Civilinė byla Nr. 2A-951-852/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07321-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V., O. J. (O. J.), A. Ž. (A. Ž.), A. B. (A. B.), V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo pagal ieškovų J. V., O. J., A. Ž., A. B., V. S. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dėl papildomo darbo užmokesčio už metinius darbo rezultatus ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo papildomą atlyginimą už 2013 metų metinius darbo rezultatus. Ieškovai šį reikalavimą grindė 2006-11-08 UAB „Vilniaus troleibusai“ Kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.1 punktu, kuris nustato, kad „papildomas atlyginimas už metinius darbo rezultatus (vidutinio atlyginimo dydžio) mokamas darbuotojams, išdirbusiems pilnus kalendorinius metus (nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 1 d.) ir neturėjusiems drausminių nuobaudų“ ir Kolektyvinės sutarties 9 priedo 2.2 punktu, kuris nustato, kad „papildomas atlyginimas mokamas dalimis: pirmoji dalis – kartu su spalio mėnesio atlyginimu, antroji dalis – kartu su gruodžio mėnesio avansu“.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Viliaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Nurodė, kad nesant taikinimo komisijos sprendimo dėl kolektyvinės sutarties nuostatos pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindo teismui, nagrinėjančiam darbo ginčą, kolektyvinės sutarties sąlygą pripažinti niekine ex officio. Todėl ši kolektyvinės sutarties sąlyga laikoma galiojančia ir teismas spręsdamas šalių ginčą dėl papildomo atlyginimo už 2013 metus priteisimo ja vadovaujasi.
Dėl reikalavimo priteisti papildomą atlyginimą už 2013 metus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-184-313/2015, kurioje nustatyta, kad 2006-11-08 buvo pasirašyta UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinė sutartis, kuri, bendrovę sujungus su AB „Vilniaus autobusai“ ir reorganizavus į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, liko galioti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Teismas konstatavo, kad 2012-12-07 susitarimu darbuotojų atstovai atsisakė dalies savo iškeltų reikalavimų (dėl papildomo atlyginimo už 2009 metus mokėjimo, darbo užmokesčio indeksavimo atgaline data ir delspinigių mokėjimo) mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti metines priemokas už 2010 ir 2011 metus. Taip pat buvo susitarta dėl įmonėje galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatų vykdymo šalių derybų metu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nebuvo laikytasi 2006 m. kolektyvinės sutarties pakeitimo tvarkos, tačiau kadangi visos trys profesinės sąjungos pasirašė 2012-12-07 susitarimą, kuriam vėliau pritarė darbuotojų konferencija ir kurio pratęsimai 2014-05-16 kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 9 punktu laikomi 2007 m. ir 2006 m. kolektyvinių sutarčių priedu nuo jų pasirašymo momento, darytina išvada, kad tiek susitarimą pasirašant, tiek jį patvirtinant darbuotojų konferencijoje, tiek pratęsiant jo galiojimą ir pratęsimus naujoje kolektyvinėje sutartyje pripažįstant 2006 m. kolektyvinės sutarties priedu, visi įmonės darbuotojai buvo tinkamai atstovaujami, susitarimas buvo pasirašytas visų darbuotojų interesais, siekiant išspręsti kolektyvinį ginčą ir sušvelninti įmonėje buvusią padėtį, todėl jis yra privalomas tiek darbdaviui, tiek darbuotojų atstovams, tiek pavieniams darbuotojams. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad 2012-12-07 susitarimu, kuris yra privalomas visiems įmonės darbuotojams, buvo susitarta dėl kolektyvinių sutarties nuostatų, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, vykdymo kolektyvinio ginčo ir šalių derybų metu sustabdymo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir priteisti darbo užmokesčio priemoką už 2012 ir 2013 metus ir delspinigius. Pagrindų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo suformuoto teismo precedento, pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl sprendė, kad tenkinti ieškovų reikalavimų nėra teisinio pagrindo.
- Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad šioje byloje yra kilęs individualus darbo ginčas – dėl darbo užmokesčio ir normatyvinių kolektyvinės sutarties nuostatų. Naujosios kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punktas yra sąlyginė atidedamoji prievolė (sandoris), kuri išimtinai priklauso nuo skolininko (atsakovo) valios, todėl yra niekinė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias tiek CK 1.78 str., 1.80 str., tiek DK X skyriaus normas. Šioje vietoje akcentuotina, kad šiai bylai esant priskirtai prie viešojo intereso bylų, esant situacijai, kad Naujos Kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punktas akivaizdžiai yra niekinis ir negaliojantis, o DK X skyrius reglamentuoja ne kolektyvinės sutarties normų galiojimo negaliojimo pripažinimo procedūrą, o kolektyvinio ginčo procedūrą. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ar Naujos kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punktas yra niekinis sandoris ar ne, o nustatęs, kad Naujos Kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punktas yra niekinis ir dėl to negaliojantis, turėjo spręsti darbo užmokesčio priteisimo klausimą.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau vertino Naujosios kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punktą, kaip sąlyginį ir dėl to jau pasisakė, todėl apeliantas neteisingai nurodo, teismas negalėjo remtis suformuluota kasacinio teismo praktika, kadangi ji šiai bylai prejudicinio fakto nesukuria. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs ir dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio tikrinti ar Naujosios kolektyvinės sutarties 8 priedo 4 punkto negaliojantis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl teisės į kintamąją darbo užmokesčio dalį, kurios teisinį pagrindą ieškovai kildina iš 2006-11-08 Kolektyvinės sutarties. Minėta sutartis yra galiojanti buvusiems UAB „Vilniaus troleibusai“ darbuotojams, perkeltiems dirbti į UAB „Vilniaus viešasis transportas“, po šios įmonės reorganizacijos į UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Šios ir 2007 m. sausio 30 d. kolektyvinės sutarties, kuri liko galioti buvusiems UAB ,,Vilniaus autobusai“ darbuotojams, galiojimo metu UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojams atstovaujančios trys profesinės sąjungos 2012 m. liepos 16 d. iškėlė kolektyvinį ginčą dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Visų trijų įmonėje veikiančių profsąjungų atstovai ir darbdavys 2012 m. gruodžio 7 d. pasirašė susitarimą dėl kolektyvinio ginčo reikalavimų. Šiuo susitarimu darbuotojų atstovai atsisakė reikalavimų dėl papildomo atlyginimo už 2009 metus mokėjimo, darbo užmokesčio indeksavimo atgaline data ir delspinigių mokėjimo mainais už darbdavio pasižadėjimą išmokėti metines priemokas už 2010 ir 2011 metus, taip pat šalys susitarė dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų vykdymo derybų metu ir paties susitarimo galiojimo termino – iki visiško susitarimo nuostatų įvykdymo, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d., o šalims sutarus šį terminą galima pratęsti, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Apeliantai pripažįsta, kad „Vilniaus viešasis transportas“ profesinė sąjunga iš pradžių pratęsė susitarimą iki 2013-10-31, o 2013-11-29 pasirašė susitarimą, kuris įsipareigojimo terminą apibrėžė konkrečiu įvykiu – Kolektyvinės sutarties derybų pabaiga. Nauja Kolektyvinė sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės 16 d. Ieškovai įrodinėja, jog minėtos sutarties 8 priedo 4 punkte nustatyta prievolė: „darbdaviui išmokėjus visą metinę priemoką už 2012 m., įgaliotos profesinės sąjungos iniciatyva, gali būti pradėtos derybos dėl pagal bendrovėje galiojusių 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“ ir 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių nuostatas darbuotojams priklausančios metinės priemokos už 2013 m. išmokėjimo“, yra sąlyginė atidedamoji prievolė, kuri išimtinai priklauso nuo skolininko (atsakovo) valios, todėl yra niekinė.
Dėl kolektyvinės sutarties priedo sąlygos pripažinimo negaliojančia
Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose. DK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog ginčai, kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo, taip pat ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės, sprendžiami šio Kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai (apeliantai) ginčija jau sudarytos kolektyvinės sutarties sąlygą, įrodinėdami, kad tai individualus darbo ginčas dėl darbo užmokesčio, kurį reglamentuoja DK 186 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiu argumentu, nes, kaip jau minėta, ieškovai reikalavimą dėl papildomo uždarbio kelia iš Kolektyvinės sutarties, be kita ko, suvokdami, kad teisę į uždarbį įgytų nuginčiję Kolektyvinės sutarties, sudarytos 2014 m. gegužės 16 d., 8 priedo 4 punkte nustatytą sąlygą. Šioje byloje nėra įrodinėjamos aplinkybės dėl kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo, todėl negali būti taikoma apeliantų nurodyta DK 67 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad bet kokių reikalavimų, susijusių su 2006 m. kolektyvinės sutarties pakeitimo tvarkos pažeidimu, tame tarpe, jos nuostatų nevykdymo dėl susitarimo galiojimo termino, ieškovai atsisakė, kai dėl to kilęs ginčas buvo išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, bylos Nr. 3K-7-184-313/2015.
Apeliantai įrodinėja individualaus darbo ginčo pobūdį, savaip interpretuodami tiek DK 67 straipsnio 2 dalį, tiek mokslinę literatūrą bei nurodo, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte nėra sureguliuotas papildomo uždarbio išmokėjimas už 2013 metus. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantų atliekamas teisės akto aiškinimas nepagrindžia (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnis) jų įrodinėjamos aplinkybės dėl individualaus darbo ginčo pobūdžio ir negali būti motyvu, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčijamoje sąlygoje yra aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai išmokama metinė priemoka už 2012 m., įgaliotos profesinės sąjungos gali pradėti derybas dėl galiojusių 2007 m. ir 2006 m. kolektyvinių sutarčių nuostatų įgyvendinimo dėl priemokų už 2013 m. išmokėjimo (T.1, b.l.203). Taigi tiek papildomo uždarbio dydis, tiek mokėjimo tvarka yra apibrėžti blanketine dispozicija, nukreipiant į UAB „Vilniaus troleibusai“ 2006 m. lapkričio 8 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį ir į UAB „Vilniaus autobusai“ 2007 m. sausio 30 d. pasirašytą kolektyvinę sutartį. Kita vertus, tiek ieškinio argumentai, tiek apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, patvirtina, jog ginčas kyla ne dėl reguliavimo, o yra įrodinėjamas 8 priedo 4 punkte numatytos sąlygos prieštaravimas CK 1.66, 1.68, 6.30, 6.31 straipsniams.
DK 299 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodyta, kad tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, jog ieškovai nekelia ginčo dėl kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, jie prašo pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą, kuri, anot apeliantų, riboja profesinės sąjungos teisę inicijuoti derybas dėl darbuotojams pradelstų metinių priemokų už 2013 metus. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, apibrėžtą DK 67 straipsnio 2 dalyje ir DK 285 straipsnyje, nebūdami sandorio šalimi apeliantai (ieškovai) gali ginčyti tiesiogiai teisme tik imperatyvioms teisės normos prieštaraujantį sandorį (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
CK 1.66 straipsnio 1 dalis numato, jog teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą šalys padarė priklausomus nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo arba nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis. Apeliantai įrodinėja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte yra įtvirtinta sąlyginė atidedamoji prievolė, kuri išimtinai priklauso nuo skolininko valios, todėl yra niekinė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Pirma, prievolė išmokėti priemoką yra besąlyginė, todėl tai nėra sąlyginis sandoris. Kaip matyti iš 8 priedo preambulės, Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo pasirašytas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad derybose susitarta dėl priemokų už 2012 ir 2013 metus išmokėjimo terminų. Antra, sistemiškai vertinant 8 Priedo nuostatas daroma išvada, jog jame nėra jokių sąlygų su tam tikromis ateityje galinčiomis atsirasti aplinkybėmis. Priedo 2 punkte nurodyta, kad priemoka už 2012 metus bus išmoka dalimis VVT KS pasirašymo dieną bendrovėje dirbantiems darbuotojams lygiomis dalimis per 24 mėnesius, kartu su darbo užmokesčiu <...>, bet ne vėliau, kaip kartu su 2014 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio mokėjimu. Taigi visa mokėjimo tvarka išdėstyta aiškiai, be jokių ateityje galinčių atsirasti sąlygų. Po to nuosekliai laike yra numatoma įgaliotai profesinei sąjungai teisė pradėti derybas dėl papildomo darbo užmokesčio išmokėjimo už 2013 metus. Taigi darbdavys (skolininkas/atsakovas) yra prisiėmęs pareigą be jokių išlygų išmokėti priemoką už 2012 metus ir tai yra pasiekta laisvų derybų metu, o tik nuo pačios profesinės sąjungos priklauso, ar ji inicijuos derybas dėl papildomo uždarbio išmokėjimo už 2013 metus, ir jokia darbdavio valia šios teisės neriboja. Tai reiškia, kad apeliantų argumentai dėl sandorio sąlygos pripažinimo negaliojančia, kaip prieštaraujančios CK 1.68 straipsniui, 6.30 straipsnio 5 daliai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
Apeliantai taip pat įrodinėja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte numatyta sąlyga taip pat prieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei, tačiau kitokių argumentų, kaip jau prieš tai aptartų, apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusio konflikto genezę ir raidą, nustatė, kad jis iš esmės prasidėjo, kai atsakovas ėmė nevykdyti 2006 m. kolektyvinės sutarties nuostatų dėl įmonėje atsiradusių mokumo problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, pasisakant dėl teismų nustatytų aplinkybių, nurodyta, jog įvykusių kolektyvinių derybų ir jų metu pasirašytų susitarimų tikslas buvo pasiekti kompromisą, pagal kurį atsakovas (darbdavys) galėtų prisiimti realius įsipareigojimus. Inter alia, 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ nuostatomis buvo remtasi bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, tačiau teismas nesprendė ex officio dėl jų negaliojimo, kaip niekinių. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punkte nustatytą sąlygą nėra pagrindo pripažinti niekine, nes susitarimas pasirašytas sąžiningai, įvertinus bendrovėje esančią finansinę padėtį, sudarant galimybę veiklos tęstinumui išsaugoti, leidžiantis išvengti nepagrįstų lūkesčių ir galimų dar didesnių ekonominių nuostolių atsiradimo, kurie neišvengiamai kiltų ir darbuotojams (apeliantams), ateityje, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje E.G., A.J., I.D., V.P., V.K., I.M., A.S., V.D., H.N. v. UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nes joje pateikti išaiškinimai pagrindžia, kad kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas inicijuojamas tuomet, kai kolektyvinio darbo ginčo šalys yra darbuotojai ir jų atstovai bei darbdavys ir jo atstovai, kurių viena netenkina kitos šalies iškeltų reikalavimų dėl kolektyvinės sutarties ar kt. Nagrinėjamoje byloje iš apeliantų suformuluotų reikalavimų galima spręsti, kad jų iš esmės netenkina 2014 m. gegužės 16 d. kolektyvinės sutarties 8 priedo „Susitarimas dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ kolektyvinės sutarties įgyvendinimo ir dėl 2007-01-30 UAB „Vilniaus autobusai“, 2006-11-07 UAB „Vilniaus troleibusai“ kolektyvinių sutarčių vykdymo“ 4 punktas. Tai įrodo, kad tai nėra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris nagrinėtinas darbo ginčų komisijos bei teismo (DK 286 straipsnis). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog tokiam ginčui turėjo būti taikomas DK 71 straipsnis, bylą išsprendė teisingai, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo.
Teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas), todėl teisėjų kolegija dėl apelianto išvardintų kasacinio teismo nutarčių nepasisako. Argumentai dėl nepakankamai aktyvaus teismo vaidmens atmetami, nes kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai yra nuo jų atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
I. J. V., O. J., A. Ž., A. B., V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ona Gasiulytė
Eglė Surgailienė
Andrius Verikas