Civilinė byla Nr. e2A-1496-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33132-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.8

                                                                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 198,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 12-15).

2.       Nurodė, jog 2019-12-12 išdavė gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9166252), pagal kurį buvo apdraustas draudėjui A. P. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020-01-30 per lubas prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjo turtas. Remiantis žalos bylos duomenimis, avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui L B. Nurodė, jog aukščiau nurodytos draudimo sutarties pagrindu, jai, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 198,51 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad žala atsirado iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto įrodo: 2020-01-31 pranešimas apie žalą turtui, kuriame nurodyta, jog buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pažymėta, jog apliejimas įvyko iš viršuje esančio buto jau ne pirmą kartą, taip pat 2020-01-31 apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini) sugadinimo priežastimi nurodyta, jog užliejo kaimynai. Pažymėjo, kad žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedamos apgadinto turto fotonuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, mokėjimo nurodymas. Nurodė, kad atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Kadangi atsakovas geranoriškai žalos neatlygino, kreipėsi į teismą.

3.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 26-31). Nurodė, kad jo valdomas butas yra tvarkingas, nebuvo jokių buitinių aplaidumo atvejų (pvz., neatsargus vandens išliejimas), vandens tiekimo ir šalinimo įrenginiai tvarkingi ir jokių defektų nebuvo ir nėra, nebuvo jokių vandens tiekimo ir šalinimo įrenginių santechninių ar kitokių gedimų, buto patalpose nebuvo ir nėra jokių vandens pratekėjimo (ar drėkimo) požymių, butas yra nuolatos ir tinkamai prižiūrimas (jokių nuomininkų ar kitų asmenų nėra), niekas į jį nesikreipė dėl galimo kito buto užpylimo, neišreiškė jokio pageidavimo apžiūrėti butą. Pažymėjo, jog nėra gavęs jokių registruotų ar neregistruotų pranešimų apie galimai įvykusį įvykį nei iš draudiko, nei iš kaimyno, nei iš namo administratoriaus, nei iš jokios avarinės tarnybos. Nurodė, jog atsižvelgiant į informacijos trūkumą šiuo metu negali patikrinti, ar draudimo išmoka buvo išmokėta pagrįstai, kadangi draudimo taisyklių turinys nėra atskleistas, o taip pat neatskleistas ir sprendimo dėl draudimo išmokos turinys. Pažymėjo, kad ieškovė, nepagrindusi draudimo išmokos teisėtumo, nepagrindė ir atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisės, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jo (kaip savininko) neteisėtus veiksmus, kadangi nesiekė bent minimaliai išsiaiškinti, ar tikrai buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis jam priklausantis butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė net nesiekė atlikti bent minimalaus tyrimo, t. y. nustatyti tikrąsias buto apliejimo priežastis. Atsakovo vertinimu, ieškovė pateiktu ieškiniu neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (jo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), kurioms esant jam galėtų kilti civilinė atsakomybė, todėl vien dėl šių motyvų ieškinys atmestinas.

4.       Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovė pritaikė nusidėvėjimo koeficientą ir dėl to sumažino reikalavimus 3,25 Eur suma, šioje dalyje reikalavimų atsisakė. Pažymėjo, jog ieškovė ėmėsi pastangų tinkamai nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, tyrimas atliktas išsamiai, surašytas apžiūros aktas, dėl aplinkybių nustatymo kreiptasi į pastato administratorių, draudėją, taip pat į atsakovą, tačiau pastarasis nebendradarbiavo.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-03 sprendimu bylą dalyje dėl 3,25 Eur žalos atlyginimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 195,26 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 59-63).

6.       Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1.       Aplinkybes, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš virš jo esančio buto, (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai ir kiti įrodymai dėl žalos administravimo, taip pat aplieto buto savininko paaiškinimai dėl draudiminio įvykio ir buto nuotraukos, garso įrašas. Ginčo dėl to, jog virš užlieto buto yra atsakovui priklausantis butas, nėra;

6.2.       Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorius UAB „Namų ūkis“ 2021-01-27 rašte nurodė, jog pastate jokie darbai bendruose inžineriniuose tinkluose mėnesį prieš ir po 2020-01-30 atlikinėjami nebuvo, avarinės tarnybos kviestos nebuvo. Dėl išdėstyto, yra labiau tikėtina, jog užliejimo židinys buvo (duomenys neskelbtini) bute, o atsakomybė dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo tenka atsakovui;

6.3.       Ieškovė padarytai žalai pagrįsti pateikė pagal UAB „Sistela“ sąmatų sudarymo programą 2020 m. įkainius sudarytą sąmatą apliejimo pasekmėms – lubų sugadinimams pašalinti. Atsižvelgdama į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas pastabas, ieškovė pritaikė medžiagoms 4 procentų nusidėvėjimo koeficientą ir prašomą priteisti žalą sumažino 3,25 Eur;

6.4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė savo reikalavimus byloje pagrindė atliktinų remonto darbų paskaičiavimais, atsakovas nors ir nesutiko su ieškovės išmokėta draudimo išmoka, tačiau jokių rašytinių ar kitų leistinų įrodymų savo pozicijai pagrįsti nepateikė, todėl remiantis ieškovės pateiktais ir nenuginčytais rašytiniais įrodymais, ieškovės reikalavimas dėl 195,26 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas, o byla dalyje dėl 3,25 Eur žalos priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-03 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 68-71).

8.       Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

8.1.       Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas, o taip pat tinkamai nesivadovavo procesinėmis teisės normomis įrodinėjimo procese, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais paaiškinimais, nei teismo posėdyje net nesiekė pagrįsti, ar draudimo apsauga galiojo įvykio metu (nebuvo draudimo išmokos nemokėjimo ar mažinimo pagrindų). Taigi, ieškovė šiame procese nesiekė net pagrįsti savo teisės į reikalavimą, nes subrogacijos teisė įmanoma tik teisėtai ir pagrįstai išmokėjus draudimo išmoką. Šiuo atveju teismas išėjo už ieškinio ribų, t.y. (galimai buvo šališkas), nes netiesiogiai preziumavo (dalinai tenkinant ieškinį), jog minėtoji reikalavimo (subrogacijos) teisė egzistavo, nors to ieškovė net nesiekė įrodinėti;

8.2.       Draudžiant turtą nebuvo nurodyta aplinkybė, kad yra susidaręs pelėsis, o tai reiškia, kad apdraudžiant butas jau buvo apgadintas, o į šią aplinkybę ieškovė neatkreipė dėmesio. Sudarant draudimo sutartį buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl neteisingai buvo įvertinta draudimo rizika.

8.3.       Teismas neįvertino, jog įvykis nebuvo niekur registruotas, todėl objektyvios buto užliejimo aplinkybės buvo nustatytos tik pagal žodinius (o ne objektyvius) nukentėjusiojo teiginius, taip pat neįvertino, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą ir kitas tarnybas dėl atsakovo buto apžiūros;

8.4.       Ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), kurioms esant atsakovui galėtų kilti civilinė atsakomybė.

9.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 76-78). 

10.       Ieškovo atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1.       Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog 2019-12-12 išdavė gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9166252), pagal kurį buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020-01-30 draudėjui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), per lubas prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas turtas, todėl ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Remiantis žalos bylos duomenimis, buvo nustatyta, jog avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantui nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja apelianto atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą;

10.2.       Visi ieškovės pateikti įrodymai įrodo, kad nagrinėjamu atveju draudėjo buto užliejimo šaltinis buvo apeliantui priklausantis butas, ir kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su apelianto neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad apeliantas nesugebėjo naudotis jam priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žala tretiesiems asmenims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl reikalavimo (subrogacijos) teisės

13.       Apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apelianto vertinimu, ieškovė nepagrindė, ar draudimo apsauga galiojo įvykio metu, t.y. net nesiekė pagrįsti savo teisės į reikalavimą. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes netiesiogiai preziumavo, jog subrogacijos teisė egzistavo, nors ieškovė to net nesiekė įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

14.       Pažymėtina, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019; 2018-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

16.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020; 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017).

17.       Byloje esantis 2019-12-12 Draudimo liudijimas (polisas) Nr. 19056/9166252 patvirtina, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2019-12-31 iki 2020-12-30 buvo apdraudusi draudėjui A. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-248097). 2020-01-31 ieškovė gavo draudėjo pranešimą apie apdraustam turtui padarytą žalą, kuriame nurodyta, jog butas užpiltas iš viršutinio aukšto. Ieškovė 2020-01-31 atliko apdrausto buto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog butą užliejo kaimynai, po užliejimo sulinko lubų plastikiniai apmušalai, po apmušalais susikaupė pelėsis, reikalingas plastikinių apmušalų keitimas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-248097). Apžiūros akte nurodytas aplinkybes patvirtina apžiūros metu padarytos apdrausto buto nuotraukos („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-248097). Draudimo liudijimo (poliso) pagrindu ieškovei, kaip užlieto buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti draudėjui dėl užliejimo atsiradusią žalą, todėl atlikus žalos sureguliavimą, draudėjui buvo išmokėta 198,51 Eur draudimo išmoka padaryta žalai atlyginti („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-248097).

18.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju ieškovė, atlyginusi dėl užliejimo atsiradusią žalą, subrogacijos pagrindu perėmė apdrausto buto savininko reikalavimo teises, kad atsakovas, kaip buto, iš kurio buvo aplietas apdraustas butas, savininkas atlygintų padarytą žalą. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, priešingai nei skunde teigia apeliantas, patvirtina ir įrodo ieškovės reikalavimo (subrogacijos) teisę, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo teisės, o pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvegiant į tai, jog draudiminis įvykis (buto užliejimas) įvyko draudimo laikotarpiu (2020-01-30), taip pat atmestinas skundo argumentas, jog ieškovė nepagrindė, kad draudimo apsauga galiojo įvykio metu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

19.       Apeliantas skunde nurodė, jog ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio), kurioms esant atsakovui galėtų kilti civilinė atsakomybė. Apelianto vertinimu, teismas nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų apie jam priklausančio buto buvusią ir esamą būklę, kurie paneigia bet kokį vandens prasiskverbimą iš atsakovo buto.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020; 2020-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 ir kt.) Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2017-01-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

21.       Kaip minėta (žr., 16 punktą), žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

22.       Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; 2016-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

23.       Pažymėtina, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada.

24.       Akcentuotina, jog aplinkybę, kad užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute, patvirtina ne tik 2020-01-31 pranešime apie žalą turtui ir 2020-01-31 apžiūros akte nurodytos aplinkybės, tačiau ir užlieto buto nuotraukos, iš kurių nustatyta, jog butas užlietas būtent iš virš jo esančių patalpų (apgadintos apdrausto buto lubos). Byloje esanti 2021-01-27 Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „Namų ūkis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad pastate nebuvo atliekami jokie darbai bendruose inžineriniuose tinkluose mėnesį prieš ir mėnesį po įvykio (2020-01-30), paneigia aplinkybę, jog vandens išsiliejimas galėjo įvykti iš bendrojo naudojimo vamzdžių (vamzdyno) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-248097). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute. Minėtos teismo išvados taip pat nepaneigia kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos atsakovui priklausančio buto nuotraukos (b. l. 32-33), kadangi jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų, jog juose užfiksuotas atsakovui priklausantis butas draudiminio įvykio metu ir paneigia bet kokį vandens prasiskverbimą iš atsakovo buto (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

26.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (žr., 22 punktą), todėl priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

27.       Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019; 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

28.       Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas remiantis ieškovės pateikta pagal 2020 m. įkainius sudaryta sąmata apliejimo pasekmėms – lubų apgadinimams pašalinti, pritaikius medžiagoms 4 procentų nusidėvėjimo koeficientą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 49, DOK-23734).

29.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

30.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog būtent atsakovas, turėdamas pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu bei padarė turtinę žalą, kuri nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginta.

Dėl procesinės bylos baigties

31.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir jos taikymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-03 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                         Žilvinas Terebeiza