Civilinė byla Nr. e2A-989-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01656-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. gegužės 3 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės mediena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkai city“ ieškinį atsakovams E. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės mediena“ dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Druskininkai city“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. G. ir UAB „Pilaitės mediena“ 1 524,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.                      Atsakovas E. G. 2017 m. birželio mėn. ieškovei nurodė, jog turi galimybę iš pažįstamų asmenų pigiau įsigyti medienos, kurią būtų galima vėliau brangiau parduoti ir gauti pelną. Įmonės akcininkas ir direktorius S. B. atsakovą asmeniškai pažinojo nuo 2010 m., žinojo, kad jis užsiima automobilių pirkimu–pardavimu, turi savo verslą, pasitikėjo atsakovu, taisydavo savo asmeninį ir įmonės automobilius pas atsakovą servise, todėl susidomėjo atsakovo pasiūlymu. Atsakovas nurodė, kad medieną pardavinėja jo pažįstamo įmonė UAB „Pilaitės mediena“, mediena kokybiška ir parduodama gera kaina.

2.2.                      Atsakovas E. G. žodžiu sutarė su UAB „Pilaitės mediena“ dėl ieškovės perkamos medienos kiekio ir kainos. Rašytinė sutartis ar užsakymo lapas nebuvo pildomi.

2.3.                      Ieškovė 2017 m. birželio 21 d. gavo UAB „Pilaitės mediena“ ieškovei išrašytą 1 524,78 Eur sąskaitą už perkamas 8,13 m³ viengubo pjovimo lentas, kurią ieškovei perdavė atsakovas E. G. Tą pačią dieną ieškovė apmokėjo pateiktą sąskaitą.

2.4.                      Ieškovės akcininkas ir direktorius S. B. su atsakovu E. G. taip pat turėjo bendrų reikalų automobilių pirkimo–pardavimo versle – atsakovas turėjo surasti ir nupirkti automobilį ieškovei. Atsakovas surado automobilį Toyota Prius, kuris 2018 m. sausio 23 d. buvo įregistruotas ieškovės vardu. 2018 m. liepos 10 d. ieškovė sulaukė skambučio iš UADBB „Benefita draudimas“ draudimo brokerės, kuri informavo, kad ieškovei priklausantį automobilį Toyota Prius civilinės atsakomybės draudimu atvyko apdrausti svetimas, su įmone nesusijęs asmuo. Ieškovei susisiekus su šiuo asmeniu paaiškėjo, kad ieškovei priklausantį automobilį atsakovas, kaip savo, pardavė trečiajam asmeniui UAB „Berautus“, ieškovei buvo parodyta pirkimo–pardavimo sutartis, nurodyta, kad pinigai už automobilį buvo grynaisiais sumokėti atsakovui. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė kreipėsi į policiją. Paaiškėjus atsakovo vykdomoms apgavystėms su automobiliu, ieškovė tuo metu suprato, kad medienos pirkimas taip pat galimai yra apgavystė, kadangi už medieną buvo sumokėta, tačiau prekė vis dar nebuvo pristatyta ieškovei.

2.5.                      Ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, prašydama perduoti 8,13 m³ viengubo pjovimo lentų arba grąžinti sumokėtus 1 524,78 Eur. Ieškovei buvo atsakyta, kad nupirkta mediena pagal atsakovo nurodymą dar 2017 m. birželio 28 d. buvo pristatyta adresu (duomenys neskelbtini), taigi pačiam atsakovui asmeniškai. Jokio susitarimo, kad mediena turi būti pristatyta atsakovui tarp šalių nebuvo. Ieškovė atsakovui E. G. nebuvo išdavusi jokio įgaliojimo veikti įmonės vardu, atsiimti medieną, atsakovas nebuvo ieškovės darbuotojas, mediena buvo perkama ieškovės nuosavybėn. Taigi atsakovas neturėjo jokio teisėto pagrindo pasisavinti ieškovės apmokėtą medieną.

2.6.                      Atsakovui atsisakius grąžinti medieną ieškovei, ieškovės akcininkas ir direktorius S. B. 2018 m. gruodžio 5 d. parašė pareiškimą policijai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (svetimo turto įgijimas apgaule). Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi), konstatavus, kad nepadaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje yra atsakovo nesąžiningo elgesio požymių, ir, kadangi nustatyta, jog mediena (8,13 m³ viengubo pjovimo lentų) yra pas atsakovą, UAB „Druskininkai city“ gali civilinės teisenos pagalba išspręsti šį ginčą išsireikalaudama daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

2.7.                      Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovas ginčo medieną panaudojo savo namo statybai, t. y. daiktas nėra išlikęs natūra, todėl negalima daikto, kuris nėra išlikęs, išreikalauti iš svetimo valdymo. Visgi tai nekeičia fakto, kad ieškovės lėšomis, atlikdamas neteisėtus veiksmus, atsakovas įgijo turtinę naudą, į kurią neturėjo teisės.

2.8.                      Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo įgyti ginčo medienos ir tą padarė neteisėtai ieškovės nuostolio sąskaita, atsakovas E. G. privalo atlyginti ieškovei patirtą 1 524,78 Eur žalą.

2.9.                      Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ sąskaitą už viengubo pjovimo lentas išrašė ieškovei, kurią ieškovė apmokėjo. Taigi pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pilaitės mediena“. Atsakovas E. G. nebuvo nei ieškovės darbuotojas, nei turėjo įgaliojimą veikti jos vardu. Tai, kad atsakovas surado įmonę, kuri parduoda medieną, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas turėjo įgaliojimą veikti įmonės vardu. Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“, atiduodama ieškovės nupirktą medieną neįgaliotam įmonės atstovui, atliko neteisėtus veiksmus, nebuvo pakankamai rūpestinga ir neįsitikino, ar atsakovas yra teisėtas ieškovės įgaliotas atstovas, ar turi teisę nurodyti medienos pristatymo vietą ir priimti pristatytą medieną, o tiesiog pasivadovavo atsakovo žodiniu nurodymu dėl medienos pristatymo vietos. Tokie atsakovės veiksmai sudarė galimybę atsakovui pasisavinti ieškovės turtą ir tiesiogiai lėmė žalos ieškovei atsiradimą. Taigi atsakovės veiksmai pasireiškė nepakankamu rūpestingumu ir objektyviu bendrininkavimu, todėl ji yra solidariai atsakinga už ieškovei padarytą 1 524,78 Eur žalą.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad 2021 metais į ieškovę kreipėsi E. G. ir pasiūlė nusipirkti medienos, ją parduoti ir pasipelnyti. Atsakovas atnešė UAB „Pilaitės mediena“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė pervedė 1 524,78 Eur už medieną, bet medienos negavo. Paaiškėjo, kad atsakovas E. G., nusipirkęs medieną, išsikrovė ją savo kieme ir panaudojo savo reikmėms. Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ yra atsakinga, nes E. G. neturėjo teisės veikti ieškovės vardu ir UAB „Pilaitės mediena“ turėjo užtikrinti, kad būtent ieškovė pasiimtų medieną, o ne perduoti E. G. Kad atsakovas pasiėmė medieną paaiškėjo iš UAB „Pilaitės mediena“ atsakymo. E. G. ir UAB „Pilaitės mediena“ vadovas T. buvo draugai. Atsakovas perdavė UAB „Pilaitės mediena“ vadovui ieškovės vardu sąskaitą ir UAB „Pilaitės mediena“ vadovas nepatikrino, ar E. G. turi įgaliojimą įsigyti ieškovės vardu medieną. Įsigyti medieną buvo atsakovo noras, o ieškovės vadovas su tuo sutiko. Visi klausimai buvo derinami su E. G., kuris žadėjo medieną pristatyti, po to sakė, kad reiks palaukti. Ieškovė į UAB „Pilaitės mediena“ kreipėsi tik 2018 metais, nes neturėjo pagrindo netikėti E. G., juo pasitikėjo. 2018 metais jis išrašė E. G. įgaliojimą, kad nupirktų jo įmonei automobilį ir jį įregistruotų, bet atsakovas tą automobilį nusipirko sau ir jį pardavė, atsakovas nėra jam skolingas. Žalą sudaro už medieną sumokėta suma. Atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad medieną pirko ieškovė, už ją sumokėjo, o ji atidavė medieną atsakovui, kuris nebuvo susijęs su ieškove. Atsakovas pasisavino turtą, kuris jam nepriklausė, o priklausė ieškovei. Senaties terminas nepraleistas, nes ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises ir iš karto kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją.

4.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

1.1.                      UAB „Pilaitės mediena“ yra medienos apdirbimo įmonė, gaminanti konstrukcinę/statybinę bei apdailinę medieną. Ieškovės pavedimu atsakovas E. G. kreipėsi į UAB „Pilaitės mediena“ dėl medienos viengubo pjovimo lentų įsigijimo. UAB „Pilaitės mediena“ 2017 m. birželio 21 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą AB16 Nr. 134 už 8,13 m3 viengubo pjovimo lentas, kurių kaina – 1 524,78 Eur. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas E. G. priėmė ir perdavė ieškovei apmokėti. Mediena 2017 m. birželio 28 d. buvo pristatyta atsakovo E. G. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 

1.2.                      Atsakovas E. G. prekių pirkimo–pardavimo metu veikė kaip ieškovės įgaliotas asmuo, jo pavedimu. Akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovas E. G. buvo susitarę, kad pastarasis atliks veiksmus ieškovės interesais, jos naudai. Prekes priėmė atsakovas E. G., todėl, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus bei šalių elgesį prekių pirkimo–pardavimo metu, laikytina, kad atsakovas, atlikdamas minėtus veiksmus, veikė ieškovės interesais, ieškovės naudai bei veikdamas ieškovės vardu, t.y. tarp šalių buvo susiklostę vidiniai pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis).

1.3.                      Tai, jog atsakovas E. G., sudarydamas žodinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį, veikė ieškovės pavedimu patvirtina ir šios aplinkybės: a) atsakovas E. G. pats perdavė ieškovei apmokėti 2017 m. birželio 21 d. išrašytą sąskaitą faktūrą; b) ieškovė išrašytos ir atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros neginčijo; c) ieškovė apmokėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą; d) ieškovė 2018 m. sausio 23 d. sudarė rašytinį įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą E. G. ieškovės vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su ieškovės veikla.

1.4.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Pilaitės mediena“ atliko neteisėtus veiksmus, todėl jai taikytina solidarioji atsakomybė. Atsakovas E. G. veikė kaip ieškovės įgaliotas asmuo, priėmė išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ją perdavė ieškovei, kurią ši apmokėjo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Pilaitės mediena“ pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl atsakovo E. G. veikimo ieškovės vardu. UAB „Pilaitės mediena“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, vykdydama kartu su ieškove sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sandorį. UAB „Pilaitės mediena“, kaip prekių pardavėja, tinkamai įvykdė savo sutartinis įsipareigojimus, todėl jos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę.  

1.5.                      Ieškovė teismui ieškinį pateikė 2021 m. gegužės 31 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2017 m. birželio 21 d., o prekės pristatytos 2017 m. birželio 28 d. Ieškovė atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ iki 2018 m. liepos 13 d. jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl prekių pristatymo nebuvo pareiškusi, t.y. ieškovė ilgiau nei metus nesikreipė į atsakovę dėl prekių pristatymo. Ieškovei, kaip profesionaliai verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.  

1.6.                      Ieškovė nurodė, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo, neva, tik tuomet, kai paaiškėjo kitos galimai vykdomos apgavystės su automobiliu. Ieškovė, neva, tik tuo metu suprato, kad medienos pirkimas taip pat galimai yra apgavystė, kadangi už medieną buvo sumokėta, tačiau prekė vis dar buvo nepristatyta. Sistemiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Ieškovė, kuriai prekių pirkimo–pardavimo sandoriai yra įprasta praktika, turėjo pagrįstai tikėtis, jog po PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo prekes gaus greitu metu. Ieškovės teiginiai apie pažeistų jos teisių sužinojimo momentą, nepagrįstas delsimas yra neatitinkantys protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto. Ieškovė apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo, t.y. iš karto apmokėjusi PVM sąskaitą faktūrą ir negavusi prekių per protingą laiko tarpą.

1.7.                      Kadangi ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 4 metams nuo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo ir prekių pristatymo dienos, ieškovės teiginiai dėl sužinojimo apie jo teisių pažeidimo momentą yra aiškiai nepagrįsti, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

2.       Teismo posėdžio metu UAB „Pilaitės mediena“ atstovas nurodė, kad tarp ieškovės ir E. G. buvo susitarimas įsigyti medieną ir iš to užsidirbti. UAB „Pilaitės mediena“ laikė, kad atsakovas veikė ieškovės vardu, ieškovė apmokėjo sąskaitą. UAB „Pilaitės mediena“ ir E. G. jokie draugiški santykiai nesieja, ieškovė to neįrodė. Ginčo nėra, kad turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė per 3 metus negavusi medienos, turėjo būti apdairi ir rūpestinga, ieškinys reiškiamas tik praėjus 4 metams, dėl ko taikytina ieškinio senatis.  

3.       Atsakovas E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir savo pozicijos nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės UAB „Druskininkai city“ ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Pilaitės mediena“ ir E. G. ieškovei 1 524,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 514,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 1 034 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 517 Eur iš kiekvieno atsakovo; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 3,22 Eur iš kiekvieno atsakovo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Druskininkai city“ 2017 m. birželio 21 d. gavo atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ ieškovei 1 524,78 Eur sumai išrašytą sąskaitą faktūrą AB16 Nr. 134 už perkamas 8,13 m³ viengubo pjovimo lentas (sąskaitą faktūrą išrašė atsakovės direktorius T. K.), kurią ieškovei perdavė atsakovas E. G. (sąskaitą faktūrą priėmė E. G.). Tą pačią dieną ieškovė atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ apmokėjo išrašytą sąskaitą faktūrą, pervesdama 1 524,78 Eur sumą. 2017 m. birželio 28 d. krovinio važtaraštyje nurodyta: vežėjas – UAB „Pilaitės mediena“; krovinio siuntėjas – UAB „Pilaitės mediena“; krovinio gavėjas – UAB „Druskininkai city“; krovinio pavadinimas – „lentos viengubo pj.“, kiekis 8,13 kub. m; iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini); krovinį perdavė – UAB „Pilaitės mediena“ direktorius T. K., krovinį priėmė – E. G..

6.       Teismas nurodė, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę aplinkybes, kad egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su įgaliotu kito asmens atstovu, turi įrodyti šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi. 

7.       Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ teiginiais, kad jai nekyla solidarioji atsakomybė, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi suprato, jog ieškovė sudaro sandorį per savo atstovą E. G., todėl pagrįstai apmokėtas prekes pristatė pastarojo nurodytu adresu, be to, jog E. G. veikia ieškovės vardu patvirtina faktas, kad E. G. perduota sąskaita už medieną ieškovės buvo apmokėta. Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. G. nebuvo ieškovės darbuotojas, jokių atstovavimo santykių tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo susiklostę, nebuvo sudaryta pavedimo sutartis ar ieškovės išduotas įgaliojimas veikti ieškovės vardu perkant medienos lentas iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“, juolab nupirktą produkciją iškrauti atsakovo E. G. gyvenamojoje vietoje.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ argumentai, kad atsakovui E. G. 2018 m. sausio 23 d. ieškovė išdavė rašytinį įgaliojimą, kuriuo įgaliojo E. G. veikti ieškovės vardu, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, nes kalba eina apie įvykį, įvykusį 2017 m. birželio 21 d., o ne 2018 m. sausio 23 d. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, jog šis faktas būtent ir patvirtina, jog esant poreikiui veikti ieškovės vardu, yra sudaromi oficialūs susitarimai ir išduodamas oficialus dokumentas, įgalinantis kitą asmenį veikti ieškovės vardu. Ieškovės direktorius ir atsakovas E. G. buvo draugai, pažįstami ir ginčo atveju E. G. veikė tik kaip tarpininkas suvedant medienos pardavėją ir pirkėją, tačiau ne kaip ieškovės vardu sandorius sudarantis atstovas.

9.       Teismas nurodė, kad UAB „Pilaitės mediena“ ieškovės nupirktą medieną pristatė adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui E. G. Tuo tarpu ieškovės registracijos ir verslo vietos buveinė yra (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta išrašant 2018 m. birželio 21 d. sąskaitą faktūrą AB16 Nr. 134. Tuo tarpu 2017 m. birželio 28 d. krovinio važtaraštyje ieškovės, kaip pirkėjos, adresas nėra nurodytas. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Pilaitės mediena”, būdama juridinis asmuo, verslininkė, sudarydama ne vienintelį tokio pobūdžio sandorį su kitu juridiniu asmeniu – ieškove, perduodama prekę E. G., iš jo nepareikalavusi jokių įgalinimų veikti ieškovės vardu, o ne ieškovei, veikė nesąžiningai, neapdairiai, kaip turėtų elgtis protingas ir atsargus civilinių santykių, verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai ir savo veiksmais padarė žalą ieškovei, kuri už medienos įsigijimą sumokėjo būtent atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, tačiau medienos taip ir negavo.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas E. G., neturėdamas jokių įgaliojimų veikti ieškovės vardu, pasisavino ieškovei skirtą medieną, už kurią ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, ir ją panaudojo savo reikmėms – savo namo statybai, kas nustatyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57924-18 medžiagoje. Tokiu būdu atsakovas įgijo turtą, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir tuo padarydamas žalą ieškovei.

11.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017).

12.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei padarytą žalą solidariai, todėl ieškovės ieškinį tenkino.

13.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai 2018 m. liepos 24 d. gavo atsakymą iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ apie tai, jog ieškovės apmokėta mediena yra pristatyta atsakovui E. G. Byloje nesant aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ankstesnį ieškovės sužinojimą apie jos teisių pažeidimą, teismas vertino, ar ieškovės įrodinėjamas sužinojimo momentas atitinka laiką, kada rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. 

14.       Teismas nurodė, kad dėl ieškovės apmokėtos medienos 2018 m. liepos 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Pilaitės mediena“ dėl prekės pateikimo arba piniginių lėšų grąžinimo. Atsakymą iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ ieškovė gavo 2018 m. liepos 13 d., iš kurio sužinojo, kad ieškovės įsigyta mediena buvo pristatyta atsakovui E. G. Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. su pareiškimu (ir dėl ginčo įvykio), kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-57924-18 buvo pradėtas 2018 m. gruodžio 16 d., o nutrauktas 2019 m. gegužės 10 d. Ieškovei išaiškinta teisė dėl atsakovo E. G. nesąžiningų veiksmų kreiptis civilinės teisenos tvarka.

15.       Ieškovės ieškinys atsakovams UAB „Pilaitės mediena“ ir E. G. dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2021 m. birželio 1 d., priimtas 2021 m. birželio 2 d. Teismo vertinimu, ieškinio senatis nėra praleista, kadangi ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo būtent iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ 2018 m. liepos 13 d. atsakymo, įrodymų paneigiančių šias aplinkybes nepateikta. Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atstovas, nurodydamas, kad ieškovė apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti žymiai anksčiau nei ieškovė nurodė, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ pozicija, jog ieškovė, kaip verslininkė, apmokėjusi už prekes ir jų negavusi, turėjo elgtis apdairiai ir delsė nepagrįstai, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo netikėti ir ieškovės direktoriaus parodymais, jog jis pasitikėjo atsakovu E. G., kuris teigė, kad medienos paruošimas užtruks, nes su juo buvo pažįstamas.

16.       Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 524,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Kadangi ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi, teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 34 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 1 034 Eur.

18.       Teismas lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteisė 6,45 Eur pašto išlaidas (CPK 79, 88, 93, 96, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino; netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atžvilgiu atmesti ir 1 514,78 Eur žalos atlyginimą priteisti asmeniškai iš atsakovo E. G.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo anksčiau negu konstatavo pirmosios instancijos teismas (2018 m. liepos 13 d.). Ieškovei buvo žinoma, jog mediena turėjo būti pristatyta per kelias savaites po atlikto apmokėjimo, t. y. po 2017 m. birželio 21 d. Tą patvirtina ieškovės vadovo S. B. pareiškime policijai nurodyti teiginiai bei tą ieškovės atstovas patvirtino 2021 m. gruodžio 14 d. vykusio posėdžio metu (garso įrašas laikas 00:21:28 – 00:21:58), nurodydamas, kad mediena, už kurią ieškovė atliko apmokėjimą, turėjo būti paruošta ir pristatyta keleto savaičių eigoje.

19.2.                      Turint omenyje tai, kad kiekvienas vidutiniškai protingas asmuo žodžių junginį „keletas savaičių“ kasdieninėje kalboje turėtų suprasti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laiko tarpą, pagal ieškovei atsakovo E. G. nurodytą informaciją, ji turėjo suvokti, jog mediena jai turėjo būti pristatyta 2017 m. liepos mėnesį. Taigi ieškovė po atlikto apmokėjimo negavusi medienos, jau 2017 m. liepos mėn. neabejotinai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų savo pažeistas teises.

19.3.                      Ieškovės atstovas pats nurodė, kad buvo apskritai pamiršęs apie medieną (2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:22:20 – 00:22:55), todėl net ir jos nesulaukęs, ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teises, nereiškė jokių pretenzijų atsakovams, į juos dėl įsigytos medienos ilgą laiką apskritai nesikreipė. Netgi tuo atveju jeigu ieškovė būtų laiku pradėjusi ginti savo teises, t.y. būtų domėjusis, kodėl sutartu laiku negavo medienos, kreipusis į atsakovę UAB „Pilaitės mediena“, jai būtų buvę nurodyta, kad mediena jau buvo pristatyta atsakovo E. G. nurodytu adresu, ieškovė būtų galėjusi atsiimti medieną, kol jos dar nebuvo panaudojęs atsakovas.

19.4.                      Teismas ieškovės sužinojimo apie savo pažeistas teises momentą nepagrįstai siejo su aplinkybėmis, jog ieškovės direktorius S. B., būdamas pažįstamas su atsakovu E. G., neturėjo jokio pagrindo manyti, kad mediena ieškovei bus nepristatyta. Ieškovės vadovo pasitikėjimas atsakovu nedaro įtakos sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentui ir nesudaro pagrindo netaikyti ieškinio senaties instituto.

19.5.                      Ieškovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame, aprašant S. B. apklausos metu ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nurodoma: „2018 m. vasario 7 d. jam [S. B.] nuvažiavus pas jį į nuomojamą garažą-autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir susitikus su E. G., šis pasakė, kad automobilis bus grąžintas už dviejų savaičių. J. E. patikėjus, jis atsisveikino ir išvažiavo. Maždaug už dviejų savaičių jis E. G. pradėjo skambinti, tačiau jis jau nekėlė ragelio ir jis niekur negalėjo jo surasti. 2018 m. kovo 15 d. jam [ieškovės direktoriui S. B.] susirašius su E. G. per bendravimo programą „Viber“, jam jis atsakė, kad „atsiknistų ir jo daugiau nebeieškotų“. Taigi net ir ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą siejant su aplinkybėmis, jog ieškovės vadovas turėjo pagrindą pasitikėti atsakovu dėl medienos pristatymo, teismas neatsižvelgė į tai, jog bet koks ieškovės vadovo pasitikėjimas atsakovu turėjo baigtis vėliausiai 2018 m. kovo 15 d. atsakovui nurodžius, kad ieškovės vadovas „atsiknistų ir jo daugiau nebeieškotų“. Teisių pažeidimą siejant su šiuo momentu, 3 metų ieškinio senaties terminas neabejotinai buvo praleistas.

19.6.                      Ieškovė neginčijo fakto, kad ji su E. G. buvo susitarę dėl medienos įsigijimo, t. y. neneigė, kad ieškovės valia neabejotinai buvo iš UAB „Pilaitės mediena“ veikiant per E. G. įsigyti medieną, todėl tokiu būdu ieškovė atsakovui davė žodinį pavedimą. Taigi de facto tarp ieškovės ir E. G. buvo susiklostę atstovavimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė iš UAB „Pilaitės mediena“, veikdama per E. G., įsigijo medieną. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo (šiuo atveju – UAB „Pilaitės mediena“) turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens (šiuo atveju –  ieškovės) atstovu (šiuo atveju – E. G.), turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu.

19.7.                      Net ir tuo atveju, jeigu būtų kvestionuojami tarp ieškovės ir atsakovo susiklostę atstovavimo santykiai, siekiant apginti sąžiningai veikusios atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ interesus, taikytinas tariamo atstovavimo institutas, kadangi net ir pačios ieškovės veiksmai (PVM sąskaitos faktūros apmokėjimas; užsakymo vykdymas vien per atstovą – atsakovą E. G.; tiesioginis nesikreipimas į UAB „Pilaitės mediena“) neabejotinai atsakovei sudarė pagrindą manyti, kad E. G. veikia kaip ieškovės atstovas.

19.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Pilaitės mediena“ privalėjo įsitikinti, kad E. G. veikia kaip teisėtas ieškovės atstovas, nepaisant to, jog faktinės aplinkybės akivaizdžiai suponavo, jog jis veikia ieškovės pavedimu. Prekių pardavėjui įstatymai nenumato pareigos kiekvienu atveju reikalauti iš pirkėjo (kai prekes įsigyja save pirkėjo atstovu identifikuojantis asmuo) atstovavimo teisę pagrindžiančių dokumentų. Toks reikalavimas nėra nurodytas ir skundžiamame sprendime.

19.9.                      Dėl ieškovės ir atsakovo konkliudentinių veiksmų atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ medienos pardavimo momentu nekilo jokių abejonių, kad atsakovas medieną užsakė veikdamas ieškovės pavedimu, nepaisant to, kad UAB „Pilaitės mediena“ ir nebuvo pristatytas rašytinis įgaliojimas, pavedimas ar bet koks atstovavimo teisę pagrindžiantis dokumentas, kuris patvirtintų atsakovo teisę veikti ieškovės vardu ir interesais.

19.10.                      Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Pati ieškovė, siekdama, kad mediena būtų pristatyta jos, o ne įgalioto atstovo (atsakovo E. G.), nurodomu adresu, turėjo imtis atitinkamų priemonių (pvz. susisiekti su UAB „Pilaitės mediena“ ir nurodyti pageidaujamą medienos pristatymo adresą). Tas padaryta nebuvo, ieškovė nenurodė, kokiu adresu turėtų būti pristatyta mediena, taigi nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų sau nepageidaujamų padarinių.

19.11.                      Ieškovei netgi neginčijant fakto, jog tarp jos ir E. G. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medienos įsigijimo, tokio susitarimo neįforminamas raštu pirmiausia pasekmes turėtų sukelti būtent šių santykių šalims, kurios nesiėmė pareigos tinkamai įforminti tarpusavyje susiklosčiusius santykius, o ne sąžiningiems tretiesiems asmenims.

19.12.                      Medieną, kurią įsigijo ieškovė, pasisavino atsakovas E. G., taigi ginčas dėl tokioje situacijoje ieškovei kilusios žalos turėtų būti išspręstas būtent tarp šių šalių. Atsakomybės už ieškovei sukeltą žalą perkėlimas atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, esančiai sąžininga trečiąja šalimi, yra pažeidžiantis teisingumo principą, todėl sprendimas, kuriuo UAB „Pilaitės mediena“ pripažinta solidariai atsakinga už ieškovei sukeltą žalą, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

20.       Ieškovė UAB „Druskininkai city“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Ieškovė, pasisakydama dėl žodžių junginio „keletas savaičių“, nepagrįstai daro lingvistines išvadas, kad kiekvienas vidutiniškai protingas asmuo šį žodžių junginį turėtų suprasti kaip ne ilgesnį nei vieno mėnesio laiko tarpą. Terminas „keletas savaičių“ nereiškia dvi ar trys savaitės, o naudojamas tada, kai nėra galimybės tiksliai įvardinti, kiek savaičių užtruks, šiuo atveju, medienos paruošimas ir pristatymas.

20.2.                      UAB „Pilaitės mediena“ pati buvo nurodžiusi terminą „keletas savaičių“, o ne konkrečiai keturias savaites ar mėnesį, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šis terminas reiškia ne ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį. Tokį aiškinimą atsakovė daro subjektyviai situaciją pritaikydama prie savo gynybinės pozicijos. Atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje taip pat nebuvo termino, iki kada mediena turi būti pristatyta ieškovei.

20.3.                      Kadangi medienos paruošimas (išpjovimas, išdžiovinimas ir kt.) užtrunka, ieškovei, kuri įprastai neužsiima medienos pirkimo veikla ir nenaudoja jos savo įprastinėje veikloje bei neturėjo poreikio jos gauti skubiai, nekėlė įtarimų tai, kad mediena kurį laiką nepristatoma. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog jos užsakymas jau yra pristatytas ir ji medienos realiai negaus.

20.4.                      Asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Šiuo atveju PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta iš anksto, dar nepateikus prekių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad išrašius PVM sąskaitą faktūrą, prekės turi būti pateiktos netrukus. Tokio reglamentavimo nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika. 

20.5.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad atsakovo E. G., kuris rekomendavo medieną pirkti iš jo pažįstamo įmonės, vis pasiteiraudavo, kada bus atvežtos lentos, ir gaudavo atsakymą, kad viskas yra gerai, tiesiog trūksta prekių, reikia dar šiek tiek palaukti. Atsakovas ieškovei leido suprasti, kad jį ir UAB „Pilaitės mediena“ direktorių sieja draugiški santykiai ir jis perduoda UAB „Pilaitės mediena“ informaciją.

20.6.                      UAB „Pilaitės mediena“ pateikti argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovą E. G. ir UAB „Pilaitės mediena“ direktorių siejo draugiški santykiai, UAB „Pilaitės mediena“ yra žinomos aplinkybės, kada atsakovui E. G. pristatyta ieškovės įsigyta mediena buvo sunaudota, nors ikiteisminio tyrimo metu atsakovas niekur nenurodė, kada jis sunaudojo jam pristatytą ieškovės įsigytą medieną.

20.7.                      Ieškovės vadovo pasitikėjimas atsakovu E. G. nedaro įtakos sužinojimo apie jo teisių pažeidimą momentui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės pasitikėjimas atsakovu E. G. turėjo baigtis 2018 m. kovo 15 d., kadangi tuo metu atsakovas nurodė ieškovės vadovui „atsiknisti ir jo nebeieškoti“. Tuo metu tarp ieškovės ir atsakovo kilo nesutarimas dėl ieškovei priklaususio automobilio nuomos, tačiau nieko nebuvo užsiminta apie medienos pristatymą. Ieškovė už jos įsigytą medieną buvo sumokėjusi UAB „Pilaitės mediena“, todėl neturėjo pagrindo įtarti, jog gali būti apgauta.

20.8.                      Ieškovė visą laikotarpį iki bylos iškėlimo ėmėsi efektyviausių priemonių savo teisėms ginti – kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, aktyviai savo teises gynė ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo užbaigtas tik 2021 m. vasario 9 d. Taigi ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir jokių būdu nesudarė prielaidos daryti išvadą apie tai, jog ji nemano, jog jos teisė yra pažeista ar ji neturi lūkesčių jos ginti.

20.9.                      Atsakovas E. G. nebuvo ieškovės darbuotojas, jokių atstovavimo santykių tarp jo ir ieškovės konkrečiu atveju nebuvo susiklostę, nebuvo sudaryta pavedimo sutartis ar ieškovės išduotas įgaliojimas veikti ieškovės vardu perkant medieną iš UAB „Pilaitės mediena“, tuo labiau nupirktą medieną iškrauti atsakovo E. G. gyvenamojoje vietoje. Atsakovas E. G. veikė tik kaip tarpininkas suvedant medienos pardavėją ir pirkėją. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti UAB „Pilaitės mediena“ teiginį, kad ieškovė atsakovui E. G. davė pavedimą nupirkti ginčo medieną ieškovės naudai. 

20.10.                      Ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurie UAB „Pilaitės mediena“ būtų leidę daryti išvadą, kad ieškovės nupirkta mediena turėtų būti pristatyta ne ieškovei, o atsakovui E. G. į jo gyvenamąją vietą.

20.11.                      Ieškovė neginčija sudaryto medienos pirkimo–pardavimo sandorio tarp ieškovės ir UAB „Pilaitės mediena“, ji pati šį sandorį sudarė ir įvykdė jai priklausančia prievolę, tačiau savo prievolę netinkamai įvykdė UAB „Pilaitės mediena“.

20.12.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Pilaitės mediena“, būdama juridinis asmuo, verslininkas, sudarydama ne vienintelį tokio pobūdžio sandorį su kitu juridiniu asmeniu – ieškove, perduodama prekę atsakovui E. G., iš jo nepareikalavusi jokių įgalinimų veikti ieškovės vardu, o ne ieškovei, veikė nesąžiningai, neapdairiai, kaip turėtų elgtis protingas ir atsargus civilinių santykių, verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai.

20.13.                      Vadovaujantis UAB „Pilaitės mediena“ argumentais, bet kuris save kaip kokio nors pirkėjo, juridinio asmens, atstovu identifikuojantis asmuo gali paimti iš UAB „Pilaitės mediena“ nupirktą medieną ir UAB „Pilaitės mediena“ neturi jokios atsakomybės tokiu atveju atidavusi prekę ne pirkėjui.

20.14.                      Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, siekdama, kad mediena būtų pristatyta jos, o ne atsakovo E. G. adresu, turėjo pati nurodyti medienos pristatymo adresą, o to nepadariusi, pati nesiėmė veiksmų, kad išvengtų nepageidaujamų padarinių. Ieškovės registracijos ir verslo vieta yra (duomenys neskelbtini). Šis adresas atsakovei buvo žinomas, kadangi jis nurodytas ir išrašant sąskaitą, tačiau mediena buvo pristatyta su ieškove visiškai nesusijusiu adresu, į gyvenamąjį namą. Ant krovinio važtaraščio nėra jokio ieškovės, kaip pirkėjos, rekvizito.

20.15.                      Ieškovė jokių sandorių su atsakovu E. G. nesudarinėjo, todėl jokios pareigos ką nors įforminti raštu neturėjo. Medieną iš UAB „Pilaitės mediena“ pirko ieškovė, už medieną sumokėjo ieškovė, medieną gauti turėjo ieškovė. Taigi jokio atstovavimo ar pavedimo santykių, kuriuos reikėtų įforminti, tarp ieškovės ir atsakovo E. G. nebuvo.

20.16.                      UAB „Pilaitės mediena“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir neįsitikino, ar atsakovas E. G. yra teisėtas ieškovo įgaliotas atstovas, ar turi teisę nurodyti medienos pristatymo vietą ir priimti pristatytą medieną, o tiesiog pasivadovavo atsakovo žodiniu nurodymu dėl medienos pristatymo vietos. Tokie UAB „Pilaitės mediena“ veiksmai sudarė galimybę atsakovui pasisavinti ieškovės turtą ir tiesiogiai sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą. UAB „Pilaitės mediena“ veiksmai pasireiškė nepakankamu rūpestingumu ir objektyviu bendrininkavimu, todėl ji yra solidariai atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

20.17.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinį (medieną) vežti perdavė, taip pat atsakovui E. G. medieną atvežė UAB „Pilaitės mediena“ direktorius T. K. Teismo posėdžio metu UAB „Pilaitės mediena“ atstovas negalėjo atsakyti į klausimą, kokia prekių pristatymo praktika taikoma įmonėje ir kodėl krovinį (medieną) ėmėsi krauti, vežti ir pristatyti pats UAB „Pilaitės mediena“ direktorius, kai įmonėje dirba ne vienas darbuotojas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovą E. G. ir UAB „Pilaitės mediena“ direktorių siejo asmeniniai santykiai, dėl kurių UAB „Pilaitės mediena“ ir nekilo noras patikrinti, ar atsakovas E. G. turi teisę atstovauti ieškovę ir perimti jo nupirktą medieną. Tokie UAB „Pilaitės mediena“ veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala ir lemia UAB „Pilaitės mediena“ solidarią atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

23.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys solidariems atsakovams dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

24.       Byloje nustatyta ir šalys to neginčijo, kad atsakovas E. G. žodžiu atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ pateikė ieškovės UAB „Druskininkai city“ užsakymą įsigyti iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ 8,13 m³ viengubo pjovimo lentų.

25.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ 2017 m. birželio 21 d. ieškovei UAB „Druskininkai city“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą AB16 Nr. 134 už parduotas 8,13 m³ viengubo pjovimo lentas; suma – 1 524,78 Eur. Minėtą sąskaitą faktūrą išrašė UAB „Pilaitės mediena“ direktorius T. K., o priėmė – E. G., kurią jis tą pačią dieną (2017 m. birželio 21 d.) perdavė ieškovei. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

26.       Ieškovės Luminor Bank AS sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė 2017 m. birželio 21 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ 1 524,78 Eur sumą. 

27.       Ieškovė 2018 m. liepos 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Pilaitės mediena“, nurodydama, kad nėra gavusi nupirktų 8,13 m³ lentų, todėl pareikalavo iki 2018 m. liepos 20 d. arba pristatyti įsigytą prekę, arba grąžinti už ją sumokėtus pinigus – 1 524,78 Eur.

28.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ 2018 m. liepos 24 d. rašte atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą, nurodydama, kad 2017 m. birželio 28 d. 8,13 m³ viengubo pjovimo lentos buvo pristatytos ieškovės įgalioto asmens E. G. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji, kaip pardavėja, savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir ieškovės reikalavimas pateikti prekę ar grąžinti pinigus nepagrįstas.

29.       Byloje esantis 2017 m. birželio 28 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad krovinys – 8,13 m³ viengubo pjovimo lentos buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini) (krovinio iškrovimo vieta). Važtaraštyje krovinio vežėju ir siuntėju nurodyta UAB „Pilaitės mediena“, krovinio gavėju – UAB „Druskininkai city“; krovinį perdavė – UAB „Pilaitės mediena“ direktorius T. K., krovinį priėmė – E. G.

30.       UAB „Druskininkai city“ vadovas S. B. 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ar kitą straipsnį, be kita ko, pripažįstant UAB „Druskininkai city“ civiliniu ieškovu dėl 1 524,78 Eur patirtos turtinės žalos. 

31.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

32.       Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo S. B. skundą dėl 2020 m. lapkričio 6 d. nutarimo panaikinimo, 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu skundą atmetė.

33.       Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. skundą dėl 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo panaikinimo, 2021 m. sausio 18 d. nutartimi skundą atmetė.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 18 d. nutarties atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šalių ginčas gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka, išreikalaujant daiktą iš neteisėto svetimo valdymo (CK 4.95 straipsnis), taip pat nustačius, kad UAB „Pilaitės mediena“ medieną E. G. atidavė nepagrįstai, t.y. šiam neturint įgaliojimo veikti UAB „Druskininkai city“ vardu, pareiškėjas gali reikšti UAB „Pilaitės mediena“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

35.       Ieškovė UAB „Druskininkai city“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Pilaitės mediena“ ir E. G. 1 524,78 Eur žalos atlyginimą, 5 metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

36.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visa apimtimi. Teismas sprendė, kad atsakovas E. G. įgijo turtą, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir tuo padarydamas žalą ieškovei. Kadangi UAB „Pilaitės mediena“ ieškovės įsigytą prekę perdavė E. G., kuris, teismo vertinimu, nebuvo ieškovės įgaliotas veikti jos vardu, teismas sprendė, kad UAB „Pilaitės mediena“, nebūdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, yra solidariai atsakinga su atsakovu E. G. Atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ prašymo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti teismas netenkino, konstatavęs, kad nėra praleistas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginti pareikšti.

37.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl ieškinys turi būti atmestas; 2) atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (turėjo pagrindą atsakovą E. G. laikyti ieškovės atstovu), todėl atsakovė nėra solidariai atsakinga su atsakovu E. G. dėl ieškovės patirtų nuostolių, dėl ko ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu turi būti atmesti.

38.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo ir ieškinio senaties

39.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. G. ir UAB „Pilaitės mediena“ 1 524,78 Eur žalos atlyginimą. Dėstydama faktines aplinkybes, ieškovė nurodė, kad nors ginčo mediena priklauso jai, tačiau atsakovas E. G., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nesant jos sutikimo tyčią ją užvaldė (pasisavino). Kadangi atsakovas ginčo medieną panaudojo savo namo statybai, o neišlikusio daikto natūra negalima išreikalauti iš svetimo valdymo (CK 4.95 straipsnis), ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo turtą, o UAB „Pilaitės mediena“ nepagrįstai medieną pristatė ne ieškovei, o atsakovui, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 524,78 Eur sumą, kurią ji laikė savo patirtais nuostoliais.

42.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad atsakovas E. G., neturėdamas jokio įgaliojimo veikti ieškovės vardu, pasisavino ieškovei skirtą medieną, už kurią ieškovė sumokėjo atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, ir ją panaudojo savo reikmėms, vertino, kad tokiais veiksmais atsakovas įgijo turtą, neturėdamas tam teisinio pagrindo ir tuo padarė ieškovei žalą. Pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime taikė tiek nepagrįsto praturtėjimo, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovams yra pagrįstas, be to, ieškovė nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo reikšti, todėl ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi.  

43.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, ginčijamo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, be to, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, taikė ginčui neaktualias teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą.

44.       Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

45.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; pagal CK 6.237 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nurodytus atvejus. CK 6.242 straipsnyje reglamentuojamas nepagrįstas praturtėjimas siauruoju požiūriu ir įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

47.       Turto gavimas be teisinio pagrindo, kaip ir nepagrįstas praturtėjimas, teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šie institutai taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).

48.       Pagal kasacinio teismo praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

49.       Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

50.       Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).

51.       Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019).

52.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė UAB „Druskininkai city“ iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ įsigijo medieną, tačiau ši ieškovei nebuvo perduota, o pagal atsakovo E. G. atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ pateiktą žodinį nurodymą pristatyta būtent E. G. gyvenamosios vietos adresu. Šiuo metu ieškovės įsigyta mediena natūra nėra išlikusi, ją atsakovas E. G. panaudojo savo namo statybai, kas nustatyta jo atžvilgiu vykusio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-57924-18 medžiagoje. Atsakovas E. G. atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, nustatytų aplinkybių neginčijo, neįrodinėjo, kad turėjo teisinį pagrindą medieną gauti (CPK 178 straipsnis).

53.       Atsižvelgiant į tai, kad mediena tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių pagrindu priklausė ieškovei (PVM sąskaita faktūra už įsigytą medieną išrašyta ieškovei ir ji ją apmokėjo; šalys to neginčija), o atsakovas E. G. savo valiniais veiksmais sukūrė situaciją, kad mediena būtų pristatyta ne ieškovei (teisėtai medienos savininkei), tačiau jo gyvenamosios vietos adresu ir ją, nesant ieškovės sutikimo, panaudojo savo reikmėms, atsakovui neįrodžius, kad turto (medienos) gavimui egzistavo teisinis pagrindas, konstatuotina, kad yra visos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl atsakovas E. G. turi pareigą grąžinti ieškovei tai, ką jis įgijo šios sąskaita.

54.       CK 6.237 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo.

55.       Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės turtas nėra išlikęs (mediena (lentos) panaudotos atsakovo namo statybai) ir ieškovė neturi galimybės natūra jo susigrąžinti, ieškovė pagrįstai teismine tvarka pareiškė reikalavimą atsakovui E. G. atlyginti nuostolius, kurie yra lygūs ieškovės už medieną sumokėtai kainai (jos vertei).

56.       Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos detaliai ir nevertino be pagrindo įgyto turto gavimo sąlygų (CK 6.237 straipsnis), jas susiejant su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o rėmėsi išimtinai tik nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) nuostatomis, nurodė kasacinio teismo praktikoje suformuluotas nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygas, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad atsakovas E. G. įgijo ieškovės turtą be teisinio pagrindo, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius ir turi teisę į jų atlyginimą. Taigi šiuo aspektu, nepaisant tikslintinos teisinės ginčo kvalifikacijos (taikytino CK 6.237 straipsnio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčui aktualios CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų nuostatos.

57.       Visgi teismas, kvalifikavęs ginčo teisinius santykius remdamasis minėto skyriaus nuostatomis (nepagrįsto praturtėjimo institutu), pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, jau rėmėsi žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nepagrįstai neatsižvelgdamas į tai, kad ta aplinkybė, jog turtas (mediena) neišliko natūra ir ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti jo vertę (sumokėtą kainą), nors ir įvardindama tai nuostoliais (CK 6.237 straipsnio 3 dalis), savaime nekeičia ginčo teisinės kvalifikacijos ir taikytinų teisės normų konkretiems tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Nepaisant to, kokia teisės norma remiasi ją prašanti taikyti šalis ir ar dėl tarp šalių kyla ginčas ar ne, teismas, kaip jau buvo minėta, bet kuriuo atveju turi pareigą ex officio kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir taikyti juos reglamentuojančias teisės normas (bendrąsias ar specialiąsias).

58.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ prašė teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (po 2021 m. birželio 29 d. atitinka CK 1.125 straipsnio 9 dalį) nustatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams atlyginti žalą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs labiausiai tikėtiną ieškovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimo momentą, susiejant jį su atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ ieškovei pateiktu 2018 m. liepos 24 d. (pirmosios instancijos teismas, tikėtina, per klaidą nurodė kitą datą – 2018 m. liepos 13 d.) atsakymu, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 1 d., sprendė, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui teismine tvarka pareikšti nėra praleistas.

59.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydama, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau – apie 2017 m. liepos mėn., kai jai po PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo laiku nebuvo pristatyta mediena. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, įvertinus tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 1 d., laikytina, kad ji praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

60.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

61.       Ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jos taikymo pasekmės lemia, jog, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas taip pat yra saistomas pareigos įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje pateiktą prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Tokia pareiga teismui yra taikoma ex officio (pagal pareigas), netgi nesant pateikto pakartotinio priminimo ir (ar) pakartotinio prašymo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020, 42 punktas).

62.       Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

63.       Nagrinėjamoje byloje nors ieškovė ir prašė priteisti žalos atlyginimą (taip formulavo ieškinio reikalavimą), tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal nurodytas faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą) matyti, kad ji ieškinį reiškė ne dėl žalos atlyginimo, grįsdama savo reikalavimą civilinės atsakomybės sąlygomis, bet prašė priteisti nuostolius, patirtus atsakovui be pagrindo įgijus ieškovei priklausantį turtą ((neišlikus turtui natūra). Taigi nors turtą ieškovė prašė priteisti kita forma (ne natūra, o sumokėta už jį kaina), tai nereiškia, kad ši grąžintina ieškovei suma, nors ir laikytina ieškovės patirtais nuostoliais, įrodinėtina pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

64.       Kadangi ieškovė savo esme pareiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo (CK 6.237 straipsnis), byloje turėjo būti taikomas ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė 2017 m. birželio 21 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 1 d., nepriklausomai nuo to, kada būtų nustatytas tikslus ieškovės apie savo teisių pažeidimą sužinojimo momentas (2017 m. liepos mėn., 2018 m. liepos 24 d. ar kita data), tai nekeistų to fakto, kad bet kuriuo atveju 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo teismine tvarka pareikšti šiuo atveju ieškovės kreipimosi į pirmosios instancijos teismą metu nebuvo suėjęs.

65.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, nors pirmosios instancijos teismas ir netinkamai sprendė dėl ginčui taikytino ieškinio senaties termino, tačiau iš esmės padarė teisingą išvadą, kad ieškinio senaties terminas ginčo atveju nėra praleistas, todėl pagrįstai ieškovės ieškinio šiuo pagrindu neatmetė.  

66.       Kadangi, kaip jau minėta, konkretus ieškovės apie savo teisių pažeidimą sužinojimo momentas nagrinėjamu atveju nekeistų teisinės situacijos vertinimo (to, kad 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas), apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį šiuo aspektu dėstomų argumentų.

Dėl solidariosios atsakomybės

67.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad de facto tarp ieškovės ir atsakovo E. G. buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai (tariamas atstovavimas), kurių pagrindu ieškovė, veikdama per E. G., iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ įsigijo medieną. Atsakovė pažymi, kad ji, pagrįstai manydama, kad atsakovas E. G. veikia ieškovės pavedimu, atsakovo nurodytu adresu pristačiusi medieną, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko nėra solidariai atsakinga su atsakovu E. G. dėl ieškovės patirtų nuostolių. Taigi, atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu turi būti atmesti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau nurodomų motyvų.

68.       CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

69.       Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 25 punktas).

70.       CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. CPK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

71.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

72.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl tariamo atstovavimo aplinkybės svarbu nustatyti, tik ar atstovaujamasis savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), ir ar kita sandorio šalis turėjo rimtą pagrindą manyti sudaranti sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis), o ne tai, ar realūs įgaliojimai buvo suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017, 28 punktas).

73.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Kai kurios atstovaujamojo pareigos tiesiogiai nustatytos įstatyme, pavyzdžiui, pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tiek įgaliotiniui, tiek ir tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius duotas įgaliojimas (CK 2.148 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

74.       Taigi remiantis nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, tam, kad galima būtų konstatuoti tariamą atstovavimą, būtina nustatyti, jog asmuo (atstovaujamasis) savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu. Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo visų pirma svarbu įvertinti atstovaujamojo elgesį, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovės veiksmus, t. y. ar ieškovės veiksmai galėjo lemti atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ rimtą pagrindą manyti, kad ieškovė paskyrė E. G. savo atstovu įsigyjant prekę – medieną.

75.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakovu E. G. tarpusavio pokalbių metu atsakovui pasiūlius nusprendė, kad ieškovė įsigis iš atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ medieną, siekiant ją vėliau pelningiau parduoti. Šias aplinkybes nurodė ir patvirtino pati ieškovė. Byloje ginčo nekilo ir dėl to, kad pas atsakovę UAB „Pilaitės mediena“ fiziškai nuvyko būtent atsakovas E. G., kuris ir pateikė atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ ieškovės medienos užsakymą (sulygtas medienos kiekis ir kaina), nurodant pirkėjos – ieškovės, rekvizitus. Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ priėmė užsakymą dėl 8,13 m³ viengubo pjovimo lentų įsigijimo ir tą pačią dieną (2017 m. birželio 21 d.) 1 524,78 Eur sumai išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą AB16 Nr. 134. Ši PVM sąskaita faktūra buvo atiduota atsakovui E. G., kuris tą pačią dieną (2017 m. birželio 21 d.) ja perdavė ieškovei UAB „Druskininkai city“ ir kuri taip pat dar tą pačią dieną ją bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovei UAB „Pilaitės mediena“. 2017 m. birželio 28 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad ieškovės įsigyta prekė (mediena) buvo priimta E. G. ir atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ pristatyta adresu (duomenys neskelbtini).

76.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nors ginčo atveju atsakovui E. G. ir nebuvo išduotas rašytinis įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis jo teisę įsigyjant medieną veikti ieškovės vardu (toks į bylą pateiktas nebuvo), tačiau visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ šiuo konkrečiu atveju pagrįstai galėjo spręsti atsakovą E. G. esant ieškovės atstovu tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose (CPK 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad atsakovas E. G. atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ ieškovės vardu pateikė užsakymą, ir atsakovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą bei ją perdavus atsakovui E. G., dar tą pačią dieną pati ieškovė ją atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ apmokėjo (neteikdama jokių prieštaravimų ir pan.), bet kuriam vidutiniškai protingam ir apdairiam asmeniui sudarytų rimtą pagrindą manyti, kad atsakovas E. G. veikė būtent atstovavimo teisinių santykių su ieškove pagrindu, t.y. kad jam ieškovės buvo pavesta pateikti atsakovei užsakymą, perduoti užsakymo sąlygas (norimos įsigyti medienos kiekį, sulygti kainą ir susitarti dėl kitų, su pirkimo–pardavimu teisiniais santykiais susijusių sąlygų, taigi ir medienos pristatymo).

77.       Šiuo atveju atsakovui E. G. pateikus žodinį užsakymą atsakovei UAB „Pilaitės mediena“, ieškovei dar tą pačią dieną apmokėjus šio asmens jai perduotą atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, t.y. tokiais veiksmais patvirtinant per atstovą sudaryto sandorio faktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ neturėjo pagrindo spręsti, kad E. G., nurodydamas medienos pristatymo adresą, kuris įvardintas 2017 m. birželio 28 d. krovinio važtaraštyje, galėjo veikti vedamas savo asmeninių interesų, o ne pagal ieškovės įgaliojimą, t.y. suprasti, kad mediena bus pristatyta ne tuo adresu, kuriuo pirkėja (ieškovė) pageidautų. Šiuo atveju atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ 2017 m. birželio 21 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir tą pačią dieną gavus ieškovės pavedimą, atsakovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad ji 2017 m. birželio 28 d. (t.y. jau po ieškovės konkliudentinių veiksmų (pavedimo), kuriais patvirtintas sandorio faktas) prekę ieškovei taip pat pristato ieškovės pageidaujamu adresu, nurodytu jos atstovo – atsakovo E. G. 

78.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė UAB „Pilaitės mediena“, kaip pardavėja, savo įsipareigojimą perduoti prekę pirkėjai (ieškovei) įvykdė, nepaisant to, kad prekė buvo pristatyta E. G., kurį atsakovė pagrįstai laikė ieškovės atstovu, nurodytu adresu. Kaip jau buvo minėta, ieškovės veiksmai sudarė atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ rimtą pagrindą manyti, kad sandoris (derinamos visos jo sąlygos, įskaitant ir prekės pristatymą) su ieškove buvo sudaromas būtent per jos atstovą E. G., o tai, kad pastarasis medienos ieškovei visgi neperdavė, o ją panaudojo savo reikmėms, nėra nulemta atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ nesąžiningų ar juolab neteisėtų veiksmų, kuriems esant atsakovę dėl ieškovei kilusių nuostolių būtų galima laikyti esant solidariai atsakinga su atsakovu E. G. (CK 6.6. straipsnis).  

79.       Ta aplinkybė, kad ieškovė 2018 m. sausio 23 d., t.y gerokai vėliau po pirkimo–pardavimo santykių tarp ieškovės ir UAB „Pilaitės mediena“ atsiradimo (2017 m. birželio 21 d.), išdavė rašytinį įgaliojimą atsakovui E. G. veikti jos vardu, niekaip nepagrindžia to fakto, kad atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ 2017 m. birželio 21 d. neturėjo rimto pagrindo manyti, jog ieškovė, įsigydama iš jos medieną, veikia per teisėtą savo atstovą – atsakovą E. G., vien tik dėl to, jog joks rašytinis įgaliojimas tuo metu pateiktas nebuvo. Kaip teisingai atsakovė nurodė apeliaciniame skunde, visuma aplinkybių, konkliudentiniai ieškovės veiksmai patvirtinant pirkimo–pardavimo sandorio faktą, pagrįstai leido atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ spręsti E. G. esant ieškovės įgaliotu atstovu.

80.       Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių sąlygų, kurioms esant atsakovę UAB „Pilaitės mediena“, kaip pardavėją, būtų galima laikyti atsakinga dėl ieškovei kilusių nuostolių, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje, kuria konstatuota atsakovų solidarioji atsakomybė (kurią, teismo vertinimu, nulėmė atsakovų objektyvusis bendrininkavimas), negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

81.       Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ netinkamai įvykdė savo, kaip pardavėjos, pareigas, kas nulėmė ieškovės nuostolių atsiradimą, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylos baigties

82.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai aiškino ir pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, t.y. nors ir netinkamai nustatė taikytiną ieškinio senaties terminą, visgi pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl šiuo aspektu ieškinio neatmetė, tačiau neteisingai aiškinęs atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai įvertinęs šiuo aspektu byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė dėl atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ solidariosios atsakomybės buvimo.

83.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant ieškinio reikalavimus atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atžvilgiu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 

84.       Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ argumentai dėl ieškinio senaties atmesti kaip nepagrįsti, tačiau nenustačius, kad atsakovė solidariai su atsakovu E. G. atsakinga dėl ieškovės patirtų nuostolių, konstatuotina, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas – bet kokie reikalavimai atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atžvilgiu atmesti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.  

85.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 034 Eur (34 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidas, t.y. po 517 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 6,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. po 3,22 Eur iš kiekvieno atsakovo.

86.       Kadangi ieškovės ieškinys atsakovės UAB „Pilaitės mediena“ atžvilgiu atmestas, ieškovei iš atsakovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išlaidos valstybei nepriteistinos. Šios išlaidos (ieškovei ir valstybei) visa apimtimi priteistinos tik iš atsakovo E. G., kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir kuris jo atžvilgiu išlieka nepakeistas ir nepanaikintas.  

87.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 560,90 Eur bylinėjimosi išlaidas (229,90 Eur už atsakymą į ieškovės pretenziją, 665,50 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 302,50 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, 363 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje).

88.       Spręsdamas dėl atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.2, 8.16, 8,19, 9, 10 punktai), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumentų pobūdį, turinį, pasirengimo bylai ir teismo posėdžių nagrinėjimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos 1 560,90 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). 

89.       Atsakovė UAB „Pilaitės mediena“ apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 34 Eur žyminį mokestį ir 726 Eur už advokato teisinę pagalbą (apeliacinio skundo parengimą).

90.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, taip pat į nutarties 91 punkte nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 8.10 punktas), sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Pilaitės mediena“ iš ieškovės priteisti 760 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 98 straipsniai).

91.       Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės mediena“ apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės mediena“ atžvilgiu, juos atmetant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkai city“, juridinio asmens kodas 302618482, 1 524,78 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 78 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 524,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 034 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkai city“, juridinio asmens kodas 302618482, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės mediena”, juridinio asmens kodas 303410235, 1 560,90 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkai city“, juridinio asmens kodas 302618482, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės mediena”, juridinio asmens kodas 303410235, 760 Eur (septynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                   Giedrė Čėsnienė