Civilinė byla Nr. e2A-348-661/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10295-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Klaipėda” apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Klaipėda” dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai”.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl draudikės (ieškovės), išmokėjusios draudimo išmokas, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – daugiabučių namų administratorės (atsakovės) dėl netinkamo administratorės pareigų atlikimo.

2.        Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Klaipėda” 1 899 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad su draudėju N. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (toliau – Butas). 2024 m. kovo 9 d. Butas buvo užlietas, užliejimo priežastis – trūkęs bendro naudojimo vamzdis (iki apskaitos prietaiso sklendės). Nurodė, kad šį įvykį pripažino draudžiamuoju, dėl to išmokėjo draudėjui 1899 Eur draudimo išmoką.

4.       Atsakovė UAB „Mano būstas Klaipėda” atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudikui yra nustatyta pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, o nežinojimas apie užliejimo priežastis nėra pagrindas perkelti atsakomybę dėl užliejimo administratoriui. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik nuotraukas, o ne objektyvius įrodymus, kuriuose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos žalos kilimo priežastys, dėl to ieškovė neįrodė, kad Butas buvo užlietas dėl atsakovės kaltės – bendro naudojimosi objektų nepriežiūros. Buto užliejimą sąlygojo virš jo esančiame bute (duomenys neskelbtini) atliekamas remontas, kurio metu buvo pažeistas vamzdynas ir dėl to vanduo pradėjo tekėti į Butą. 2024 m. kovo 11 d. buvo surašytas statinio apžiūros aktas, kuriame aiškiai nurodyta, jog avarija Bute kilo būtent dėl daugiabučio namo bute (duomenys neskelbtini) atliekamo remonto ir jo metu pažeistų vamzdynų. Be to, ieškovė neįrodė ir žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai: ieškovei AB „Lietuvos draudimas” iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda”  priteista 1899 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1899 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė su draudėju N. B. sudarė draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2025 m. sausio 22 d. buvo apdraustas Butas, 2024 m. kovo 9 d. Butas buvo užlietas vandeniu, dėl to ieškovė išmokėjo draudėjui 1899 Eur draudimo išmoką. Byloje taip pat nustatyta, kad draudiminio įvykio metu virš Buto esančiame bute (duomenys neskelbtini) buvo atliekami remonto darbai, juos atliko UAB „Tilta”, o gyvenamojo namo, kuriame yra nurodyti butai, turto administratore laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. paskirta atsakovė. Tarp šalių nekilo ginčo, kad Butas buvo užlietas dėl pro namo bendrosios inžinerinės sistemos objektą – vamzdį, už šio objekto priežiūrą yra atsakinga atsakovė, tačiau šalys nesutaria dėl priežasčių, kurios lėmė Buto užliejimą – ieškovė teigė, kad vamzdis trūko dėl atsakovės neįvykdytos pareigos prižiūrėti namo bendrąją inžinerinę sistemą, atsakovė įrodinėja, kad vamzdis buvo nulaužtas atliekant buto (duomenys neskelbtini) remonto darbus.

7.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė pagrįstai akcentuoja, kad UAB „Tilta”, kuri atliko remonto darbus bute (duomenys neskelbtini), raštas dėl Buto užliejimo priežasties yra parengtas suinteresuoto asmens, tačiau į bylą ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos nuotraukos iš esmės patvirtina UAB „Tilta” rašte nurodytą aplinkybę, kad vamzdis galėjo trūkti dėl nepriežiūros – iš nuotraukų matyti surūdijęs ir korozijos paveiktas vamzdis. Tuo tarpu atsakovė, kuri teigia, kad vamzdis trūko dėl mechaninio pažeidimo, remiasi savo pačios atsakingo darbuotojo 2024 m. kovo 11 d. parengtu statinio apžiūros aktu, kuriame nurodyta, kad atliekant remontą bute (duomenys neskelbtini) buvo pažeistas vamzdynas, kad avarija įvyko dėl buto (duomenys neskelbtini) kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vien tai, kad bute (duomenys neskelbtini) ginčui aktualiu metu vyko remonto darbai savaime neįrodo, kad vamzdis buvo nulaužtas (CPK 185 straipsnis).

8.       Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad net ir konstatavus, jog vamzdis nebuvo mechaniškai pažeistas, o trūko ir dėl to buvo užlietas Butas, tai nepatektų į jos atsakomybės ribas. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė rėmėsi teismų praktika, kurioje pažymėta, kad daugiabučio namo bendrojo objektų administratorius atlieka tik vizualinį namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, o nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8061-599/2020, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-947-1085/2020, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-660-357/2015, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-871-340/2024). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės cituojami teismų išaiškinimai nurodytose civilinėse bylose buvo pateikti kitokių nei nagrinėjama byla faktinių aplinkybių kontekste, todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, jie teismui šioje byloje nėra privalomi. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji tinkamai (rūpestingai ir apdairiai) vykdė jai teisės aktuose nustatytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos administravimo pareigą, todėl šiuo atveju egzistuoja jos civilinei atsakomybei atsirasti būtina neteisėtų veiksmų sąlyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Mano būstas Klaipėda” apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 15 d. Utenos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

9.1.                      Ieškovė, išmokėdama Buto draudėjui išmoką, apskritai neanalizavo ir netyrė, ar Buto remontas draudėjo buvo atliktas ir kada jis buvo atliktas. Tik apeliantei iškėlus klausimą dėl draudėjui priklausančio Buto remonto atlikimo datos, ieškovės atstovė 2025 m. liepos 4 d. kreipėsi į draudėją su paklausimu, kada buvo atliktas remontas. 2025 m. liepos 4 d. el. susirašinėjimas, vykęs tarp ieškovės atstovės bei draudėjo, niekaip nepatvirtina draudėjo deklaruojamos aplinkybės dėl Buto remonto darbų užbaigimo iki 2024 m. sausio 7 d.

9.2.                      Nepaisant to, jog proceso šalių pozicijos dėl Bute (duomenys neskelbtini) esančio vamzdžio pažeidimo buvo kardinaliai skirtingos, t. y. ieškovė tvirtino, kad Bute (duomenys neskelbtini) esantis vamzdis trūko dėl apeliantės nepriežiūros, o apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Bute (duomenys neskelbtini) esantis vamzdis buvo nulaužtas, atliekant Buto (duomenys neskelbtini) remonto darbus (ginčo nagrinėjamoje byloje, kad buvo atliekami buto remonto darbai ir šiuos darbus atliko UAB „Tilta” nebuvo ir nei viena iš šalių nurodytos aplinkybės neginčijo (Skundžiamo sprendimo 14 punktas)), pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių nustatyti vamzdžio pažeidimo priežastį, nusprendė, jog neva vien surūdijimo faktas gali lemti Bute (duomenys neskelbtini) esančio vamzdžio trūkimą ir to negalėjo sąlygoti Bute (duomenys neskelbtini) esančio vamzdžio nulaužimas.

9.3.                      Teismas, priimdamas Skundžiamą sprendimą ir jame padaręs procesinės teisės, t. y. CPK 197 straipsnio 2 dalies, pažeidimą, nepagrįstai priėjo išvados, jog „remonto darbai Bute 2023-2024 m. laikotarpiu galėjo būti atliekami”. Teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos, kad ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog Butas buvo suremontuotas 2024 metais, turėjo būti taikomas Buto nusidėvėjimas.

9.4.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės draudėjui atlygintos žalos dydžiu, kadangi į bylą pateiktoje Buto remonto darbų sąmatoje nurodyta įtempiamų lubų permontavimo kaina yra 33,61 Eur už 1 kv. m., o viešai skelbiamos šių darbų kainos yra nuo 7,99 Eur iki 10 Eur už 1 kv. m. Atsakovės teigimu, ieškovė turėjo įrodyti, kad už mažesnę kainą nebuvo įmanoma grąžinti turto į iki pažeidimo buvusią padėtį (Skundžiamo sprendimo 24 punktas).

10.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:

10.1.                      Apeliantė į bylą pateikė statinio apžiūros aktą (1 t. 114 b. l.), kuris neva patvirtina, kad žala kilo dėl buto (duomenys neskelbtini) savininko/nuomininko neteisėtų veiksmų bei kaltės – vamzdžių pažeidimo, atliekant remontą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, pateikė šias aplinkybes paneigiančius įrodymus t. y. UAB „Tilta” raštą bei nuotraukas (1 t. 14-19 b. l.). Abi šalys t. y. tiek ieškovė, tiek apeliantė rėmėsi suinteresuotų asmenų išvadomis, tačiau apeliantės pozicija, priešingai negu ieškovės, yra niekuo nepagrįsta. UAB „Tilta” rašte (1 t. 14 b. l.) nurodytas aplinkybes, jog vamzdis trūko dėl nepriežiūros patvirtina kartu pridėtos nuotraukos (1 t. 15-19 b. l.). Be to, byloje pateiktas kitas UAB „Tilta” raštas (1 t. 175-176 b. l.), kuriame nurodyta, jog bendrovės projektų vadovė V. B. buvo nuvykusi į Daugiabutį namą ir apžiūrėjusi trūkusį vamzdyną, bei jį nufotografavo. UAB „Tilta” specializacija – visų tipų inžinerinių tinklų projektavimas, statyba, rekonstrukcija, remontas, atnaujinimas bei kiti darbai. Taigi, nėra pagrindo abejoti jų padarytomis išvadomis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vamzdis galėjo trūkti dėl nepriežiūros – iš nuotraukų matyti surūdijęs ir korozijos paveiktas vamzdis. Vien tai, kad bute (duomenys neskelbtini) ginčui aktualiu metu vyko remonto darbai savaime neįrodo, kad vamzdis buvo nulaužtas. Akivaizdu, kad teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina nuotraukos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 185 str.), bei neva pažeidė lygiateisiškumo principą.

10.2.                      Apeliantė, nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, apskritai nekėlė klausimų dėl ekspertizės skyrimo.

10.3.                      Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto, būtent atsakovei (apeliantei) atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.

10.4.                      Pati apeliantė skundo 44 p. pateikia nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad trūkęs vamzdis nėra paslėptas ar kitaip uždengtas. Taip pat, iš statinio apžiūros akte (1 t. 114 b. l.) esančių 2024 m. kovo 9 d. vamzdžio nuotraukų (tos pačios dienos kaip ir įvykis), matyti, kad aplinkui nėra jokių baldų, todėl Apelianto argumentas, jog „Bute (duomenys neskelbtini) esantis vamzdis, kuris buvo pažeistas ir dėl kurio buvo aplietos draudėjo Butas, buvo paslėptas ir apeliantė net nebūtų turėjusi objektyvios galimybės atlikti vizualios apžiūros” yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepatvirtintas bei atmestinas. Be to, apeliantė nepateikė nei statinio techninės priežiūros žurnalų, nei kasmetinių apžiūros aktų, patvirtinančių tinkamą pareigų vykdymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

13.       Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka” (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

14.       Taigi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga – remiantis techninės apžiūros duomenimis, atlikus teisės aktuose nustatytas apžiūras, sudaryti tai patvirtinančius dokumentus, sudaryti periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus.

15.        Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų (ilgalaikio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano, namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, namo apžiūros aktų, kitų) teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų informavusi daugiabučio namo bendrasavininkius apie priemones būtinas tam, kad būtų užtikrinta nepriekaištinga namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklė, bendrųjų inžinerinių sistemų tinkamas funkcionavimas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Byloje esantis UAB „Tilta” raštas (1 t. 14 b. l.), bei jame nurodytos aplinkybės, patvirtina, jog vamzdis trūko dėl nepriežiūros. Tai patvirtina ir pridėtos nuotraukos (1 t. 15-19 b. l.). Be to, byloje pateiktas kitas UAB „Tilta” raštas (1 t. 175-176 b. l.), kuriame nurodyta, jog bendrovės atsakinga darbuotoja, projektų vadovė V. B. buvo nuvykusi į ginčo daugiabutį namą ir apžiūrėjo trūkusį vamzdyną bei jį nufotografavo. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Tilta” specializacija – visų tipų inžinerinių tinklų projektavimas, statyba, rekonstrukcija, remontas, atnaujinimas bei kiti darbai (https://tilta.lt/paslaugos/). Taigi, nėra pagrindo abejoti, UAB „Tilta” padarytomis išvadomis. Kita vertus, apeliantė, nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu, apskritai nekėlė klausimų dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 212 straipsnio 1 dalį, o šis pažeidimas lėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismui nekėlė abejonių UAB „Tilta” raštas, todėl teismas juo rėmėsi, kaip tinkamu įrodymu byloje.

17.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.

18.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Minėta, kad CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

19.       Taigi šiuo atveju atsakovės netinkamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo vamzdyno priežiūros atlikimas, sąlygojo ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė nepakankamai rūpestingai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Kadangi atsakovės pateikti įrodymai bei argumentai nepaneigė ieškovės fiksuotos žalos padarymo akte išvados, yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, nerūpestingai ir nesavalaikiai vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus dėl žalos dydžio. Ieškovė skaičiuodama žalos dydį netaikė nusidėvėjimo, kadangi draudėjas informavo, kad aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo suremontuotas 2024 m. t. y. tais pačiais metais, prieš pat apliejimą. Šias aplinkybes patvirtina elektroninis laiškas (1 t. 134 b. l.). Be to, pagrindo abejoti draudėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra, kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos patvirtina buto būklę (1 t. 20-22 b. l.). Taigi patirta žala buvo apskaičiuota tinkamai.

Dėl bylos baigties

21.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22.        Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23.       Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :        

Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Klaipėda” (į. k. 140524848) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas