Civilinė byla Nr. 2A-29-370/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00524-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-343/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P., R. P. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vespila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016 m. lapkričio 9 d. patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų akcinės bendrovės (toliau – AB) „Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P., R. P. 1 786 804,25 Eur pajamų (už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d.), gautų naudojant ieškovės turtą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Energetinės statybos projektai“ priklausė gelžbetonio gamykla adresu (duomenys neskelbtini). BUAB „Energetinės statybos projektai“ dalį turto, reikalingo betono ir gelžbetonio produktų gamybai, pirko lizingo sutartimi. Po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, lizingu pirktas turtas buvo grąžintas UAB „Swedbank lizingas“, o likusį turtą – naują betono gamybos liniją ir naują gelžbetonio gamybos liniją – 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko ieškovė. Atsakovė AB „Aksa“ 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Swedbank lizingas“ įsigijo lizingo sutarties pagrindu perimtą nekilnojamąjį turtą ir 2014 m. birželio 27 d. neteisėtai užvaldė ieškovei priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė dalį gelžbetonio gamybos linijos, o 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė dalį betono gamybos linijos UAB „Sprendimų medis“.
3. Atsakovė AB „Aksa“, siekdama kuo ilgiau disponuoti užvaldytu ginčo turtu, inicijavo nepagrįstas civilines bylas, neleido ieškovei ir antstoliui patekti į gelžbetonio gamyklą, nevykdė ieškovės reikalavimo nenaudoti ginčo turto ir dėl to neteisėtai laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d. naudojosi ieškovei priklausančiu turtu.
4. Ieškovės teigimu, visiems atsakovams bendrai kyla solidari deliktinė atsakomybė (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) atlyginti ieškovės nuostolius, padarytus atsakovų dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo disponuojant svetimu turtu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ginčo laikotarpiu atsakovė gavo 1 838 159,70 Eur pajamų, tačiau atsakovė AB „Aksa“, per atsakovės įsteigtą įmonę UAB „Aksa holdingas“, ieškovei sumokėjo 51 355,45 Eur, todėl 1 786 804,25 Eur turi būti priteista solidariai iš atsakovų (CK 4.53 straipsnio 1, 2 dalys), nes E. B. (direktorius ir valdybos narys), D. P., S. K., E. P. ir R. P. (valdybos nariai), veikdami AB „Aksa“ vardu ir atlikdami neteisėtus veiksmus, pažeidė įstatymo reikalavimus užtikrinti, kad atsakovės AB „Aksa“ veikla būtų teisėta.
5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė AB „Aksa“ savo veikloje neteisėtai naudojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat neįrodė, jog patyrė žalą. Pažymėjo, jog ieškovė dalį įsigytos betono gamybos linijų įrangos yra pardavusi UAB „Sprendimų medis“, todėl negali reikšti reikalavimų, susijusių su šiuo turtu. Ieškovė nuo 2010 m. iki 2013 m. nevykdė jokios veiklos, susijusios su betono gamyba, ir nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė AB „Aksa“ galėjo gauti 1 838 159,70 Eur pajamų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės vadovas ar valdyba būtų priėmę sprendimus naudotis ieškovės turtu ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimis, sudarytomis UAB „Vespila“ su UAB „Sprendimų medis“, buvo parduota dalis ieškovės 2010 m. rugsėjo 22 d. sutartimi įsigyto turto. UAB „Sprendimų medis“ kitoje civilinėje byloje irgi pareiškė ieškinį AB „Aksa“ dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2016 m. vasario 17 d., ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš AB „Aksa“ už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d. Tiek ieškovė, tiek UAB „Sprendimų medis“ prašė priteisti iš AB „Aksa“ visas gautas pajamas už tą patį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių tenkinti ieškinį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė AB „Aksa“ naudojosi visu ieškovės turtu, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė AB „Aksa“, naudodama savo veikloje ieškovei priklausantį turtą, gavo 1 838 159,70 Eur pajamų. Ieškovė šią sumą apskaičiavo nepagrįstai neįvertinusi, kokios buvo atsakovės sąnaudos gaminant produkciją.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovės vadovas ar valdyba būtų priėmę sprendimus naudotis ieškovės turtu ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus, ieškovės turtą naudoję asmeninėje komercinėje veikloje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas valdymo organams yra nepagrįstas, nes atsakovai (fiziniai asmenys) savo komercinei veiklai ieškovės turto nenaudojo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti 211 554,84 Eur žalos atlyginimą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 211 554,84 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė įrodė, kad atsakovė AB „Aksa“ neteisėtai naudojosi ieškovės turtu. Byloje esantys įrodymai (antstolio L. J. 2014 m. lapkričio 6 d. raštas ir 2015 m. gegužės 20 d. patvarkymas), patvirtina, kad atsakovė sąmoningais veiksmais trukdė ieškovei patekti į atsakovės patalpas ir surinkti įrodymus, kokiu turtu atsakovė naudojasi savo veikloje, šią aplinkybę patvirtino Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-10-755/2017, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje e2-6-565/2017, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-702-178/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu buvo nustatęs aplinkybes, jog atsakovė savo veiklos negalėjo vykdyti be ieškovei priklausančios įrangos.
11.3. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes atsakovė AB „Aksa“, naudodamasi ieškovės įranga, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d. gavo 211 554,84 Eur grynojo pelno, todėl teismas turėjo tenkinti ieškovės ieškinio dalį dėl šios sumos, tačiau neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų byloje aplinkybių.
11.4. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškinio reikalavimo laikotarpiu atsakovės AB „Aksa“ vadovo – generalinio direktoriaus – pareigas ėjo E. B., o valdybos nariais buvo D. P., S. K., E. P. ir R. P.. Nagrinėjamu atveju, būtent vadovui ir valdybos nariams teko pareiga priimti sprendimą nustoti naudotis ieškovės turtu ir užtikrinti tokio sprendimo įgyvendinimą. Tačiau šių pareigų nei vadovas, nei valdybos nariai neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės vadovas ir valdybos nariai nepriėmė sprendimų naudotis ieškovės turtu savo komercinėje veikloje.
12. Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų, nes nepateikė duomenų, jog atsakovė AB „Aksa“ naudojosi neidentifikuotu ieškovės turtu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d. Ieškovės nurodyto turto nepavyko rasti ir antstoliui R. B., kuris vykdo skolos išieškojimą iš ieškovės atsakovės naudai.
12.2. Ieškovė ginčo įrangą buvo perdavusi naudotis kitiems asmenims, dar iki atsakovei AB „Aksa“ įsigyjant patalpas veiklai vykdyti, t. y. ieškovė ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2010 m. rugsėjo 23 d. sudarė gamyklos ir įrangos naudojimo sutartį, taip pat ieškovė ir UAB „Baltijos resursas“ 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė analogišką gamyklos ir įrangos naudojimo sutartį, t. y. ieškovė niekada šio turto nevaldė. Taip pat, laikotarpiu nuo 2013 m. pabaigos iki 2014 m. birželio mėn. gamykloje nebuvo vykdoma jokia veikla, turtas buvo nesaugomas, todėl jis galėjo būti išgrobstytas ar pakeistas.
12.3. Ieškovės nurodytas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019 nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių ir atsakovų neteisėtų veiksmų, nes sprendimas yra neįsiteisėjęs, taip pat nurodytoje byloje ginčas vyko tarp atsakovės ir UAB „Sprendimų medis“ dėl UAB „Sprendimų medis“ priklausančio turto išreikalavimo iš atsakovės valdymo. Nurodytoje byloje nebuvo konstatuotas faktas, kad atsakovė naudoja ieškovės turtą.
12.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą dėl 211 554,84 Eur žalos atlyginimo priteisimo, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
12.5. Ieškovė nepateikė jokių verslo planų, kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d., ieškovė galėjo gauti reikalaujamą 211 554,84 Eur sumą. Ieškovės nurodyto žalos dydžio nepagrįstumą patvirtina ir bylos medžiaga – atsakovės 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita. Pagal šį dokumentą matyti, kad atsakovės grynąjį pelną nurodytu laikotarpiu sudarė 13 296 Eur suma.
12.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovai (fiziniai asmenys) yra solidariai atsakingi už tai, kad atsakovė AB „Aksa“ naudojo ieškovės įrangą. Kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad AB „Aksa“ vadovas ar valdyba būtų priėmę sprendimus naudotis ieškovės turtu ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus.
13. Ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus – Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18 ir atsakovės AB „Aksa“ vadovo M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18 atliktos 2020 m. birželio 30 d. apžiūros metu buvo nustatytos aplinkybės, kad AB „Aksa“ patalpose, esančiose adresu: Katilinės g. 3, Karlų k., Visagino sav., yra visi įrenginiai, priklausantys UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“, t. y. buvo nustatyta, kad atsakovė AB „Aksa“ savo veikloje naudojo ieškovės turtą.
13.2. Atsakovės AB „Aksa“ vadovas M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skunde „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“, pripažino, kad ieškovės turtu naudojosi nuo 2014 m., šią aplinkybę, taip pat patvirtino ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2104-555/2019.
14. Atsakovai 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų (nutarties 13 punktas) priėmimo, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieškovės pateiktais naujais įrodymais. Atsakovai taip pat prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Utenos apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2-844/2021. Atsakovai nurodė, kad ieškovei priklausantis nuosavybės teise priklausantis turtas yra neidentifikuotas, o su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės, todėl yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Utenos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2-844/2021 bus nustatytos šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.
15. Ieškovė 2021 m. sausio 7 d. atsiliepime į atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nurodė, kad byloje esantys įrodymai, taip pat įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai, patvirtina, kad atsakovė neteisėtai nuo 2014 m. naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausiusia įranga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl atsakovės AB „Aksa“ gautų 211 554,84 Eur pajamų už naudojimąsi ieškovės daiktu (įranga) priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė iš BUAB „Energetinės statybos projektai“ 2010 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 320 000 litų (92 678,41 Eur) nusipirko ilgalaikį turtą ir trumpalaikį turtą pagal sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2 (t. 1, b. l. 33-34, 35–78).
19. Ieškovė ir UAB „Visagino gelžbetonis“ 2010 m. rugsėjo 23 d. sudarė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Visagino gelžbetonis“ iš ieškovės atlygintinai išsinuomojo betono gamybos liniją, sienų panelių bei kitų plokščių gaminių gamybos liniją, stambiagabaričių plonasienių gaminių vibropresavimo liniją su konvejeriu, 10 vnt. tiltinių kranų, 2 bokštinius kranus, laboratorinę įrangą (t. 4, b. l. 134–157, 158, 159).
20. Ieškovė ir UAB „Baltijos resursas“ 2013 m. lapkričio 8 d. sudarė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos resursas“ iš ieškovės atlygintinai išsinuomojo betono gamybos liniją, sienų panelių bei kitų plokščių gaminių gamybos liniją, stambiagabaričių plonasienių gaminių vibropresavimo liniją su konvejeriu, 10 vnt. tiltinių kranų, 2 bokštiniai kranus, laboratorinę įrangą (t. 4, b. l. 160–163, 164).
21. Atsakovė AB „Aksa“ iš UAB „Swedbank lizingas“ 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo gamyklą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį įrangos, reikalingos gelžbetonio gamybai: 1) gelžbetoninių konstrukcijų gamybinę liniją tuštuminėms plokštėms gaminti, 2) gelžbetoninių konstrukcijų gamybinę liniją kolonoms ir rygeliams gaminti, 3) 2 betono paskirstytuvus SHUTTLE EB 405 E 2.0 su papildoma įranga, 4) 26 kelio tvirtinimo elementus, 5) 7 betono transportavimo sistemos sustojimo stotį, 6) trolėją GANTRY 125A ES114, 7) 1 automatinio valdymo sistemą GANTRY EB810 EB812, 8) kelio trolėją, 9) 4 kelio prijungimo prie elektros tinklo mazgus, 10) 1 įrenginį kolonų ir rygelių linijoms GANTRY 11) 25 betono transportavimo kelio elementus, 12) 1 ekstruderio aptarnavimo platformą 13) 2 laiptų gamybos formas, 14) 1 sieninių panelių plovimo stotį, 15) 6 tiltinus kranus (t. 4, b. l. 165–186). Pagal 2014 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties priedą Nr. 1 betono gamybos linija, sienų panelių bei kitų plokščių gaminių gamybos linija, stambiagabaričių plonasienių gaminių vibropresavimo linija su konvejeriu, 10 vnt. tiltiniai kranai, 2 bokštiniai kranai, laboratorinė įranga, nebuvo identifikuota (t. 4, b. l., 192).
22. Ieškovė 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė UAB „Sprendimų medis“ už 500 000 litų (su PVM) (144 810 Eur) hidraulinę reguliuojamą formą 4,0 x 12,5 ir hidraulinę reguliuojamą formą 4,5 x 12,5 (t. 1, b. l. 79–82). Pagal 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 83–86, 87) UAB „Sprendimų medis“ iš ieškovės už 300 000 litų (su PVM) (86 886 Eur) nusipirko betono gamybos linijos valdymo kompleksą, kurį sudaro: 1) jėginė elektromontažinė spinta su elementais; 2) proceso automatinio valdymo sistema bei rankinio valdymo – indikacijos pultas; 3) jėginiai, signaliniai bei valdymo kabeliai; 4) kabelinės kopėčios su tvirtinimo elementais; 5) betono drėgmės nustatymo sistema (2 vnt.); 6) užpildų paskirstymo sistema; 7) cemento paskirstymo sistema; 8) vandens paskirstymo sistema; 9) cheminių priedų paskirstymo sistema; 10) technologinio betono užsakymo sistema; 11) užpildų šildymo sistema; 12) ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistema.
23. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, pastatas – betono cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – užpildų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – cemento sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ieškovei priklausanti ginčo įranga, laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2014 m. liepos 2 d. priklausė UAB „Swedbank lizingas“, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. vasario 9 d. priklausė AB „Aksa“, nuo 2015 m. vasario 9 d. pastatai priklauso AB „Aksa NT“.
24. Byloje nėra ginčo, kad ieškinio pateikimo teismui metu ginčo įranga priklausė apeliantei, byloje ginčas kilo dėl to, ar apeliantė pagrįstai ir teisėtai reikalauja priteisti iš atsakovų jų gautas pajamas (211 554,84 Eur) už laikotarpį, kai atsakovė naudojosi ieškovės turtu.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
25. Ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18 ir atsakovės AB „Aksa“ vadovo M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundą „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“. Apeliantė nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18 atliktos 2020 m. birželio 30 d. apžiūros metu buvo nustatytos aplinkybės, jog AB „Aksa“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), yra visi įrenginiai, priklausantys UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“, taip pat, kad atsakovės AB „Aksa“ naudojasi ieškovės turtu. Taip pat nurodo, kad atsakovės vadovas M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skunde „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“, pripažino jog ieškovės turtu naudojosi nuo 2014 m., šią aplinkybę, taip pat patvirtino ir Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2104-555/2019.
26. Atsakovai su apeliantės prašymu nesutiko, nurodė, kad apeliantei priklausantis nuosavybės teise priklausantis turtas yra neidentifikuotas ir pateikti nauji įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės.
27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
28. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateiktu nauju įrodymu – Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18, grindžiami jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, iš esmės paaiškėjusiomis po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šį naują įrodymą iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl šį įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas naujas įrodymas – atsakovės AB „Aksa“ vadovo M. P. 2019 m. rugpjūčio 29 d. skundas „Dėl antstolio veiksmų ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo“ įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis įrodymas nepriimamas.
Dėl prašymo sustabdyti bylą
30. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. prašymas dėl bylos sustabdymo. Atsakovai nurodo, kad apeliantei priklausantis nuosavybės teise priklausantis turtas yra neidentifikuotas, o apeliantės su 2020 m. lapkričio 25 d. prašymu pateikti nauji įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės, todėl yra pagrindas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Utenos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2-844/2021 bus nustatytos šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Apeliantė 2021 m. sausio 7 d. atsiliepime į atsakovų 2020 m. gruodžio 28 d. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nurodė, kad byloje esantys įrodymai, taip pat įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai, patvirtina, kad atsakovė neteisėtai nuo 2014 m. naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausiusia įranga.
31. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Privalomo bylos sustabdymo pagrindai nustatyti CPK 163 straipsnyje. Vienas iš tokių atvejų – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-219/2016). Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą, jeigu pripažįsta, kad tai yra būtina.
32. Nagrinėjamu atveju ši civilinė byla bei Utenos apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla iškeltos skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, o kita byla pirmosios instancijos teisme – dėl uždraudimo naudotis nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis apie Utenos apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2-844/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo išvadai, jog toje byloje nustatinėjami faktai galėtų turėti įrodomąją, prejudicinę reikšmę ar privalomąją galią apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamai šiai civilinei bylai, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.
Dėl pajamų, AB „Aksa“ gautų neteisėtai naudojant ginčo įrangą, priteisimo
33. Ginčas byloje kilo dėl to, ar apeliantė pagrįstai reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų visas atsakovės AB „Aksa“ gautas pajamas iš vykdomos veiklos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d.
34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų visas gautas pajamas naudojantis apeliantės įranga, padarė išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė AB „Aksa“ ginčo laikotarpiu naudojosi apeliantės turtu, todėl ieškinį atmetė.
35. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė AB „Aksa“ sąmoningais veiksmais trukdė ieškovei patekti į atsakovės patalpas ir surinkti įrodymus, kokiu turtu atsakovė naudojasi savo veikloje, šią aplinkybę patvirtino įsiteisėję teismų sprendimai (nutarties 11.1. papunktis), taip pat nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas patvirtina, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00199-18 atliktos 2020 m. birželio 30 d. apžiūros metu buvo nustatytos aplinkybės, kad AB „Aksa“ patalpose, esančiose adresu Katilinės g. 3, Karlų k., Visagino sav., yra visi įrenginiai, priklausantys UAB „Vespila“ ir UAB „Sprendimų medis“. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovei visą atsakovų gautą grynąjį pelną (211 554,84 Eur), nes šį pelną atsakovai gavo naudodamiesi ieškovės turtu (įranga). Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais.
36. Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).
37. Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu valdytojas sąžiningas, savininkas turi teisę išreikalauti visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3, 4 dalys).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog dėl neteisėto atsakovės AB „Aksa“ naudojimosi ginčo įranga, patyrė kokias nors išlaidas arba negavo pajamų, kurias realiai turėjo gauti.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovės AB „Aksa“ grynasis pelnas 2014 metų spalio mėnesį sudarė 819,98 Eur per dieną, turėjo iš dalies tenkinti ieškinį ir priteisti apeliantei iš atsakovų 211 554,84 Eur, už ginčo laikotarpį (258 darbo dienos x 819,98 Eur). Pažymėtina, kad apeliantė dalį ginčo įrangos už 231 696 Eur pardavė UAB „Sprendimų medis“ (nutarties 22 punktas). Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-84-601/2019 UAB „Sprendimų medis“ priteisė iš AB „Aksa“ 24 628 Eur pajamų, gautų naudojant UAB „Sprendimų medis“ turtą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-803-370/2020 pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeitė, tačiau padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė UAB „Sprendimų medis“ iš AB „Aksa“ 24 628 Eur pajamų, už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendime nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2015 m. liepos 8 d.) atsakovė AB „Aksa“ galėjo gauti grynojo pelno (211 554,84 Eur) daugiau nei sumokėjo apeliantei (nutarties 4 punktas). Apeliantė taip pat nepateikė duomenų, ar prieš pirkdama ginčo turtą iš BUAB „Energetinės statybos projektai“ ginčo įrangą buvo apžiūrėjusi, ar turėjo galimybę (daiktines teises) patekti į atsakovės patalpas (nutarties 23 punktas), kuriose yra ginčo įranga, taip pat nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu ji turėjo realią galimybę išnuomoti ginčo įrangą ar, kad buvo sudariusi dėl to atitinkamus susitarimus (CPK 178 straipsnis).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti apeliantės reikalavimo dėl žalos atlyginimo (iš atsakovės AB „Aksa“ gautų pajamų, naudojant apeliantės turtą, priteisimo) kitaip, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniais).
Dėl atsakovės AB „Aksa“ valdymo organų civilinės atsakomybės
41. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad žala (atsakovės gautos pajamos naudojant apeliantės turtą) turi būti priteisiama solidariai iš atsakovės AB „Aksa“ ir kitų atsakovų (valdymo vadovo ir valdybos narių), nes atsakovė AB „Aksa“ sprendimą naudoti savo veikloje apeliantės turtą priėmė per fizinius asmenis, kuriems atsirado pareiga priimti sprendimą nustoti naudotis apeliantės turtu ir užtikrinti tokio sprendimo įgyvendinimą. Atsakovai su tokias apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad AB „Aksa“ vadovas ar valdyba būtų priėmę sprendimus naudotis apeliantės turtu, ar atlikę kitus neteisėtus veiksmus.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir apeliantei įrodžius jai padarytos žalos dydį, atsakovės AB „Aksa“ valdymo organams nekiltų civilinė atsakomybė atlyginti žalą apeliantei, nes nors juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), tačiau CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
43. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad apeliantė neįrodė jai padarytos žalos fakto, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantė ieškinį atsakovės AB „Aksa“ valdymo organams pareiškė nepagrįstai.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, skundžiamame sprendime iš esmės nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl yra teisinis pagrindas apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
47. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantei šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos.
48. Atsakovai 2020 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos advokatų kontoros TGS Baltic 2020 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitos – faktūros serija Nr. TGSLT2001446 matyti, kad atsakovams buvo suteikta teisinių paslaugų už 4 443,62 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti aplinkybei, jog atsakovų sumokėta suma yra būtent už šioje byloje jiems suteiktas paslaugas ir konkrečiai – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir už rašytinius paaiškinimus bei prašymą dėl bylos sustabdymo (nei pažymoje, nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, už kokioje byloje ir kokius atliktus konkrečius darbus buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma). Dėl šios priežasties tokios išlaidos nepriteisiamos.
49. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio (1 562 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas, iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, 1 562 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“, juridinio asmens kodas 302545041, 1 562 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Teisėjai Marius Bajoras
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė