Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-788/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00702-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5.; 2.1.15.3.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Z.,

civilinės atsakovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir nukentėjusiųjų A. Z., S. Z., I. Z., L. Z. ir V. M. atstovo V. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. V. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Iš civilinio atsakovo ,,Ergo Insurance Se“ priteista atlyginti nukentėjusiajam R. B. 890 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusiajam V. L. – 472,57 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiesiems V. Z., V. M., I. Z., L. Z., A. Z. ir S. Z. pripažinta teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nukentėjusiojo V. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties dalis, kuria nukentėjusiojo V. Z. apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio atmestas, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendis pakeistas:

Nukentėjusiųjų V. Z., A. Z., S. Z., nukentėjusiųjų nepilnamečių I. Z. ir L. Z. atstovės pagal įstatymą V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. V. priteista atlyginti:

nukentėjusiosioms nepilnametėms I. Z. ir L. Z. po 5866,69 Eur neturtinės žalos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nukentėjusiųjų atstovę pagal įstatymą V. M.;

nukentėjusiesiems A. Z. ir V. Z. po 4000 Eur neturtinės žalos;

nukentėjusiajam S. Z. 3000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusiųjų V. Z., A. Z., S. Z., nukentėjusiųjų nepilnamečių I. Z. ir L. Z. atstovės pagal įstatymą V. M. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir civilinio atsakovo atstovo, prašiusių nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. R. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2012 m. spalio 28 d., apie 2.25 val., Kaune, Nuokalnės g., vairuodamas automobilį „Subaru Impreza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiuodamas nuo Tvirtovės al. link Varnių g., ties Tvirtovės al. pastatu Nr. 12, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (kraujo serume rasta 1,88 prom. etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas (snigo, kelio danga šlapia), nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu V. L.. Eismo įvykio metu žuvo automobilyje „Subaru Impreza“ važiavęs keleivis K. Z., buvo sužalotas automobilyje „Mercedes Benz“ važiavęs keleivis R. B., pastarasis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir nukentėjusiųjų A. Z., S. Z., I. Z., L. Z. ir V. M. atstovas V. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartį, priimti nukentėjusiųjų 2017 m. vasario 11 d. civilinį ieškinį, pareikštą Kauno apygardos teismui, pagal 2017 m. vasario 11 d. civilinį ieškinį išspręsti patirtų žalų atlyginimo klausimus arba grąžinti šį civilinį ieškinį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo Kauno apygardos teismo teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba, įstatymų nesilaikymo, priesaikos sulaužymo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų 2017 m. vasario 11 d. pareikšto patikslinto civilinio ieškinio priėmimo klausimą.

2.2. Pasak kasatoriaus, kasacinės instancijos teismui 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nustačius, kad civiliniame ieškinyje nėra detalizuotų duomenų apie visų nukentėjusiųjų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, prieš pradedant bylą iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusieji 2017 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu pareiškė 2017 m. vasario 11 d. patikslintą civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas minėto posėdžio metu nepagrįstai nesvarstė šio procesinio dokumento priėmimo klausimo, taip pažeidė nukentėjusiųjų teises, nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad įstatymas nedraudžia tikslinti pareikšto civilinio ieškinio. Tos pačios instancijos teismas 2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu taip pat nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą civilinį ieškinį, o skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl dviejų (2013 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d.) civilinių ieškinių, bet neatkreipė dėmesio, kad 2013 m. gegužės 27 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dar vienas civilinis ieškinys.

2.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakymą priimti patikslintą civilinį ieškinį be pagrindo motyvavo tuo, kad byloje civiliniu atsakovu buvo R. V.. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. balandžio 22 d. protokoline nutartimi priėmė nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį, juos pripažino civiliniais ieškovais, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją – civiline atsakove. Taigi šiuo sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 110 straipsnio 1 dalimi, buvo išspręstas civilinio atsakovo, įstatymų nustatyta tvarka materialiai atsakingo už nuteistojo veiksmais padarytą žalą, nustatymo klausimas. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 m. gegužės 17 d. atsiliepimu į civilinį ieškinį pripažino, kad ne R. V. atsako už nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau prašė nepripažinti jos civiline atsakove. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2013 m. birželio 14 d. atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad tokio pobūdžio bylose valstybei atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 118 straipsnį, nepagrįstai R. V. pripažino civiliniu atsakovu ir priteisė iš jo nukentėjusiesiems atlyginti neturtines žalas.

2.4. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti 2017 m. vasario 11 d. patikslinto civilinio ieškinio argumentuodamas tuo, kad šioje proceso stadijoje civilinio ieškinio priėmimas negalimas, nes BPK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklės nustato, kad civilinis ieškinys paduodamas iki bylos nagrinėjimo pradžios arba, kaip šiuo atveju, priėmus civilinį ieškinį, procesas pradedamas iš naujo. Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nagrinėjo nukentėjusiojo V. Z. apeliacinį skundą, o ne bylos dalį dėl nukentėjusiųjų patirtų žalų atlyginimo, kaip buvo nurodyta kasacinės instancijos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2.5. Kasatoriaus teigimu, iš UAB „Ergo Lietuva“ atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad skaičiuodama ir atlygindama žalą draudimo bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103EB reikalavimų. UAB „Ergo Lietuva“ nepaskirstė Privalomojo draudimo įstatyme nustatytos 5000 Eur neturtinės žalos visiems nukentėjusiesiems, neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl negautų pajamų dydžio apskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nepriimdamas patikslinto civilinio ieškinio, kuriame išdėstyti patirtų žalų skaičiavimai, iš esmės nevertino draudimo bendrovės pateiktų mokėtinų sumų dydžių skaičiavimų pagrįstumo, be kita ko, nesprendė visų laidojimo išlaidų, kurias patyrė nukentėjusioji A. Z., atlyginimo klausimo. Skundžiamoje nutartyje taip pat neteisingai nurodyta, kad draudimo bendrovė atlygino neturtinę žalą visiems nukentėjusiesiems, nes tai buvo padaryta tik trims nukentėjusiesiems.

2.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai V. M., I. ir L. Z. motinai, nes pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiosios ir žuvusiojo K. Z. tarpusavio santykius, kad jie faktiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o tokia išvada nebuvo paneigta byloje surinktais įrodymais.

2.7. Anot kasatoriaus, Kauno apygardos teismas atėmė iš nukentėjusiųjų teisę į baigiamąją kalbą, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties reikalavimų, skundžiamoje nutartyje motyvuodamas, kodėl nepriteisia žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. M., pažemino ją vaikų akyse. Šio teismo pirmininkui buvo pateiktas skundas dėl bylos nagrinėjimo ir teisėjų kolegijos galimai neteisėtų veiksmų, tačiau šis į skundą neatsakė.

3. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas.

5. Konstatuotina, kad kasatoriaus prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo Kauno apygardos teismo teisėjų piktnaudžiavimo tarnyba, įstatymų nesilaikymo, priesaikos sulaužymo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo yra teisiškai ydingas ir nenagrinėtinas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 102 straipsniu ir Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas taip pat teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Skundų dėl teisėjų priimtų procesinių sprendimų ir elgesio Konstitucinis Teismas nenagrinėja.

6. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nagrinėjo kasacinio teismo panaikintą V. Z. apeliacinį skundą, atėmė iš nukentėjusiojo teisę į baigiamąją kalbą, sudarė sąlygas teismui būti šališkam, stokoja logikos ir aiškumo, todėl nenagrinėtini.  

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. (žuvusiojo tėvas), atstovaujantis ir kitų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (žuvusiojo dukterų, brolio ir žuvusiojo vaikų motinos) interesams, pradėjus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, 2013 m. balandžio 22 d. pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 2–3), reikalaudamas priteisti iš valstybės bendrai turtinę ir neturtinę žalą: žuvusiojo dukterims I. Z. ir L. Z. po 150 000 Lt (43 443 Eur), jo vaikų motinai V. M., motinai A. Z., tėvui V. Z. ir broliui S. Z. po 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Pažymėtina, kad šiame ieškinyje išvardyti visi su žuvusiuoju susiję asmenys, pretenduojantys į žalos atlyginimą, nurodytos pakankamai didelės reikalaujamos priteisti sumos. Šiems asmenims pirmosios instancijos teismas suteikė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų statusą. Be to, teismas, atsižvelgdamas į šio civilinio ieškinio turinį, kaip civilinę atsakovę įtraukė į bylą Teisingumo ministeriją (UADB „Ergo Lietuva“ buvo įtraukta į bylą ikiteisminio tyrimo metu). Šie procesiniai veiksmai sudarė visas teisines sąlygas teismui išspręsti V. Z. pareikšto ieškinio klausimus. Tai, kad tai nebuvo padaryta bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo priežastis, dėl kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 12 d. nutartimi Nr. 2K-29-511/2017 šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, klausimai dėl žalos atlyginimo asmenims, nurodytiems civiliniame ieškinyje, t. y. žuvusiojo dukterims I. Z. ir L. Z., jo vaikų motinai V. M., motinai A. Z., tėvui V. Z. ir broliui S. Z., buvo išspręsti iš esmės.

8. Proceso metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Z. reiškė ir kitus civilinius ieškinius bei su jais susijusius pareiškimus, kurių teismai dėl įvairių priežasčių nepriėmė. Nors kasatorius kasaciniame skunde suteikia šiai aplinkybei ypatingą reikšmę ir reikalauja, kad žalos atlyginimo klausimai būtų sprendžiami pagal teismo nepriimtą 2017 m. vasario 11 d. datuotą civilinį ieškinį, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su šio civilinio ieškinio turiniu, nerado jame jokių naujų aplinkybių, teisiškai pagrįstų argumentų ar nuorodų į įrodymus, galėjusių turėti realios įtakos žalos atlyginimo klausimui išspręsti. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra ne tai, pagal kurį civilinį ieškinį priteistos įvairios sumos, o tai, kaip buvo išspręsti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai, būtent, ar teisingai nustatyti privalantys atlyginti padarytą žalą ir teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys, ar pagrįstos priteistos sumos ir jų paskirstymas ir pan. Kasatoriaus argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti kitą (nepriimtą) ieškinį, nukreipia nuo bylos esmės ir negali sudaryti pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kasacinio bylos nagrinėjimo metu spręstinas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne argumentai, kurį civilinį ieškinį turėjo ir kurio neturėjo nagrinėti teismai.

10. Kasaciniame skunde esama teiginių apie neteisingai apskaičiuotas ir draudimo bendrovės mokamas išmokas žuvusiojo dukterims negautoms pajamoms netekus maitintojo atlyginti. Šie kasatoriaus teiginiai nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, nes tokių išmokų dydžių teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas dėl eismo įvykių, nenustato. Eismo įvykio metu mirusio asmens pajamų dalį, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuoja atsakinga draudimo bendrovė, vadovaudamasi CK, TPVCAPD įstatymo atitinkamomis normomis, eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 795). Ginčai tarp draudiko ir nukentėjusio trečiojo asmens dėl nustatytų tokių išmokų dydžių sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

11. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia pareikšto ieškinio tikslinti ir jau pradėjus įrodymų tyrimą. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingi asmenys įtraukiami į bylą kaip civiliniai atsakovai. Jei šie asmenys nebuvo pripažinti civiliniais atsakovais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, jie turi būti įtraukti į bylą civiliniais atsakovais bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Paties kaltinamojo pripažinimas civiliniu atsakovu nereikalauja atskiro procesinio sprendimo.

12. Kasacinio bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija išsiaiškino, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš kurios nors valstybės institucijos yra esminis kasatoriaus procesinis interesas. Kita vertus, sutiktina su žemesnių teismų pozicija, kad šis civilinio ieškovo reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas. Kaip galima suprasti iš civilinio ieškinio turinio ir civilinio ieškovo V. Z. pozicijos proceso metu, reikalavimas, kad eismo įvykio metu padarytą žalą atlygintų valstybė, grindžiamas tuo, jog dėl eismo įvykio kaltas R. V. buvo policijos pareigūnas, taip pat ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą Teisingumo ministeriją kaip civilinę atsakovę, taigi išsprendė klausimą, kas turi atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia kasatorius, civilinio atsakovo procesinio statuso suteikimas asmeniui nereiškia, kad teismas privalo būtent iš jo priteisti žalos atlyginimą. Toks sprendimas gali būti priimtas tik nustačius visas būtinas sąlygas šio asmens civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje byloje, nepaisant Teisingumo ministerijos įtraukimo į bylą kaip civilinės atsakovės, nebuvo nustatytas teisinis jos civilinės atsakomybės pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, patenkino Teisingumo ministerijos prašymą nelaikyti jos civiline atsakove (4 t., b. l. 76). Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. Z. apeliacinio skundo argumentus dėl pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, taip pat konstatavo, jog civiliniais atsakovais byloje pagrįstai laikomi draudimo bendrovė bei pats nuteistasis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. V. eismo įvykį sukėlė vairuodamas nuosavą automobilį, ne darbo metu ir neatlikdamas jokių tarnybos pareigų, neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Konstatuotina, kad teismai teisingai spendė, kad prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nagrinėjamoje byloje kyla pačiam nuteistajam ir draudimo bendrovei.

13. Nepagrįstas yra ir teiginys, kad UAB „Ergo Lietuva“, pažeisdama TPVCAPD įstatymo bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103EB reikalavimus, nepaskirstė 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti visiems nukentėjusiesiems. Pagal eismo įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatoma nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Įvykio dieną sumos neturtinei žalai atlyginti maksimalus įstatymo nustatytas dydis buvo 5000 Eur. Pagrindo reikalauti iš draudimo bendrovės didesnės nei 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-317/2014, 2K-389/2014, 2K-242-511/2015, 2K-52-942/2016). Šią sumą draudimo bendrovė, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paskirstė ir išmokėjo taip: nukentėjusiesiems R. B. – 1000 Eur, V. L. – 600 Eur, o likusius 3400 Eur padalino po lygiai trims žuvusiojo dukterims, t. y. I. Z. ir L. Z., taip pat ir A. Z. (dėl jos ieškinys byloje nepareikštas) – po 1133,31 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad draudimo bendrovė, paskirstydama 3400 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, suteikė prioritetą nepilnametėms žuvusiojo dukterims, o ne motinai, tėvui ir broliui, visiškai pateisinama ir nesudaro pagrindo išvadai apie netinkamą prievolės įvykdymą.

14. Kasacinio skundo teiginys, kad teismai nesprendė visų laidojimo išlaidų atlyginimo klausimo, deklaratyvus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laidojimo išlaidos (827,73 Eur, išmokos gavėja A. Z.) draudimo bendrovės buvo nustatytos pagal V. Z. pateiktus dokumentus: UAB „Užuojauta“ PVM sąskaitą faktūrą, čekį už duobės kasimą (t. 10, b. l. 118–120). Išskyrus paties kasatoriaus teiginius, jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad draudimo bendrovė privalėjo išmokėti didesnę išmoką, byloje nėra.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nustatė tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius: žuvusiojo nepilnametėms dukterims I. Z. ir L. Z. po 7000 Eur, tėvams A. Z. ir V. Z. po 4000 Eur, broliui S. Z. – 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnametėms dukterims priteistos nepakankamos sumos neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-2008, 2K-346-511-2016, 2K-143-696-2017), taip pat į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žuvusiojo nepilnamečių dukterų I. Z. ir L. Z. patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška sudaro po 12 000 Eur kiekvienai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosioms draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dalį, iš nuteistojo R. V. priteistinos sumos I. Z. ir L. Z. didintinos iki 10 866,69 Eur kiekvienai.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo vaikų motinai V. M., nes teismui nepateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie jos ir žuvusiojo santykių nuolatinį pobūdį, tvirtą emocinį ryšį, gyvenimą faktinėje santuokoje ir bendro ūkio vedimą. Su teismo pozicija šiuo klausimu sutiktina. Patirtos neturtinės žalos faktas yra įrodinėtina aplinkybė, tačiau civilinis ieškovas proceso metu nepateikė įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, o vien tik jo pasisakymų apie tai nepakanka išvadai dėl V. M. teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti.

Nukentėjusiosioms nepilnametėms I. Z. ir L. Z. iš nuteistojo R. V. priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 10 866,69 Eur kiekvienai.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                                               Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas