma Gimnazija, nenustatytas (bus renkamasi vieną iš dviejų būdų). Konkretus būdas, kuriuo bus pertvarkoma Gimnazija, pasirinktas skundžiamu Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, kuriame numatytas konkretus įpareigojimas gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių. Todėl būtent pastarasis sprendimas pareiškėjams sukelia konkrečias teisines pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tokios praktikos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (rėmėsi LVAT 2015 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015). Atsižvelgęs į tai, jog Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, teismas pareiškėjų argumentų dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjo, o administracinę bylą šioje dalyje nutraukė.
9. Vertindamas pareiškėjų skundžiamą Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nekomplektuoti Gimnazijoje 5-ųjų klasių, teismas pažymėjo, jog Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Šiuo atveju tarp pareiškėjų ir atsakovo nėra ginčo, jog Gimnazija neatitinka Švietimo įstatymo gimnazijai keliamų reikalavimų. Tuo tarpu, vadovaujantis Taisyklių 26.9.1 punktu, vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija, jeigu miesto savivaldybės, savivaldybės ar rajono savivaldybės centro bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar nutrauktas mokinių priėmimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Atsižvelgęs į šias nuostatas, teismas nurodė, jog yra nustatytas imperatyvas, kad mokykla gali tapti gimnazija tik tuo atveju, jei ji vykdo pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programas. Šiuo atveju Gimnazija vykdo ir pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, todėl tik nutraukus priėmimą į 5-ąsias klases Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija atitiktų Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Jokios išimtys tokiam reikalavimui nėra nustatytos, jų skunde nenurodė ir pareiškėjai, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu pagrįstai nuspręsta nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje.
10. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas prieštarauja Taisyklių 26.5 punktui, Kriterijų sąrašo 3 punktui bei Gimnazijos Nuostatų 16 ir 17 punktams. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad nors Gimnazijos Nuostatų 16 punkte numatyta, jog Gimnazijoje numatytas nuotolinio mokymo organizavimo būdas, Taisyklių 26.5 punktas nustato, jog mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, mokinius pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas moko šiuo būdu, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus. Laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat užsienyje gyvenančius šalies mokinius mokykla nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu moko, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui raštu suderinus su švietimo ir mokslo ministru. Atsižvelgęs į šią nuostatą, teismas padarė išvadą, kad Gimnazijai savo Nuostatuose numačius nuotolinio mokymo organizavimo būdą, teisė mokyti nuotoliniu būdu galėtų būti suteikta tik tuo atveju, jei ji atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijus, turi mokyklos savininko pritarimą ir toks mokymas yra suderintas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru. Tačiau šiuo atveju, iš teismui pateikto Gimnazijos direktoriaus 2016 m. balandžio 15 d. rašto Nr. SD-47 turinio matyti, jog raštiško ministerijos sutikimo mokykla nėra gavusi. Taigi, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas sprendė, kad Gimnazijoje mokymas nuotoliniu būdu šiuo metu negali būti vykdomas. Be to, teismas pabrėžė, kad pats atsakovas nurodė, jog suderinus su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru, skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas, kaip tai numato Kriterijų sąrašo 3 punktas, iki rugsėjo 1 d. dar galės būti atitinkamai patikslintas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog toks leidimas iki rugsėjo 1 d. buvo gautas, todėl darytina išvada, kad minėtas Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas šiuo aspektu taip pat teisėtas ir pagrįstas.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjų teiginys, jog skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, taip pat yra visiškai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, iš Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo turinio aiškiai matyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas – VSĮ 6 straipsnio 5 ir 6 punktais, Taisyklėmis bei Kriterijų sąrašu. Sprendimo 1 priede aiškiai nurodoma taikoma poveikio priemonė – Gimnazijoje nebus komplektuojamos 5-osios klasės. Skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas taip pat yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nes jo priėmimo faktinis pagrindas yra nurodytas aiškinamajame rašte. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog nustatant klasių komplektų skaičių atsižvelgta į: mokyklų projektinį pajėgumą ir jų geografinę padėtį; mokyklų skaičių ir jų įgyvendinamas programas konkrečioje seniūnijoje; šiandienos mokyklų apkrovą; mokyklų pateiktą informaciją apie preliminarų mokinių ir klasių komplektų skaičių; taip pat nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatomas klasių komplektų skaičius. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
12. Dėl pareiškėjų teiginio, kad nusprendus nekomplektuoti 5-ųjų klasių buvo pažeistos jų teisės ir teisėti lūkesčiai, teismas pažymėjo, jog pareiškėjai dėl šios aplinkybės pateikia iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir administracinėje byloje Nr. I-3397-208/2016, kurioje buvo skundžiamas sprendimas Gimnazijoje nekomplektuoti 5-ųjų klasių 2015–2016 mokslo metams. Teismas minėtoje byloje pažymėjo, jog priėmus sprendimą nekomplektuoti 5-ųjų klasių Gimnazijoje, Vilniaus mieste išlieka pakankamai galimybių moksleiviams mokytis tautinės mažumos gimtąja (lenkų) kalba. Be to, tautinių mažumų atstovams (tame tarpe ir moksleiviams, kurių gimtoji kalba yra lenkų kalba) nėra nustatyta jokių apribojimų mokytis kitose mokyklose valstybine (lietuvių) kalba. Atsiliepime į pareiškėjų skundą Taryba taip pat nurodė, jog šalia Gimnazijos yra Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, kurioje 5-osios klasės yra komplektuojamos. Be kita ko, Švietimo įstatymo 46 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė mokiniui pasirinkti konkrečią mokyklą, tačiau iš jame įtvirtintų mokinio teisių nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas, pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją, gauti geros kokybės švietimą, galima daryti išvadą, kad teisė pasirinkti mokyklą mokiniui suteikta, bet pasirinkimo teisė nėra besąlygininė – konkrečios mokyklos programa, mokymosi forma, švietimo kokybė turi atitikti vaiko gebėjimus ir poreikius. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat nėra nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką vaiko ir tėvų teisę į norimą mokyklą. Čia įtvirtinta vaiko teisė į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis, o tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisė parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad tik nustatytų sąlygų visetas apsprendžia galimybę pasirinkti konkrečią mokyklą. Vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, nekomplektuojamos tam tikros klasės, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje (rėmėsi LVAT 2009 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1818/2009, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A469-1482/2007), visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu (rėmėsi LVAT 2009 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A882-1818/2009).
13. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu, atmetus pareiškėjų reikalavimą panaikinti Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą, o bylą dėl Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo nutraukus, atmestinas kaip išvestinis ir pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.4 punkte ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtinto Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo 11 punkte. Atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai taip pat neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

III.

14. Pareiškėjai A. L., K. J.-L., L. N., R. B., A. D., E. D., Ž. I., L. J., R. M., G. Š., M. P., S. G., A. Š., J. L., J. M., E. M., J. K., K. P., A. P., S. S., R. S., I. K., B. U., J. Ž., J. S., A. S., V. P., K. L., I. C., V. T., M. S., G. S., G. Č., A. Z., H. G., B. Š., A. J., S. J., L. P., P. N., D. B., O. L., I. V., K. M., H. P., L. P., T. T., Č. R., A. V., B. R., N. V., A. K., T. P., K. K., R. J., V. B., B. B., M. V., A. S., I. M., I. L., A. M., J. R., R. M., L. L., E. L., R. J., J. J., S. D., R. K., J. B., J. K., M. A., D. N., H. N., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J., Č. S., V. V., V. V., A. N. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą (VI t., b. l. 160–173), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1-369 bei 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (A1-514) dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos, taip pat priteisti apeliantams visas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantai mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliantai teigia, kad Tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo patvirtintos Bendrojo plano nuostatos, priimtas pažeidžiant jiems suteiktas teises dalyvauti šio konkretaus sprendimo priėmimo procese ir yra skųstinas teismui. Priešingu atveju būtų paneigiamas bazinis teisinis principas, kad bet kokia teisė turi turėti teisinę gynybos priemonę (ubi ius, ibi remedium), taip pat konstitucinis veiksmingos asmens teisinės gynybos principas, pareiškėjų teisės dalyvauti mokyklų tinklo kūrime, konsultuotis ir priimti sprendimus, numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 ir 8 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.4 punkte. Šios pareiškėjų teisės aiškiai nustatytos teisės aktuose ir, apeliantų nuomone, turi būti ginamos, kitu atveju jos liktų tik deklaratyvios. Tuo tarpu atsakovas neneigė, kad nagrinėjamu atveju su pareiškėjais nebuvo konsultuotasi ir į mokyklos bendruomenės nutarimus nebuvo atsižvelgta. Šiuo aspektu apeliantai pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 šiuo atveju negali būti taikoma kaip precedentas, nes skiriasi minėtoje byloje ir šioje byloje vertintų teisės aktų detalumo laipsnis. Apeliantai taip pat pakartoja savo pirminiame skunde nurodytus motyvus dėl Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo ir papildomai pažymi, kad pagal Kriterijų sąrašo 3 punktą atsakovas tik iki kovo 31 d. turėjo teisę nustatyti (o ne patikslinti) klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, tačiau atsakovas skundžiamą 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą priėmė praėjus minėtam terminui. Be to, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Gimnazija neatitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų gimnazijai, nėra pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2015 m. birželio 30 d. pakeitimais mokyklų tipų pertvarkos terminas apskritai nukeltas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., o Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 23.5.3 punktas bei Adomo Mickevičiaus gimnazijos nuostatai numato galimybę vykdyti ir pagrindinį ugdymą.
16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 180–199) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą.
17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir pritaikius ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjų skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad apeliantai, teigdami, jog atsakovas neneigė, kad nagrinėjamu atveju su pareiškėjais nebuvo konsultuotasi ir į mokyklos bendruomenės nutarimus nebuvo atsižvelgta, klaidina teismą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog su mokyklos bendruomene buvo bendrauta tiek žodžiu, tiek raštu, mokykla teikė savo nuomonę. Be to, patys apeliantai pripažįsta, kad Gimnazijos bendruomenė ne vieną kartą teikė argumentus ir siūlymus dėl Bendrojo plano projekto tobulinimo, todėl akivaizdu, jog mokykla ir jos bendruomenė dalyvavo Bendrojo plano rengime. Atsiliepime kartu akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą laikė programinio pobūdžio dokumentu vertindamas ne jo detalumą, o remdamasis teisės aktų nuostatomis (pvz., Taisyklių 35 punktu). Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad dokumento detalumas lemia, ar jis yra programinio pobūdžio, negali būti laikomi teisiškai pagrįstais. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareiškėjai savo skundo pirmosios instancijos teismui negrindė aplinkybe, kad atsakovas skundžiamą 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą priėmė praėjus Kriterijų sąrašo 3 punkte nustatytam terminui (iki kovo 31 d.). Be to, pažymima, kad klasių skaičius yra nustatomas kiekvienais metais, o aplinkybė, jog šiuo atveju jis buvo numatytas keliomis savaitėmis vėliau, savaime nesuponuoja, kad toks klasių nustatymas yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjų teises. Pareiškėjai nepateikė nei vieno argumento, kokios neigiamos pasekmės jiems kyla sprendimą priėmus keliomis savaitėmis vėliau. Atsiliepime kartu paaiškinama, kad priimant sprendimą dėl klasių skaičiaus nustatymo yra renkami ir tikslinami duomenys iš mokyklų, sprendimas yra svarstomas komitetuose, vertinamos nuomonės ir pasiūlymai, o praktika, kai sprendimas dėl klasių komplektų skaičiaus priimamas vėliau nei siūlo Kriterijų sąrašas, nėra nauja. Nepaisant to, klasių komplektų skaičius nustatomas pakankamai anksti, kad būtų galima pasiruošti naujiems mokslo metams, be to, iki rugsėjo 1 d. jis dar gali būti tikslinamas. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjų teiginius dėl jų pažeistų teisių skundžiamą sprendimą priėmus 2016 m. balandžio 19 d. laikyti pagrįstais. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2015 m. birželio 30 d. Švietimo įstatymo pakeitimais perkeltas ne visų mokyklų tipų pertvarkos terminas, bet tik vidurinio ugdymo mokyklos tipo panaikinimo data. Taigi, Švietimo įstatymo pakeitimai šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi kalbama apie gimnaziją, o ne apie vidurinę mokyklą. Negana to, pagal Taisyklių 23.5.3 punktą gimnazija gali ugdyti 5–8 klases tik išimtinais šiame punkte numatytais atvejais, tačiau pareiškėjai atitikimo šiems reikalavimams neįrodinėja, juos atitikti nesiekė ir jų neatitinka.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija atsiliepime į apeliacinį skundą (VII t., b. l. 1–6) nurodo, jog palaiko apeliantų išdėstytus motyvus ir argumentus.
19. Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija atsiliepime pažymi, kad prieš priimant skundžiamus Tarybos sprendimus nebuvo aiškinamasi esama situacija Vilniaus miesto savivaldybės švietimo sistemoje, ypač tautinių mažumų mokyklose, nebuvo konsultuojamasi su Gimnazijos pedagogų bei tėvų bendruomene dėl ketinimų mažinti joje 2015–2016 mokslo metais 6–8 klasių skaičių ir neformuoti 5 klasių. Gimnazijos manymu, skundžiami Tarybos sprendimai buvo priimti spontaniškai, vadovaujantis išimtinai dominuojančios tautybės nacionaliniais motyvais, o ne atsižvelgiant į lenkiškos tautinės mažumos poreikius ir teisėtus lūkesčius. Priimat skundžiamus sprendimus Taryba neatsižvelgė į galimų neigiamų pasekmių kilimą, į tai, jog šiais sprendimais grubiai pažeidžiamos vaikų teisės mokytis tėvų pasirinktoje mokymo įstaigoje, pasirinkti ugdymo programą bei formą. Atsiliepime teigiama, kad minėtais sprendimais žlugdoma tėvų bendruomenės ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos ilgalaikiu bendradarbiavimu ir susitarimais paremta partnerystė, šių santykių stabilumas, sukeliama įtampa tėvų ir vaikų bendruomenėje, auga pilietinis nepasitenkinimas valstybės vykdoma politika vaikų švietimo ir ugdymo srityje, sukeliamas viešojo intereso konfliktas. Be to, skundžiami Tarybos sprendimai prieštarauja viešojo administravimo principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus darželis-mokykla „Šaltinėlis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.4 punkte ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtinto Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo 11 punkte.
22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ dalį dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos nutraukė.
23. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
24. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinę bylą minėtoje dalyje, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
25. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
26. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015 buvo ginčijami tokio paties pobūdžio teisės aktai, t. y. savivaldybės tarybos sprendimai dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano patvirtinimo. Taigi administracinės bylos Nr. AS-964-858/2015 ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės yra analogiškos, abiejose administracinėse bylose taikytinos tos pačios teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-964-858/2015, nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas yra vertintinas kaip programinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra formuojamas ir planuojamas tam tikrų veiksmų atlikimas ir kuris yra priimtas mokyklų tinklo kūrimo inicijavimo stadijoje, t. y. nurodytas sprendimas vertintinas kaip tarpinis aktas, priimtas nurodytos procedūros metu.
28. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1005-520/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1013-520/2017).
29. Taigi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. 1-369 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pareiškėjams jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą minėtoje dalyje.
30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
33. Taigi apeliacinis procesas administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr.,pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė ginčo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, išsamiai ir motyvuotai įvertino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami skundo reikalavimai. Pareiškėjai apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesikonsultavo su bendruomene.
36. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 20 d.), 35.4 punktu (Vyriausybės 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 788 redakcija) nustatyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su Mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami, atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms.
37. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl konsultavimosi procedūros pažeidimo nėra pagrįsti, kadangi šio ginčo atveju teismas tikrina ne pertvarkos bendrąjį planą, o Taisyklių 36 punkte nustatytą mokyklų tinklo pertvarkos įgyvendinimo stadijoje priimtą aktą, kurio paskirtis įgyvendinti sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planą. Šiame pertvarkos etape nėra numatyta privaloma konsultavimosi procedūra su suinteresuotais asmenimis ar jų grupėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina konsultavimosi procedūros atlikimo, kadangi ginčijamo administracinio akto teisėtumo vertinimui tai nėra reikšminga.
38. Pareiškėjai apeliaciniame skunde papildomai pažymėjo, kad pagal Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija), 3 punktą Taryba tik iki kovo 31 d. turėjo teisę nustatyti (o ne patikslinti) klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, tačiau atsakovas skundžiamą 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą priėmė praėjus minėtam terminui, tuo buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai kuo anksčiau ar bent teisės aktų nustatytais terminais žinoti apie sprendimą dėl klasių formavimo.
39. Kriterijų sąrašo 3 punkte (Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-2548 redakcija) buvo numatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams.
40. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
41. Tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005).
42. Taigi skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo galimas yra tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018).
43. Nors ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos yra priimtas nesilaikant Kriterijų sąrašo 3 punkte numatyto termino, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis procedūros pažeidimas nėra esminis, turėjęs įtakos šio ginčijamo administracinio akto objektyvumui ar pagrįstumui.
44. Todėl Kriterijų sąrašo 3 punkte nustatyto termino nesilaikymas priimant atsakovo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (A1-514) nėra pagrindas naikinti šį administracinį aktą.
45. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Tarybos 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (A1-514) „Dėl klasių komplektų skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkių klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas 2016–2017 mokslo metams“ dalyje dėl Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus, kad minėtas ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus ir įvykdyti pareigas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjų skundo reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. L. (A. L.), K. J.-L., L. N., R. B., A. D., E. D. (E. D.), Ž. I., L. J., R. M., G. Š. (G. Š.), M. P. (M. P.), S. G. (S. G.), A. Š., J. L. (J. L.), J. M., E. M., J. K., K. P., A. P. (A. P.), S. S., R. S. (R. S.), I. K., B. U., J. Ž., J. S., A. S. (A. S.), V. P. (V. P.), K. L., I. C. (I. C.), V. T. (V. T.), M. S. (M. S.), G. S., G. Č., A. Z., H. G., B. Š., A. J., S. J. (S. J.), L. P., P. N. (P. N.), D. B., O. L., I. V., K. M., H. P. (H. P.), L. P., T. T. (T. T.), Č. R. (Č. R.), A. V. (A. V.), B. R., N. V., A. K. (A. K.), T. P., K. K., R. J., V. B. (V. B.), B. B., M. V. (M. V.), A. S., I. M., I. L., A. M., J. R. (J. R.), R. M., L. L., E. L., R. J., J. J., S. D., R. K., J. B. (J. B.), J. K., M. A. (M. A.), D. N. (D. N.), H. N., G. J., J. M., T. I. S., V. Z., H. J. (H. J.), Č. S. (Č. S.), V. V. (V. V.), V. V., A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Artūras Drigotas

              Dainius Raižys

              Virginija Volskienė