Civilinė byla Nr. e2A-80-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00365-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Urtum“, uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Antakys“, uždarosios akcinės bendrovės „Adyna“, uždarosios akcinės bendrovės „Gudelių pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Buktos pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „Elksnis“, uždarosios akcinės bendrovės „Biržulių pienas“, uždarosios akcinės bendrovės „AGROSS“, žemės ūkio bendrovės „ Žadžiūnų ekologinis ūkis“, žemės ūkio bendrovės „Lankesos ekologinis ūkis“, žemės ūkio bendrovės „Želsvelės ekologinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Akciju sabiedriba „Citadele Banka“ Lietuvos filialo ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Urtum“, uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės pienas“, uždarajai akcinei bendrovei „Antakys“, uždarajai akcinei bendrovei „Adyna“, uždarajai akcinei bendrovei „Gudelių pienas“, uždarajai akcinei bendrovei „Buktos pienas“, uždarajai akcinei bendrovei „Elksnis“, uždarajai akcinei bendrovei „Biržulių pienas“, žemės ūkio bendrovei „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, žemės ūkio bendrovei „Lankesos ekologinis ūkis“, žemės ūkio bendrovei „Želsvelės ekologinis ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „AGROSS“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – žemės ūkio bendrovė „AUGA Lankesa“, žemės ūkio bendrovė „AUGA Spindulys“, žemės ūkio bendrovė „AUGA Žadžiūnai“, uždaroji akcinė bendrovė „AUGA Ramučiai“, žemės ūkio bendrovė „AUGA Gustoniai“, žemės ūkio bendrovė „AUGA Jurbarkai“, žemės ūkio bendrovė „AUGA Želsvelė“. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Akciju sabiedriba „Citadele Banka“ Lietuvos filialas (toliau – ieškovas, bankas, kreditorius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui 6 898 114,99 Eur solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Urtum“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Antakys“, UAB „Adyna“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Buktos pienas“, UAB „Elksnis“, UAB „Biržulių pienas“, žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“, UAB „AGROSS“ (toliau – atsakovės, apeliantės, laiduotojos) (1 t., b. l. 1–18).

2.       Nurodė, jog 2020 m. lapkričio 25 d. bankas ir tretieji asmenys ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, ŽŪB „AUGA Lankesa“, ŽŪB „AUGA Jurbarkai“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“, ŽŪB „AUGA Spindulys“, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ ir UAB „AUGA Ramučiai“ (toliau – visos kartu skolininkės, tretieji asmenys) sudarė kredito linijos sutartį Nr. KS/20-254 (toliau – Sutartis). Remiantis Sutartimi, skolininkėms buvo suteiktas 7 550 000 Eur kreditas. Sutartimi, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo sulygta, kad kiekviena iš skolininkių laiduotoja už visų kitų skolininkių prievoles visa apimtimi. 2023 m. kovo 29 d. bankas ir skolininkės sudarė susitarimą Nr. 4 dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo numatė papildomas užtikrinimo priemones, be kita ko (Susitarimo 1.3.30 papunktis), atsakovių laidavimą už skolininkių prievoles bankui. Buvo sudarytos banko ir laiduotojų laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojos analogiškomis sutartimis įsipareigojo laiduoti už skolininkes pagal jų prievoles bankui pagal Sutartį. 2023 m. rugsėjo 6 d. skolininkės ir bankas pasirašė dar vieną susitarimą, kuriuo, be kita ko, už skolininkių prievoles buvo numatytas papildomas ŽŪB „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“, UAB „AGROSS“ laidavimas. 2023 m. lapkričio 27 d. buvo sudarytos naujos laidavimo sutartys su prieš tai buvusiais laiduotojais bei naujaisiais laiduotojais. 2024 m. lapkričio 27 d. suėjo terminas skolininkių prievolei bankui įvykdyti. 2024 m. lapkričio 27 d. ieškovas reikalavimais kreipėsi į skolininkes ir į laiduotojas (atsakoves), tačiau prievolės nebuvo įvykdytos. Ieškinio pateikimo dieną skolininkų ir laiduotojų įsiskolinimas ieškovui iš viso buvo 6 898 114,99 Eur. Ieškovas nurodė, kad skolininkės dalį prievolės bylos nagrinėjimo metu įvykdė, todėl ieškinio sumą sumažino iki 6 573 578,81 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) priteisė ieškovui Akciju sabiedriba „Citadele Banka“ Lietuvos filialui solidariai iš atsakovių UAB „Urtum, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Antakys“, UAB „Adyna“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Buktos pienas“, UAB „Elksnis“, UAB „Biržulių pienas“, ŽŪB „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“, UAB „AGROSS“ 6 573 578, 81 Eur ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisė ieškovui iš atsakovių po 1 862,16 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 114–118). 

4.       Atsakovės, nesutikdamos su ieškiniu, nurodė, jog iškėlus restruktūrizavimo bylas skolininkėms yra pagrindas ieškinį atmesti, nes prievolės vykdymas yra sustabdytas, o pačią prievolę vykdyti draudžiama, be to, pakeitus prievolės vykdymo terminą, skolininkėms bus suteikta lengvata – nustatyti nauji prievolės vykdymo terminai, o laiduotojų padėtis negali būti prastesnė nei skolininkių.

5.       Teismas su atsakovių pozicija nesutiko. Nurodė, kad laiduotojų atsakomybei neturi reikšmės ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininkes liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojai, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei, pagrindinės skolininkės prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojos prievolių vykdymui. Tretieji asmenys (pagrindinės skolininkės) sutartines prievoles kreditorei pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylų iškėlimo, bylų iškėlimas nagrinėjamu atveju nedaro įtakos laiduotojų atsakomybės pagal Laidavimo sutartis apimčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovės UAB „Urtum“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Antakys“, UAB „Adyna“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Buktos pienas“, UAB „Elksnis“, UAB „Biržulių pienas“, ŽŪB Žadžiūnų ekologinis ūkis, ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“, UAB „AGROSS“ apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-1955-392/2025 iki bus iškeltos restruktūrizavimo bylos ir patvirtinti restruktūrizavimo planai arba atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylas arba nutrauktas procesas civilinėse bylose Nr. eB2-663-775/2025, Nr. eB2-672-924/2025, Nr. eB2-669-413/2025, Nr. eB2-227-856/2025, Nr. eB2-225-650/2025, Nr. eB2-230-856/2025, Nr. eB2-188-1059/2025; priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 122–131). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

6.1.                      Teismas nenagrinėjo ir nevertino, kokią įtaką atsakovams turi ar turės trečiųjų asmenų restruktūrizavimo procesai ir šiuose procesuose priimti sprendimai dėl pagrindinių prievolių modifikavimo.

6.2.                      Teismas ginčą išsprendė vadovaujantis neaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pripažįstama, kad pagrindinį skolininką veikiantys veiksniai (tokie kaip restruktūrizavimas), turi įtakos ir laiduotojo šalutinei prievolei, o ypač, kai pagrindinis ir šalutinis skolininkas yra vienos grupės įmonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025; 2025 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-934/2025; 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-971-881/2025). Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad: 1) restruktūrizavimo proceso metu patvirtinus restruktūrizavimo planą, yra modifikuojamos prievolės ir jų vykdymas; 2) patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinio skolininko byloje, tokiu būdu yra modifikuojama jo prievolių vykdymo tvarka, o tai pakeičia kreditoriaus teisinį statusą šalutinio skolininko byloje.

6.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylos iškėlimo faktas ir to sukeliami padariniai nelaikytini tokiais atsikirtimais, kuriais galėtų pasinaudoti asmeniškai tik skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015). Nors šis išaiškinimas pateiktas bankroto bylos kontekste, jis taikytinas ir restruktūrizavimo bylos atveju, nes tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesai sukelia tam tikrus teisinius padarinius, kurie riboja kreditorių teises skolininkų atžvilgiu.

6.4.                      Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai aiškino restruktūrizavimo procedūrų įtaką atsakovių (laiduotojų) atsakomybei, neatsižvelgė į CK 6.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laiduotojų teisių gynybos būdą ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Patvirtinus restruktūrizavimo planus konkrečiose skolininkų restruktūrizavimo bylose, bus modifikuota skolininkų pagrindinė prievolė, atitinkamai turi būti modifikuota ir laiduotojų (atsakovių) prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.82 straipsnio 4 dalis). CK 6.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. Teismų praktikoje nedaromas skirtumas tarp to, ar pagrindinės prievolės modifikavimas kyla iš sutarties, iš restruktūrizavimo plano ar iš įstatymo – visais atvejais akcesorinė prievolė modifikuojasi kartu su pagrindine. Kol nėra baigtas skolininkių restruktūrizavimo procesas, patvirtinti restruktūrizavimo planai, nėra žinoma, kokia apimtimi skolininkai yra įvykdę ar neįvykdę prievoles kreditoriams, todėl nėra galimybės nuspręsti ir įvertinti atsakovių, kaip šalutinių skolininkių, prievolės dydžio ir vykdytinumo.

6.5.                      Teismo argumentacija, kuri iš esmės grindžiama ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu yra netinkama, nes naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalutinė prievolė gali modifikuotis ir iš esmės priklauso nuo pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos eigos, restruktūrizavimo plano ir jo vykdymo. Esant prieštaringai teismų praktikai, Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje turėtų suvienodinti praktiką ir atsakyti į klausimą, ar pagrindinio skolininko restruktūrizavimo plano patvirtinimas, modifikuojantis jo prievolių vykdymo tvarką, turi būti taikomas ir laiduotojui.

6.6.                      Atkreipia dėmesį, kad minėti naujausi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai pateikti AUGA group įmonių grupės bylose. Visi klausimai, susiję su AUGA group grupės įmonėmis, turi būti vertinami kompleksiškai ir bendrame kontekste, atsižvelgiant į įmonių grupės struktūrą, tarpusavio įsipareigojimus ir restruktūrizavimo procesų eigą bei tikslus.

6.7.                      Bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol nėra aiški skolininkių restruktūrizavimo bylų baigtis. Nagrinėjamu atveju pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylos ir jų rezultatas turi įtaką šiai bylai (ginčo dalykui), nes ieškinys atsakovėms yra grindžiamas laidavimo prievolėmis, kurios gali būti modifikuotos (pakeistos) CK 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu: 1) skolininkų restruktūrizavimo bylose šiuo metu tarp skolininkių ir ieškovo vyksta intensyvios derybos dėl taikaus susitarimo. Kai kuriose bylose jau yra pradėtos teisminės mediacijos procedūros, vadovaujantis CK 6.82 straipsnio 4 dalimi, taikaus susitarimo sąlygos būtų taikomos ir atsakovių atžvilgiu; 2) net jeigu taikūs susitarimai tarp skolininkių ir ieškovo nebūtų pasiekti, egzistuoja kita galimybė modifikuoti atsakovių laidavimo prievoles – skolininkių restruktūrizavimo planų patvirtinimas.

6.8.                      Ieškovui sumažinus ieškiniu prašomą priteisti sumą, teismas turėjo suteikti terminą atsakovėms pateikti atsiliepimą, nes atsakovės, būdamos laiduotojomis, neturi informacijos apie pagrindinių skolininkių įvykdytos prievolės apimtį. Teismas privalėjo atsakovėms suteikti galimybę pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir pasisakyti, ar iš tikrųjų skola sumažėjo tokia suma, kokią nurodė ieškovas, ar galbūt skola sumažėjo didesne suma, tai reikštų, kad ieškinys turėtų būti atmestas arba ieškinio reikalavimas turėtų būti patenkintas mažesne apimtimi. Šalių lygiateisiškumo principas, atsakovių teisė į teisminę gynybą, teisė būti išklausytoms bei teisė į tinkamą teisinį procesą buvo pažeista. Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: atmesti apeliantų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo; skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 137–144). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Skirtingai nei nurodo apeliantės, Lietuvos apeliacinis teismas paskutiniu metu pakartojo ilgai formuojamą tiek paties, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir taisyklę, kad: 1) laidavimo esmė yra padidinti skolos atgavimo tikimybę; 2) nemokumo byla (bankroto ar restruktūrizavimo) neturi įtakos laiduotojų atsakomybei; 3) kiekvienas skolininkas turi teisę atsikirsti tik su juo susijusiomis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-691-854/2025). Nemokumas modifikuoja tik to asmens, kuris yra nemokumo procese, asmenišką prievolių vykdymą.

7.2.                      Nė vienai iš atsakovių nėra keliamos restruktūrizavimo bylos, o jos keltinos tik skolininkėms, todėl šios negali remtis argumentu apie pagrindinių skolininkių nemokumą. 

7.3.                      JANĮ 28 straipsnio 1 dalis nenumato prievolių modifikavimo, jų neatideda ir jų nepaveikia, o tiesiog draudžia jas vykdyti laikinai. JANĮ 28 straipsnyje numatyti draudimai yra sietini išimtinai su nemokumo byloje esančiu juridiniu asmeniu. Šie draudimai nėra taikytini, neturi ir negali turėti įtakos laiduotojų teisėms ir pareigoms. 

7.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2025, skirtingai nei nurodo apeliantės, sprendė ne pagrindinės prievolės, tačiau palūkanų ir delspinigių prievolių vykdymą, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla.

7.5.                      Nėra pagrindo sustabdyti bylą. Tai, kad ieškovas ir skolininkės derasi dėl taikių galimybių restruktūrizavimo procesuose, nedaro pagrindo stabdyti bylą dėl skolos iš laiduotojų priteisimo. Net ir priteisus atitinkamas sumas, esant vykdomajam raštui, galimi taikūs susitarimai. Skolininkių restruktūrizavimo bylos nedaro įtakos laiduotojų teisėms ir pareigoms. Be to, CK 6.82 straipsnio 4 dalis yra susijusi išimtinai nuo kreditoriaus valios priklausančių aplinkybių. Ieškovui nusprendus savo valia atidėti prievoles, tokios automatiškai taptų ir laiduotojų.

7.6.                      Nors apeliantės nurodo, kad atsakovėms turėjo būti suteikta galimybė atsiliepti į ieškovo ieškinio patikslinimą (sumažintą reikalavimą), vis tik, kaip ir pirmosios instancijos teisme, neginčija priteistinos sumos dydžio, nepateikia argumentų dėl skaičiavimų. Be to, atsakovėms žinoma, kiek ir ko pagrindinės skolininkės yra įvykdę ieškovui: tiek skolininkės, tiek laiduotojai yra vienos grupės bendrovės; visas skolininkes ir laiduotojus atstovauja tie patys advokatai (netgi skolininkų restruktūrizavimo bylose); laiduotojai iš dalies vykdo prievoles už skolininkus, skolininkių restruktūrizavimo bylose bendrovių grupės bendrovės ir su šia grupe susijusios bendrovės nuolatos vykdo prievoles už pagrindines skolininkes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. 

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, kai pagrindinėms skolininkėms iškeltos ir (ar) keliamos restruktūrizavimo bylos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11.       2020 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir tretieji asmenys sudarė kredito linijos sutartį Nr. KS/20-254. Remiantis Sutartimi skolininkėms buvo suteiktas 7 550 000 Eur kreditas, iš jų: 1 000 000 Eur ir 450 000 Eur ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“; 1 160 000 Eur ŽŪB „AUGA Lankesa“; 1 160 000 Eur ŽŪB „AUGA Jurbarkai“; 1 160 000 Eur ŽŪB „AUGA Želsvelė“; 1 160 000 Eur ŽŪB „AUGA Spindulys“; 300 000 Eur UAB „AUGA Ramučiai“; 1 160 000 Eur ŽŪB „AUGA Gustoniai“ (1 t., b. l. 76–91). Sutartimi (Sutarties 1.3.4 papunktis) be kitų užtikrinimo priemonių buvo sulygta, kad kiekviena iš skolininkių laiduotoja už visų kitų skolininkių prievoles visa apimtimi.

12.       2023 m. kovo 29 d. ieškovas ir skolininkės sudarė susitarimą Nr. 4 dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo numatė papildomas užtikrinimo priemones, be kita ko, UAB „Urtum“, UAB „Panemunės pienas“, UAB „Antakys“, UAB „Biržulių pienas“, UAB „Adyna“, UAB „Gudelių pienas“, UAB „Elksnis“, UAB „Buktos pienas“ laidavimą už skolininkių prievoles ieškovei (1 t., b. l. 116–119). Todėl buvo sudarytos ieškovo ir atitinkamų laiduotojų laidavimo sutartys. 2023 m. rugsėjo 6 d. skolininkės ir ieškovas pasirašė dar vieną susitarimą, kuriuo, be kita ko, už skolininkių prievoles buvo numatytas papildomas ŽŪB „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“, ŽŪB „Želsvelės ekologinis ūkis“, UAB „AGROSS“ laidavimas (1 t., b. l. 9–12). 2023 m. lapkričio 27 d. buvo sudarytos naujos laidavimo sutartys su prieš tai buvusiomis bei naujomis laiduotojomis, tokiu būdu visoms atsakovėms tampant skolininkių solidariomis laiduotojomis (1 t., b. l. 111–115, 134–138, 139–143, 144–148, 186–190, 199–200, 204–208, 209–2013, 2014–218, 223–227, 228–232).

13.       2024 m. lapkričio 27 d. ieškovas kreipėsi tiek į skolininkes, tiek į laiduotojas (atsakoves) dėl įsipareigojimų įvykdymo (1 t., b. l. 108–110, 131–133).

14.       Atsakovės (laiduotojos), o taip pat pagrindinės skolininkės priklauso konsoliduotų bendrovių grupei AUGA group. Grupės kontroliuojančioji bendrovė yra AB „AUGA group“. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1364-866/2025 AB „AUGA group“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis skolininkėms šiuo metu yra iškeltos ar keliamos restruktūrizavimo bylos: 1) Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-283-924/2026 ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-112-856/2026 UAB „AUGA Ramučiai“ iškeltos restruktūrizavimo bylos; 2) Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-77-1059/2026 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „AUGA Gustoniai“, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-279-775/2026 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „AUGA Lankesa“, restruktūrizavimo bylų iškėlimo klausimas neišspręstas, civilinės bylos perduotos teisminei mediacijai; 3) Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-281-413/2026 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „AUGA Želsvelė“, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė bylos Nr. eB2-111-650/2026 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „AUGA Spindulys“, civilinė byla Nr. eB2-109-650/2026 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, restruktūrizavimo bylų iškėlimo klausimas neišspręstas, vyksta derybos dėl taikaus susitarimo.

16.       Ieškinio pateikimo dieną skolininkių ir laiduotojų įsiskolinimas ieškovui buvo 6 898 114,99 Eur. Skolininkės dalį prievolės bylos nagrinėjimo metu įvykdė, todėl ieškovas ieškinio reikalavimą sumažino iki 6 573 578,81 Eur (Kredito linijos sutarties 5.1 papunktis, CK 6.872 straipsnio 2 dalis) (2 t., b. l. 105–107).

17.       Ieškovas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų kreipėsi į teismą su ieškiniu. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ieškovo ieškinį tenkino, konstatavęs, pagrindinių skolininkių nemokumo bylos nedaro įtakos laiduotojų prievolių vykdymui. Apeliantės apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino restruktūrizavimo procedūrų įtaką atsakovių (laiduotojų) atsakomybei, neatsižvelgė į CK 6.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laiduotojų teisių gynybos būdą ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį. Skolininkių restruktūrizavimo bylų iškėlimas turi įtakos laiduotojų prievolių vykdymui.

18.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl

Dėl prievolės (ne)modifikavimo laiduotojo atžvilgiu, kai pagrindiniam skolininkui yra keliama restruktūrizavimo byla

19.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.81 straipsnio 3 dalį, bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. 

20.       CK 6.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui.

21.       Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino restruktūrizavimo procedūrų įtaką atsakovių (laiduotojų) atsakomybei, neatsižvelgė į CK 6.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laiduotojų teisių gynybos būdą ir nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, todėl, apeliančių vertinimu, nepagrįstai tenkino ieškinį. Apeliantės argumentuoja, kad atsižvelgiant į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, patvirtinus restruktūrizavimo planus konkrečiose skolininkių restruktūrizavimo bylose, bus modifikuota skolininkių pagrindinė prievolė, atitinkamai turi būti modifikuota ir laiduotojų (atsakovių) prievolė (CK 6.82 straipsnio 4 dalis), dėl to, apeliančių teigimu, kol nėra baigtas skolininkių restruktūrizavimo procesas, patvirtinti restruktūrizavimo planai, nėra žinoma, kokia apimtimi skolininkės yra įvykdę ar neįvykdę prievolių kreditoriams, todėl nėra galimybės nuspręsti ir įvertinti atsakovių, kaip šalutinių skolininkių, prievolės dydžio ir vykdytinumo. Teisėjų kolegija su šiais apeliančių argumentais nesutinka dėl toliau nurodytų motyvų.

22.       Pirma, skirtingai negu nurodo apeliantės, Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl prievolės (ne)modifikavimo laiduotojo atžvilgiu, kai pagrindiniam skolininkui yra keliama restruktūrizavimo byla, tiek ankstesnėje, tiek naujausioje praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad: pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byla nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojo prievolės; kiekvienas skolininkas turi teisę atsikirsti tik su juo susijusiomis aplinkybėmis.

23.       Esant galiojančiai kreditorės reikalavimo teisei laiduotojai, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei, pagrindinės skolininkės prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojos prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-450/2020, 24 punktas).

24.       Lietuvos apeliacinis teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-691-854/2025, 24 punktas).

25.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl laidavimo instituto santykio su nemokumo teisės normomis, išaiškinant, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, todėl ir pagrindinio skolininko restruktūrizavimo byla nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojo prievolės; pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su jų vykdymo sustabdymu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolėms; pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojo prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojui prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-209-577/2024; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025, 63 punktas). Bankroto ar restruktūrizavimo procesas yra susijęs tik su pagrindinio skolininko teisiniu statusu ir nesudaro pagrindo laiduotojo atsakomybės modifikavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-511-464/2023, 21 punktas). Šie išaiškinimai patvirtina, kad laiduotojo atsakomybė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinio skolininko nemokumo procedūros eigos ar sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-1097/2025, 31 punktas).

26.       CK 6.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei kreditorius savo valia atideda prievolės vykdymą skolininkui, toks atidėjimas taikomas ir laiduotojui. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad šis principas netaikomas, kai prievolės vykdymas atidedamas ne kreditoriaus valia, o dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Tokiu atveju taikomi specialieji nemokumo teisės aktai, pagal kuriuos prievolės vykdymas gali būti atidėtas, išdėstytas ar sustabdytas, tačiau tai nepanaikina laiduotojo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Laiduotojo atsakomybė, nors ir savarankiška, išlieka proporcinga pagrindinio skolininko prievolei ir nepriklauso nuo to, ar prievolė patvirtinta restruktūrizavimo procese. Šie principai užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, teisės aiškumą bei laiduotojo ir skolininko atsakomybės tarpusavio ryšį, kartu suteikdami laiduotojui galimybę aktyviai ginti savo teises ginčuose dėl prievolės dydžio ir galiojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025, 61–62 punktai).

27.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas grupės bendrovių kreditorių finansinių reikalavimų, atsiradusių iš laidavimo sutarčių, patvirtinimo klausimus, ne kartą yra nurodęs, jog aplinkybės dėl pagrindinės skolininkės ir laiduotojos priklausymo vienai bendrovių grupei, susijusių finansinių srautų, skolos pareiškėjai atsispindėjimo abiejų grupės bendrovių restruktūrizavimo planuose nesudaro pagrindo nepatvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo laiduotojai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-605-407/2025, Nr. e2-625-407/2025; 2025 m. liepos 22 d. nutarys civilinėse bylose Nr. e2-628-1097/2025; Nr. e2-629-881/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-686-1097/2025; Nr. e2-666-881/2025). Be to, vertinant šį konkretų grupės bendrovių restruktūrizavimo atvejį, pažymėta, kad nors visa grupės bendrovių veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu, tiksliai neįmanoma identifikuoti kiekvienos RAB AUGA group dukterinės bendrovės vietos bendrovės grupėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025). Dėl nurodytų priežasčių grupės bendrovių veiklos ryšys nesudaro pagrindo kitokiam nei nurodytoje teismų praktikoje suformuotos solidariosios laiduotojo pareigos aiškinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-691-854/2025, 31 punktas). 

28.       Taigi, laiduotojo atsakomybė nesimodifikuoja iškėlus restruktūrizavimo bylą pagrindiniam skolininkui. Laiduotojo atsakomybė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinio skolininko nemokumo procedūros eigos ar sąlygų.

29.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą (žr. šios nutarties 19 punktą) ir teismų praktiką (žr. šios nutarties 22–28 punktus), teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju taikytinas CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytas prievolės įvykdymo atidėjimas dėl pagrindinių skolininkų restruktūrizavimo proceso. Šiuo atveju aplinkybės, kad pagrindinėms skolininkėms iškeltos ar keliamos restruktūrizavimo bylos savaime nesudaro prielaidų taikyti CK 6.82 straipsnio 4 dalį. Restruktūrizavimo bylos iškeltos ar keliamos pagrindinėms skolininkėms, o ne apeliantėms, po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinių skolininkių asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei, todėl apeliantės negali remtis argumentu dėl pagrindinėms skolininkėms iškeltų ar keliamų restruktūrizavimo bylų. Be to, minėta, pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylos nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojų prievolės, o duomenų apie kreditoriaus išreikštą valią dėl prievolės įvykdymo atidėjimo byloje nėra.

30.       Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo laiduotojos restruktūrizavimo byloje, kai pagrindinei skolininkei iškelta restruktūrizavimo byla, pažymėta, jog kai sprendžiama, ar egzistuoja teisinis pagrindas finansinio reikalavimo patvirtinimui, ar prievolė yra galiojanti, ar suėjęs jos vykdymo terminas, taip pat, ar nėra akivaizdžių prievolės nepagrįstumo požymių, finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje teismas nenagrinėja aplinkybių dėl to, kada ir kaip reikalavimas bus įvykdytas. <...> galimas prievolės modifikavimas (įvykdymo atidėjimas) ateityje nedaro įtakos reikalavimo pagrįstumo įvertinimui jo tvirtinimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-1097/2025, 32 punktas). Vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020, 45 punktas; 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025, 22 punktas).

31.       Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai negu nurodo apeliantės, skundžiamas sprendimas neprieštarauja apeliančių nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025, o taip pat ir jos 18, 19 ir 20 punktuose pateiktiems išaiškinimams. Viena vertus, civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025 buvo sprendžiamas klausimas, ar gali būti tvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas tiek garanto, tiek pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylose, ar šie finansiniai reikalavimai nėra dubliuojami. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, nusprendė, kad pagrindinė skolininkė nevykdė prievolių, todėl kreditorės, kurios finansinis reikalavimas, kildinamas iš garantijos sutarties, tvirtintinas garanto restruktūrizavimo byloje JANĮ nustatyta tvarka (žr. minėtos nutarties 17 punktą). Tokia situacija nereiškia dvigubo pareiškėjos reikalavimų patenkinimo ar pareiškėjos nepagrįsto praturtėjimo, pareiškėja, prašydama patvirtinti tapačius finansinius reikalavimus skolininkės ir garanto restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus apsauga iš abiejų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo (žr. minėtos nutarties 22 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkinęs ieškovo ieškinį ir priteisdamas ieškovui skolą iš laiduotojų, kai pagrindinėms skolininkėms iškeltos restruktūrizavimo bylos ar sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo, iš esmės nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-626-407/2025 suformuotos praktikos. Kita vertus, minėtos nutarties 18, 19 ir 20 punktuose pateikti apeliančių nurodomi išaiškinimai yra dėl pagrindinės ir šalutinės skolininkės restruktūrizavimo procedūrų poveikio jų kreditorių reikalavimų teisiniam statusui, kurie nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl skolos ieškovui priteisimo iš laiduotojų, nėra aktualūs, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

32.       Trečia, apeliantės nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-958-934/2025, nes minėta ir nagrinėjama civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti vertinamos kaip tapačios. Nurodytos bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo aplinkybės, kurios sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Išnagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė, ar pagrįstai kreditorė priskirta šalutinio skolininko restruktūrizavimo plano nepaveikiamiems kreditoriams ir šiame kontekste pateikė apeliančių nurodomus išaiškinimus dėl kreditoriaus teisinio statuso šalutinio skolininko byloje (žr. apeliacinio skundo 18 punktą), kurie nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl kreditorės reikalavimų laiduotojoms pagrįstumo, kai pagrindinėms skolininkėms iškeltos ar keliamos restruktūrizavimo bylos, o ne dėl ieškovo priskyrimo (ne)paveikiamiems kreditoriams šalutinio skolininko restruktūrizavimo byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neprieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-958-934/2025 pateiktiems išaiškinimams, su pastaraisiais nekonkuruoja.

33.       Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-971-881/2025 pateiktam išaiškinimui (žr. minėtos nutarties 40 punktą, apeliacinio skundo 19 punktą). Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai kreditorė dėl dalies reikalavimų priskirta šalutinio skolininko restruktūrizavimo plano nepaveikiamiems kreditoriams, todėl šiais aspektais minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai.

34.       Penkta, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliančių argumentu, kad šioje civilinėje byloje taikytinas apeliančių skundo 27 punkte nurodomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015 pateiktas išaiškinimas, jog bankroto bylos iškėlimo faktas ir to sukeliami padariniai nelaikytini tokiais atsikirtimais, kuriais galėtų pasinaudoti asmeniškai tik skolininkas. Apeliančių nurodyta civilinė byla Nr. 3K-7-467-611/2015 ir nagrinėjama civilinė byla negali būti vertinamos kaip identiškos, nes skiriasi jų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl prievolės (ne)modifikavimo laiduotojų atžvilgiu, kai pagrindinėms skolininkėms yra keliama restruktūrizavimo byla, o civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl laiduotojo atsakomybės apimties, pagrindiniam skolininkui iškėlus bankroto bylą ir dėl to nutraukus šiam palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Apeliančių minimas išaiškinimas yra susijęs tik su laiduotojo atžvilgiu taikytinu palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimu, tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui yra iškeliama bankroto byla. Kasacinis teismas, be kita ko, išaiškino, jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Minėtoje kasacinio teismo nėra išaiškinta, kad dėl pagrindinio skolininko nemokumo bylos iškėlimo savaime modifikuotųsi laidavimo sutarties objektą sudaranti pagrindinė prievolė. Atsižvelgiant į tai, apeliančių nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos.

35.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino restruktūrizavimo procedūrų įtaką atsakovių (laiduotojų) atsakomybei, tinkamai taikė laiduotojo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tarp jų ir CK 6.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą laiduotojų teisių gynybos būdą, nenukrypo nuo minėtais klausimais formuojamos aktualios teismų praktikos ir padarė pagrįstas išvadas, jog tretieji asmenys (pagrindinės skolininkės) dar iki restruktūrizavimo bylų joms iškėlimo pažeidė sutartines prievoles kreditorei bei pagrindinėms skolininkėms iškėlus restruktūrizavimo bylas, laiduotojų akcesorinė prievolė nemodifikuojama, todėl pagrįstai tenkino ieškinį. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl aptartos situacijos vertinimo ir aiškinimo, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino susidariusią situaciją bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl teisės į teisminę gynybą (ne)pažeidimo

36.       Apeliantės nurodė, kad ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą. Atsakovės neturi informacijos apie pagrindinių skolininkių įvykdytos prievolės apimtį, todėl, jų įsitikinimu, teismas apribojo atsakovių teisę į teisminę gynybą, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą.

37.       Viena vertus, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimo dydį, savaime nėra pagrindas nustatyti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi šiuo atveju nebuvo keičiamas ieškinio pagrindas ar dalykas (CPK 141 straipsnio 2 dalis), o tik sumažinta ieškinio dalyko (reikalavimo) apimtis (savarankiška ieškovo procesinė teisė) (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pastaruoju atveju CPK nenustato teismui pareigos atsakovui nustatyti terminą atsiliepimui į sumažintą ieškinio dalyko apimtį pateikti. Kita vertus, nors CPK tiesiogiai nenumato minėtos pareigos, tačiau ir nepaneigia nei atsakovo teisės savalaikiai pateikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), nei teismo teisės juos priimti, jeigu jų nepriėmimas sudarytų prielaidas pažeisti rungimosi ir (ar) lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nors prašymas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo buvo pateiktas prieš teismo posėdį, kuris nebuvo atidėtas, tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad paaiškinimų dėl sumažintos ieškinio dalyko apimties nepateikimas savaime būtų lėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą ar teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Pažymėtina tai, kad apeliantės iš esmės neginčijo skolos dydžio bei jo apskaičiavimo pagrįstumo, teisingumo, taip pat nenurodė objektyvių duomenų, kurie sudarytų bent tikėtiną pagrindą abejoti sumažinto ieškinio reikalavimo dydžio teisingumu, nors tokią galimybę (teisę) turėjo teikiant apeliacinį skundą. Todėl, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo nuspręsti, kad buvo suvaržyta atsakovių teisė įrodinėti.

38.       Taigi, apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien deklaratyvūs atsakovių teiginiai apie tai, kad turi ribotą informaciją apie pagrindinių skolininkių įvykdytų prievolių apimtį bei jų suvaržytą teisę į teisminę gynybą, savaime nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir (ar) bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylos (ne)stabdymo

39.       Apeliantės prašo sustabdyti civilinę bylą iki bus iškeltos restruktūrizavimo bylos ir patvirtinti restruktūrizavimo planai arba atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylas arba nutrauktas procesas civilinėse bylose Nr. eB2-663-775/2025, Nr. eB2-672-924/2025, Nr. eB2-669-413/2025, Nr. eB2-227-856/2025, Nr. eB2-225-650/2025, Nr. eB2-230-856/2025, Nr. eB2-188-1059/2025.

40.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol nėra aiški skolininkių restruktūrizavimo bylų baigtis. Apeliančių įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pagrindinių skolininkių restruktūrizavimo bylos ir jų rezultatas turi įtaką šiai bylai (ginčo dalykui), nes ieškinys atsakovėms yra grindžiamas laidavimo prievolėmis, kurios gali būti modifikuotos (pakeistos) CK 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu: 1) skolininkių restruktūrizavimo bylose šiuo metu tarp skolininkių ir ieškovo vyksta intensyvios derybos dėl taikaus susitarimo. Kai kuriose bylose jau yra pradėtos teisminės mediacijos procedūros, kas patvirtina realią galimybę skolininkėms ir ieškovei pasiekti taikų susitarimą. Bet koks taikus susitarimas tarp skolininkių ir ieškovės turėtų teisinės reikšmės ir atsakovių laidavimo prievolėms, nes, vadovaujantis CK 6.82 straipsnio 4 dalimi, taikaus susitarimo sąlygos būtų taikomos ir atsakovių atžvilgiu; 2) net tuo atveju, jeigu taikūs susitarimai tarp skolininkių ir ieškovės nebūtų pasiekti, egzistuoja kita galimybė modifikuoti atsakovių laidavimo prievoles – skolininkių restruktūrizavimo planų patvirtinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių nurodyti argumentai nepagrindžia nei fakultatyvaus, nei privalomo bylos sustabdymo būtinybės.

41.       CPK 1623 straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

42.       Vienas privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020, 43 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju pagrindinėms skolininkėms keliamose civilinėse bylose sprendžiami klausimai, susiję su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, t. y., vertinama, ar juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, ar yra gyvybingas, ar nėra likviduojamas dėl bankroto, ar restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, atitinka JANĮ reikalavimus, ar restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės padės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (ir kt.). Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnis).

44.       Taigi, įvertinusi šios ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ribas ir įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neegzistuoja nei privalomasis, nei fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 164 straipsnio 4 punktas), kadangi aptartos bylos nėra susijusios taip, kad restruktūrizavimo bylose nustatyti faktai turėtų prejudicinę ar privalomąją reikšmę nagrinėjamai bylai ir (ar) pats teismas negalėtų nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, susijusių su skolos priteisimu. Be to, minėta (žr. šios nutarties 28 punktą), laiduotojo atsakomybė yra savarankiška ir nepriklauso nuo pagrindinio skolininko nemokumo procedūros eigos ar sąlygų, o vien aplinkybė, kad šalys restruktūrizavimo procesuose derasi dėl taikos sutarties sudarymo, savaime nėra pakankama stabdyti nagrinėjamą bylą.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliančių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

47.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

49.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

50.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

51.       Tiek ieškovas, tiek apeliantės pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

52.       Apeliančių apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

53.       Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK–738). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas 2026 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-2601-0099 (DOK–738). 

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo už teisines paslaugas I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur × 1,3). Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (1 524,60 Eur), neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio, todėl ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 127,05 Eur (1 524,60 Eur / 12) iš kiekvienos atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Akciju sabiedriba „Citadele Banka“ Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 304940934, iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Urtum“, juridinio asmens kodas 306176385, uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės pienas“, juridinio asmens kodas 306242807, uždarosios akcinės bendrovės „Antakys“, juridinio asmens kodas 306176175, uždarosios akcinės bendrovės „Adyna“, juridinio asmens kodas 306176307, uždarosios akcinės bendrovės „Gudelių pienas“, juridinio asmens kodas 306237984, uždarosios akcinės bendrovės „Buktos pienas“, juridinio asmens kodas 306238627, uždarosios akcinės bendrovės „Elksnis“, juridinio asmens kodas 306176271, uždarosios akcinės bendrovės „Biržulių pienas“, juridinio asmens kodas 306238495, uždarosios akcinės bendrovės „AGROSS“, juridinio asmens kodas 301807601, žemės ūkio bendrovės „Žadžiūnų ekologinis ūkis“, juridinio asmens kodas 303325870, žemės ūkio bendrovės „Lankesos ekologinis ūkis“, juridinio asmens kodas 303325710, žemės ūkio bendrovės „Želsvelės ekologinis ūkis“ juridinio asmens kodas, 303325856, 1 524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 60 ct), t. y. iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis po 127,05 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                Asta Radzevičienė

                                                                        Žilvinas Terebeiza