Civilinė byla Nr. e2A-314-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00769-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.8 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė ,,VIA Logistics“ ir D. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ieškovė) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui V. Ž. (toliau – ir atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir LUAB) „VIA Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) 182 576,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra buvęs Bendrovės vadovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų – netinkamo Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo – Bendrovei buvo padaryta žala. Prašomos priteisti žalos dydį ieškovė prilygino Bendrovės mokestinio patikrinimo dokumentuose apskaičiuotam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) baudos ir delspinigių dydžiui. Ieškovės atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai užfiksuoti Kauno apskrities VMI 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-246 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (7.45) FR0682-179 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau – Sprendimas). Bendrovei nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta PVM bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, kad Bendrovė laiku bei teisingai deklaruotų ir sumokėtų PVM. 

3.       Ieškovės teigimu, Bendrovei iškelta bankroto byla, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga reikšti netiesioginį ieškinį buvusiam Bendrovės vadovui. Ieškovė yra Bendrovės kreditorė – Bendrovės bankroto byloje patvirtintas ieškovės 479 013,15 Eur finansinis reikalavimas. Bendrovės nemokumo administratorius per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų, kad Bendrovei būtų atlyginta jos buvusio vadovo veiksmais padaryta žala.

II.       Teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės netiesioginį ieškinį patenkino iš dalies: priteisė trečiajam asmeniui LUAB „VIA Logistics“ iš atsakovo V. Ž. 20 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo V. Ž. 79,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 450 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog Bendrovės nemokumo administratorius nesiima ir neketina imtis veiksmų pažeistoms Bendrovės teisėms ginti, ieškiniui dėl žalos atlyginimo reikšti, yra pakankama konstatuoti, kad ieškovė, kaip Bendrovės kreditorė, turi teisę siekti skolininkės vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamą teisę (ją apginti taikant deliktinės civilinės atsakomybės institutą) ir pareikšti atsakovui netiesioginį ieškinį.

6.       Teismas pripažino įrodytomis atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas laikė Patikrinimo aktą ir Sprendimą oficialiaisiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis) bei konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šiuose oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, kaltės Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

7.       Teismas pažymėjo, kad Bendrovė administraciniuose teismuose bandė skųsti mokestinio tyrimo metu priimtą Patikrinimo aktą ir Sprendimą, prašė atnaujinti mokestinio patikrinimo procesą, tačiau administracinėse bylose teismai nenustatė pagrindų atnaujinti terminus šiems sprendimams skųsti ar peržiūrėti, nurodę, jog Patikrinimo aktas Bendrovei buvo faktiškai įteiktas ir Bendrovė nepasinaudojo savo teise skųsti šiuos sprendimus. Atsakovas 2019 m. liepos 18 d. VMI pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pastabų Patikrinimo aktui neturi. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad Patikrinimo aktas ir Sprendimas negalėjo būti atsakovo apskųsti ar dėl jų negalėjo būti pateiktos pastabos. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne mokestinio tyrimo metu nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų tikrinimas, o atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, imperatyviųjų pareigų (ne)vykdymo teisinis vertinimas civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu.

8.       Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė imperatyviąsias savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigas, nes neužtikrino, jog Bendrovė tinkamai vestų buhalterinę apskaitą, jo vadovaujama Bendrovė nepagrįstai į apskaitą neįtraukė ir nesumokėjo PVM. Dėl mokesčių įstatymų pažeidimo Bendrovei padaryta žala, t. y. atsirado prievolė sumokėti už mokesčių įstatymų pažeidimą paskirtą baudą ir delspinigius, kurie iki šiol nėra sumokėti. Bendrovei nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, kad Bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų PVM, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

9.       Teismas nurodė, kad žodinio teismo posėdžio metu atsakovas prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį, nurodydamas, jog atsakovas turi mažamečių vaikų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių ar kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas argumentavo, kad, net ir nevertinant atsakovo turimo turto, 182 576,20 Eur sumos priteisimas iš atsakovo neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Atsižvelgęs į atsakovo tyčios nebuvimą, jo jauną amžių, į tai, kad paskirta bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nėra realiai išieškoti, o Bendrovė yra bankrutuojanti, taip pat į tai, jog mokesčių administratoriaus paskirtos baudos dydis priklauso išimtinai nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos, teismas CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu sumažino priteistinos žalos dydį iki 20 000 Eur.

10.       Ieškovė ir atsakovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo pateikė apeliacinius skundus. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-442-553/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, ir į tai, jog CPK 179 straipsnio 3 dalis leidžia teismui naudotis duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) bei kitų informacinių sistemų ir registrų, apeliacinės instancijos teismas nutarė nepriimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto naujo įrodymo – atsakovo povedybinės sutarties. 

12.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ryšys. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nei Patikrinimo aktas, nei Sprendimas nėra nuginčyti, Sprendimas yra privalomas vykdyti dokumentas, o skola VMI yra patvirtinta kaip finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje. Atsakovo netinkamas juridinio asmens veiklos organizavimas bei teisės aktuose nustatytų įpareigojimų nevykdymas sukėlė Bendrovei žalą delspinigių ir paskirtos baudos forma.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti žalos dydį nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur yra pagrįstas bylos aplinkybių visumos vertinimu ir atitinka įstatyme nustatytą galimybę nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes: atsakovo jauną amžių, elgesį mokestinių prievolių atžvilgiu ir nepakankamą rūpestingumą tvarkant Bendrovės mokestinius klausimus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovo veiksmai buvo lengvabūdiški, nes jis tikėjosi išvengti mokestinių prievolių. Šis elgesys buvo pripažintas rimtu, bet ne tyčiniu pažeidimu. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, tačiau teismas laikėsi protingumo principo ir, nustatydamas žalos dydį, įvertino, jog pradinė ieškovės reikalaujama suma būtų per didelė ir galėtų sukelti neproporcingų pasekmių atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei aktualia teismų praktika, tinkamai pagrindė savo sprendimą sumažinti priteistiną žalos dydį.

14.       Ieškovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-823/2025, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis Bendrovei iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Eur, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

15.       Kasacinis teismas apibrėžė, kad teismų išvados, susijusios su ieškovės teise reikšti netiesioginį ieškinį bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, kasaciniu skundu neginčijamos, todėl jų teisėtumo patikrinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Atitinkamai, teisėjų kolegija pasisakys tik kasaciniame skunde iškeltu teisės klausimu: ar bylą nagrinėję teismai, sumažindami Bendrovei iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydį, teisingai aiškino ir taikė šią teismo teisę reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

16.       Kasacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu iš atsakovo priteisto nuostolių atlyginimo dydį sumažino remdamasis tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, tiek CK 6.282 straipsnio 3 dalimi. CK 6.282 straipsnio 3 dalis įtvirtina tik žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kaip kriterijų žalos atlyginimo dydžiui sumažinti, tačiau šis kriterijus pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas, priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių savo sunkią turtinę padėtį, atsakovas į bylą nepateikė. Taigi, CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai nustatytos, o apeliacinės instancijos teismas nurodytos klaidos neištaisė, nes šalių teiktų naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, nepriėmė ir jų neįvertino.

17.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad argumentai, kuriais apeliacinės instancijos teismo nutartyje grįstas apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti teiktus naujus įrodymus, sieti tik su atsakovo elgesiu pirmosios instancijos teismo proceso metu ir nepagrindžia, kodėl taip pat buvo atsisakyta priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teiktus naujus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai šiuo aspektu prieštaringi, nes teismas, pripažinęs atsakovui reikšmingų aplinkybių dėl jo turtinės padėties įrodinėjimo naštą, vis dėlto paliko galioti atsakovui palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės neįvertinęs atsakovo turtinės padėties.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad nei iš pirmosios, nei iš apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog 182 576,20 Eur sumos priteisimas iš atsakovo neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų ir galėtų sukelti atsakovui neproporcingų pasekmių. Vien abstrakti nuoroda į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus teismo procesiniame sprendime nėra pakankama – turi būti atskleista, kaip minėtų principų turinys turi būti aiškinamas konkrečioje byloje, atsižvelgiant į joje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, kuri yra reikšminga tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalies, tiek CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinio individualizavimas tinkamai ir negalėjo būti atliktas.

19.       Kasacinis teismas pripažino, kad atsakovo jaunas amžius nėra tinkamas kriterijus nuostolių atlyginimo dydžiui sumažinti. Priešingai, aplinkybė, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, pripažįstama vienu iš pagrindų teismui nenukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo. Tuo tarpu atsakovo padarytos žalos pobūdis (juridinio asmens vadovo jo vadovaujamam juridiniam asmeniui padaryta žala, pasireiškusi juridiniam asmeniui pritaikytomis sankcijomis pagal mokesčių įstatymus) yra kriterijus, į kurį galėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo. Žalos pobūdis patenka į atsakomybės prigimties kriterijų, todėl vertintinas. Sankcijos, pritaikytos pagal mokesčių įstatymus, juridiniam asmeniui turi kitokį poveikį, nei tos pačios sumos išieškojimas turėtų fiziniam asmeniui, be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė įstatymo nustatytais terminais jai paskirtų mokestinių sankcijų neginčijo. Vis dėlto, teismų išvadoms dėl žalos fakto ir dydžio esant neginčijamoms šis kriterijus pats savaime, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, inter alia (be kita ko), atsakovo turtinės padėties, teismų išvadų dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, ir ypač jo apimties, tinkamai nepagrindžia.

20.       Kasacinis teismas sutiko su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad šioje byloje sprendžiama ne dėl Bendrovės mokestinių prievolių, o dėl atsakovo civilinės atsakomybės apimties. Kadangi Bendrovė išlaidų realiai nepatyrė ir šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, teismai pagrįstai vertino, kokią įtaką nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimas turės Bendrovės kreditoriams, tačiau šio savo vertinimo teismai išsamiau nepagrindė konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis: kiek ir kokių kreditorių Bendrovės bankroto byloje yra pareiškę finansinius reikalavimus, kokia šių reikalavimų kilmė, ir pan.

21.       Apibendrindamas kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai dėl iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo nusprendė nenustatę visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir šio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenurodydami įstatyme įtvirtintų nuostolių atlyginimo mažinimo kriterijų taikymo šioje byloje konkretaus turinio. Dėl to šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22.       Apeliaciniu skundu ieškovė VMI prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo V. Ž. žalą LUAB „VIA Logistics“, padidinant priteistą sumą nuo 20 000 Eur iki 182 576,20 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai sumažino priteistiną žalos dydį. Remiantis Nekilnojamojo turto registro, valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenimis, atsakovo bei jo sutuoktinės R. Ž. pateiktomis 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijomis, galima daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera.

22.2.                      Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimu. Pirmosios instancijos teismui nustačius terminą atsakovui pateikti įrodymus apie šeimos turtinę padėtį, atsakovas teismui įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Vien faktas, kad atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, nesudarė teismui pagrindo sumažinti prašomos priteisti žalos dydžio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį, nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į jo turtinę padėtį. Teismo nustatytas žalos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir jos pasekmėms.

23.       Atsakovas V. Ž. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Net jei teismas nuspręstų, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, sprendžiant dėl teismo sprendimo sumažinti iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimo dydį pagrįstumo, reikėtų atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytus nuostolių mažinimo pagrindus.

23.2.                      Vertindama atsakovo turtinę padėtį, ieškovė sąmoningai sujungia atsakovo ir jo sutuoktinės turtą. Atsakovas, kaip ir jo kreditoriai, neturi teisės į R. Ž. turtą (įskaitant transporto priemones ir gaunamą darbo užmokestį), nes sutuoktiniai yra sudarę ir įregistravę povedybinę sutartį. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, nurodomi ieškovės skunde, priklauso atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui priklauso tik dalis šio turto. Atsakovo turimo turto, kuris galėtų būti išieškotas (įskaitant jo dalį gyvenamajame name, kuriame gyvena mažamečiai vaikai), nepakaktų padengti net 15 proc. ieškinio reikalavimo. Nors atsakovo turtinė padėtis nėra bloga, atsižvelgiant į turimo turto kiekį, jo jauną amžių bei išlaikytinius, toks teismo sprendimas atsakovui sukeltų itin neigiamų pasekmių, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.

23.3.                      Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo nusikalstami veiksmai, kurie buvo nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. (duomenys neskelbtini). nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), lėmė didelės turtinės žalos ieškovei ir (ar) Bendrovei atsiradimą.

24.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

24.1.                      Patikrinimo akte ir Sprendime užfiksuotos faktinės aplinkybės (kurios tapo mokestinės nepriemokos, baudos ir delspinigių Bendrovei apskaičiavimo pagrindu) buvo paneigtos kitais byloje surinktais oficialiaisiais įrodymais, patvirtinančiais, jog Bendrovei mokestinės prievolės nekilo ir negalėjo kilti. Atitinkamai, nėra pagrindo priteisti ir žalos atlyginimą iš atsakovo.

24.2.                      Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo aplaidumo einant Bendrovės vadovo pareigas. Šios išvados yra priešingos įsiteisėjusiems teismų sprendimams.

24.3.                      Nei pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė nekvestionavo atsakovo teiginių, kad jis augina mažamečius vaikus, todėl tokius teiginius patvirtinantys dokumentai į civilinę bylą nebuvo pateikti.

24.4.                      Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų yra teisingos, atsakovas prašo iš jo priteistą 20 000 Eur žalos atlyginimo sumą sumažinti, atsižvelgiant į: atsakovo jauną amžių; aplinkybę, kad atsakovas yra sudaręs santuoką ir augina du mažamečius vaikus; tai, kad atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; aplinkybę, jog prekių neapskaitymas, dėl kurio apskaičiuota PVM nepriemoka, bauda ir delspinigiai, įvyko dėl aplaidumo; taip pat į tai, jog atsakovas neturėjo galimybių (ir teisės) ginčyti Patikrinimo akto ir (ar) Sprendimo.

25.       Ieškovė VMI atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų 

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės netiesioginį ieškinį patenkino iš dalies: trečiajam asmeniui LUAB „VIA Logistics“ iš atsakovo V. Ž. priteisė 20 000 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo 79,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 450 Eur žyminį mokestį.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m.  gegužės 9 d. sprendimo dalis Bendrovei iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Eur, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas pripažino, kad bylą nagrinėję teismai dėl iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo nusprendė nenustatę visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir šio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenurodydami įstatyme įtvirtintų nuostolių atlyginimo mažinimo kriterijų taikymo šioje byloje konkretaus turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties 44 punktas).

30.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

31.       Nagrinėjamu atveju, nustatant šios bylos nagrinėjimo ribas, taip pat reikšminga tai, kad, kaip apibrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje, teismų išvados, susijusios su ieškovės teise reikšti netiesioginį ieškinį bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, kasaciniu skundu nebuvo ginčijamos, todėl jų teisėtumo patikrinimas nepateko į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Atitinkamai, kasacinis teismas iš naujo apeliacinės instancijos teismui perdavė nagrinėti bylos dalį dėl Bendrovei iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis kasacinio teismo buvo palikta nepakeista, todėl laikytina išnagrinėta ir iš naujo nagrinėti neperduota.

32.       Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį, vertina tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalies, kuria Bendrovei iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 20 000 Eur, teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus dėl Bendrovei iš atsakovo priteistos žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

33.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „VIA Logistics“ įsteigta 2015 m. gruodžio 1 d. Atsakovas V. Ž. Bendrovės vadovu paskirtas nuo 2015 m. gruodžio 15 d., atšauktas nuo 2017 m. lapkričio 2 d.

34.       Kauno apskrities VMI 2017 m. sausio 5 d. atliko UAB „VIA Logistics“ PVM patikrinimą nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir surašė 2019 m. liepos 4 d. Patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuota 283 030 Eur į biudžetą mokėtina PVM suma. Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimu patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM sumą, apskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė 84 909 Eur PVM baudą.

35.       Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-828-324/2021 (šiuo metu civilinės bylos Nr. eB2-29-921/2025), įsiteisėjusia 2021 m. vasario 23 d., UAB „VIA Logistics“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.

36.       Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. balandžio 8 d., civilinėje byloje Nr. eB2-828-324/2021 patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį patvirtintas 479 013,15 Eur VMI finansinis reikalavimas ir 399,32 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje finansinis reikalavimas. Iš Bendrovės bankroto bylos duomenų nustatyta, kad VMI finansinį reikalavimą sudaro 283 030 Eur į biudžetą mokėtina PVM suma, 100 399,07 Eur delspinigiai ir 84 909 Eur PVM bauda pagal Patikrinimo aktą ir Sprendimą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje finansinis reikalavimas kilo Bendrovei nesumokėjus privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų už Bendrovei priklausiusius krovininį automobilį ir priekabą pagal draudimo polisus Nr. 12 8445182 ir Nr. 12 8445164.

37.       Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑828‑324/2021, įsiteisėjusia 2021 m. gegužės 22 d., Bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

38.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) V. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas), o D. K. pripažintas šios veikos organizatoriumi pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Nuosprendyje nustatyta, kad V. Ž. ir D. K. suvokė, kad UAB „VIA Logistics“ buhalterinė apskaita bus tvarkoma pažeidžiant teisės aktus, numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ir nors šių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti, t. y. abu kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. Nuosprendžiu V. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

39.       Įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalimis šioje civilinėje byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos už Bendrovei padarytą žalą. Teismai nustatė, kad atsakovo netinkamas juridinio asmens veiklos organizavimas bei teisės aktuose numatytų įpareigojimų nevykdymas sukėlė Bendrovei žalą nesumokėtų PVM mokesčių, delspinigių ir paskirtos baudos forma. Šios pasekmės nebūtų atsiradusios, jei atsakovas būtų užtikrinęs teisingą apskaitos vedimą. Teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas jam, kaip vadovui, keliamas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis) bei imperatyviąsias pareigas, nustatytas mokesčių administravimo teisės aktuose. Šiuos veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Teismai nustatė, kad atsakovo kaltės forma – didelis neatsargumas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo 20–24 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties 45–47 punktai).

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atlyginamos žalos dydį iki 20 000 Eur, tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog atlygintinos žalos dydis turėtų būti dar labiau sumažintas.

Dėl žalos atlyginimo dydžio

41.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Padaryta žala, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum (asmens grąžinimas į padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo) – principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

42.       CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, taip pat CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pagrindai ir sąlygos, kuriems esant galima nukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje deliktinės atsakomybės teisinius santykius, nustatyta teismo teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008; 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2012).

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Sumažinti nuostolių atlyginimo dydį remdamasis šia teisės norma teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Tačiau, kadangi ši teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑30/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokie pat reikalavimai keliami ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008).

44.       CK 6.251 straipsnio 2 dalies normos taikymo klausimas gali iškilti tik tais atvejais, kai yra šios sąlygos: 1) pagal įstatymo reikalavimus įrodyta patirtų nuostolių suma; 2) teismas sprendžia klausimą dėl įrodytos priteistinos nuostolių atlyginimo sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2007). Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-320-916/2019, 60 punktas).

45.       CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 49 punktas). Nuostolių atlyginimo dydis gali būti sumažintas tik teismui tinkamai įvertinus visus nurodytus veiksnius. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies normoje pateiktas sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas, nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005).

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo prašymu sumažino Bendrovei priteistinų nuostolių atlyginimo dydį nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur, remdamasis tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, tiek CK 6.282 straipsnio 3 dalimi. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad, net ir nevertinant atsakovo turimo turto, 182 576,20 Eur sumos iš atsakovo priteisimas, teismo vertinimu, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė atsižvelgiantis į atsakovo jauną amžių, kaltės formą (tyčios nebuvimą), tai, kad paskirta bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nėra realiai išieškoti, o Bendrovė yra bankrutuojanti, taip pat į tai, jog mokesčių administratoriaus paskirtos baudos (kuri sudaro prašomos atlyginti žalos dalį) dydis priklauso išimtinai nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos.

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perdavęs dalį bylos nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo apimtis, visų pirma, turėtų būti siejama su žalą padariusio asmens turtine padėtimi, kadangi būtent ji pirmiausia ir lemia tiek būtinybę nukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo (ar jos nebuvimą), tiek tai, kiek nuo šio principo konkrečiu atveju yra pagrįsta, sąžininga ir teisinga nukrypti (34 punktas). Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinės padėties kriterijus pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas, priešingai, teismas sprendime konstatavo, jog įrodymų, patvirtinančių savo sunkią turtinę padėtį, atsakovas į bylą nepateikė. Dėl to CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai nustatytos, o apeliacinės instancijos teismas nurodytos klaidos neištaisė, nes šalių teikiamų naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, nepriėmė ir nevertino (38 punktas).

48.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sunkios žalą padariusio asmens turtinės padėties sąvoka (CK 6.282 straipsnio 3 dalis) yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant dėl tokios galimybės turėjimo ar neturėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).

49.       Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis gali būti tik pagrindas sumažinti žalos atlyginimo dydį, bet ne visiškai atleisti jį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Kita vertus, nei CK 6.251 straipsnio 2 dalis, nei CK 6.282 straipsnio 3 dalis nenustato konkrečių nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimo ribų (išskyrus tai, kad sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta). Nustatyti, kokia apimtimi, įvertinus įstatyme įtvirtintus reikšmingus kriterijus, konkrečiu atveju turi būti mažinamas nuostolių dydis, palikta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kuri turi būti įgyvendinama laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis) ir atsižvelgiant į CK normų, nustatančių galimybę sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį, paskirtį bei tikslus.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje priėmė ieškovės VMI kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašą apie V. Ž. ir R. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ išrašą apie V. Ž. ir R. Ž. valdomas transporto priemones, V. Ž. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos ir R. Ž. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos kopijas; taip pat priėmė atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktą papildomą rašytinį įrodymą – atsakovo ir jo sutuoktinės povedybinę sutartį. Ta pačia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas pasiūlė atsakovui pateikti papildomus duomenis, įrodymus ar paaiškinimams dėl jo turtinės padėties bei priimtų papildomų rašytinių įrodymų, o kitiems proceso dalyviams – pateikti pozicijas dėl atsakovo pateiktų papildomų duomenų ar paaiškinimų, jei tokių bus pateikta ir jei proceso dalyviai laikys tai reikalinga. Atsakovas papildomų įrodymų ir (ar) paaiškinimų dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant atlygintiną žalos dydį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į atsakovui tenkančią pagrindo sumažinti nuostolių atlyginimo dydį įrodinėjimo naštą, šis klausimas spręstinas pagal byloje esančius duomenis.

51.       Iš byloje esančios medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas V. Ž. yra sudaręs santuoką su R. Ž.. Atsakovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) V. Ž. ir R. Ž. povedybinės sutarties, patvirtintos Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės, kopiją. Iš sutarties turinio nustatyta, kad sutuoktiniai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Sutartimi sutuoktiniai susitarė, kad tiek nekilnojamas, tiek kilnojamas turtas, kuris bus įgytas nuo sutarties sudarymo dienos už kiekvieno sutuoktinio asmenines lėšas, bus tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o tokiam turtui bus taikomas asmeninės sutuoktinio nuosavybės turto teisinis režimas (sutarties 3 punktas). Pagal sutarties 5 punktą asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe po sutarties sudarymo taip pat bus: kiekvieno sutuoktinio pajamos iš jo veiklos, iš jo asmeninio turto nuomos, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos (sutarties 5.1 papunktis); lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų, fondų sąskaitose ar indėliai (sutarties 5.2 papunktis); įvairūs vertybiniai popieriai bei iš jų gaunamos pajamos (sutarties 5.3 papunktis); visos pajamos iš šalių vykdomos ūkinės veiklos, įskaitant, bet neapsiribojant individualia veikla, ūkininko veikla, bet kurios teisinės formos juridinio asmens, kurio dalyviu jos ketina tapti ar yra, vykdant ūkinę veiklą, ūkinė – komercinė veikla bei pajamos ir (ar) dividendai iš tos veiklos (sutarties 5.4 papunktis); akcijos, pajus, dalininko dalis ar kitokia teisine forma valdomo juridinio asmens dalyvio įnašas, kurį investuos šalys, o taip pat to įnašo didinimas investuojant, plečiant veiklą, didinant įstatinį kapitalą ar pajinį įnašą (sutarties 5.5 papunktis). Turtas, įgytas šalių iki santuokos sudarymo, taip pat santuokoje būnant įgytas kiekvieno iš jų paveldėjimo ar dovanojimo būdu, yra ir liks asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė (sutarties 7 punktas).

52.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui V. Ž. ir jo sutuoktinei R. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2015 m.  lapkričio 26 d. duomenimis – 8 990 Eur). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas apie sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą (statybos pradžios metai 2016 m., statybos pabaigos metai 2022 m., baigtumas 50 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2022 m. gegužės 24 d. duomenimis 39 200 Eur). VĮ ,,Regitra“ duomenimis V. Ž. vardu transporto priemonių neregistruota. Iš atsakovo V. Ž. pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. matyti, kad per 2023 m. atsakovas iš darbinės veiklos gavo 31 343,07 pajamų (išskaičiuotas pajamų mokestis 6 159,69 Eur), gavo 910,01 Eur ligos, tėvystės, vaiko priežiūros ar ilgalaikio darbo išmokų (išskaičiuotas pajamų mokestis 136,50 Eur), taip pat – 100 000 Eur dividendų iš Estijoje registruotos bendrovės (Estijoje sumokėtas pajamų mokestis 24 713,18 Eur). Kaip minėta, sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, kuria pakeitė iki tol galiojusį sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl, vertinant atsakovo turtinę padėtį, nėra atsižvelgiama į atsakovo sutuoktinės pajamų mokesčio deklaracijoje už 2023 m. pateiktus duomenis apie jos pajamas ir VĮ ,,Regitra“ išrašo duomenis apie jos nuosavybės teise valdomas transporto priemones.

53.       Aptarti duomenys sudaro pagrindą vertinti atsakovo turtinę padėtį kaip pakankamai gerą: atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, atsakovui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir 50 proc. baigtumo gyvenamasis namas, atsakovas 2023 m. iš Estijoje registruotos bendrovės gavo 100 000 Eur dividendų, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovui priklauso Estijoje registruotos bendrovės akcijos.

54.       Pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (žr. šios nutarties 48 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

55.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. (duomenys neskelbtini). nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas turi du mažamečius vaikus. Ši aplinkybė byloje neginčijama. Povedybinėje sutartyje atsakovas su sutuoktine įsipareigojo pagal galimybes ir gaunamas pajamas bei asmeninių lėšų dydį dalyvauti tenkinant šeimos reikmes, apmokėti išlaidas šeimos reikmėms, skiriant lėšas bendrų sutuoktinių vaikų auklėjimui, ugdymui, mokslui, poilsiui bei gydymui (sutarties 12 punktas). Atsakovo sutuoktinės pajamų mokesčio deklaracija už 2023 m. patvirtina, jog atsakovė yra dirbanti, per 2023 m. gavo 21 549,92 Eur pajamų iš darbinės veiklos (išskaičiuotas pajamų mokestis 3 582,80 Eur). VĮ ,,Regitra“ duomenimis R. Ž. vardu registruotos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2018 m. gruodžio 13 d.) ir (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2009 m. kovo 6 d.). Viena vertus, abu sutuoktiniai įsipareigojo pagal galimybes dalyvauti tenkinant šeimos reikmes, o atsakovo sutuoktinė turi asmeninio turto, gauna pajamas iš darbo užmokesčio. Kita vertus, atsakovo 2023 m. pajamos yra daug didesnės nei jo sutuoktinės, kas leidžia spręsti apie didesnį jo indėlį, tenkinant bendrus šeimos poreikius ir skiriant lėšas vaikų auklėjimui, ugdymui, mokslui, poilsiui bei gydymui. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, daro išvadą, kad nors atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, aplinkybės dėl atsakovo šeiminės padėties gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai, todėl vertinamos kaip sudarančios pagrindą sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimo dydį.

56.       Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsakovo sveikatos būklę ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali daryti įtaką atsakovo turtinei padėčiai, byloje nėra.

57.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, kaip aplinkybę` sudarančią pagrindą sumažinti žalos atlyginimo dydį, kasacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad atsakovo jaunas amžius nėra tinkamas kriterijus žalos atlyginimo dydžiui sumažinti. Priešingai, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aplinkybė, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, pripažįstama vienu iš pagrindų teismui nenukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties 41 punktas).

58.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio, nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, kaip minėta, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas).

59.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginamų nuostolių dydį, atsižvelgė į atsakovo padarytos žalos pobūdį ir kaltės formą. Teisės doktrinoje pažymima, kad atsakomybės prigimtis, visų pirma, turėtų būti suprantama kaip atsakomybės kilimo pagrindas – atsakomybė kyla be kaltės ar už kaltais veiksmais padarytą žalą. Atsakomybės prigimties faktorius atsakomybės be kaltės atvejais suponuoja skirtingas galimybes mažinti priteisiamo nuostolių atlyginimo dydį nei atsakomybės, kai kaltė laikytina atsakomybės sąlyga, atveju: esant atsakomybei be kaltės, galimas pernelyg nutolusios žalos atlyginimo nepriteisimas, konkrečios žalos rūšies eliminavimas ir kt. Į atsakomybės prigimties sąvoką įtraukiama ir atsakovo kaltės forma – nors civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau ji yra svarbi sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo klausimus – kuo švelnesnė kaltės forma, tuo platesnė teismo teisė nuostolių atlyginimo dydį mažinti, ir atvirkščiai (Jankutė, R. Visiško nuostolių atlyginimo principo, kilus deliktinei atsakomybei, taikymo išimtys – subjektyvios prigimties faktoriai. Socialinių mokslų studijos [Societal Studies], 2013, Nr. 5 (1), p. 297–300). Tai, kad kaltės forma yra vienas iš reikšmingų kriterijų sprendžiant nuostolių dydžio sumažinimo klausimą, nurodoma ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Prie atsakomybės prigimties, kaip vieno iš nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo kriterijų, gali būti priskirta ir pažeisto intereso apsaugos apimtis. Grynai ekonominio pobūdžio interesai yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje ir jų gynimas gali būti labiausiai ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2015).

60.       Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, veiksmais Bendrovei padaryta žala, pasireiškusi juridiniam asmeniui pritaikytomis sankcijomis pagal mokesčių įstatymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, kad sankcijos, pritaikytos pagal mokesčių įstatymus, juridiniam asmeniui turi kitokį poveikį, nei tos pačios sumos išieškojimas turėtų fiziniam asmeniui, be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė įstatymo nustatytais terminais jai paskirtų mokestinių sankcijų neginčijo (kaip bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė trečiojo asmens atstovė, dėl to, kad Bendrovė veiklos nebevykdė) (nutarties 42 punktas). Šios aplinkybės, kaip atskleidžiančios žalos pobūdį ir patenkančios į atsakomybės prigimties kriterijų, vertintinos sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo.  

61.       PVM delspinigiai ir bauda, kuriais pagrįsta prašoma atlyginti Bendrovei žala nagrinėjamoje byloje, paskirta juridiniam asmeniui, o žalos atlyginimo priteisimo siekiama iš fizinio asmens, turinčio šeimą ir auginančio du mažamečius vaikus. Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimu atlyginti Bendrovės patirtą žalą ginamas interesas yra ekonominis, kurio gynimas, pagal pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, gali būti labiausiai ribojamas. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas šioje civilinėje byloje apibrėžtus neteisėtus veiksmus, neveikė tyčia. Šios aplinkybės, jas apeliacinės instancijos teismui įvertinus ir atsakovo turtinės bei šeiminės padėties kontekste, taip pat sudaro pagrindą sumažinti atlygintinos žalos dydį.

62.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad paskirta PVM bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nebuvo realiai išieškoti, o Bendrovė yra likviduojama dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartyje nesutiko su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog bauda ir delspinigiai nebuvo realiai sumokėti, nurodydamas kaip vieną iš pagrindų sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismas paneigė Bendrovės prievolę sumokėti delspinigius ir baudą visa apimtimi. Šioje byloje sprendžiama ne dėl Bendrovės mokestinių prievolių, o dėl atsakovo civilinės atsakomybės apimties. Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė išlaidų realiai nepatyrė ir šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, kasacinis teismas konstatavo, jog teismai pagrįstai vertino, kokią įtaką nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimas turės Bendrovės kreditoriams (nutarties 43 punktas).

63.       Byloje nustatyta, kad Bendrovės bankroto byloje patvirtintas 479 013,15 Eur VMI finansinis reikalavimas, kurį sudaro 283 030 Eur į biudžetą mokėtina PVM suma, 100 399,07 Eur delspinigiai ir 84 909 Eur PVM bauda pagal Patikrinimo aktą ir Sprendimą, taip pat 399,32 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje finansinis reikalavimas, kilęs Bendrovei nesumokėjus privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Bendrovė, iškeliant jai bankroto bylą, turėjo ilgalaikio turto už 6 729 Eur. Kito turto, debitorinių skolų Bendrovė neturėjo. Taigi, viena vertus, paskirta PVM bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nebuvo išieškoti, o šiuo metu Bendrovė likviduojama dėl bankroto. Kita vertus, Bendrovės turtas nėra pakankamas patenkinti didžiajai finansinių reikalavimų daliai. Dėl to, pernelyg sumažinus prašomų priteisti nuostolių dydį, būtų paneigta Bendrovės kreditorių teisė į dalies finansinių reikalavimų patenkinimą.

64.       Apibendrinant, aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pagrindo sumažinti žalos atlyginimo dydį. Byloje nustatyta, kad nors atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, tačiau jis taip pat turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Padaryta žala pasireiškė juridiniam asmeniui pritaikytomis sankcijomis pagal mokesčių įstatymus, o nagrinėjamoje bylos žalos atlyginimą prašoma priteisti iš fizinio asmens, kurio neteisėti veiksmai nebuvo tyčiniai. Visiškas nuostolių atlyginimas, atsakovui perkeliant juridiniam asmeniui paskirtų sankcijų apmokėjimą, neproporcingai apsunkintų atsakovo turtinę padėtį, galimybes tinkamai vykdyti tėvystės pareigas bei užtikrinti vaikų gerovę, o tokia situacija neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Kita vertus, įvertinęs atsakovo 2023 m. gautas pajamas, ypač iš Estijoje registruotos bendrovės gautus dividendus, taip pat aplinkybes, jog atsakovas teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas) ir, kaip nustatyta teismų, veikė itin neatsargiai ir nerūpestingai savo atstovaujamo juridinio asmens atžvilgiu, o LUAB ,,VIA Logistics“ bankroto byloje Bendrovės turimo turto neužteks didžiajai daliai finansinių reikalavimų patenkinti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sumažino žalos atlyginimo sumą, neišlaikydamas tinkamos šalių interesų pusiausvyros ir iš dalies paneigdamas žalos atlyginimo instituto tikslus bei esmę.

65.       Apibendrindama nurodytą ir įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia priteisti iš atsakovo 50 proc. ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo sumos – 91 288,10 Eur, taip užtikrinant interesų pusiausvyrą – tiek atsakovo interesą pernelyg neapsunkti jo, kaip fizinio asmens, turinčio šeimą ir auginančio mažamečius vaikus, turtinės padėties, tiek Bendrovės interesą į nuostolių (jų dalies) atlyginimą, tiek Bendrovės kreditorių interesą į dalies finansinių reikalavimų patenkinimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

66.       Apibendrindama šioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nustatė pagrindą iš atsakovo priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimui, tačiau, neįvertinęs šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir nenurodęs įstatyme įtvirtintų nuostolių atlyginimo mažinimo kriterijų taikymo konkretaus turinio, nustatė pernelyg mažą atlygintinų nuostolių dydį. Dėl to, įvertinus šios bylos reikšmingas faktines aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama, padidinant sprendimu priteistos žalos atlyginimo sumos dydį iki 91 288,10 Eur ir pakeičiant sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

67.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

68.       Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 182 576,20 Eur. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 2 345 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).  Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 50 proc. Proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 1 172,50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

69.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 79,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 39,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

70.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 162 756,20 Eur žalos atlyginimo. Už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma – 2 195 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Ieškovės apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis – 43,85 proc. Proporcingai apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 962,51 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas visiškai, todėl jam už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis neatlyginamas.

71.       Ieškovė kasaciniu skundu ginčijo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinų nuostolių atlyginimo dydžio. Ieškovės kasacinis skundas buvo patenkintas ir byla dėl ieškovės apskųstos sprendimo dalies perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 195 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

72.       Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė duomenų apie byloje patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „VIA Logistics“ (juridinio asmens kodas 304144606) iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistino žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų), pakeisti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

,,Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „VIA Logistics“ (juridinio asmens kodas 304144606) iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91 288,10 Eur (devyniasdešimt vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 10 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (91 288,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą netiesioginio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 172,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir 39,54 Eur (trisdešimt devynis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 962,51 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 51 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 195 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Išaiškinti atsakovui V. Ž., kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teisėjos                                                                        Rūta Latvelė

Vilija Mikuckienė

Laima Ribokaitė