Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-468-538/2012
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-05745-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
99.1.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. A. (N. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui N. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 2 150 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 150 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-05 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 067 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi įpareigojo atsakovą per 7 d. nuo nutarties gavimo dienos primokėti 10 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Nuo 2011-11-01 taikomas ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra 139,2, todėl atsakovas turėtų sumokėti minimalų 70 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 2 d. 4 p., 82 str.). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 60 Lt sumokėto žyminio mokesčio kvitą, todėl teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti – primokėti 10 Lt trūkstamo žyminio mokesčio.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė ketvirčio vartojimo indeksą. Pagal CPK 80 str. 2 d. 4 p. žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Mano, kad vartojimo ketvirčio indeksas netaikomas apskaičiuojant žyminį mokestį procentais. Atsakovas nesutinka su tuo, kad žyminis mokestis skaičiuojamas nuo bylinėjimosi išlaidų (ieškinyje pagal pateiktą sąmatą žalos dydis yra 2 000 Lt), tačiau siekdamas išvengti tolimesnio ginčo dėl žyminio mokesčio primokėjimo paduodant apeliacinį skundą, primokėjo 4,50 Lt (2 150 x 3 proc. = 64,50 Lt).
Atskirasis skundas tenkintinas.
LR CPK 82 str. 1 d. numato, kad šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsižvelgiant į tokią įstatymo nuostatą konstatuotina, kad LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyta minimali žyminio mokesčio suma – 50 Lt – turėtų būti indeksuojama, jeigu ketvirčio vartojimo kainų indeksas didesnis negu 110. Tačiau LR CPK 82 str. 2 d. numato, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., buvo pakeistas ir papildytas LR CPK 80 str., numatantis mokėtino žyminio mokesčio dydžius, todėl tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo mėnesio žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Tiek pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, tiek šiuo metu ketvirčio vartojimo kainų indeksas nėra didesnis negu 110 (Lietuvos statistikos departamento 2012 m. sausio 20 d. informacinis pranešimas Nr. 4 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų indekso“). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti indekso apskaičiuodamas žyminio mokesčio dydį už atsakovo paduotą apeliacinį skundą.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 2 150 Lt nuostolių atlyginimo, todėl turėtų sumokėti 3 proc. dydžio žyminį mokestį nuo ginčijamos sumos (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), o tai sudarytų 64,50 Lt. Tačiau Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. numato, kad mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami nacionaline valiuta, o kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki lito. Ši įstatymo nuostata taikytina visiems mokesčiams neišskiriant žyminio mokesčio. Taigi atsakovas už apeliacinį skundą turėtų sumokėti 65 Lt žyminio mokesčio, o sumokėjo 64,50 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neprimokėto žyminio mokesčio suma labai nedidelė, darytina išvada, kad tai nėra kliūtis spręsti jo apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir tai nesudarytų pagrindo atsisakyti apeliacinį skundą priimti.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį, naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimas dėl atsakovo apeliacinio skundo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 315 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–338 str., teismas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Almantas Padvelskis