Civilinė byla Nr. e2-7483-671/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19039-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;
2.6.10.5.2.9; 3.2.6.1
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 13 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,
sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei M. V.,
atsakovės atstovui V. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 108,41 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. liepos 29 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl netinkamai prižiūrimų (nesandarių) daugiabučio namo išorinių konstrukcijų buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi nurodytą butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą, nes buvo užlietos balkono, besiribojančio su (duomenys neskelbtini) indeksu žymėta patalpa, sienos. Ieškovė išmokėjo 108,41 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, tame tarpe ir išorinių atitvarų/sienų, priežiūrą. Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – sienų, nesandarumo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 7.1 ir 7.7 punktų įpareigojimus atsakovė privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorė privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Ieškovė, turėdama duomenis apie buto užliejimo priežastį, pareiškė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Tačiau atsakovė ieškovei žalos neatlygino, taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas. Už 2024 m. liepos 29 d. draudžiamojo įvykio metu butui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, todėl ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę žalos atlyginimo iš atsakovės reikalauti subrogacijos tvarka.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė neginčija, kad administruoja (duomenys neskelbtini) namo bendrosios nuosavybės objektus ir vykdo jų prižiūrą, neginčija, kad (duomenys neskelbtini) butas galėjo būti užlietas 2024 liepos 28-29 d. įvykusios liūties metu. Tačiau atsakovė negavo buto savininko pranešimo apie užliejimą, neatliko buto apžiūros, todėl negali pasisakyti dėl žalos dydžio. Atsakovė nesutinka, kad draudiminis įvykis atsitiko dėl to, kad administratorė nerūpestingai, neatidžiai atliko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje ir Reglamentu įtvirtintas namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų techninės priežiūros funkcijas. Ieškovė remiasi Administravimo nuostatų 7.1 ir 77 punktais bei CK 6.263 straipsniu, kuriuose įtvirtinti bendrieji reikalavimai, bet nepateikė įrodymų, kokių konkrečių Reglamente įtvirtintų veiksmų prižiūrėtojas neatliko ar netinkamai atliko ir kaip tai susiję su šia žala. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų būklė kėlė grėsmę jų išlikimui (sugriuvimui), žmonėms ar aplinkai ir kad buvo padaryta ar galėjo būti padaryta didelė turtinė žala. Ieškovės pateiktas buto remonto darbų įvertinimas liudija apie menką 108,41 Eur žalą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kurioje sienos vietoje ar tarpplokštinėje sandūroje yra plyšiai ar įtrūkimai ir kad per juos prasiskverbė lietaus vanduo. Ieškovė neištyrė kitų vandens pratekėjimo per sieną priežasčių: galimo sienų plokščių gamybos broko, sienų paviršinio sluoksnio natūralaus susidėvėjimo per 35 metų laikotarpį, 2024 m. liepos 28-29 dieną įvykusio stichinio lietaus ir itin stipraus vėjo, kurio gūsiai 12 valandų talžė namo sienas, poveikio. Atsakovės nuomone, vertinant statinio prižiūrėtojo veiksmus (neveikimą), yra būtina išsiaiškinti, kokias konkrečias funkcijas jam nustato teisės aktai, nes pagal Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-354 patvirtintą „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodiką“ (toliau – ir Metodika) ne už visas funkcijas prižiūrėtojui mokamas nustatytas mokestis už paslaugas. Reglamento 91 ir 92 punktai nustato, kad nuolatiniai stebėjimai ir apžiūros atliekami vizualiai, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti, ar prižiūrėtojas galėjo pastebėti galimus sienų blokų paviršiaus ar tarpplokštinių sandūrų mikroįtrūkimus (pvz. namo 2-me ar 9-me) aukšte. Kitų Reglamento 40; 41 ir 87.3; 87.4; 87.5; 87.6 punktuose nurodytų funkcijų – statinio specializuotos apžiūros, tyrimų bei audito, ekspertizės, objektų atnaujinimo (remonto) išlaidos apmokamos naudotojo lėšomis. Šias paslaugas atlieka ne prižiūrėtojas, bet reikiamą kvalifikaciją turintys rangovai. Pagal Administravimo nuostatų 3 ir 6.1 punktus administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad ji tinkamai ir laiku atliko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Reglamento nustatytas funkcijas. Nei ieškovė, nei atsakovė neištyrė ir nenustatė, kokios priežastys sąlygojo tai, kad po atliktų namo sandūrų hidroizoliavimo darbų buvo užlietas (duomenys neskelbtini) butas, todėl laikytina, kad ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų patvirtinančių, kad prižiūrėtojas nebuvo atidus ir rūpestingas.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, neužtikrino daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūros, t. y. neužtikrino namo sienų sandarumo, dėl ko pro jas prasiskverbė vanduo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors atsakovė ėmėsi veiksmų namo konstrukcijų trūkumų nustatymui ir pašalinimui, tačiau galimai šie darbai buvo atlikti nekokybiškai arba nustatyti ne visi trūkumai. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl daugiabučio namo modernizacijos ir kad buto savininkas nesikreipė į atsakovę dėl galimų namo konstrukcijų trūkumų, nepašalina atsakovės atsakomybės. Kita vertus, daugiabučio namo gyventojai neturi specialių žinių nustatyti namo trūkumus. Atsakovės pareigą užtikrinti esminius daugiabučio namo, kaip statinio, reikalavimus apima ne tik vizualus pastato apžiūrėjimas, bet ir galimai specialistų pagalba, ypač įvertinus namo statybos metus ir galimą nusidėvėjimą. Mano, kad yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, be to, atsižvelgtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio byloje namo administratoriui taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad buto, kurio balkono sienos buvo aplietos, savininkė nesikreipė į atsakovę dėl sienų nesandarumo. Statinio trūkumų šalinimo darbai atliekami pagal namo gyventojų pranešimus, taip pat pagal du kartus per metus vykstančių sezoninių apžiūrų metu nustatytą poreikį. Atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, nėra finansiškai pajėgi atlikti viso daugiabučio namo sienų sandarinimo darbus. Be to, patys namo gyventojai yra abejingi namo būklės gerinimui, nepritarė daugiabučio namo modernizacijai. Byloje nėra įrodymų, dėl kokių konkrečiai priežasčių liūties metu vanduo prasiskverbė pro sienas. Mano, kad būtina įvertinti ir tai, kad namas nėra naujos statybos, yra natūralus nusidėvėjimas. Atsakovė atliko visus jai pagal teisės aktus nustatytus veiksmus, užtikrinant daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su draudėja V. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0389374/2023, pagal kurią draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. gruodžio 15 d. 2024 m. liepos 29 d. draudėja informavo ieškovę, kad dėl smarkios liūties sušlapo apdrausto buto dvi balkono sienos, „atšoko“ dažai, taip pat sušlapo grindys. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad sugadintos dvi balkono sienos. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo butui padarytą žalą bei draudėjai išmokėjo 108,41 Eur draudimo išmoką. 2024 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. NS-151 ir 2024 m. gegužės 15 d. periodinės (sezoninės) apžiūros akte Nr. PA-SN13/34 užfiksuota: suskilinėjusi sienų struktūra, tarpplokštinių sandarų užtaisas, vietomis pažeistas hermetiškumas, atmosferinė drėgmė patenka į namo konstrukcijas ties aktuose išvardytas butais, tarp kurių ir butas Nr. (duomenys neskelbtini). Aktuose numatyta organizuoti hidrobizavimo darbus, užtaisyti tarpplokštinių sandūrų betono užtaiso įtrūkius ir atstatyti plokščių sandūrų siūles. Iš 2024 m. gegužės mėnesio atliktų darbų akto Nr. 1534 matyti, kad buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (be kitų butų, ir ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpplokštinių sandūrų remontas. Į bylą pateikti ir 2022 m. ir 2023 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2024 m. liepos 29 d. didžiausias vėjo greitis buvo 21,9 m/s, kritulių kiekis – 68,9 mm. 2024 m. liepos 29 d. per 12 val. (nuo 4 val. iki 16 val.) iškrito 50,0 mm kritulių, buvo pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus, kai per 12 val. arba trumpesnį laiką iškrenta 50,0-80,0 mm kritulių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. Dl-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“. 2024 m. liepos 28-29 d. didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo rodiklį. Šis rodiklis pasiekiamas, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15,0 m/s iki 27,9 m/s pagal 2023 m. birželio 2 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-45 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 6.1015 straipsnio pagrindu.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, neužtikrino daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūros, t. y. neužtikrino namo sienų sandarumo, dėl ko pro jas prasiskverbė vanduo ir įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, ji, kaip administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas, byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių vanduo pratekėjo per sieną, įvykį galėjo įtakoti sienų paviršinio sluoksnio natūralus susidėvėjimas bei 2024 m. liepos 28-29 dieną buvęs stichinis lietus ir itin stiprus vėjas.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punktą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Pagal Reglamento 11 punktą statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Apibendrinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui, t. y. atsakovei, yra perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Kaip nurodyta prieš tai, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad buto balkono sienų užliejimo ir atsiradusios žalos priežastimi buvo vandens prasiskverbimas pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorines konstrukcijas (sieną). Atsakovė iš esmės šio fakto taip pat neginčija, nurodo, kad yra gavusi minėto daugiabučio namo gyventojų pranešimų apie drėkstančias sienas, tačiau atsakovė ėmėsi priemonių pašalinti pastebėtus sienų defektus, pagal butų savininkų prašymus buvo organizuoti hidroizoliavimo darbai. Atsakovė neigia, kad žalos priežastimi buvo netinkamas jos, kaip namo administratorės, pareigų vykdymas ir mano, kad įvykio priežastimi galimai yra 2024 m. liepos 28-29 dieną įvykęs stichinis lietus ir itin stiprus vėjas.
Nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.). CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
Byloje pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad vietovėje prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 29 d. buvo pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarkus lietus ir pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus vėjas. Teismas nekvestionuoja, kad įvykio dieną buvęs lietus ir vėjas buvo neįprastai didesnis nei būdinga Lietuvoje vasarą vyraujantiems orams, visgi, teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju negali būti teisiniu pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Kaip minėta prieš tai, vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio. Teismo manymu, smarkus lietus ir vėjas negali būti laikomi nenugalima jėga savaime, nes jų faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Pagal kasacinio teismo praktiką vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Darytina išvada, kad pagal Lietuvos klimato sąlygas labai smarkus lietus ir didelis vėjas šiuo atveju nebuvo visiškai netikėta ir nenuspėjama, todėl kiekvienas rūpestingas statinių savininkas, turi ir gali tai numatyti bei privalo imtis priemonių žalai išvengti. Be to, vertintina, kad nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimui svarbus yra ne tik kritulių kiekis ir vėjo greitis, bet ir kilę realūs padariniai. Byloje nenustatyta, kad 2024 m. liepos 29 d. smarkus lietus ir vėjas būtų padaręs žalos ir kitiems daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams ar kitiems asmenims bei jų turtui minėtų gamtos reiškinių pasireiškimo vietoje. Dėl išvardytų priežasčių spręstina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2024 m. liepos 29 d. susidarė nenugalimos jėgos aplinkybės.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte Nr. NS-151 ir 2024 m. gegužės 15 d. periodinės (sezoninės) apžiūros akte Nr. PA-SN13/34 nurodyta, kad be kitų aktuose išvardytų butų ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti namo konstrukcijų (sienų) trūkumai (suskilinėjusi sienų struktūra, tarpplokštinių sandarų užtaisas, vietomis pažeistas hermetiškumas, atmosferinė drėgmė patenka į namo konstrukcijas). Iš 2024 m. gegužės mėnesio atliktų darbų akto Nr. 1534 matyti, kad buvo atliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (be kitų butų, ir ties butu Nr. (duomenys neskelbtini)) tarpplokštinių sandūrų remontas. Byloje atsakovei neįrodžius, kad įvykio dieną susidarė nenugalima jėga, yra pagrindas išvadai, kad nepaisant to, jog atsakovė, kaip administratorė, ėmėsi priemonių šalinti nustatytus daugiabučio namo išorinių konstrukcijų defektus, tačiau akivaizdu, jog įvykio dieną daugiabučio namo išorinė konstrukcija (siena) ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su trūkumais/defektais, už kurių pašalinimą buvo atsakinga atsakovė, todėl ji turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra nustatytos visos sąlygos taikyti giežtąją atsakomybę atsakovei pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, todėl ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 108,41 Eur žalos atlyginimas.
Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė yra verslininkė, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iš viso patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“, kodas 121452287, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, kodas 304080146, žalos atlyginimą 108,41 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur 41 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 22 Eur (dvidešimt du Eur).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Alčauskienė