Civilinė byla Nr. 2A-776/2014

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00158-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos:35.5.;36.;73.2.6.4.10.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013, pagal ieškovo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ ieškinį  atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui – „BTA Insurance Company“  SE veikiančiam per Lietuvos filialą. 

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 1 049 822,95 Lt  nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo kildino iš šalių 2010 m. kovo 15 d. Rangos sutarties Nr.115 (toliau tekste ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti projektavimo, statybos ir montavimo darbus, tačiau vėlavo pabaigti darbus beveik vienerius metus. Tarp šalių vyko derybos dėl nuostolių atlyginimo ir šalių 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimu dėl nuostolių kompensavimo (toliau tekste ir Susitarimas), atsakovas įsipareigojo iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. padengti ieškovo nuostolius, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė.

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino - ieškovui iš atsakovo priteisė 1 049 822,95 Lt nuostolių,  6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. vasario 27 d. ir  7 249 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė prieštaravimus,  prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad atsakovas rangos sutarties vykdymo metu buvo apsidraudęs  sutartinių įsipareigojimų įvykdymą laidavimo draudimu, tuo tarpu ieškovas yra praleidęs terminą draudimo išmokai gauti, be to, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos - nuostolių dydžio.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. galutiniu sprendimu 2013 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys pagrįstas. Susitarimu  konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir  atsakovas  prisiėmė prievolę atlyginti Susitarime nurodyto dydžio nuostolius ieškovui; šalys išsamiai aptarė nuostolių dydį, o atsakovas, pasirašydamas Susitarimą patvirtino, jog pripažįsta Susitarime nurodytus nuostolius, pripažino, jog nuostolių dydis yra tinkamas, protingas ir atitinka rangovo padarytą Sutarties pažeidimą (Susitarimo 5.2.2 p.). Teismo vertinimu, šalių Susitarimas dėl nuostolių yra galimas ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms; Susitarimas nėra pripažintas negaliojančiu, todėl ieškovas, remdamasis šiuo sandoriu pagrįstai reikalauja iš atsakovo 1 049 822,95 Lt nuostolių atlyginimo. Esant tokiam Susitarimui, iš kurio turinio aišku, kad atsakovas supažindintas  su ieškovo patirtais nuostoliais, ieškovui papildomai nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo draudimo nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo, kadangi laidavimo draudimu  atsakovas buvo suteikęs ieškovui papildomą savo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir papildoma garantą, tačiau draudimo sutartis negali riboti atsakovo prievolių, kylančių iš rangos sutarties. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024, pareiga pranešti draudikui apie draudiminį įvykį teko atsakovui (Taisyklių 12.1.7., 12.1.9. punktai). Atsakovas apie ieškovo reikalavimą atlyginti nuostolius sužinojo vėliausiai 2012 m. gegužės 25 d., kai šalys pasirašė Susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo kompensuoti ieškovo nuostolius, todėl atsakovas, norėdamas pasinaudoti jo turima draudimo apsauga, privalėjo tinkamai vykdyti draudimo taisykles ir apie draudiminį įvykį pranešti draudikui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; sustabdyti civilinę bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-38313-845/2013, pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl šalių 2012 m. gegužės 25 d. Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Vykdant Sutartį atsakovas vėlavo atlikti darbus iki Sutartyje ir jos pakeitimuose numatyto termino, tačiau toks vėlavimas atsirado ne dėl ieškovo kaltės.

              2. Rangos sutarties vykdymo metu atsakovui buvo išduoti ir ieškovui pateikti laidavimo draudimo polisai ir laidavimo draudimo raštai. Visuose draudimo polisuose naudos gavėju buvo nurodytas ieškovas, draudimo objektu buvo naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu. Taigi ieškovas žinojo, kad jis yra naudos gavėjas, tačiau nustatyta tvarka nesikreipė į Draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl prarado teisę į nuostolių atlyginimą iš atsakovo. Jeigu naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo ketina pasinaudoti savo teise į draudimo išmoką, jie privalo vykdyti draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Ieškovas, neįvykdęs draudimo sąlygų, praranda teisę į draudimo išmoką. Jeigu atsakovas būtų informavęs Draudiką apie draudiminį įvykį, o ieškovas, kaip naudos gavėjas to nebūtų padaręs, Draudikas turėjo teisę nepradėti žalos administravimo procedūrų ir nespręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl aplinkybė, kad atsakovas neinformavo Draudimo bendrovės apie draudiminį įvykį yra nereikšminga, kadangi dėl to ieškovas neprarado galimybės gauti draudimo išmoką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-522/2011).

              3. Draudikas ieškovui atsisakė mokėti draudimo išmoką nes ieškovas praleido terminą pretenzijai pareikšti. Taigi ieškovas pažeidė savo pareigą kreiptis į Draudiką dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovo elgesys nesikreipiant į Draudiką dėl jo neva patirtų nuostolių atlyginimo, o reiškiant ieškinį tiesiogiai atsakovui lėmė tai, kad buvo prarasta galimybė rasti abiem šalims priimtiniausią ir ekonomiškiausią susidariusios situacijos sprendimo būdą. Toks ieškovo elgesys laikytinas nepakankamu bendradarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), kuris sąlygojo tai, kad ieškovas turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusias neigiamas pasekmes (CK 6.200 str. 4 d., 6.206 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-581/2013).

              4. Atsakovo ir Draudiko pareiga yra solidarioji, todėl ieškovas reikalavimą dėl nuostolių pagal Susitarimą atlyginimo gali reikšti bet kuriam iš šių subjektų. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui. Kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus (CK 6.7 str.). Atsakovui pažeidus Rangos sutartį, ieškovas, galiojant draudiminei apsaugai nesikreipė į Draudiką dėl žalos atlyginimo. Ieškovui šiuo metu kreipusis į Draudiką dėl žalos atlyginimo, jis galėtų atsisakyti mokėti draudimo išmoką vien jau tuo pagrindu, kad praleistas terminas pretenzijai dėl draudiminio įvykio pateikti. Todėl, remiantis CK 6.7 straipsniu, atsakovas taip pat neturi pareigos atlyginti draudimo išmokos dydžio žalos ieškovui, dėl to, kad šis praleido terminą pretenzijai dėl draudimo išmokos pateikti.

              5. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų, sąskaitų - faktūrų, detalizacijų ir pan.), pagrindžiančių jo nuostolius, todėl ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos - nuostolių dydžio.

              7. Ieškovas Vilniaus apylinkės miesto teisme ginčija šalių Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl ši byla turėtų būti sustabdyta iki minėtos bylos išnagrinėjimo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

              Ieškovas, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

              1. Atsakovas, pasirašydamas Susitarimą įsipareigojo savarankiškai atlyginti ieškovui nuostolius, tiesiogiai pervesdama lėšas į ieškovo sąskaitą, todėl ieškovas tikėjosi būtent tokio Susitarimo tinkamo įvykdymo. Atsakovui sudarius Sutartinių įsipareigojimo įvykdymo laidavimo draudimo sutartį buvo sukurta šalutinė prievolė. Tačiau ieškovas neišreiškė savo valios, kad atsakovo pareigą kompensuoti ieškovui nuostolius perimtų atsakovo pasirinktas Draudikas.

              2. Laidavimas, kaip ir atsakovo pateiktas laidavimo draudimo raštas, gali baigtis, tačiau tokiais atvejais nebūtinai baigiasi pagrindinė prievolė (CK 6.87 str. 2 d., 6.88 str., 6.89 str.).

              3. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėse Nr. 024 yra nurodyta, kad pareiga pranešti apie draudiminį įvykį tenka būtent atsakovui. Tokia atsakovo pareiga yra numatyta ir šių taisyklių 12.1.7., 12.1.9. punktuose. Todėl atsakovas, norėdamas pasinaudoti turima draudimo sutartimi privalėjo tinkamai vykdyti draudimo taisykles ir apie draudiminį įvykį pranešti draudikui. Tokį lūkestį turėjo ieškovas.

              4. Ieškovas bendradarbiaudamas su atsakovu sudarė Susitarimą dėl nuostolių kompensavimo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovo nuomone, būtent atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, kadangi neįvykdė draudimo sutarties prievolių ir nedėjo jokių pastangų kompensuoti ieškovo nuostolius. 

              5. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad šalių Susitarimas dėl nuostolių atlyginimo pripažintinas negaliojančiu, todėl atsakovas negali šiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinio skundo.

              6. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovas tokiu būdu vilkina procesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

              Šioje apeliacijoje keliami nuostolių dydžio ir atsakovo prievolės ieškovui atlyginti nuostolius, kai atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimu, klausimai.

              Dėl nuostolių dydžio.

Byloje nustatyta, kad atsakovas (rangovas) 2010 m. kovo 15 d. Rangos sutarties Nr. 115 4.1, 6.1. punktais įsipareigojo ieškovui (užsakovui) iki 2011 m. liepos 29 d. atlikti 24 177 615 Lt vertės projektavimo, statybos ir montavimo darbus (9-23 b. l.). Rangos sutartyje numatytu laiku atsakovas darbų nebaigė, todėl Priedu Nr. 7 prie minėtos Rangos sutarties, darbų įvykdymo terminą šalys pratęsė iki 2011 m. spalio 31 d.; 2011 m. spalio 28 d. Priedu Nr. 8 darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. sausio 31 d.; Priedu Nr. 9 darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2012 m. vasario 27 d., o Priedu Nr. 10 darbų įvykdymo terminą šalys pratęsė iki 2012 m. balandžio 30 d. Rangos sutartyje numatytu laiku atsakovas darbų nebaigė, todėl šalys 2012 m. gegužės 25 d. pasirašė Susitarimą dėl nuostolių, kylančių iš 2010 m. kovo 15 d. Rangos sutarties Nr. 115, kompensavimo, kuriuo atsakovas ieškovui įsipareigojo atlyginti 1 049 822,95 Lt nuostolių (37-39 b. l.). Minėtu Susitarimu atsakovas pripažino, kad nesilaikė Rangos sutartyje nustatytų terminų; besąlygiškai pripažino Susitarime aptartą nuostolių dydį, taip pat, jog nuostolių dydis protingas ir atitinka Rangovo padarytą Sutarties pažeidimą, taip pat jog užsakovas dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta bet kokio Sutarties vykdymo pažeidimo; Susitarimo 3.1. punktu įsipareigojo ne vėliau, kaip iki 2012 m. liepos 1 d. sumokėti Rangovui 554 275 Lt nuostolius, ir 495 547,95 Lt nuostolius įsipareigojo sumokėti ne vėliau, kaip iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius ir papildomus susitarimus sutiko su ieškovo pozicija dėl nuostolių atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad pasirašius Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriame aptartas nuostolių dydis, ieškovui papildomai nebereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, o apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Šalių susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, be kita ko, reiškiantį ir šalių teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio, nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos, ir tokiu suderintos valios išreiškimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sutarties šalys šia tvarka pasinaudojo ir Susitarimu dėl nuostolių atlyginimo sulygo dėl nuostolių dydžio. Atsakovas su nuostolių dydžiu sutiko pasirašydamas Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ir iki ieškovo kreipimosi į teismą šio Susitarimo neginčijo. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Įstatyme nustatytos priemonės sutartims įgyvendinti, jos įgyvendinamos priverstiniu prievolės įvykdymu, panaudojant gynimo ir atsakomybės priemones. Prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti pagal sutarties nurodymus, tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų. Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra privačių interesų siekiantys verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, todėl laisva valia galėjo pasirinkti sutarties sąlygas, taip pat ir dėl nuostolių dydžio, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant šalių Susitarimui dėl nuostolių atlyginimo, iš kurios turinio matyti, kad atsakovas sutinka su ieškovo patirtų nuostolių dydžiu, ieškovui papildomai nebereikia įrodinėti nuostolių dydžio.

Dėl draudimo apsaugos.

              Apelianto teigimu, jis neturi pareigos atlyginti nuostolius, kadangi atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimu, tačiau Draudikas ieškovui atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes ieškovas praleido terminą  pretenzijai pareikšti. Kadangi ieškovas pažeidė savo pareigą kreiptis į Draudiką dėl nuostolių atlyginimo, buvo prarasta galimybė abiem šalims rasti priimtiniausią ir ekonomiškiausią susidariusios situacijos sprendimo būdą, todėl toks ieškovo elgesys laikytinas nepakankamu bendradarbiavimu, kuris sąlygojo tai, kad ieškovas turi prisiimti dėl tokio neveikimo kilusias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

              Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Vienas tokių CK 6.70 straipsnyje neaptartų, bet Draudimo įstatyme nustatytų ir įprastinėje komercinėje praktikoje tam tikrose verslo srityse plačiai naudojamų prievolių užtikrinimo būdų yra laidavimo draudimas (Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p.; 1987 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvoje dėl kredito ir laidavimo draudimo, pakeičianti Pirmąją Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo 87/343/EB ( OL, 1987 L 185, P.0072–0076) laidavimo draudimas nustatytas penkiolikta draudimo rizikos grupe). Atsižvelgiant į CK 6.987 straipsnyje nustatytą bendrą draudimo sutarties sampratą, laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, kuria draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje draudiminis įvykis apibrėžiamas kaip atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. 

              Byloje nustatyta, kad atsakovas (draudėjas), siekdamas užtikrinti savo prievolių pagal Rangos sutartį su ieškovu vykdymą, sudarė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudiku „BTA draudimas“, kuria draudikas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui (ieškovui) ne didesnę kaip 999 075, Lt draudimo išmoką, jeigu draudėjas (ieškovas) netinkamai įvykdys ar neįvykdys Rangos sutarties ir ieškovas dėl to patirs nuostolių. Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo Laidavimo draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis „BTA draudimas“ Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėmis Nr. 024 (toliau – Taisyklės), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, jos standartinės sąlygos. Minėtų Taisyklių 12.1.7.;12.1.9. punktais ieškovas (Draudėjas) įsipareigojo draudimo sutarties galiojimo metu atsiradus aplinkybėms, dėl kurių sunkėja arba darosi neįmanoma įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, kurią apdraudė Draudikas, ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus poilsio ir švenčių dienas) raštu pranešti Draudikui ir laikytis visų jo nurodymų, siekiant išvengti žalos; ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie draudiminį įvykį pranešti Draudikui; per 3 (tris) darbo dienas raštu informuoti Draudiką apie kiekvieną Naudos gavėjo pateiktą pretenziją ar ieškinį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nepaisant to, kad apie draudiminį įvykį jau buvo informuota anksčiau. Taigi, pagal minėtų Taisyklių nuostatas, pareiga pranešti apie draudiminį įvykį teko atsakovui, o ne ieškovui, kaip teigia atsakovas, todėl pritartina ieškovo atsiliepimo argumentams, kad atsakovas, norėdamas pasinaudoti turima draudimo apsauga privalėjo tinkamai vykdyti Draudimo taisyklių sąlygas, tačiau to neatliko. Pažymėtina, kad laidavimo draudimo sutartį sudarė atsakovas (Draudėjas) ir Draudikas. Sudarant sutartį ieškovas nedalyvavo ir įsipareigojimų neprisiėmė. Reikalavimai pateikti reikiamą informaciją taikoma draudimo sutartį sudarančioms šalims, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas pažeidė savo pareigą kreiptis į Draudiką dėl nuostolių atlyginimo. Be to, nagrinėjamu atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas nesikreipė į Draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui, o sudarė naują Susitarimą dėl nuostolių atlyginimo ir terminų. Taigi šiuo susitarimu atsakovas prisiėmė naują prievolę, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovui nekyla pareiga atlyginti šalių Susitarime aptartų nuostolių.

              Dėl bylos sustabdymo.

              Apeliantas teismo prašė sustabdyti šią civilinę bylą, iki Vilniaus apylinkės teismas išnagrinės atsakovo ieškinį ieškovui dėl minėto Susitarimo dėl nuostolių atlyginimo pripažinimo negaliojančiu (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1811-845/2014 nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Manfula“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus degtinė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu konstatavęs, kad dėl šio sandorio teisėtumo Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. preliminariu ir 2013 m. rugsėjo 2 d. galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1556-260/2013 (šioje byloje) jau yra pasisakęs. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2S-946-563/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinio proceso tvarka, jau yra išnykęs apelianto nurodomas teisinis pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, todėl šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

              Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų.

              Atsakovui apeliacinės instancijos teismas priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

              Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 98 str. ).   

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                    Dalia Kačinskienė

                                                                                    Dalia Višinskienė