Teisėja H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos
34.4.3; 121.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. birželio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas
Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant
Renatai Girdvainytei, gestų kalbos vertėjai Liudai Venckuvienei, dalyvaujant
ieškovui D. Š., ieškovo atstovui advokatei Virginijai
Pargaliauskienei, atsakovui E. Š., atsakovo atstovui
advokatui Algiui Staškūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo ieškovo D.
Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29
d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį
atsakovui E. Š., patraukiant trečiuoju asmeniu Skuodo
rajono notarų biurą, dėl palikimo privalomosios dalies ir
n u s t a t ė :
ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jam teisę į
privalomąją palikimo dalį, pripažįstant teisę į motinos 1/8 palikimo dalį.
Nurodė, kad jo motina J. Š., gyvenusi D. Rūšupių kaime,
Skuodo r.sav. J. Š. 2002-05-21 surašė testamentą, kuriuo
jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį su ūkiniais pastatais ir žemės
valda prie jų, esančius D. Rūšupių kaime, Skuodo r.sav., visą žemės ūkio
paskirties žemę, esančią ten pat bei visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą paliko jo broliui E. Š.. Teigia, kad
nuo vaikystės yra kurčnebylys, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl
jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, mano, kad jam turi būti
pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį.
Skuodo rajono
apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu D. Š. ieškinį
dėl pripažinimo teisės į privalomąją palikimo dalį atmetė. Nurodė, kad D. Š. materialinė padėtis 2009 m. kovo 1 d., kai mirė jo
motina J. Š., buvo pakankamai gera, 2009 m. kovo 1 d. D. Š. keturių asmenų šeimos pajamos, įskaitant invalidumo
pensijas, buvo 4542 Lt, t. y. visiškai pakankamos normaliam gyvenimui.
Ieškovas nesutiko
su apylinkės teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą –
ieškinį tenkinti. Nurodė, kad išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, kai asmuo
palikėjo mirties dieną yra pilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs
senatvės pensijos) ar sveikatos būklės (invalidumas). Teigia, kad invalidumas
yra esminis požymis, rodantis jo, įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje
nustatytam subjektiškumo kriterijui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai padarė išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovo materialinė
padėtis buvo pakankamai gera ir nereikėjo išlaikymo. Mao, kad teismas, spręsdamas
išlaikymo reikalingumą, nepagrįstai kartu vertino ir sutuoktinės gaunamas
pajamas bei mokamas tikslines pensijas ir priežiūros išlaidų tikslines
kompensacijas neįgaliems vaikams. Išlaikymo reikalingumas yra siejamas tik su
asmens, o ne šeimos narių gaunamomis pajamomis.
Atsiliepimu į
apeliacinė skundą atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo
sprendimą nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teisingai
teismas konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos jo materialinių
poreikių tenkinimui. Taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į sutuoktinės gaunamas
pajamas, nes gyvenimas santuokoje suponuoja ir tarpusavio išlaikymo pareigą. Be
to nurodė, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui
įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gaunamas pajamas,
turimą turtą ir turtines teises. Teigia, kad atsakovas prižiūrėjo sergančią mamą,
o ieškovas neteikė jokios pagalbos ir mamos nelankė.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo,
tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos
puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar
teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame
skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas,
neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329
str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nėra.
Paveldėjimo
teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilinės apyvartos dalyvių
autonomijos principas – asmuo gali laisvai nuspręsti, kam po mirties atiteks
palikimą sudarantis jo turtas, šią jo laisvę varžo tik imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Fizinis asmuo gali išreikšti valią dėl
paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir savo nuožiūra patvarkyti paveldėjimo
santykius: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę
paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama,
kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas
paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų
užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina
palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be
adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo
dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo
dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo
mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo
teiktu išlaikymu - reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris
konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais
būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias
asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines
aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų
būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas
į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G.,bylos Nr. 3K-3-173/2009).
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo
atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir
turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų
gyvenimo reikmių visumą.
Iš bylos medžiagos
nustatyta, kad ieškovui D. Š. motinos
mirties dieną, t. y. 2009-03-01 priklausė
nuosavybės teise šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis trijų kambarių buto,
esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 600 kv.m. žemės sklypo, (duomenys
neskelbtini) (b.l. 11-15). Ieškovas, nors būdamas nuo vaikystės neįgalus, įgijo
staliaus specialybę ir visą gyvenimą dirbo. Nuo 2009-07-02 paskirta senatvės
pensija (b. l. 45). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mamos mirties dieną ieškovas buvo
darbingas, gavo invalidumo pensiją, našlaičio pensiją ir pats save išlaikė ( b.
l. 11-20). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kitomis ligomis neserga ir
nuo ausų jokių vaistų vartoti nereikia (b.l. 76). Taigi, ieškovas neturi jokių
specialių poreikių, reikalaujančių papildomų lėšų. Dėl šių priežasčių kolegija
visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo
materialinė padėtis mirus motinai, buvo pakankami gera, turėjo pakankami
pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti ir jam nereikėjo išlaikymo. Teismo
posėdžio metu ieškovas taip pat neginčijo fakto, kad jo materialinė padėtis yra
geresnė nei atsakovo (b. l. 79). Be to, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos bei
liudytojų parodymų matyti, jog atsakovas gyveno kartu su motina ir ją iki pat
mirties slaugė, pats niekur nedirbo, gyveno tik iš motinos pensijos ir vertėsi
ūkiškai. Kad ieškovas būtų prisidėjęs prie motinos globos, byloje nėra jokių
įrodymų. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir
teisingumo principais, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo (CK 1.5
str.).
Esant nurodytoms
aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo materialinė padėtis motinos mirties
dieną buvo pakankamai gera, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė
ieškovo reikalavimą dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo, t. y. priėmė
pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra
pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio
29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Aušra Maškevičienė