Civilinė byla Nr. 2-33-570/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03177-2017-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.;

                                                                                         2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.2.2.; 2.6.4.; 3.1.7.4.;

                                                                                         3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.;

                                                                                         3.2.4.11.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 25 d.

Marijampolė

           Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant Rimai Leonavičiūtei, Loretai Staknevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R.,

atsakovui J. U.,

atsakovės G. A. atstovui advokatui V. R.,

trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, I. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai V. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. U. ir G. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kredito unijai (duomenys neskelbtini) bei trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais – I. B. dėl prievolės pripažinimo solidaria ir skolos priteisimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. ieškinį atsakovams J. U. ir G. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kredito unijai (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. R. (toliau - ieškovas) prašo nustatyti, kad prievolė pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) Kredito unijai (duomenys neskelbtini)  bei  Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu už akių priteistos 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio atsakovams J. U. ir G. A. (buvusi U) yra solidari; priteisti ieškovui A. R. solidariai iš atsakovų J. U. ir G. A. 1979,68 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. prašo nustatyti, kad prievolė pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unijai (duomenys neskelbtini) bei 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių priteistos 12 900,75 Eur negrąžintos paskolos, 35,29 Eur palūkanų, 22,99 Eur delspinigių ir 388,09 Eur žyminio mokesčio yra bendra ir solidari atsakovų J. U. ir G. A. turtinė prievolė ir priteisti jai iš atsakovų solidariai 3963,65 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus savo ieškiniuose nurodė, kad kredito unija (duomenys neskelbtini) su atsakovu J. U. 2007-07-25 sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteikė 15 929,10 Eur (55 000 Lt) paskolą būsto remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos grąžinimo terminas 2012-07-17. Paskolos suteikimo metu atsakovas J. U. buvo santuokoje su atsakove G. A.. Jų santuoka nutraukta bendru sutikimu 2012-01-10 ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau procesas šioje byloje buvo atnaujintas ir reikalavimas dėl ginčo prievolės padalinimo paliktas nenagrinėtu. Už atsakovui suteiktą paskolą laidavo ieškovas J. R., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus I. B. bei atsakovo motina (šiuo metu jau mirusi). Kadangi atsakovas suteikto kredito negrąžino, todėl kredito unija (duomenys neskelbtini)  kreipėsi į teismą ir 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteista solidariai iš paskolos gavėjo J. U., laiduotojų A. R., I. B. ir Aldonos A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio. Pagrindiniams skolininkams vengiant sumokėti priteistą skolą, antstolė S. Ž. skolos išieškojimą nukreipė į laiduotojų turtą – kreditoriui paskola buvo grąžinama nuskaičiuojant lėšas iš ieškovo A. R., I. B. ir atsakovo J. U. motinos A. A. U. sąskaitų. Už atsakovui J. U. suteiktą paskolą pagal jo kreditorinius įsipareigojimus antstolė S. Ž. iš ieškovo kaip laiduotojo sąskaitos iki 2019-02-05 išieškojo 1979,68 Eur, o iš laiduotojo trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. iki 2019-01-31 išieškojo 3963,65 Eur. Sumokėję už skolininką jo kreditoriui skolą, ieškovas su trečiuoju asmeniu prašo iš atsakovų priteisti visas jų patirtas išlaidas. Mano, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad kreditas imamas būsto remontui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, atsakovai buvo sutuoktiniai, kartu gyveno, atsakovas vykdė verslą, o atsakovė niekur niekada nedirbo, augino du vaikus, gyveno iš atsakovo uždirbamų lėšų, todėl abu yra atsakingi už gautos paskolos grąžinimą.

4.       Teismo posėdyje ieškovas A. R. nurodė, kad jis laidavo už J. U. paskolą norėdamas padėti. Jo parašė laiduoti I. B., kurios paprašė J. U. motina. Jis pasirašydamas laidavimo sutartį buvo įsitikinęs, kad laiduoja už 35 000 Lt paskolą, bet vėliau tapo aišku, kad paimta 55 000 Lt paskolos. Iš pradžių buvo mokama, bet užėjo krizė ir J. U. kredito unijai nustojo mokėti. Kai laidavo už paskolą, J. U. jam sakė, kad paskolą ėmė trečiam autobusui pirkti, o ne buto remontui. G. U. jis nematė, su ja apie paskolą nekalbėjo, jų bute nebuvo, remontų nematė. Butas, kuriame gyveno J. U. su G. U. buvo parduotas iš varžytynių, tačiau vėliau teismas varytynių aktą panaikino, nes neva šis butas yra asmeninė G. U. nuosavybė, todėl antstolė išieškojimą nukreipė į jo pajamas. Jis mano, kad paskola buvo suteikta J. U. šeimos poreikiams tenkinti, nes jis gyveno su žmona, turėjo du sūnus, verslą. Jis nežino, ar gaunat paskolą dalyvavo J. U. sutuoktinė, tačiau pinigai tikrai turėjo būti naudojami šeimos išlaikymui. Kai prasidėjo priverstinis išieškojimas, sužinojo, kad J. U. nesumokėjo paskolos savo kreditoriui, išsituokė su žmona ir pasidalino turtą nepranešę apie ištuoką visiems savo kreditoriams.

5.       Ieškovo atstovas advokato padėjėjas L. R. nurodė, jog ginčo paskola buvo suteikta J. U. žinant ir pritariant jo sutuoktinei G. A., nes paraiškoje paskolai gauti yra įrašyta, jog J. U. pateikia sutuoktinės įgaliojimą. Be to, akivaizdu, kad paskola panaudota atsakovų šeimos poreikių tenkinimui – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Tai patvirtina Kredito unijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie paskolos panaudojimą pagal paskirtį bei atlikti remonto darbai – ištapetuotos sienos, sudėtos naujos grindys, atliktas koridoriaus ir virtuvės remontas, sudėti plastikiniai langai, įstiklintas balkonas. Vonia nebuvo remontuota. Kad G. U. žinojo apie paskolą, patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės S. Ž. paaiškinimai, kad G. A. lankėsi jos kontoroje.

6.       I. B. nurodė, kad ji buvo gerai pažįstama su J. U. motina, kuri 2007 metais paprašė laiduoti už J. paskolą. Jie buvo graži šeima, pasiturintys žmonės. G. A. pažinojo iš matymo. Tačiau jos nebendravo. J. U. motina sakydavo, kad G. U. niekur nedirba, J. vienas turi išlaikyti šeimą. Ji po paskolos suteikimo matė, kad bute, kuriame gyveno atsakovų šeima (duomenys neskelbtini) yra pakeisti plastikiniai langai, šarvo durys. Atsakovas sakė, kad dar turi du butus, tris autobusus, ir galvojo kad jokios rizikos nebus. Laidavimo sutartį su A. R. pasirašė kartu. Kad būtų kredito unijoje būtų buvusi G., nematė. Jie paskaitė laidavimo sutartį, kad 35 000 Lt paskola, o vėliau paaiškėjo, kad suteikta 55 000 Lt. G. U. nedalyvavo, buvo vienas U. su motina. Mano, kad prievolė solidarioji nes parašyta, kad buvo U. įgaliojimas. Jie išsituokė tik 2012. Žino, kad butą remontavo. Ji matė kad ir butas Patašinėje buvo remontuojamas. Ji galvoja, kad atsakovai kartu gyveno, pirko butus kartu. Pas mamą J. grįžo gyventi tik 2012 metais po skyrybų. Darbo reikalais ji yra buvusi ir J. U. bute P. Ten buvo pakeisti langai ir durys.

7.       I. B. atstovė advokato padėjėja V. Š. nurodė, jog ginčo prievolė yra bendra abiejų atsakovų prievolė, kadangi paskola buvo panaudota šeimos būsto remontui ir gerbūvio gerinimui, J. U. vienas išlaikė šeimą, vykdė verslą, G. A. niekur nedirbo, augino vaikus. Kad prievolė bendra patvirtina ir 2009-10-07 Marijampolės apylinkės teismo nutartis prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas joje pasisakė, kad paskola panaudota skolininko šeimos interesais būsto remontui. Be to, antstolė S. Ž. minėtoje byloje patvirtino, kad G. A. lankėsi antstolių kontoroje, Kredito unijoje (duomenys neskelbtini), aktyviai rūpinosi paskola.

8.       Atsakovas J. U. su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad jam 2007-07-25 kredito unijos (duomenys neskelbtini) suteikta 55 000 Lt paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui – buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Už paskolą laidavo ieškovai V. R., I. B. ir jo motina. Sutuoktinė viską žinojo, ji buvo davusi įgaliojimą. Jis turėjo autobusų verslą, vežiojo žmones vietiniais maršrutais, iš pradžių sekėsi gerai, verslas plėtėsi. Verslui plėtoti jis buvo paėmęs iš banko Snoras lizingu autobusus, pats vairavo, samdė darbuotojus, tačiau prasidėjus ekonominei krizei ir žlugus Snoro bankui, teko grąžinti lizinginius autobusus ir verslas žlugo. Kredito unijai paskola laiku nebuvo sugrąžinta. Ją dengė laiduotojai, buvo parduotas turtas. Patvirtino, kad panaudodamas paskolą, bute (duomenys neskelbtini), kur gyveno su šeima, sudėjo plastikinius langus, kuriuos pirko iš Koncerno ALGA, sudėjo naujas duris, tapetavo kambarius ir kt. Sutuoktinė G apie paskolą žinojo, nes visa šeima gyveno iš jo verslo, ji niekur niekada nedirbo. Augino du sūnus dvynius, kurie paskolos gavimo metu buvo apie 17 m. amžiaus. Patvirtino, kad jos sūnų iš pirmos santuokos augino pirmas vyras M. Teigia palaikęs santykius su kitomis moterimis - B, E, kadangi sutuoktinė buvo nervinga. Ypač jis supyko, kai ji įžeidė jo motiną. Nuo tada nebepalaikė intymių santykių, gyveno atskirai. Santuoką nutraukė 2012 metais, tačiau jau kurį laiką šeimoje negyveno, buvo įsirengęs butą Patašinėje, kuriam taip pat pirko plastikinius langus.

9.       Atsakovė G. A. su ieškiniu ir I. B. savarankišku reikalavimu sutinka iš dalies. Kategoriškai nesutinka, kad prievolė pagal J. U. ir Kredito unijos (duomenys neskelbtini) 2007-07-25 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari jo ir buvusio sutuoktinio prievolė. Mano, kad ieškovams jų už J. U. sumokėta skola turi būti priteista tik iš atsakovo J. U.. Prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2019-09-09 teismo posėdžio metu nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu J. U. kaip šeima negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2004 m. Pagrindas nepasitikėjimui ir santuokos iširimui atsirasti buvo didžiausios skolos už butą. Ji apie tai nežinojo, iki nepradėjo atjunginėti elektrą. Tada paaiškėjo, kad J. U. už butą, esantį (duomenys neskelbtini) nemokėjo mokesčių, nors pinigus paimdavo. Skolas padėjo padengti jos buvęs sutuoktinis K. M.. Paskolos gavimo metu jau jų finansai buvo atskiri, viskas atskirai. Jos poreikiai buvo maži, ji dirbo turguje pagal patentą, pas Almą ir parduotuvėje Maxima. Butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iki santuokos su J. U., tai jos ir buvusio sutuoktinio K. M. asmeninė nuosavybė. J. U. buvo neištikimas, turėjo kitų moterų – B, E, mėgo išgerti. Be to, visada turėjo problemų su finansais. Jis su savo motina po vieno konflikto privertė ją savo sūnų iš pirmos santuokos atiduoti auginti pirmam vyrui, nes vaiko J. U. nemėgo.  Jai su vaikais finansiškai, daržovėmis ir kt. padėjo atsakovo J. U. motina. Apie gautą paskolą ji nežinojo, jokio įgaliojimo nedavė ir niekada nebūtų davusi, nes visiškai J. U. nepasitikėjo. Jokių sutikimų taip pat nedavė, nes juo nepasitikėjo, jis darė tik skolas ir problemas. J. U. motina turėjo du butus, atsiėmė mišką, gavo kompensaciją, buvo pasiturinti. J. U. vykdė autobusų verslą, bet visiškai nesisekė. Ji, žinodama, kad sutuoktinis yra visiems skolingas, jai negeras, kaip šeima kartu negyvendami, niekada tokiam dalykui nebūtų pritarusi, nebūtų davusi jokio sutikimo. Bute (duomenys neskelbtini) baldai buvo pirkti su pirmu vyru. Viduje niekas nedaryta, jokie remontai neatlikti, durys nekeistos, taip ir likę, paprastos. Nei vonia, nei virtuvė neremontuota. Viskas sena. Bute plastikiniai langai plastikiniai buvo pakeisti, bet žymiai anksčiau. Ji nuo 2005 m. pradėjo važinėti Vokietiją dirbti, o vėliau ten pasiliko gyventi, sudarė santuoką.

10.       Atsakovės G. A. (buvusi U) atstovas advokatas V. R. nurodė, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies: neginčija skolos dydžio, tačiau nesutinka, jog tai jos ir atsakovo J. U. solidari prievolė, prašo skolą priteisti iš skolininko J. U.. Jo nuomone, ieškovai kaip kreditoriai neįrodė, jog J. U. 2007 metais iš Kredito unijos (duomenys neskelbtini) gauta paskola yra solidarioji sutuoktinių prievolė. J. U. paskolos sutartį pasirašė vienas, sutuoktinės įgaliojimo ar sutikimo nepateikė, nes tokių nebuvo. Paraiškoje paskolai gauti J. U. nurodė, jog pateikia sutuoktinės įgaliojimą, tačiau jokio įgaliojimo nėra ir nebuvo. Nors paskolos gavėjas 2007 metais buvo santuokoje su G. U., tačiau faktiškai bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno nuo 2004 metų. J. U. turėjo kitų moterų, iš šeimos buvo išėjęs, kaip pats pripažino, pirko butą P sau gyventi atskirai. Butas (jo ½ dalis), kurio remontui buvo imta paskola buvo G. A. asmeninė nuosavybė, jis įvertintas 23 000 Lt, o paskola suteikta 55 000 Lt. J. U. teigia, jog visą paskolą panaudojo buto remontui, tačiau tokius pinigus 2007 metais panaudojus buto remontui, jis būtų puikiai suremontuotas. Tačiau kaip matyti iš pridedamų fotonuotraukų, buto remontas atliktas seniai, senomis medžiagomis, grindys linoleumo, vonios plytelės senos, nekeistos nuo to laiko, kai vaikai nusifotografavę dar būdami maži, t.y. remontas seniai darytas ir pigus. Be to, per 1 mėnesį nuo paskolos gavimo, jokiu būdu negalėjo investuoti tokios sumos į buto remontą, todėl kredito unijos (duomenys neskelbtini)  išrašyta pažyma apie paskolos panaudojimą per 1 mėn. yra formali, surašyta tam, kad prieš jų veiklą tikrinantį Lietuvos banką būtų pateisintas paskolos išdavimas. Be to, kaip paaiškėjo iš Koncerno ALGA pažymos, J. U. buvo užsakęs pagaminti plastikinius langus, tačiau iki paskolos gavimo. Todėl paskolos dalis tam tikslui negalėjo būti panaudota. J. U. turėjo skolų už butą, kurias sumokėjo buvęs G. A. sutuoktinis. Prijungtoje civilinėje byloje pats J. U. yra aiškinęs, jog paskolą panaudojo verslui. G. U. dirbo turguje, parduotuvėje Maxima, jos poreikiai buvo nedideli. Vaikus išlaikyti padėjo ir J. U. motina.

11.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kredito unija (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Mano, kad atsakovų prievolė yra solidari, paskola panaudota šeimos būsto remontui pagal tikslinę paskirtį. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.)

12.       Liudytojas J. V. nurodė, kad jis paskolos ir laidavimo sutarčių metu dirbo Kredito unijoje (duomenys neskelbtini) vadovu. Prisimena, kad J. U. buvo suteikta paskola būsto remontui, jos dydžio neprisimena. J. U. buvo kredito unijos narys, todėl galėjo gauti paskolą. Mano, kad paskola buvo panaudota buto remontui, jis yra buvęs ginčo bute, nešė įspėjimą dėl paskolos grąžinimo. Atsakovė G. A. yra lankiusis kredito unijoje pora kartų, pokalbis vyko dėl paskolos, jis ją yra matęs, tačiau kada neprisimena. Jis neprisimena, ar ji lankėsi dėl paskolos suteikimo, ar grąžinimo, tačiau ji buvo jo kabinete. Sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmė valdyba. Pagal buvusią praktiką, nebuvo būtinas įkeitimas, jei yra laidavimas. Ar buvo J. U. sutuoktinės sutikimas, įgaliojimas, jis nežino.

13.       Liudytoja J. K., kuri yra buvusi Kredito unijos (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nurodė, jog ji 2007 metais dirbo kasininke prie langelio ir yra išmokėjusi J. U. paskolą grynais pinigais. Paskolos sutarties sąlygų ji nežino. Taip pat nežino ar buvo sutuoktinės sutikimas. Jei J. U. turėjo sutuoktinę, pagal praktiką, sutuoktinė turėjo dalyvauti sudarant paskolos sutartį. Tačiau kredito unijoje buvo netvarka, ji joje jau nebedirba.

14.       Liudytoja K. M. nurodė, jog ginčo paskolos suteikimo metu ji dirbo kredito unijoje (duomenys neskelbtini), buvo valdybos nare ir dalyvavo priimant sprendimą dėl J. U. paskolos suteikimo. Jei J. U. buvo santuokoje, turėjo būti sutuoktinės sutikimas, ar įgaliojimas, ji privalėjo pasirašyti sutartyje, tačiau kodėl to nebuvo, ji atsakyti negali. Prisimena, kad buvo pas J. U. bute, kurio remontui buvo imta paskola ir pasirašė aktą, kad paskola panaudota pagal paskirtį. Kaip atrodė butas ir kokie dabai buvo atlikti, ji neprisimena. Tačiau atrodė butas tvarkingai. Kredito unijos veiklą tikrindavo Lietuvos banko tikrintojai, todėl paskolos dokumentai turėjo būti sutvarkyti.

15.       Liudytoja A. R. nurodė, kad yra G. A. kaimynė, gyvena toje pačioje laiptinėje (duomenys neskelbtini)  Jos motina ir G bendraudavo, kartu gerdavo kavą. Yra ne karą lankiusis atsakovų bute po paskolos išdavimo ir anksčiau, G. U. bute jokio naujo remonto nebuvo, tik pakeistos durys, bet jos paprastos, ne šarvo, plastikiniai langai. Jie gyveno tvarkingai, bet gražių remontų nebuvo. 2007 metais jai buvo 26 metai ir gerai prisimena atsakovų butą. 2007 metais U jau konfliktavo, jis buvo neištikimas, G kentėjo. J. U. į butą pareidavo, bet ne pastoviai būdavo. G. gyveno su vaikais dvynukais. G. U. dirbo turguje, Maximoje, o U. turėjo verslą. Bet verslas nebuvo sėkmingas, G. vargo. Ji buvo eilinė namų šeimininkė.

16.       Liudytoja J.B. K. nurodė, kad ji buvo J. U. motinos kaimynė, jos bendraudavo. Prisimena, kad kai J steigė firmą, jam labai padėjo jo motina. Ji žinojo G, ji turėjo vaiką iš pirmos santuokos, bet jį atidavė pirmam vyrui auginti. Ji pasikalbėdavo su J motina. Tuos faktus žino iš J. U. motinos. Ji svečiuose pas J. U. ir G. U. nėra buvusi. 2007 metais ji gyveno (duomenys neskelbtini)  Ji žinojo iš J. U. motinos pasakojimų, kad marti, t.y. G. A. niekur nedirba, šeimą turi išlaikyti vienas J.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

                Faktinės bylos aplinkybės

17.       Nustatyta, kad atsakovui J. U. pagal 2007-07-25 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija (duomenys neskelbtini) suteikė 15 929,10 Eur (55 000 Lt) vartojimo kreditą buto remontui (b. l. 29). Paskolos sutartyje nurodytas grąžinimo terminas – 2012-07-12. Sutartį pasirašė vienas J. U.. G. U. sutikimo ar įgaliojimo sudaryti sutartį, byloje nėra.

18.       Paskolos sudarymo metu J. U. buvo santuokoje su G. A. ir šeimos būstas, kurio remontui ėmė paskolą, buvo adresu (duomenys neskelbtini).

19.       Kredito unijos (duomenys neskelbtini) trys darbuotojai, nuvykę pas J. U. 2007-08-17 pažymoje (t.3 b.l. 132) konstatavo, kad 55 000 Lt paskola panaudota pagal paskirtį.

20.       Sutarties sudarymo metu J. U. sutuoktinė su vaikais R ir G. U., kurie tuo metu buvo 17 m. amžiaus gyveno G. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kita ½ dalis minėto buto priklauso G. U. buvusiam sutuoktiniui K. M. 

21.       2007-11-15 VĮ Registrų centro vertinimu, jo ½ dalies rinkos vertė 27 013 Lt (7823 Eur)

2010-01-06 vertinimo ataskaitos duomenimis (t.2 b.l.11-26), G. U. ½ dalies buto vertė 23 000 Lt (6661,26 Eur).

22.       Už paskolos suteiktos paskolos grąžinimą, 2007-07-25 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo ieškovas A. R. ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais - I. B. bei šiuo metu jau mirusi J. U. motina A. A. U.

23.       J. U. neįvykdė prievolės pagal Sutartį, todėl 2009-05-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu už akių, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteista Kredito unijai (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų skolininko J. U. ir jo laiduotojų A. R., I. B. ir A. A. U. 44 543,71 Lt (12 900,75 Eur) negrąžintos paskolos, 121,86 Lt (35,29 Eur) palūkanų, 10,41 Lt (22,99 Eur) delspinigių ir 1340 Lt (388,09 Eur) žyminio mokesčio (t.1 b. l. 38–40).

24.       Vykdant priverstinį skolos išieškojimą antstolės S. Ž. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkui neturint pakankamai lėšų, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į laiduotojų turtą ir iš A. R. antstolė iki 2019-02-05 išieškojo 1 979,68 Eur, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2009-06-04 vykdomąjį raštą, o 462,41 Eur pervedė vykdymo išlaidų dengimui (t. 2 b. l. 124). Iš laiduotojos I. B. kreditoriui kredito unijai (duomenys neskelbtini) pagal 2009-06-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) J. U. skolos dengimui išieškota 3963,65 Eur (t. 2 b.l. 83).

25.       Iš Koncerno ALGA rašto ir pridėtos 2006-10-25 sutarties Nr. 06/10-52 matyti, jog J. U. užsakė pagaminti plastikinius langus (t.4 b.l.20-22), tačiau savo adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini).  Duomenų, kad būtų pirkti plastikiniai langai po paskolos sutarties sudarymo, byloje nėra.

26.       2012-01-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla) buvo nutraukta atsakovų J. U. ir G. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.2 punkte buvo nurodyta, kad J. U. turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus, t. t. kredito unijai (duomenys neskelbtini).

27.       Marijampolės apylinkės teismo 2017-05-22 nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-01-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria patvirtintos 2011-09-27 pareiškėjų J. U. ir G. U. 2011-09-27 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriomis išspręsti pareiškėjų J. U. ir G. U. įsipareigojimų vykdymo kreditoriams klausimai po santuokos nutraukimo, buvo panaikinta ir ši pareiškėjų prašymo dalis palikta nenagrinėta.

28.       2010-12-10 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo panaikintas antstolės S. Ž. patvarkymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš viešųjų varžytynių, yra konstatuota, jog ginčo paskola buvo paimta J. U. asmeniniams poreikiams tenkinti (prijungtos bylos 76 lapas). J. U. savo paaiškinimuose teigė, jog žmona apie paskolos gavimą nieko nežinojo, jis paskolą išleido savo sveikatai, kitiems poreikiams, į butą nieko neįdėjo (prijungtos bylos 73 lapas, pirma pusė, 71 lapo antra pusė)

29.       Byloje kilo ginčas dėl skolininko prievolės kvalifikavimo. Ieškovas ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašo skolą pripažinti solidaria abiejų atsakovų kaip buvusių sutuoktinių prievole. Reikalavimą motyvuoja tuo, kad paskola buvo suteikta atsakovų būsto remontui, tuo metu atsakovai gyveno santuokoje, paskolą panaudojo šeimos gerovei kurti, todėl jų prievolė yra solidari.

Dėl laiduotojų teisės reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos

30.       Pagal LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos (CK 6.83 straipsnio 3 dalis). Todėl kreditoriais pagal 2007 m. liepos 25 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  yra ne tik paskolą suteikusi Kredito unija (duomenys neskelbtini) bet ir prievolę už skolininką įvykdę laiduotojai J. U., I. B..

31.       Byloje nekilo ginčo, kad laiduotojai J. R. sumokėjo už J. U. kredito unijai (duomenys neskelbtini) 1 979,68 Eur, o I. B. - 3963,65 Eur. Prievolė įvykdyta pilnai, todėl laiduotojai įgavo atgręžtinio reikalavimo teisę į paskolos gavėją J. U.. Tačiau jie kaip kreditoriai siekia, kad prievolė būtų pripažinta solidaria J. U. ir jo buvusios sutuoktinės G. A. prievole ir išieškojimą galėtų nukreipti į abu solidarius skolininkus.

32.       Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovai A. R. ir I. B. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir panaudota šeimos poreikių tenkinimui (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1899-254/2018)

Dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriui pobūdžio.

33.       Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.). Iš teismų praktikos matyti, kad prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2012 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2122-555/2012)

34.       Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

35.       Byloje nekilo ginčo, kad 2007 metais ginčo paskolos suteikimo metu, atsakovai buvo sutuoktiniai. Sutartyje nurodyta, kad 55 000 Lt kreditas suteikiamas būsto remontui, tai reikštų, kad paskola suteikiama šeimos poreikiams tenkinti.

36.       Tačiau paskolos sutarties atsakovė G. U. nepasirašė, įgaliojimo sudaryti sutartį ar sutikimo nedavė. Paraiškoje įrašytas G. U. įgaliojimas, tačiau jo pateikta nebuvo, niekas nėra matęs, G. U. kategoriškai neigė davusi įgaliojimą sutuoktiniui, kuriuo nepasitikėjo.

37.       Vėliau sandorio nepatvirtino. Be to, atsakovė teigia, kad jie kaip šeima negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2004 metų ir apie J. U. paskolą nieko nežinojo, nes jis turėjo kitų moterų, skolų, kaip sutuoktinis buvo neištikimas, visiškai nepatikimas. Aplinkybę, kad J. U. turėjo kitų moterų (B., E.), pas kurias leisdavo laiką, patvirtino ir pats J. U., liudytoja A. R. 

38.       Be to, kaip patvirtino patys atsakovai ir liudytojai J.B. K., G. A. nesutarė su anyta, atsakovo ir jo motinos verčiama atidavė savo sūnų iš pirmos santuokos auginti pirmajam vyrui, J. U. turėjo skolų, todėl tikėtina, jog jų šeima nebuvo tvirta ir darni. Pats U. posėdžio metu patvirtino, kad kai G. įžeidė jo motiną, jis pradėjo miegoti atskirai, G. buvusi nervinga. Todėl tikėtina, jog bendro ūkio paskolos suteikimo metu atsakovai galėjo ir nevesti.

39.       Ieškovai teigia, jog paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui – buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui.

40.       Byloje nekilo ginčo, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovės asmeninė nuosavybė (tai nustatyta įsiteisėjusia Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2 b.l.112-114). Kita buto dalis yra jos buvusio sutuoktinio K. M..

41.       Todėl mažai tikėtina, jog esant prastiems sutuoktinių santykiams, atsakovas J. U. investuotų pakankamai tuo metu didelę pinigų sumą – 55 000 Lt į kitų asmenų asmeninę nuosavybę.

42.       Juolab, kad kaip matyti iš 2006-10-25 Koncerno ALGA ir J. U. sudarytos plastikinių langų pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4 b.l. 21,22), atsakovas dar 2006 metais savo adresą ir kontaktus nurodęs (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, jog jis galėjo gyventi atskirai nuo atsakovės ir vaikų.

43.       Sprendžiant klausimą dėl paskolos panaudojimo buto remontui, negalima nepastebėti atsakovo J. U. parodymų prieštaringumo šioje ir prijungtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo panaikintas antstolės patvarkymas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš viešųjų varžytynių.

44.       Duodamas parodymus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie ginčo paskolos panaudojimą, skolininkas J. U. teigė, jog žmona (G. A.) apie paskolos gavimą nieko nežinojo, jis paskolą išleido savo sveikatai, kitiems poreikiams, į butą nieko neįdėjo (prijungtos bylos 73 lapas, pirma pusė, 71 lapo antra pusė). Taip pat ir teismo nutartyje yra konstatuota, jog ginčo paskola buvo paimta J. U. asmeniniams poreikiams tenkinti (prijungtos bylos 76 lapas).

45.       Kaip matyti iš byloje pateikto 2010 m. ginčo buto Vertinimo ataskaitos ir jos priedų – spalvotų fotonuotraukų (t. 4 b.l.1619), ½ dalies G. U. buto, į kurio remontą teigia panaudota 55 000 Lt, vertė buvo 23 000 Lt. Todėl pagal to laikotarpio kainas, įdėjus į buto remontą 55 000 Lt, jis būtų ypatingai modernus ir tvarkingas. Tačiau kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, darytų praėjus 3 metams po paskolos suteikimo, jis atrodo skurdžiai, remontas senas, nemodernus. Vonios plytelės ir apdaila tokia pati, kaip vaikai buvo maži, t.y. vonia visiškai neremontuota. Buto grindys linoleumo, suplyšę, suklijuotos (t. 4 b.l. 16), durys pigios faneros su stiklais ir kt., baldai senos gamybos, todėl teismo nuomone akivaizdu, kad 2007 m. ginčo nebuvo atliktas remontas už 55 000 Lt 

46.       J. U. teigė, kad po paskolos gavimo pakeitė buto langus į plastikinius, kuriuos užsakinėjo Koncerne ALGA, tačiau kaip matyti iš Koncerno ALGA rašto ir pridėtos 2006-10-25 sutarties Nr. 06/10-52, J. U. užsakė pagaminti plastikinius langus iki paskolos gavimo ir neaišku į kurį butą, nes jame adresą nurodė (duomenys neskelbtini)

47.       Byloje yra pateikta Kredito unijos (duomenys neskelbtini) darbuotojų 2007-08-17 pasirašyta pažyma, kad paskola panaudota pagal paskirtį. Tačiau ji išduota praėjus tik trims savaitėms po paskolos išdavimo (2007-07-25) ir akivaizdu, kad ji yra surašyta formaliai, siekiant pateikti į paskolos bylą jos panaudojimą patvirtinančius įrodymus, nes per tris savaites atlikti remontą to meto kainomis už 55 000 Lt yra nerealu. Nei vienas apklaustas tuo metu dirbęs kredito įstaigos darbuotojas negali patvirtinti, koks remontas už gautą paskolą buvo padarytas, kaip atrodė butas, ar kredito įstaiga kontroliavo paskolos panaudojimą pagal paskirtį.

48.       I. B. atstovė teigė, jog prijungtoje byloje antstolė S. Ž. teigė, jog G. A. lankėsi jos kontoroje, vadinasi apie paskolą žinojo, tačiau akivaizdu, kad antstolių kontoroje lankomasi tik tuomet, kai jau vykdomas skolos išieškojimas. Todėl tikėtina, jog G. A. lankėsi ir antstolių kontoroje, ir Kredito unijoje (duomenys neskelbtini) kai buvo pradėtas skolos išieškojimas, galimai jai siunčiami raginimai atsiskaityti, areštuojamas turtas. Bet šios aplinkybės nepatvirtina aplinkybės, jos G. U. žinojo apie paskolos suteikimą, tam pritarė, paskolą naudojo šeimos poreikių tenkinimui.

49.       Ieškovas J. R. teigia, jog G. A. niekur nedirbo, todėl gyveno išlaikoma sutuoktinio J. U. ir galimai naudojo paskolą pragyvenimui.

50.       Kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, pateiktos VSDFV Marijampolės skyriaus pažymos (t. 3 b.l.64, 66) G. A. nuo 2007-12-19 iki 2009-07-30 dirbo parduotuvėje Maxima, tačiau paskolos gavimo metu oficialių duomenų apie jos darbą nėra. G. A. teismui nepateikė įrodymų apie savo tuo laiku gautas pajamas, darbą turgavietėje ar pan., todėl tikėtina jog dirbo arba nelegaliai turgavietėje arba turėjo kitų pajamų, buvo išlaikoma sutuoktinio J. U. Tačiau patys atsakovai ir liudytoja A. R. patvirtino, kad G. A. poreikiai nebuvo dideli. Prie vaikų išlaikymo tėvas prisidėjo.

51.       Tačiau patys kreditoriai neįrodinėjo aplinkybės, jog paskola buvo panaudota ne buto remontui, bet šeimos pragyvenimui ar verslui. Būtent jie teigė, kad paskola už kurią laidavo buvo panaudota pagal paskirtį - buto esančio (duomenys neskelbtini) remontui, t.y. šeimos poreikių tenkinimui. Pats J. U. paaiškino, kad verslas sužlugo, teko grąžinti bankui Snoras gautus lizinginius autobusus.

52.       CPK 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

53.       Teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma, liudytojų paaiškinimai, buto, kurio remontui neva buvo paimta 55 000 Lt vartojimo paskola, vertinimo ataskaita, atsakovų šeimos gaunamos pajamos, išlaidos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybės leidžia daryti išvadą, kad 55 000 Lt paskolos iš Kredito unijos (duomenys neskelbtini) gavimas, nėra pripažintinas būtinu išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų interesus, todėl ši prievolė nepripažintina solidaria buvusių sutuoktinių J. U. ir G. A. prievole.

54.       Apibendrinęs išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad ieškovo A. R. ieškinys ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. B. ieškinys dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria atmestinas, o laiduotojų sumokėtos lėšos 3963,65 Eur ir 1 979,68 Eur kreditoriui už paskolos gavėja J. U. priteistinos iš vieno skolininko J. U. (CK 6.83 straipsnio 1 dalis, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

55.       CK 6.83 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad laidavimas atsirado skolininko J. U. prašymu, todėl tenkintinas ieškinių reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.83 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai.

57.       Šioje byloje ieškovai reiškė du pagrindinius reikalavimus – prievolę pagal Sutartį pripažinti solidaria abiejų atsakovų prievole ir priteisti solidariai iš abiejų atsakovų skolą. Pirmas reikalavimas atmestas visiškai, antras reikalavimas tenkintinas 50 proc., t.y. skola priteisiama iš vieno skolininko. Tokiu būdu ieškinys ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais tenkinti 25 proc., o atmetama 75 proc. reikalavimų.

58.       Byloje ieškovas A. R. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-194-1160, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė, suteikdama teisinę pagalbą ieškovui nagrinėjamojoje byloje, turėjo 344,15 Eur išlaidų (t. 4 b. l. 27). Byloje trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, I. B. naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3545-14573, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1 b. l. 67–68). Valstybė, suteikdama teisinę pagalbą trečiajam asmeniui nagrinėjamojoje byloje, turėjo 95,04 Eur išlaidų (t. 1 b. l. 113). Be to, ji naudojosi ir advokatė A. B. bei advokato padėjėjos V. Š. paslaugomis ir iš viso patyrė 610 Eur išlaidų (t. 3 b.l. 78, 79; t. 2 b.l. 30). Be to, valstybei sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. 2019-02-14 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi jai buvo atidėtas 209 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Atsakovė G. A. šioje byloje yra sumokėjusi 500 Eur už apeliacinio skundo surašymą advokatui V. R. bei 95 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Patenkinus ieškinį iš dalies, valstybei iš atsakovo J. U. priteistina 25 proc. turėtų išlaidų ieškovo A. R. atstovavimui, t.y. 86 Eur, o už trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. B. atstovavimą – 24 Eur. Be to, I. B. priteistina iš atsakovo J. U. 153 Eur  atstovavimo išlaidų ir 12,50 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi atsakovės G. A. atžvilgiu ieškinys atmestinas visiškai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos visiškai ir iš ieškovų A. R. ir I. B. priteistina po 297,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur už atstovavimą ir 95 Eur žyminio mokesčio už skundą padalinta po ½ dalį). Be to, valstybei iš I. B. priteistina 157 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas bei iš J. U. 52 Eur valstybei žyminio mokesčio (209 Eur – 157 Eur).Ieškovas A. R. nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei buvo atleistas, tačiau už jo reikalavimą turi būti sumokėta 15 Eur (1979,68 Eur x 3 proc.x 25 proc), todėl ši suma priteistina iš atsakovo J. U..Valstybė taip pat turėjo 76,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos taip: 19 Eur iš J. U. (25 proc. patenkintai reikalavimų daliai) ir po 29 Eur iš kiekvieno ieškovo. Kadangi ieškovas A. R. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas, 29 Eur priteistina tik iš ieškovės I. B. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 979,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 68 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. liepos 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3963,65 (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 65 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 153 Eur  (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų ir 12,50 Eur (dvylika eurų, 50 ct) valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei G. A. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. R. ir I. B. po 297,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. B. 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio bei 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – teismo išlaidos.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. U. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) ieškovų atstovavimo išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas  įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio bei 19 Eur (devyniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir teismo išlaidos.

Ieškinį ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimus kitoje dalyje atmesti.

                Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

       Teisėja                                                                                          Rūta Neveckienė