Civilinė byla Nr. e2-406-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00199-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.6.2; 3.3.1.4; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 30 d.   

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G.-S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos M. G.-S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Balas“,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Balas“ (toliau – ir įmonė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Mokumo atkūrimas“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 22 d.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė bankrutuojančią UAB (toliau – BUAB) „Balas“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Pareiškėja M. G.-S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui  nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos su kreditoriais dėl susitarimo dėl pagalbos ir taikos sutarties sudarymo, todėl skundžiama teismo nutartis prieštarauja pareiškėjos, kaip įmonės savininkės, ir kreditorių tikslams bei siekiams. Be to, neišspręstas klausimas dėl pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) ir atskaitingo asmens finansinių reikalavimų patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos M. G.-S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja yra BUAB „Balas“ akcininkė ir įmonės  buvusi vadovė, tačiau pareiškėja nėra BUAB ,,Balas“ bankroto bylos dalyvė, nes jos finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra patvirtintas.

6.       Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę teikti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, t. y. nėra įgijusi procesinės teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 305 straipsnyje nustatytų apribojimų. Aplinkybė, kad pareiškėja M. G.-S. nėra įgijusi procesinės teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėja M. G.-S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos M. G.-S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties ir atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjos atskirojo skundo, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bankrutuojančios įmonės dalyviai taip pat laikytini turinčiais suinteresuotumą bankroto proceso eiga ir baigtimi.

7.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalį bankroto procese juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, tačiau juridinio asmens savininkai nuosavybės teisę į įmonę turi viso bankroto proceso metu.

7.3.                      JANĮ nepateikta nei įmonės savininko, nei juridinio asmens dalyvio sąvoka, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos ir juridinių asmenų teisinę formą reguliuojančių specialiųjų įstatymų normos. CK 2.45 straipsnyje nurodoma, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Pagal JANĮ 93 straipsnio 3 dalį juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams.

7.4.                      Pagal CPK 37 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be kita ko, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Balas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Mokumo atkūrimas“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

8.1.                      Teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, nes nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos M. G.-S. finansinio reikalavimo patvirtinimo, t. y. pareiškėja nėra bankroto bylos dalyvė.

8.2.                      Kreditorius bankroto proceso dalyviu tampa ir visas JANĮ nustatytas teises įgyja tuomet, kai teismas patvirtina jo finansinį reikalavimą. Pareiškėjos finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra patvirtintas, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos, kaip įmonės akcininkės ir įmonės buvusios vadovės, suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi yra nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto juridinį asmenį

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.

12.       Pagal CPK 305 straipsnį atskirąjį skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus, taip pat ir materialus, ir procesinis. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo poziciją. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis). Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (tarp jų – ir teise apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).

14.       Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį nuo pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

15.       Iškeliant bankroto bylą, pareiškėju yra laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą.

16.       Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis tampa teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Tokie asmenys naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai, šiai įmonei bankrutuojant, nėra bankroto byloje proceso dalyviai, tačiau ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės yra pakankamai veikiamos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu. Sprendžiant akcininkų įtraukimo į bylą klausimą turi būti įvertintas jų faktinis bei teisinis suinteresuotumas (turimo intereso reikšmingumas, dalyvavimo bankroto byloje tikslingumas ir pan. aplinkybės) dalyvauti bankroto procedūroje. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi, teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis nei teisinio reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Taigi, klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).

20.       Atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo proceso tęstinį pobūdį, į pozityviąją pareigą juridinio asmens kreditoriams sudaryti sąlygas išsakyti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu reglamentavimu kreditoriams užtikrintas šios teisės įgyvendinimas. Kreditoriui pagrindus pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, jis gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, siekiant jam sudaryti galimybę pateikti savo nuomonę dėl įmonės (ne)mokumo. Nemokumo bylos iškėlimo stadija pasibaigia įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti nemokumo bylą. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, išnyksta pagrindas iki tol į civilinės bylos procesą neįstojusiems kreditoriams pasisakyti dėl įmonės (ne)mokumo. Todėl JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nuo šios nemokumo proceso stadijos praranda aktualumą likusio nemokumo proceso prasme. Vėlesnėje nemokumo bylos stadijoje yra įgyvendinamos arba bankrutuojančio juridinio asmens likvidavimo procedūros arba įgyvendinamas teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, siekiant atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą. Šioje nemokumo bylos stadijoje kreditoriai į nemokumo bylos procesą įstoja po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus, pareikštus JANĮ nustatyta tvarka, ir procese dalyvauja kaip juridinio asmens kreditoriai trečiojo asmens teisėmis. Pažymėtina, kad šioje nemokumo proceso stadijoje sprendimai priimami kreditorių susirinkimuose arba kreditorių komitete JANĮ nustatyta tvarka. Taip kreditoriams užtikrinama galimybė dalyvauti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto stadijoje arba restruktūrizavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-972-798/2023).

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti BUAB „Balas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodydamas, kad pareiškėja nėra bankroto bylos dalyvė, jos finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra patvirtintas.

22.       Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina ir pareiškėja neginčija, kad jos finansinis reikalavimas BUAB „Balas“ bankroto byloje nėra patvirtintas, tačiau pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog ji yra bankrutuojančios įmonės akcininkė ir įmonės buvusi vadovė, todėl yra suinteresuota bankroto bylos eiga.

23.       Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų suformuotą praktiką apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad tik įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „Balas“ bankroto byloje, pareiškėja taptų dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu ir įgytų teisę naudotis įstatyme įtvirtintomis kreditorių teisėmis, tarp jų ir teise skųsti nutartis, priimtas bankroto proceso metu. Pareiškėja įmonės bankroto byloje neteikė prašymo įtraukti ją į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, o nagrinėjamame atskirajame skunde nenurodė, kaip tiesiogiai jos interesus gali paveikti bankroto procedūros, t. y. nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

24.       Aplinkybė, kad pareiškėja yra bankrutuojančios įmonės akcininkė ir įmonės buvusi vadovė, nėra pakankama konstatuoti jos teisinį ir procesinį suinteresuotumą dėl įmonės bankroto eigos. Įmonės akcininkas ir įmonės buvęs vadovas tam tikrais atvejais gali turėti teisinį suinteresuotumą tais atvejais, kai įmonei vykdoma bankroto procedūra (pvz., pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo iš akcininko ar įmonės buvusio vadovo, ar pareiškus netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais ir pan.), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama apskųsti pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, nepateikė prašymo įtraukti ją dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti BUAB „Balas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nes pareiškėja savaime nelaikytina dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu. Pažymėtina, kad BUAB „Balas“ bankroto bylos iškėlimą inicijavo ne pareiškėja, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Pareiškėja prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebuvo pareiškusi nei iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nei iki šiol.

26.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2024 m. balandžio 24 d. nutartį, nes pareiškėja nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui prašymo įtraukti ją trečiuoju asmeniu į įmonės bankroto bylą, taigi, ji nelaikytina dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo įstoti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą priėmimo, o po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo – ji dalyvaujančiu bankroto  byloje asmeniu tampa įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti jos, kaip kreditorės, finansinį reikalavimą, arba išsprendus ir galimai patenkinus pareiškėjos pateiktą prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taigi, apeliantė turės teisę dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įsiteisėjus nutarčiai patvirtinti jos finansinį reikalavimą, arba išsprendus ir galimai patenkinus pareiškėjos pateiktą prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra dalyvaujančiu įmonės bankroto byloje asmeniu, neapriboja jos teisių dalyvauti procese, sprendžiant klausimą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo.

27.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pareiškėja, nebūdama dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu, neįgijo teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėjos procesinių teisių ir pareigų teisinis ryšys su įmonės bankroto proceso eiga yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl bylos procesinės baigties

28.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, nes aplinkybė, jog pareiškėja nėra įgijusi procesinės teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja nėra dalyvaujančiu įmonės bankroto byloje asmeniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

29.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                               Neringa Švedienė