ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorei I. Ž.,

kaltinamajam N. G.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J., jo įgaliotam atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. N. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą V. J., o būtent: 2021 m. gegužės 11 d., apie 14.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. J. išėjus iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir leidžiantis laiptais, pasivijo jį ant laiptų, kur tyčia sudavė ranka V. J. vieną kartą į kaklą, sugriebė jo kūną abiem rankom ties nugara ir taip laikydamas užstūmė jį laiptais į viršų prie įėjimo durų, sudavė kumščiu vieną kartą į pilvą ir į veido sritį, sugriebė rankomis jo rankas ties riešais, stipriai suspaudė ir taip laikydamas stūmė - dėl ko V. J. trenkėsi nugara į durų staktą bei įstūmė jį į bendras įmonės patalpas, kur du kartus rankomis sudavė į nugaros kairę pusę, taip įstumdamas jį į savo kabinetą, kuriame kumščiu sudavė vieną kartą į pilvą, vieną kartą į kairę veido pusę bei ranka sudavė du kartus į kaklo sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose pereinančią į skruostą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. G. nurodė, jog kaltę pripažįsta iš dalies, 2021 m. gegužės 11 d. darbo kabinete turėjo pokalbį su vienu iš savo klientų - J. D.. Pokalbio metu į kabinetą, be įspėjimo, įžengė nukentėjusysis. Jis savo kaire ranka jam pakišo siuntą, ant kurios spėjo įskaityti vardą, matė siuntėjo adresą ir viskas. Kadangi kaire ranka laikė telefoną, o su dešine - norėjo pasiekti siuntą, patikrinti kam ji yra adresuota. Kompanijoje dirba du asmenys: N., (duomenys neskelbtini), ir jis, (duomenys neskelbtini). V. J. kaire ranka pakišo planšetinį kompiuterį, kad pasirašytų, jog gavo siuntą. Pažymėjo, jog siuntų gauna labai daug, po 10 vnt. per dieną ir daugiau, situacija žinoma. Iš nukentėjusiojo pusės pats formatas buvo nelabai kultūringas, jis pasakė: „jeigu jau taip, būk malonus, baigsiu pokalbį ir pasirašysiu“. V. J. pasakė: „nenori, nereikia, pasiimsi paštomate“. Ir pasisukęs bandė pasišalinti iš jo kabineto. Jis tuo metu kalbėjo telefonu ir nesuprato, kas įėjo į jo kabinetą. Pamatė, kai buvo pakišta siunta, baltas nedidelis vokas, ir suprato, kad tai kurjeris. Jokio prisistatymo nebuvo. Paskui ant kepuraitės pamatė LT Express logotipą. Kai pasisakė vardą, pavardę ir pamatė iš kokios įmonės atvyko. Prieš tai žmogus nesustojo ir neprisistatė kas jis toks. Ne pirmą karta LT Express jiems teikė siuntą, tačiau šį asmenį matė pirmą kartą. Pats būdamas paslaugų įmonės tiekėju, norėjo kurjerį sustabdyti, nes taip žmogus elgtis negali. Yra „kovidas“, pas juos yra įspėjamieji ženklai, dezinfekcinės priemonės. Supranta, kad darbas žmogų spaudžia, reikia skubėti, bet taip „naglai“ įsiveržti į kabinetą, nevykdant savo vadovybės nurodymų, kad reikia pranešti skambučiu, žinute, ar kažkaip įspėti, taip negalima. Buvo supykęs dėl jo elgesio. Nusprendė, kad sužinos kurjerio vardą, pavardę ir parašys pretenziją. Iš jo kabineto kurjeris išėjo paskubomis, nestabtelėjo. Jautė nepasitenkinimą kurjerio elgesiu. 10 dieną į įmonės paštą buvo gavęs pranešimą laišką, kad bus grąžinami automobilio rakteliai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, ir buvo toje siuntoje. Tai svarbus dalykas, nes be šito negali naudotis automobiliu. Nusprendė kurjerį pasivyti. Pasivijo jį ant laiptų. Kurjeris priešinosi, nesakė savo pavardės, kad vėliau galėtų pareikšti pretenziją. Jis buvo priverstas kurjerį sugrąžinti į kabinetą. Įvyko apsistumdymas, niekada šito neneigė. Siunta buvo gerokai suglamžyta. Siuntą pasiėmė kabinete, iš kurjerio rankų. Planšetėje pasirašė, kai kurjerį sugrąžino į kabinetą. Bandė pasirašyti su rašikliu, bet nepavyko, tuomet davė specialų, kuris buvo prie planšetės. Kurjeris po to jį fotografavo. Jis pats užsirašinėjo kurjerio duomenis, o kurjeris fotografavo. Kai užsirašinėjo jo duomenis, buvo savo kabinete prie durų, pasiėmė lapelį ir tušinuką. Nukentėjusysis stovėjo prie lango. Žmogus priešinosi, nenorėjo grįžti į kabinetą. Jis kurjerį stumtelėjo ir jis nuėjo į jo kabinetą, nes buvo du žingsniai. Kurjeris buvo priekyje jo. Su nukentėjusiuoju kabinete užtruko apie 1-1,5 min. Neturėjo po ranka rašiklio ir kurjerį įstūmė į kabinetą, buvo keli žingsniai. Įmonės salėje buvo darbuotojų, NATO karių. Matosi, kad žmonės išsineša dalis. Jokių grasinimų nebuvo. Nežino iš kur ištraukta, kad sudavė į pilvą ir veidą, nes smūgių nesudavė. Kabinete nukentėjusysis išsitraukė savo planšetę ir pradėjo jį fotografuoti. Ištraukė iš jo rankų planšetę ir paklausė, ką jis daro. Kurjeris tada pasakė savo vardą, pavardę. Užsirašė jo duomenis, atidavė planšetę ir jis paliko jo kabinetą. Tuomet sėdo prie kompiuterio, supildė pretenziją ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini). Po 10 - 15 min. pamatė, kad atvyko ekipažas. Pareigūnai elgėsi kitaip nei nukentėjusysis. Jie sustojo, kur yra STOP juosta. Jis pats juos pasitiko, nuėjo į jo kabinetą. Pateikė vaizdo medžiagą, parodė visas kameras, davė paaiškinimus. Jo vertinimu, kurjerio elgesys buvo nederamas. Visi kurjeriai sugeba paskambinti, atsiųsti žinutę, pasiklausti. Šiam žmogui nieko nereikėjo: nei pasibelsti, nei atkreipti dėmesį, kad kalba telefonu, todėl ir išprovokavo tokią situaciją. Po to sulaukė skambučio. Į bendrą telefono numerį jam paskambino R. J.. Išgirdo bankrutavusios įmonės vieno iš savininkų balsą, kuris pasiūlė tarpininko paslaugas. Pradėjo gauti žinutes iš nukentėjusiojo, kuris reikalavo 500 eurų. Jis atsiprašė, pasakė, kad pasikarščiavo, kad situacija buvo nedraugiška ir viskas gavosi negražiai. Pasiūlė finansinį atlygį. Po konsultacijos su R. J. atsirado 500 eurų suma, o šiai dienai jau 2000 eurų. Esant tokiai situacijai, negali leisti vien tik savo kaltės. Pats ieškovas savo nederamais veiksmais inicijavo šį konfliktą. Jausdamas dalį atsakomybės, vakar padengė civilinį ieškinį ligonių kasoms. Šioje situacijoje nėra kaltas tik jis vienas. Nepripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į kaklą. Kad sugriebė jo kūną dviem rankomis – pripažįsta. Kad kumščiu sudavė į pilvą, sugriebė jo rankas ties riešais ir stipriai suspaudęs stūmė į kabinetą, dėl ko nukentėjusysis nugara trenkėsi į staktą, pripažįsta dalinai. Kad suėmė stipriai, tai abstraktus įvertinimas. Jis jį grąžino į patalpas, nes norėjo sužinoti vardą ir pavardę. Pripažįsta, kad įstūmė į patalpas. Rankas ties riešais buvo suėmęs, bet stipriai nespaudė. Negali pasakyti, ar jis nugara atsitrenkė į staktą, nematė. Įstūmė į bendras įmonės patalpas. Pripažįsta, kad stūmė, o smūgių nebuvo, matosi ir vaizdo medžiagoje. Jo dešinį petį lietė. Pastūmė viena ranka, berods kaire. Lietė dešinį jo petį. Jis (nukentėjusysis) jam tada buvo kairėje pusėje. Į pilvą ir veidą nesudavė. Negali atsakyti, ar jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą, nes visiems būna skirtingai. Smūgiavimo kumščiais nebuvo. Situacija aiškiai matosi video medžiagoje. Nebuvo jokio žodžio, viskas vyko tyloje. Nukentėjusysis visiškai nieko nesakė. Nemanė, kad jo veiksmai gali sukelti fizinį skausmą, nes tai labai abstraktus dalykas. Toks atvejis įmonės istorijoje pirmas, nors kurjerių būna šimtai. Tai nėra įprastas jo elgesys. Anksčiau neturėjo tokių patirčių. Problemų smurtu nesprendžia. Tai toks pirmas atvejis įmonės valdymo metu. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino. Sutiko ne dėl to, kad kažką pripažįsta, bet tai trečias asmuo, kuris negali nieko pakeisti. Po pirmos dienos nukentėjusysis nusiskundimų neturėjo. Paskui žmogus pakalbėjo su savo šeimos nariais ir nusprendė kreiptis į medikus. Atsirado 500 eurai. Mano, kad gydymo įstaiga, kuri atliko apžiūrą, ir kuri nenustatė jokių pažeidimų, jai turi būti atlyginta už sugaištą laiką, už paslaugas. Remiantis tuo, kad tai nedidelė suma, žmonės atlieka tą paslaugą, jiems už jų darbą turi būti apmokėta. Atvykus policijos pareigūnams prašė, kad iškviestų nukentėjusįjį ir visi kartu pažiūrėtų kas matyti įraše. Siūlė padaryti susitikimą, apžiūrą, bet paskui nukentėjusysis atsisakė gydytojų paslaugų, toliau dirbo. Negali pasakyti, ar dėl jo veiksmų galėjo veide atsirasti kraujosruva. Imant už rankos, stumiant į petį, negali padaryti kraujosruvos prie akies. Su vaizdo medžiaga yra susipažinęs, ją pats pateikė. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, nes ši situacija ne tokia, kaip bandoma pateikti. Atsiranda žmonės, kurie bando patarinėti, pasipinigauti. R. J. aiškiai nurodė, kad kitą dieną išsiuntė savo uošvį pasidaryti tyrimų ir paskui paskambino jam. Nepripažįsta neturtinės žalos dydžio ir pačio fakto, nes tai iš dalies melaginga informacija. Nuo pat pradžių buvo teikta video medžiaga. Kiekvienas traktuoja kitaip. Jei būtų pripažinęs, civilinį ieškinį būtų atlyginęs ir viskas. Dabar su ieškovo sąlygomis nesutinka, siūlė tartis draugiškai, 150 eurų. Nukentėjusysis paprašė bent 200 eurų, tačiau pasakė, kad nesijaučia kaltas. Vėliau paprašė 500 eurų, o dabar turi jau 2000 eurų. Nutarė pasipinigauti. Suma padidėjo 10 kartų. Gal tuos vaistus nukentėjusysis naudojo anksčiau. Ginčas ne dėl 10 ar 25 eurų. Įrodymai visai kiti. Sutinka atlyginti 25 eurų žalą, jei nukentėjusysis pateiks tai įrodančius dokumentus. Negali įvertinti, ar nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, bet tai laiko sugaišimas. Jis patyrė kažkokius nepatogumus. Iš dalies pripažįsta, kad patyrė neturtinę žalą, tik nesutinka dėl žalos dydžio. Galima taikiai išspręsti civilinį ieškinį. Kai atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusysis nebuvo grįžęs į jo patalpas, nors prašė, kad jį pakviestų, o jis stovėjo lauke. Daugiau nukentėjusiojo nebematė. Kai atvyko policijos ekipažas, lauke nukentėjusiojo nematė. Covid-19 laikotarpiu siuntos perduodamos lauke. Lauke yra speciali kartoninė dėžė ir ten jos dedamos. Įmonėje du darbuotojai sėdi prie durų ir negali atsakyti, kodėl jie praleido nukentėjusįjį. Pasakė, kad siunta vadovo vardu ir leidimo, kad praeitų, nebuvo. Pašto darbuotojas turi žinute ar skambučiu susisiekti, kad yra siunta. Nežino, kodėl jis atėjo į jo kabinetą. Nežino, ar darbuotojai nurodė, kur jis yra. Palaiko taikos poziciją, tik nesutinka su dydžiu. Tai jo trečias bandymas. Atlygis įmanomas, bet kitokia apimtimi. Sutinka atlyginti 200 eurų. Apgailestauja, kad tokia situacija gavosi, tikrai jo elgesys nederamas. Pasiryžęs atlyginti 200 eurų moralinę žalą ir apmokant ligonių kasos išlaidas.

2.1. Teisiamojo posėdžio metu, patikslinus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir teismui pateikus susitarimo protokolą, kaltinamasis N. G. nurodė, kad su prokuroro prašymu, t. y. kaltinime pakeistomis faktinėmis aplinkybėmis, susipažino. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Viskas išsirutuliojo pačioje eigoje. To, kas įvyko, negalima paneigti. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Pripažįsta, kad sudavė ranka vieną kartą į kaklą. To smūgiu nepavadintų, bet jei nukentėjusiajam tai sukėlė skausmą, pripažįsta. Sugriebė jo kūną dvejomis rankomis, jo nugarą. Stumtelėjo į savo kabinetą. Stipriai suspaudė ir stūmė nukentėjusįjį. Negalėtų pavadinti tiesioginiu smūgiu, tai buvo stumdymas, griebimas, kas galėjo įtakoti tą. Visus tuos veiksmus pripažįsta, tačiau kumščiavimo tikrai nebuvo. Su ranka galėjo paliesti, stumti, griebti. Kumščiu suduota nebuvo. Iš kumščio nebuvo smūgių. Jis galėjo sugriebti, pakelti, bandė prieš jo valią stumdyti, tai matyti ir įraše. Atsitrenkė ne į staktą, o į duris. Tai nebuvo smūgis į nugaros pusę, jis peršoko ir pateko į jo kabinetą. Tai buvo stumtelėjimas. Ginčija tos kaltės patį traktavimą. Pripažįsta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą. Negali įvardinti smūgiu į nugarą, nes tai buvo stūmimas, bet neginčija fakto, kad žmogus galėjo patirti skausmą. Daugiau pripažįsta kaltinimus pilna apimtimi. Su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą ir žalą atlygino. Pripažįsta kaltę visa apimti, nes neturi kitos išeities. Pasivijo, tyčia sudavė į kaklą, sugriebė kūną, užstūmė. Dėl vertinimo skirtumo kaltės pilnai nepripažino. Gali būti tai traktavo kitaip. Manė, kad yra stumtelėjimas, o buvo smūgiavimas. Negalėjo įvertinti tiksliai, kas yra smūgiavimas, kas stumtelėjimas. Nori bylą pabaigti, kad nebūtų nukentėjusiajam jokių padarinių. Sutarė dėl tų aplinkybių, atlygino žalą ir viskas. Kai sudarinėjo susitarimą, su nukentėjusiuoju bendravo. Sutarė, kad buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, kad reikia atlyginti gydymo išlaidas, nupirko kelialapį į sanatoriją. Su nukentėjusiuoju detaliai neaptarė. Sudarė bendrą sutarimą, kad jam pačiam gali atrodyti nežymūs, o kitam daugiau. Susitarimo metu išsiaiškino, kad dėl jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Viską galėjo išspręsti teismo posėdžio metu, bet taip gavosi. Žmonės, kurie juos konsultavo, truputį nuvedė ne tuo keliu. Pradžioje jau vyko diskusija, bet ji nebuvo išplėtota iki galo. Vienas prieš kitą nusistatymų neturėjo. Šiandien pripažįsta, kad sudavė į pilvą ir veidą, bet jis tą situaciją įsivaizduoja kitaip. Visiems gali atrodyti skirtingai, tiek jam, tiek prokurorei. Smūgiavimas jam atrodo būna kitoks ir buvo toks įvertinimas. Jo atžvilgiu tai nėra smūgiavimas, o žmogui gali sukelti skausmą. Tai jo vertinimas. Suėmimo metu galėjo kliudyti. Traktuoja kitaip, bet kaltę pripažįsta. Kalbant apie smūgiavimą, tai tikslingas smūgiavimas duodant į tam tikrą vietą. Būtų apysunkis, jei būtų tikslingai smūgiavęs. Kaip sakė nukentėjusysis, kabinete buvo „lėktuvėlis“. Galimai kliudė ranka veidą, nes jei būtų smūgiavęs, tai tas smūgis būtų buvęs ne toks, bet pripažįsta, kad taip, tai tegul būna smūgis. Tai nebuvo kumščiu, tai buvo delnu. Kumščiavimas kumščiu, tai kitoks. Su vaizdo medžiaga susipažinęs labai gerai. Matė pilną įrašą, nes pats jį paruošė. Pasistumdymas, suėmimas buvo. Tegul bus tai kaip kumščiavimas, pripažįsta. Kitų liudytojų neieškojo. Situacija išėjo iš kontrolės, bet taip baisiai nebuvo. Nuo pat pradžios pripažino, kas įvyko. Bendravo su teisėsauga, bendravo su nukentėjusiuoju. Nuo pat pirmų žingsnių atvykus pareigūnams, viskas buvo geranoriškai. Nukentėjusiojo žentas nurodė, kad jam V. J. pasiskambino, tai buvo ne taip. Jis pats paskambino nukentėjusiajam, pripažino kaltę, pasiūlė kompensaciją, bet tos sumos augo ir dabar yra čia. Niekada nesistengė sužaloti žmogaus ir kažką blogo padaryti. Pats tiesė ranką ir ėjo į kontaktą. Matyti iš liudytojų, kad situacija maždaug aiški. Gal jo traktavimai skirtingi, kaip kaltininko ir nukentėjusiojo. 4 susitarimo protokole punkte, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. Prašo leisti susitaikyti, nes taip viskas susidėliojo, kažkas kažką ne taip suprato. Iniciatyvos kilo iš abiejų pusių. Neneigia to fakto, kad buvo fizinis kontaktas, kad jie susistumdė. Žalą atlygino ligonių kasoms, nukentėjusiajam. Gal teismas atsižvelgs, kad yra įmonės vadovas. Teistumas neigiamai atsilieps įmonės veikloje, nes dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, reikalaujama pažyma iš Informatikos departamento apie teistumą. Gal buvo skirtingi vertinimai, bet ir pareigūnai patvirtino, jog sakė, kad apsistumdymas įvyko. Pats savo veiksmų nevertina kaip smūgiavimo. Nesusidūręs su teisine kalba, su teisiniais vertinimais, bet fizinės jėgos ar noro smogti žmogui, nebuvo. Nebuvo tiesioginio smūgio sudavimo. Ir pareigūnai parodė, kad tai buvo įbrėžimas, paraudimas. Dėl kitų fizinių kontaktų, jis pats nevertina kaip smūgiavimo, nes iš jo pusės nebuvo ištransliuota, atlikta, todėl ir sako, kad smūgio nebuvo. Nuo pat pradžios sakė, kad apsistumdymas tikrai įvyko. Tikrai nebuvo sudavimo tiesiogiai. Liudytojų parodymai, tai abstraktūs vertinimai. Iš jo pusės tokio, kaip smūgiavimo, nebuvo. Savo veiksmais fizinį skausmą panašu, kad sukėlė. Iš karto pareigūnams sakė, kad tarp jų įvyko susistumdymas. Nemanė, kad galėjo žmogui sukelti fizinį skausmą. Jam reikėjo žmogų sustabdyti ir atgauti siuntą tą dieną, nes joje buvo svarbūs rakteliai. Nuo pat pradžios viskas nėjo labai sklandžiai. Ir numesta frazė, kad siuntą pasiims kitą dieną ar už kelių dienų, turbūt perlenkė tas ribas. Su nukentėjusiuoju kalbėjosi kelis kartus. Kai suma pradėjo augti, priėmė, kaip norą pasipinigauti. Nesutiko su žalos dydžiu ir nusprendė save ginti teisme. Nebuvo žmogiško susikalbėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys jau buvo. Buvo prašyta 2000 eurų ir jis nesutiko. Nukentėjusysis pats pasirinko ir sutarė, kad nupirks kelialapį į sanatoriją. Sanatorija (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Bendroje sumoje gavosi gal 415 eurų. Nukentėjusysis pasirinko reabilitacinę ligoninę. Jo vertinimas buvo kitoks ir viską įsivaizdavo kitaip.

2.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. nurodė, jog dirba Lietuvos pašto darbuotoju. 2021 m. gegužės 11 d. visas pašto siuntas susidėjo pagal savo maršrutą ir vyko perduoti siuntą N. G. adresu, (duomenys neskelbtini). Sustojo prie nurodyto pastato. Nieko apie tą žmogų nežinojo, nežinojo nei kam skirta ši siunta. Jį nustebino, kad buvo pažymėta ir įmonė, ir vardas bei pavardė. Yra ne kurjeriai, o pašto darbuotojai, turi daugiau nei porą šimtų siuntų, registruotus laiškus, paprastus laiškus, laikraščius ir žmogui negali pasakyti, kokiu laiku atvyks. Jiems rekomenduojama neskambinti, nes gaišinamas žmogus, yra išduodami savo asmeniniai duomenys, telefono numeris ir kt. Nuvažiavęs į tą vietą, įėjo į pastatą ir kairėje pusėje pamatė du sėdinčius asmenis. Pasisveikino ir pasakė, kad turi siuntą N. G.. Paklausė, ar jis čia dirba. Atsakė, kad dirba. Porą kartų paklausė, ar gali jam jį pakviesti. Jie jam nurodė, kad tai jų viršininkas ir už kelių metrų parodė atviras duris. Nurodė, jog jis ten yra. Kadangi jie buvo atsisakę viršininką pakviesti, nieko nelaukęs peržengė liniją, nes buvo apsisaugojęs nuo šito užkrečiamumo, buvo su kauke, prieš įeinant buvo dezinfekavęs rankas. Nesijautė, kad pažeidė tą liniją. Kabinete sustojo prie durų ir pamatė, kad žmogus kalba telefonu. Buvo porą žingsnių kabinete. Asmuo atkreipė į jį dėmesį, o jis pasakė, kad N. G. turi siuntą. Jis žvilgsniu ir judesiu parodė, kad prieitų arčiau. Priėjęs arčiau atsistojo šalia jo. Dešinėje rankoje laikė siuntą, o kairėje - planšetę. Parodė siuntą ir paaiškino, kad siunta yra registruota ir turi žymėti planšetėje. Pasikišo siuntą po pažastimi. Padavė planšetę, kad pasirašytų. N. G. planšetę atstūmė ir prašė palaukti, nenorėjo rašytis. Atsitraukė nuo jo porą žingsnių ir pasakė, kad gali palikti pranešimą ir, kad ateis atsiimti į paštą. Kaltinamasis liepė prieit. Kai atnešė siuntą, tai kaltinamasis normaliai kalbėjo telefonu. O su juo su kiekvienu žodžiu kėlė toną, vis garsiau kalbėjo, reiškė nepasitenkinimą. Neįsivaizduoja, kas įvyko. Jis jam pasakė, kad jei žmogus nesirašo, tai ateis siuntos pasiimti į paštą. Toks atvejis jam buvo pirmas, nes turėjo aiškinti, kokia yra pašto politika. N. G. baigė kalbėti telefonu, išplėšė iš jo rankų planšetę, nors turėjo ją atrakinti, tada pasidėjo ir bandė rašytis tušinuku. Tušinukas nerašė ir N. G. paaiškino, kad galima pasirašyti pirštu arba specialiu tušinuku. Jis jo nesiklausė, pasirašė pirštu. Atidavė siuntą, pasiėmė planšetę, pažiūrėjo, kad parašas yra, patvirtino parašą ir sparčiu žingsniu išėjo. Kaltinamasis pradėjo šaukti: „Stok, palauk dar nebaigiau“. Jis buvo susierzinęs. Kai pasiėmė siuntą gal ir klausė vardo, pavardės, nebežino. Kai atėmė planšetę, tuo momentu ir klausė vardo, pavardės. Sakė, kad grubiai elgėsi ir liepė atsiprašyti. Mano, kad jis pats balso tono pakėlęs nebuvo. Kai buvo paimtas jo planšetinis kompiuterinis, tada siūlė atsiprašyti. Kai išėjo į lauką, pajuto, kad iš nugaros kažkas vyksta. Kaltinamasis jį pagavo, atsukęs trenkė į sprandą, į kaklą iš nugaros pusės. Tada jis kažkaip buvo apsvaigęs. N. G. jį sučiupo ir užmetė į viršutinę laiptų aikštelę. Įsitvėrė į turėklus, nes buvo apsvaigęs, jam buvo dingusios jėgos. N. G. truputį truktelėjo ir jis pasileido. N. G. pasistatė jį priešais save, sumušė į pilvą ir liepė eiti į kabinetą. Pasakė, kad kalbėtų čia. Jis nesiklausė. Iš pastato vidaus išeidamas žmogus atidarė įmonės duris. Kaltinamasis paėmęs jį už riešų, stipriai suspausdamas, įmetė į vidų. Skaudžiai trenkėsi nugarą. Kai buvo dar aikštelėje, jis tyčia jam davė į skruostą, bet jis buvo apsvaigęs ir šito epizodo, neužfiksavo. Tai pamatė vaizdo medžiagoje. Apie tai nepasakė ir parodymuose. N. G. įmetė jį į vidų ir jis trenkėsi nugara į staktą. Jis dar jį pastūmė prie STOP linijos. Stūmė į nugarą, jis peršoko per STOP juostą ir jis dar kartą parodė, kad eitų į kabinetą. Kabinete prisigretino prie jo ir dar kartą sudavė į pilvą. Porą kartų sudavė į sprandą ir dar kartą klausė, ar nori smūgio į veido sritį. Tuomet dar sudavė į veidą. Paskui kaltinamasis jį paliko ten kabineto gilumoje. N. G. atsitraukė, o jis apsižiūrėjo planšetę, ar ji nesugadinta ir nustatė fotografavimą. N. G. buvo prie durų ir rodė, kad eitų į lauką. Nufotografavo, kad prisimintų, kas jį užpuolė. Jis visą laiką, kai gavo siuntą, ją turėjo kairėje rankoje. Kai kaltinamasis jį pasivijo, kai stumdė lauke ant laiptų, ir kai ėjo į vidų, matėsi, kad rankose turėjo siuntą. Jis fotografavo, kad parodytų, kas jį skriaudė. N. G. dokumento jam neparodė, nors viršininkai jiems liepia, kad siuntos gavėjas juos parodytų. Jo nusižengimas toks, kad nepaprašė jo asmens dokumento. Kai N. G. liepė eiti lauk, nustatė fotografavimą, porą kartų paspaudė ir einant pro jį, jis pačiupo planšetę, pasidėjo ant stalo ir žiūrėjo. Jis pats pasakė, kad tai ne jo daiktas, kad tai darbo įrankis ir, kad jis neturi teisės kėsintis į jo dokumentą. Kaltinamasis liepė pasisakyti, kad jis pats kaltas, jog viskas taip įvyko. Jis norėjo, kad prisipažintų ir, kad niekur nesiskųstų. Nuėjęs į automobilį iš planšetės paskambino numeriu 112, nes savo telefoną buvo palikęs namuose. Policijos pareigūnai atvyko už kokių 5 minučių ir nuėjo pasikalbėti su kaltinamuoju. Pareigūnai pakalbėję su N. G., paklausė jo, ar turės pretenzijų ir jei taip, tai turi vykti į policijos komisariatą. Toliau darbo netęsė, nes jo siunta tą dieną buvo paskutinė. Atsisėdęs į automobilį jautė, kad skauda akį ir pasižiūrėjęs į planšetę, pamatė, kad kairė akis mėlynuoja, tinsta. Į veidą buvo suduota du kartus, tai galėjo būti abiejų smūgių pasekmė. Sudavė ant laiptų ir kabinete. Savo sužaloto veido fotonuotrauką pasidarė gal tuomet, kai išsikvietė policijos pareigūnus, sėdėdamas automobilyje. Apsvaigimas praėjo tą pačią dieną. Labai gerai jautėsi ir tuo metu, kai sėdėjo automobilyje. Kai jo 112 operatorė klausė, ar reikia medikų pagalbos, atsisakė, nes porą valandų buvo labai gera savijauta. Kai buvo policijos komisariate, kur surašė dokumentus, taip pat labai gerai jautėsi. Kai išėjo iš kaltinamojo kabineto, iš pastato, atsisėdo į automobilį ir paskambino numeriu 112. Nusifotografavo akį. Į įvykio vietą atvyko policija. Jiems pasakė, kad buvo stumdomas ir, kad yra sužalojimai, tik mėlynė. Mėlynė jau matėsi. Policijos pareigūnai matė ir paskui dar policijoje nufotografavo mėlynę. Tą dieną jautėsi gerai ir, kai grįžo namo, buvo bemiegė naktis. Jam užteko jėgų atlikti savo darbus. Šios dienos supratimu, jis tą vakarą būtų išsikvietęs greitąją, nes buvo bloga ir silpna. Tą vakarą į medikus nesikreipė, nes pagalvojo, kad nebūtina. Kitą dieną policijoje jam nurodė, kad reikės eit apžiūrai pas gydytoją. Galvojo, kad ten suteiks jam gydymą. Tai pabaigęs darbą, susisiekė su savo gydytoja. Gydytoja pasakė, kad važiuotų į priėmimą. Mediko apžiūra buvo iš ryto, laikas jau buvo sutartas. Iki to laiko pas medikus nebuvo. Specialistai pamatė kairės akies kraujosruvą ir pasiskundė pilvo, sprando skausmais. Tą dieną labai sunkiai dirbo ir matė, kad niekas į tai nekreipė dėmesio ir nuvyko į priėmimą. Buvo apžiūrėtas priėmime. Nustatė, kad lūžių nėra, kad reikia neurologo pagalbos. Neurologo pagalbos sulaukė tik po poros mėnesių, kai priėjo eilė. Paskaičiavo tas išlaidas ir parašė kaltinamajam žinutę, kad gydymas gali kainuoti apie 500 eurų. Kaltinamasis jam paskambino, jis pats jam perskambino, nes iš karto nespėjo atsiliepti. Tą kartą jis siūlė 100 eurų. N. G. sakė, kad yra labai pasikaustęs, kad jis liks be darbo ir pinigų ir, kad niekur nesikreiptų. Jis beveik sutiko, bet kai pasakė, kad ateitų pas jį į kabinetą pasiimti voką, suprato, kad jį nori išprovokuoti. Pasitarė su teisininke, kuri pasakė, kad susitaikyti galima tik pas tyrėją. Toks dalykas būtų pripažintas, kaip reketavimas. Pasakė, kad nesutinka su jo suma. Vėliau kaltinamasis dar kartą jį pažemino, pasakė, kad paliks be pinigų ir be darbo. Daugiau su juo nebendravo. Jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Kraujosruvų ir lūžių nebuvo. Senojo bokšto klinikoje dirba jo šeimos gydytoja ir jis kreipėsi į ją, bet pagalbos nesulaukė. Išrašė tik plečiančių vaistų ir pasakė, kad praeis. Bent 10 dienų nepraėjo ir kreipėsi pas psichiatrus, psichologus. Į savo šeimos gydytoją kreipėsi sekančią dieną po įvykio. Į psichiatrą kreipėsi, kai iš šeimos gydytojos negavo pagalbos, ir jos išrašyti vaistai jam nepadėjo. Turbūt sekančią savaitę. Gydytojas, pas kurį kreipėsi, dirba (duomenys neskelbtini), o koks įstaigos pavadinimas, negali pasakyti. Dėl sukrėtimo jį siuntė pas neuropatologą. Radiologas tyrė paskui, gal po dviejų mėnesių. Nedarbingumą buvo praradęs, ėmė iš darbovietės atostogas, kad šiek tiek atsigautų, nes matė, kad negali atlikti savo pareigų. Po įvykio, tą dieną nedirbo. Paskui dirbo kokias 3-4 dienas. Buvo savaitę pasiėmęs atostogų ir vėl dirbo. Oficialaus nedarbingumo neturėjo. Šeimos gydytoja apžiūrėjo antrą dieną po įvykio. Reikia jos klausti, kodėl jam nedavė nedarbingumo. Specialistui nurodė, kad jam silpna, bloga ir greitas nuovargis. Šiuo metu vartoja vaistus. Nežino, ar tai susiję su šiuo įvykiu. Gal išjudino kokias esamas ligas, nes iki to laiko jokių problemų neturėjo. Neurologas nustatė kraujagyslių susiaurėjimą kakle. Ant laiptų jam buvo suduotas smūgis, jis matosi vaizdo medžiagoje. Leidžiantis laiptais N. G. jį pasivijo ir sudavė vieną kartą į kaklą. N. G. pirma jį palietė, jis atsisuko ir išvengė sugriebimo, o paskui jis jį sugriebė. Pirma N. G. jį palietė ir paskui tik sudavė, užstūmė laiptais prie įėjimo durų. Paskui vieną kartą sudavė į pilvą ir veidą. Su vaizdo įrašu susipažino. Ant riešų žymių neliko. N. G. laikydamas jį stūmė ir jis nugara atsitrenkė į staktą. Apie smūgį į veidą pamatė iš vaizdo įrašo. Šiuo metu aiškiai prisimena, kas vyko. Kabinete iš karto buvo suduota į pilvą. Paskui kaltinamasis jo paklausė, ar nori smūgio į veido sritį. Sudavė į kairę akies pusę ir du kartus sudavė „lėktuvėliu“ per pakaušį. Skausmą juto. „Lėktuvėlio“ smūgius nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ir iš karto po įvykio tai prisiminė. Visą tą laiką fizinį skausmą juto. Iš netikėtumo jis apsvaigo, jokių garsų, pasipriešinimo negalėjo išreikšti, nes buvo apsvaigęs. Matė žmogų išeinantį su prekėmis. Darbuotojai, tai du žmonės, kurie sėdėjo. Labai stebėjo pro langą. Kai įmetė jį į vidų, jie irgi stebėjo. Išeinant iš patalpos niekas su juo nebendravo ir jo nieko neklausė. Buvo praradęs laiko nuovoką. Nežino, kiek laiko buvo kabinete, bet neilgai. 25 eurų turtinę žalą sudaro: kuro sąnaudos, kai kelis kartus reikėjo važiuoti pas tyrėją, ir medikamentai, kuriuos išrašė šeimos gydytoja. Čekį turėjo, bet jis išbluko ir teismui jo nepateikė. Byloje esantis vienas kvitas, tai 10,73 eurų, kuriuos išleido vaistams, kitas čekis išbalo. Kiti vaistai kainavo apie 10 eurų. Kuro sąnaudos – 15 eurų. Patyrė neturtinę žalą. Po įvykio dirbant pirmas dienas privalėjo kęsti skausmus, tai atsiliepė ir jo orientacijai, sugebėjimui greitai atlikti pareigas. Pats įvykis jam buvo netikėtas ir buvo išsigandęs. Palaiko civiliniame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Jautė pažeminimą, suprastėjusią atmintį. Įvertino 2000 eurų. Apie du mėnesius turėjo kęsti nepatogumus ir turėjo vartoti vaistus. Tą sveikatos pablogėjimą išprovokavo šis įvykis. Turėjo eiti atostogų, jos ne taip apmokos, kaip uždirbama. Dėl sumos kalbėjo su advokatu. Nurodė didesnę pinigų sumą, nes konsultavosi su teisininku ir kiek žinoma, teismas niekada neskiria tokios sumos. Jei kaltinamasis pripažintų, ką padarė iš tikrųjų, tai mielu noru netęstų nieko ir atleistų. Jo siūloma suma per maža, tartis dėl tiek nesutiktų. Dar kreipėsi į medikus dėl savo būklės, tai tokia ir suma turi būti. Tokiam žmogui, kuris taip elgiasi, turi būti priemonė, o priemonė – pinigai. Sutiktų su 650 eurų neturtine žala. Galėtų sudaryti susitarimą. Apie įvykį trumpai bendravo su viena advokate, kurią norėjo pasamdyti, J. G.. Antrą dieną buvo pas J. ir jie paklausė, kas jam nutiko. Pasakė, kad turėjo įvykį darbe ir, kad vietoj ačiū, gavo į akį. R. J. – jo dukra. Vyko aplankyti anūkų ir papasakojo apie įvykį, bet esmės nedėstė. Dukra matė jo kairės akies sužalojimą. R. J. tik paklausė, kas taip padarė ir įsivedė į kompiuterį, kur parodė kaltinamojo fotonuotrauką. Jis patvirtino, kad tai tas pats asmuo. R. J. pasakė, kad jį pažįsta ir, kad tuoj jam paskambins. Žentas paskambino kaltinamajam, bet pokalbio negirdėjo. R. J. jo dukros vyras. Jie abu girdėjo, ką jis pasakojo. Daugiau su R. J. nebendravo. Jis skambino kaltinamajam, nes norėjo apsieiti be teismo. Pokalbiai nepavyko, nes paskui jis pats su juo bendravo. Pas dukrą atvyko apie 15-16 val., prieš gydytojo apžiūrą, po eksperto, prieš važiuojant į priėmimą. R. J. tą pačią dieną klausė, ar jis gali kaltinamajam duoti jo telefono numerį. Nuvyko į priėmimą ir jį dukra paprotino, kad kreiptųsi pas šeimos gydytoją. Tada skambino šeimos gydytojai, kuri pasakė, kad vyktų į priėmimą. Savo telefono numerį sutiko duoti. Kai grįžo iš medikų, rado R. J. praleistą skambutį. Jam perskambino ir pokalbio metu sutiko, kad jis jo telefono numerį duotų N. G.. Kai R. J. kalbėjo su kaltinamuoju, jo šalia nebuvo, jis bendravo su anūkais. Nešdamas siuntą į šią įmonę, tai buvo įprastas perdavimas, nes tų linijų, kur negalima pereiti, yra ne vienoje įmonėje. Jei darbuotojai leidžia, tai eina į kabinetus, nes yra apsisaugoję. Labiausiai provokuojantis veiksmas buvo, kai pasakė, kad paliks pranešimą ir pasiimti siuntos turės vykti į paštą. Sulaikymas ir smūgiavimas – ne tolygūs veiksmai. Nuo smūgio pasistūmėjo į priekį. Įmanoma su siunta rankose jį suimti abejomis rankomis. Atsisėdęs į automobilį jautėsi gerai ir kol parvyko namo, taip pat jautėsi gerai. Specialistui jį apžiūrint, sakė, kad jaučiasi blogai ir jo nenukreipė į priimamąjį. Su dukra paskui kalbėjosi. Paskui sužinojo, kad R. J. bendravo su kaltinamuoju trumposiomis žinutėmis. 500 eurų nurodė pats, pakalbėjęs su advokatu. Kai buvo kabinete, į pilvą sudavė kumščiu, į veidą irgi kumščiu. Du kartus sudavė į kaklo sritį su delnu, riešu smūgis kaip „lėktuvėlis“. Yra tikras, kad kaltinamasis atliko šiuos veiksmus.

2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. nurodė, jog kaltinamasis yra jo vadovas. Giminystės ryšio nėra. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žino dėl ko pakviestas. Į jų pastatą užėjo paštininkas, turėjo kažkokį siuntinį. Sustojo prie vadovo durų ir nieko nesakęs įėjo vidun. Iš pradžių jis buvo sustojęs prie STOP linijos. Lygtais pasakė pavardę, ko ieško. Kolega šalia sėdėjo, jis nelabai girdėjo. Paskui žengė prie vadovo durų, stabtelėjo. Vėliau paštininkas išėjo, o jam iš paskos vadovas. Vadovas sugrąžino paštininką atgal stumtelėdamas į kabinetą. Girdėjo, kaip vadovas prašė jo prisistatyti, o paštininko, kaip ir negirdėjo. Paskui paštininkas išėjo iš pastato, atvyko policija. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Šis įvykis ten ir buvo. Šioje įmonėje su pertraukomis dirba virš 10 metų. Su vadovu santykiai geri. Įvykio datos pasakyti negali. Tai buvo šiais metais, prieš kokius tris mėnesius. Lyg buvo vasara. Galėjo būti 2021 m. gegužės 11 d. Tuo metu buvo savo darbo vietoje. Jo darbo vieta pasukta į vadovo duris, nuo įėjimo gal kokie 3 metrai ir nuo vadovo durų apie 3 metrus. Darbo vieta, tai didelė patalpa. Jis sėdi atsisukęs į vadovo kabineto duris. Paštininkas atėjo iki pietų. Jis su paštininku nesikalbėjo. Atrodo kolega A. V. jam kažką pasakė. Kai atėjo paštininkas, toje bendroje patalpoje buvo jis, kolega, lyg dar kažkas buvo, klientas. Kai įėjo paštininkas, buvo atsisukęs. Atėjęs paštininkas, lyg ištarė vadovo pavardę. Matė, kaip paštininkas išėjo iš direktoriaus kabineto, nes sėdėjo savo darbo vietoje. Paštininkas nieko nesakė. Tuo metu direktorius buvo kabinete. Kai paštininkas išėjo pirmą kartą, tai spartesniu žingsniu, o jam iš paskos išėjo direktorius. Paštininkas tada nieko nesakė. Direktorius jį sugrąžino atgal, kelis kartus stumtelėjo į kabinetą. Viduje stumtelėjo, patalpos viduryje. Paštininkas buvo išėjęs iš jų patalpos. Kai išėjo į lauką, jis nieko nematė. Jei pasisuktų į lauko pusę, nieko nematytų. Kas vyko lauke, nematė. Kaip ir nieko negirdėjo, kas buvo lauke, nebent direktorius prašė paštininko, kad grįžtų atgal. Toliau direktorius paštininką įsivedė į vidų ir stumtelėjo į kabinetą. Įvykio pradžios prie durų nematė. Matė, kai buvo viduje, kai buvo ties pastato viduriu. Direktorius stumtelėjo lyg per petį link savo durų. Kaip ir viena ranka stumtelėjo. Vidus filmuojamas. Atsimena, kad direktorius būdamas kabinete jo prašė prisistatyti. Kabinete prabuvo neilgai, gal minutę, dvi. Paskui paštininkas išėjo iš pastato, paprastai, nieko nesakė. Jokių smurto, kraujo požymių ant paštininko nematė. Po šio įvykio su kolega apie įvykį yra kalbėję. Po įvykio su N. G. apie įvykį kalbėjo. Teisme sako teisybę, esminių aplinkybių nenutyli. Paštininkas turėjo su savimi nedidelį voką. Kai pirmą kartą jį pamatė, jis turėjo voką. Iki paštininko susigrąžinimo, ar turėjo rankoje siuntą, neatkreipė dėmesio. Kai direktorius jį susigrąžino, irgi negali pasakyti dėl siuntos. Kai visiškai išėjo iš pastato, neatkreipė dėmesio į tokią smulkmeną. Kai kalbėjosi su direktoriumi, tai kažkokių aiškinimų nebuvo, tik apie tą įvykį. Pažiūrėjo video su direktoriumi ir ką kalbėjo policija. Sakė, ką klausinėjo ir ką pasakojo. Labai nesiplėtė apie tą įvykį. Patekimai į darbo vietą buvo ribojami. Buvo STOP linija, ant durų iškabos, kad klientai neužeitų ir nevaikščiotų po salę, kad sustotų prie STOP linijos. Gal kokie 5 kv. aptverti. STOP juosta, kad neužeitų į vidų pašaliniai asmenys ir, kad neskleistų ligos. Paštininkai dažnai pristato siuntas. Ne pirmą kartą pristatė. Kiek žino, paštininkai prie jų palieka tas siuntas arba jie iškviečia direktorių. Arba jis, arba kolega pasirašo. Yra buvę keletą kartų, kad už siuntą pasirašo vadovas. Kai paštininkas išėjo pirmą kartą, neatkreipė dėmesio, ar vadovas ką nors turėjo rankose. Kai atėjo paštininkas, vadovo kabineto durys buvo praviros. Kad veržtųsi pro duris, nėra buvę. Į išeinantį paštininką žiūrėjo, jis išėjo normaliai ir nepastebėjo, kad būtų buvę sužalojimai. Direktorius jį pastūmė link durų. Paštininkas žengė į priekį šiek tiek greitesniu žingsniu, nes jį pastūmė. Lauko kamera filmuojama stovėjimo aikštelė. Žinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadovas apie savo veiksmus nieko neaiškino. Nukentėjusysis jokio garso neskleidė, nešaukė. Kai paštininkas atėjo pirmą kartą, jis jam nieko nesakė, ar galima, ar negalima eiti. Pats turi susiprast.

2.4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. nurodė, jog su kaltinamuoju giminystės ryšio nėra. Dirba vienoje įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Datos nebeatsimena, bet tai buvo apie pietus, atėjo paštininkas, atnešė laišką. Kiek atsimena, klausė, ar kur direktorius, ar laiškas direktoriui. Tada ėjo pas direktorių į kabinetą. Vėliau paštininkas išėjo, direktorius jį nusivijo. Kas buvo lauke, nematė. Direktorius paštininką parsivedė atgal, jog negavo laiško, neatidavė. Buvo apklaustas pareigūno. Ką pasakojo pareigūnui, prisimena. Dabar daug laiko praėjo nuo įvykio. Prieš tai geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Pareigūnui savo noru davė parodymus. Po apklausos skaitė, ką surašė, parodymus tvirtina.

2.4.1. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo A. V. parodymus, duotus 2021 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, jog su pertraukom maždaug apie metus laiko dirba N. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 11 d. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo vieta yra tik įėjus į bendrą  įmonės patalpą. Ten stovi du stalai. Prie vieno dirba jis, prie kito dirba kolega M. V.. 2021 m. gegužės 11 d. abu su M. dirbo įmonėje. Maždaug apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, kameros pas juos rodo taip pat netikslų laiką, į įmonės patalpas atėjo  pašto darbuotojas, vyras. Kalbėjo su juo. Pašto darbuotojas pasakė, kad yra siunta, atsiimti turi N. G.. Pasakė, kad tai direktorius, parodė jo kabinetą. Pašto darbuotojas nieko neklausęs nuėjo į direktoriaus kabinetą. Kas vyko direktoriaus kabinete, nematė. Gal po minutės, gal dar greičiau, pašto darbuotojas išėjo iš direktoriaus kabineto ir per duris tiesiai į lauką.  Eidamas dar sakė direktoriui: „pasiimsi siuntą pašte“. Pašto darbuotojas išėjo per duris į lauką, o tokiu sparčiu žingsniu nuėjo direktorius N. G. paskui pašto darbuotoją į lauką. Suprato, kad kažkas įvyko, kas - nesuprato. Pašto darbuotojas ir direktorius N. G. išėjo laukan. Kas vyko kieme, nematė, nes iš jo darbo vietos - laiptai prie įėjimo pro duris ir ta laiptų aikštelė bei patys laiptai, nesimato. Girdėjo kaip lauke direktorius N. G. garsiu tonu liepė paštininkui pasakyti savo pavardę. Ar lauke ką kalbėjo paštininkas, negirdėjo. Direktorius N. G. įstūmė  pašto darbuotoją į įmonės vidų per duris. Kadangi sėdėjo prie stalo, negali pasakyti kaip konkrečiai įstūmė, matė, kad įstūmė ir viskas. Matė, kaip prie STOP juostos N. G. stūmė rankomis pašto darbuotoją link savo kabineto ir abu, tai N. G. ir pašto darbuotojas, nuėjo į direktoriaus kabinetą. Dar už poros minučių pašto darbuotojas išėjo iš direktoriaus kabineto į lauką. Nematė, kad ant pašto darbuotojo veido būtų kokių sužalojimų, jis pro jį praėjo greitai. Įmonės patalpose yra kameros bendroje patalpoje, kur sėdi su kolega. Ar dar kur yra kameros, nežino. Taip pat yra uždėta ir STOP juosta, kad atėję klientai  nevaikščiotų laisvai po įmonės patalpas. Pas juos atėję asmenys neregistruojami, nežino kas tas pašalinis asmuo buvęs patalpose  įvykio metu, mano, kad koks kareivis iš aviacijos bazės, kokių misijų (1 tomas, b. l. 159-162).

2.4.2. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. V. teismui nurodė, jog parodymus patvirtina. Paštininkas sakė, kad siunta direktoriui. Jam parodė, kur direktoriaus kabinetas. Tuo metu niekas neidavo į direktoriaus kabinetą, nelipdavo. Pasakė, kur direktorius kabinetas ir paštininkas nuėjo skubiuoju būdu. Tuo metu pašaliniams įeiti į direktoriaus kabinetą buvo draudžiama. Buvo atitverta ir niekas niekur neidavo. Pakviesdavo direktorių, jei kas ateidavo, ir direktorius juos pasikviesdavo į kabinetą. Jei nebūtų viruso, tai laisvai būtų galima įeiti. Nuo laukinių durų iki jo stalo apie 1,5 metro. Laukas nesimato, nes kampas užstoja. Jei pasilenktų, jei ant stalo atsigultų, gal tada matytų lauką. Tuo metu taip nesielgė. Įvykio vaizdo įrašą matė. Nesistengė matyti, kas vyksta lauke. Nepatraukė jo dėmesio, kiek atsimena. Po šio įvykio su darbuotojais nekalbėjo. Su M. pasikalbėjo ir viskas. Jis dar labiau šone sėdi. Kai paštininkas ėjo lauk pirmą kartą sakė: „reikės pasiimti siuntą pašte“. Neatsimena, ką daugiau sakė, kaip jis reagavo. Nepasakys, ar matė jo emocijas. Jis grįžo ne savo noru. Pagalbos neprašė. Kūnu priešinosi sugrįžimui. Bet žodžiu nieko nesakė. Gal buvo išsigandęs, sutrikęs. Nežino, kokios nuotaikos buvo kaltinamojo. Jei buvo svarbus laiškas ir jo negavo, gal ir buvo blogos nuotaikos. Neprisimena, ar matė laišką. Turbūt buvo, nes paštininkas visada turi kažką. Nežino, ar kaltinamasis išeidamas kažką turėjo rankose. Vieną kartą matė vaizdo įrašą, bendra patalpa filmuojama. Direktorius parodė. Vaizdo įrašo lauke nematė. Serviso patalpas mato kompiuteryje. Nežino, kur yra daugiau kamerų ir kas filmuojama. Vaizdo įrašą žiūrėjo gal tą pačią dieną, gal kitą. Kas buvo vestibiulyje, matė tą įrašą. Direktorius vijosi paštininką, o paštininkas sakė, kad siuntą atsiimsi pašte. Dabar neatsimena, ar matė pas paštininką siuntą. Kai paštininkas atėjo, parodė kur direktoriaus kabinetas ir jis greituoju būdu nuėjo, nespėjo nieko pasakyti. Per karantino laikotarpį, niekas kitas nėra peržengęs STOP juostos. Detalės atvažiuoja kiekvieną dieną ir niekas nelipa per ją. Atvyko policija, paklausė, ar yra direktorius, palaukė, nepuolė pas direktorių. Paštininkas buvo grąžinamas su pastūmėjimu. Nemano, kad pastūmimas per petį gali sukelti skausmą. Kai paštininkas grįžo į kabinetą antrą kartą, nebepamena, ar kažką girdėjo. Gal atidarytos kabineto durys buvo, tačiau nieko nepamatysi, nes kabinetas eina į ilgį.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. nurodė, jog yra nukentėjusiojo dukra. Žino dėl ko yra pakviesta. Ji labai minimaliai dalyvavo šiame įvykyje. Tėtis kitą dieną po įvykio atvyko pas juos į namus. Buvo įdomios būsenos. Pamatė virš akies mėlynę ir šiek tiek po akim. Pradėjo klausinėti, kas nutiko. Pasakė, kad blogai jaučiasi. Liepė važiuoti į priimamąjį, nes jis visai nesikreipė į medikus. Tėtis papasakojo, kad nešė siuntą į vieną įmonę. Nuėjus pas direktorių, jam nepavyko pasirašyti ant planšetės, nes norėjo pasirašyti pirštu, o į tai planšetė nereaguoja, tai jis supyko ir išsiliejo ant jos tėčio. Tėtis sakė, kad jis elgiasi taip, kaip moko pagal pašto taisykles. Klientas privalo pasirašyti, nes kitaip negali atiduoti siuntos ir asmuo turės ateiti į pašto skyrių. Gal ne ta nuotaika direktoriui buvo ir išsiliejo. Sakė, kad direktorius nepasirašė ir jos tėtis bandė išeiti iš kabineto, nes kitaip negali palikti siuntos. Sakė, kad jį pasivijo, kad įstūmė į kabinetą. Kaip mušė, tiksliai nebepamena, lyg sakė, kad sudavė į galvą ir į akį. Tėtis sakė, kad bandė pabėgti ir dar jį pasivijo lauke. Smulkmenų nepamena. Pasiūlė tėčiui nuvykti pas medikus. Sakė, kad nuvykus pas medikus, nieko nerado. Paskui jis vis tiek jautėsi prastai, dar ėjo pas šeimos gydytoją ir privačiai. Jautė pilvo skausmus ir galvos svaigimą. Ėjo ir darėsi tyrimus. Kiek žino, po tyrimų, nieko rimto nerado. Sakė, gal nerviniu pagrindu skauda, kad buvo sutrenkimai, bet jie nebuvo stiprūs. Kai atvyko tėtis į namus, namuose buvo su vyru. Tėtis papasakojo, kad taip padarė įmonės direktorius. Jos vyras pradėjo klausinėti. Pažiūrėjo per Google tą įmonę ir vyras sakė, kad anksčiau pas jį tvarkydavo automobilį. Taip gavosi, kad pažįstamas žmogus. Ji pastebėjo, kad pas tėtį didesnis išsiblaškymas. Jis yra sakęs: „oi, man čia biški užsitemdė smegenys“. Kartais jaučiasi, kad jis stresą patyrė dėl šio įvykio. Kai kurių dalykų nenori daryti, prašo jos. Kas susiję su darbu, nežino. Jaučiasi, kad jis patyrė didžiulį stresą, kad jam buvo sukrėtimas. Anksčiau atrodė linksmesnis, dabar yra susimastęs, nuliūdęs, šiek tiek negatyvios nuotaikos.

2.6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. J. nurodė, jog nukentėjusysis yra jo žmonos tėvas. Žino dėl ko yra pakviestas. Viską pasakojo pas tyrėją, nežino dėl ko turi dar kartą pasakoti. Nori, kad teismas remtųsi ankstesniais parodymais. Praėjo 5 mėnesiai - ilgas laiko tarpas. Tada pasakė tai, ką žinojo. Tuos parodymus yra pasirašęs, kaip teisingus.

2.6.1. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo R. J. parodymus, duotus 2021 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, jog V. J. yra jo sutuoktinės R. J. tėvas, jo uošvis. 2021 m. gegužės 12 d., apie 17 val., V. J. atėjo pas juos į namus. Namuose buvo su sutuoktine R. J.. Matė, kad ant V. J. kairio skruosto yra mėlynė, klausė kas atsitiko. Uošvis V. J. dirba pašte paštininku, siuntų išvežiotoju. Tada V. J. papasakojo, kad jį sumušė įmonės savininkas, kuriam nunešė siuntą. Smulkiai kaip sumušė nepasakojo, tiesiog pasakojo, kad įmonės savininkas, kuriam nunešė siuntą bandė pasirašyti, nepasirašė, gavosi konfliktas, o paskui nutempė jį, sumušė. Uošvis pasakė įmonės pavadinimą ir per Facebook rado įmonės savininką. Suprato, kad įmonės savininką, kuris kaip suprato ir sumušė uošvį, N. G. pažįsta, yra ne kartą vežęs remontuoti automobilį, todėl jam paskambino ir paklausė N., kodėl jis taip pasielgė. N. pasakė, kad labai gailisi, kad taip pasielgė, kad laukė labai svarbaus siuntinio, nori su uošviu pasikalbėti ir paprašė uošvio telefono numerio. Pasakė, kad paklaus uošvio, ar gali duoti telefono numerį ir tada parašys. Uošvis buvo išvažiavęs pas gydytojus. Po to, daugiau nei po valandos, gavo iš N. G. žinutę, kad jis neatsiuntė jam uošvio numerio. N. parašė, kad peršnekės su uošviu ir jį paprotins, na, kad nebijotų ir pasikalbėtų su N. G. (1 tomas, b. l. 147-150).

2.6.2. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas R. J. teismui nurodė, jog parodymai teisingi. Buvo atvejis, kad birželio mėnesį važiavo su šeimyna atostogauti ir sugedo automobilis. Paskambino N.. Uošviui N. G. telefono numerio nesiuntė, nes uošviui davė N. numerį, kad pats pasiskambintų. Su N. dėl šio įvykio nevykdė jokio pokalbio. Dažniausiai būdavo darbe ir kaip ten viskas buvo, nežino. Paskui nuėjo viskas iki teismo. Mėlynę ant uošvio kairio skruosto matė ir paskui jis nuvyko pas medikus. Yra pakankamai užimtas žmogus, tai matydavo uošvį, kai atvykdavo pas dukrą, bet nieko ypatingo nepastebėjo. Kai skambino N. pirmą kartą, jis nurodė, kad kalbėjosi su klientu telefonu. Atėjo paštininkas, liepė kažką pasirašyti. Pasirašė su vienu, kitu rašikliu, lyg neišėjo, tai paštininkas apsisuko ir nuėjo, o pats laukė labai svarbių raktų. Sakė, kad neatlaikė ir taip gavosi. Suprato, kad žmogus papuolė, kur neturėjo papult. Kaip pats N. G. pasakė, kad sugriebė jį susigrąžinti.

2.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. J. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). N. G. nėra jo giminė. Nežino dėl kokio įvykio yra pakviestas. Kiek atsimena, buvo kažkoks konfliktas su pašto darbuotoju ir UAB „(duomenys neskelbtini)” savininku. Konfliktas buvo dėl pristatytos siuntos. Atvyko ir juos pasitiko pašto darbuotojas. Jis skundėsi, kad jį sumušė. Ant veido matėsi paraudimas. Paštininkas pasakė, kad pristatė siuntą ir sukonfliktavo, kad nuėjo į kabinetą. Direktorius supyko, kad nepagarbiai ar kad nepasibeldė, ar numetė tą siuntą, kad padavė ne į rankas, ir įvyko konfliktas. Jam išeinant direktorius jį įsitempė į kabinetą ir sumušė, sužalojo, jis išsikvietė policiją. Apžiūrėjo įvykio vietą, nusifotografavo. Kolegė apsiklausinėjo ir ji pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kai išlipa iš transporto priemonės body kamera įjungiama ir kai įlipa į automobilį - išjungiama. Neatsimena, bet lyg buvo kažkoks paraudimas ant paštininko veido, o ar body kamera nufilmuotame vaizde bus tai matyti, nežino. Įvykio vietoje su kitais asmenimis nebendravo. Bendraujant su direktoriumi šis nurodė, kad paštininkas elgėsi labai nemandagiai. Jis teigė, kad asmens nemušė. Įvykio vietoje buvo pažiūrėta vaizdo medžiaga. Kad aiškiai kažkas mušė, nesimatė. Negali pasakyti tiksliai, kiek žiūrėjo vaizdo, bet vaizdo kamerų buvo nemažai. Viena buvo prie įėjimo. Nukentėjusysis buvo sutrikęs, išsigandęs, jaudinosi. Kad būtų buvę rimti sveikatos sutrikimai, nesimatė, o kokie buvo tiksliai padaryti, negali pasakyti.

2.8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja T. T. nurodė, jog dirba Šiaulių AVPK Nusikalstamų veikų skyriaus tyrėja. Numano dėl kokio įvykio pakviesta. Kaltinamasis iš matymo matytas. Atsimena, kad gavo pranešimą, jog yra sumuštas paštininkas, kurį sumušė asmuo, kuriam pristatė siuntą. Paštininkas paaiškino, kad nešė siuntą asmeniui, tada sukonfliktavo dėl parašo. Išeinant pačiupo jį lyg sudavė, sumušė, paskui partempė į kabinetą. Bendravo su kaltinamuoju. Jis paaiškino, kad paštininkas pasielgė labai nemandagiai, kad jo nemušė, gal pastūmė prie išėjimo. Akivaizdžių sužalojimų pas paštininką nesimatė. Atsimena, kad apklausiant nukentėjusįjį jį fotografavo, nes matėsi paraudimas. Nusifotografavo įvykio vietą, kaltinamajam šaukimą išsiuntė paštu. Peržiūrėjo, kokius kampus fiksuoja vaizdo kameros, užsirašė duomenis, o su nukentėjusiuoju išvyko į policiją. Pradėjo ikiteisminį tyrimą. Išsiuntė kaltinamajam prašymą, kad pateiktų vaizdo įrašą. Padarė nukentėjusiojo asmens apžiūrą. Neatsimena, ar buvo apklausta šioje byloje kaip liudytoja. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė birželio mėnesį, kai buvo apklausiama. Apklausa surašyta iš jos žodžių. Teismas gali remtis jos duotais parodymais. Su body kamera filmavo įvykio vietą, taip pat filmuojama ir tarnybiniame automobilyje įrengta kamera. Filmuoti turi, kai nuvyksta į įvykio vietą, kai bendrauja su asmeniu žodžiu. Komisariate neprivalo filmuoti. Taip pat filmuojama automobilyje, todėl jame neprivalo filmuoti su body kamera.

2.8.1. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos T. T. parodymus, duotus 2021 m. birželio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, jog 2021 m. gegužės 11 d. dirbo operatyvinėje grupėje. Buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Buvo pranešta, kad pranešėjas lauks gatvėje, sumuštas. Prie minėtos įmonės gatvėje laukė pranešėjas V. J.. Jis pranešė, kad yra pašto darbuotojas ir nešė siuntą įmonės direktoriui N. G., kuris jį sumušė. V. J. nurodė, kad N. G. ant laiptų sudavė jam smūgius, sukėlė fizinį skausmą, jėga įsivedė į įmonės patalpas ir sumušė jį, suduodamas smūgius savo kabinete, ir taip sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis V. J. pasakė, kad rašys pareiškimą, todėl ji priėmė pareiškimą, V. J. apklausė, viską užrašė iš jo žodžių. Dabar tiksliai jo duotų parodymų, smūgių  sudavimo, neatsimena. Viskas užrašyta dokumentuose. Kadangi V. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kartu vyko kolega A. J. J., kuris apžiūrėjo įvykio vietą. Ji atliko dalinę nukentėjusiojo V. J. kūno apžiūrą, fotografavo jį. Ant V. J. veido, kairėje pusėje, prie akies matėsi paraudimas. Apžiūrėjus galvos, sprando sritį  - sužalojimų nesimatė. V. J. negalėjo tiksliai nurodyti  - smūgis iš nugaros buvo suduotas tiksliai į kaklą ar aukščiau į plaukuotą dalį. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad įmonės viduje ir prie įėjimo į pastatą filmuojama. Užprašyti vaizdo įrašai. Kalbėta ir su asmeniu N. G., įtariamu sumušus V. J.. Pats N. G. paaiškino, kad pašto darbuotojas jam į darbą atnešė siuntą, nedavė, liepė pasirašyti, nesulaukęs, su siunta išėjo, todėl jį pasivijo, jėga parsivedė į kabinetą, pateiks vaizdo kameras ir tada pareigūnai galės spręsti trenkė ar ne, prisipažino, kad pašto darbuotoją stumdė, pastūmė, po to įstūmė į kabinetą.  N. G. prisipažino V. J. tik apstumdęs, parodė vaizdo įrašus tik lauke, nurodė, kad vaizdo įrašus, darytus kameromis  patalpoje ir prie įėjimo, pateiks pareigūnams. Rodė vaizdą kameroje prie įėjimo ir sakė, kad V. J. įsikabinus į laiptų turėklus ir laikantis, jį atkabino, stumtelėjo, gal jį stūmė, gal galėjo jam įbrėžti. N. G. šaukimu buvo iškviestas į apklausą, nukentėjusiajam surašė užduotį  atlikti  objektų tyrimą (1 tomas, b. l. 136-139).

2.8.2. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja T. T. teismui nurodė, jog parodymai teisingi. Įvykio vietoje kalbant su asmenimis buvo filmuojama body kamera. V. J. sakė, kad jam buvo suduota. N. G. paprašė, kad parodytų, kur įmonėje filmuojama. Jis geranoriškai parodė kameras. Aiškinosi, kokios vietos filmuojamos. Neatsimena, ar peržiūrėjo vietoje vaizdo medžiagą. Viskas buvo filmuojama kūno kamera.

3. Kaltinamojo N. G. kaltė įrodoma baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: 

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. gegužės 12 d. vykusios įtariamojo apklausos metu, N. G. nurodė, kad galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgęs, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms neturi, į narkologinę centro įskaitą neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, nesupranta, kuo yra įtariamas, savo kaltės nepripažįsta.  2021 m. gegužės 11 d.14.26 val., jo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būnant kabinete kalbėjo telefonu su kolega J. D., į jo kabinetą įėjo pašto kurjeris. Įmonės patalpose yra ribojimas patekimas į pastatą, yra viduje aptverta STOP juosta dėl „kovido“, kad asmenims draudžiama eiti į pastatą, o jis nepaisydamas apribojimų, be jokio atskiro pranešimo, įėjo tiesiai į jo kabinetą ir sustojo iš kairės pusės, 50 cm atstumu nuo jo, net nekreipdamas dėmesio, kad jis kalba telefonu. Jis kištelėjo jam siuntą, o kadangi įmonė gauna daug siuntų, o administracijoje dirba du asmens vardu N., tai yra jis ir projektų vadovas N. J., norėdamas pasitikslinti, kuriam N. adresuota siunta, ištiesė ranką, norėdamas pasižiūrėti adresatą, tai buvo nedidelis vokas. Tada kurjeris patraukė voką ir užsikišo už nugaros. Jis tik spėjo pamatyti, kad siuntėjas buvo (duomenys neskelbtini). Kadangi 2021 m. gegužės 10 d. buvo gavęs pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad bus atsiųsti automobilio atsarginiai rakteliai, tai pagalvojo, kad tai ir bus rakteliai. Kurjeris ir toliau slėpė jo siuntą už nugaros ir pakišo jam planšetę, kad pasirašytų. Jis tuo metu tęsė pokalbį telefonu ir pasakė, kad palauktų. Tada jis jam pasakė frazę, „nenori, nereikia, pasiimsi paštomate“, po šių žodžių jis išskubėjo pro duris lauk. Jis jį bandė sustabdyti, paprašė sustoti. Jo paprašė prisistatyti, tai yra pasakyti savo vardą ir pavardę. Jis stabtelėjo ir vėl puolė eiti pro duris lauk. Tada jis jį pasivijo ant laiptų, norėjo pasiimti siuntą. Jis toliau tą voką laikė už nugaros ir įsikibo į turėklus. Jis suėmė jį už rūbų, krūtinės vietoje ir atitraukė nuo turėklų ir pasakė, kad eitų į kabinetą. Jis pats įėjo į kabinetą, iš trečio karto tik pasakė savo vardą ir pavardę, šiuos duomenis užsirašė. Jis prisistatė V. J.. Jam pasakė, kad taip šito nepaliks ir kol jis rašėsi jo duomenis, jis išsitraukė planšetę ir ėmė jį fotografuoti. Tuo metu siunta jau buvo padėta ant stalo. Jis paklausė, ką jis čia daro. Matė, kaip jis ją prisispaudęs prie krūtinės maigė, tai suprato, kad filmuoja ar fotografuoja, tai jis ją ištraukė jam iš rankų. Jis ėmė reikalauti, kad grąžintų jam darbo įrankį, tai grąžino. Tada norėjo pasirašyti savo turimu rašikliu, kad siuntą gavo, jis nurodė rašytis pirštu, tai pasirašė ir jis išėjo. Jam išėjus, 14.30 val. skambino į (duomenys neskelbtini) telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitikslino kurjerio duomenis, duomenys atitiko. Pranešimo metu paaiškino situaciją, atsakovas supratęs jo pretenzijas, nukreipė kreiptis raštu, todėl 14.41 val., išsiuntė pretenziją į (duomenys neskelbtini) dėl kurjerio veiksmų. El. laiško kopiją pateikia prie bylos. Kurjeriui jokių smūgių nesudavė, jie tik apsistumdė, kai jis nenorėjo jam pateikti siuntos, kuri jam buvo labai svarbi. Jo įmonė teikia paslaugas, nuomoja automobilius, šie rakteliai buvo persiųsti iš (duomenys neskelbtini), nes išnuomotu automobiliu važinėjo (duomenys neskelbtini), po ko perdavė tą automobilį (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, savo kaltės nepripažįsta, nes kurjeriui jokių smūgių nesudavė, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiks įvykio metu užfiksuotą vaizdo įrašą, kai pasiderins su asmeniu, kuris už tai atsakingas. Kameros yra koridoriuje ir matosi dalis jo kabineto. Prie ikiteisminio tyrimo taip pat pateikia elektroninio pranešimo nuotrauką bei nuotrauką, kurioje užfiksuota 2021-05-11 dienos pokalbis su kolega ir kada skambinta į (duomenys neskelbtini). Mano, kad kurjeris nesilaikė kovid reikalavimų, neinformavo apie savo atvykimą nei skambučiu, nei SMS žinute, nepaisė įspėjamųjų ženklų ir apribojimų dėl kovid prevencijos, neleido pabaigti pokalbio, be atskiro pasiprašymo ar beldimo įėjo į kabinetą, taip pat neleido susipažinti su siuntos gavėjo informacija ir pagrasino, kad tokiu atveju siuntą pristatys į paštomatą, dėl ko įvyko konfliktinė situacija, norint susigrąžinti įmonei svarbius raktelius. Kadangi po to neturėjo progos bendrauti su V. J., pasistengs susisiekti ir aptarti susidariusią situaciją pakartotinai (1 tomas, b. l. 172-175).

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, 2021 m. birželio 22 d. vykusios įtariamojo apklausos metu, N. G. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodymus davė ir dabar parodymus duoti iš naujo atsisako (1 tomas, b. l. 191-193).

3.3. 2021 m. gegužės 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuotas V. J. pranešimas apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie 14 val. 15 min., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu dėl siuntos, įmonės direktorius N. G., būnant lauke ant laiptų, sudavė jam su ranka į sprandą, trenkė ranka į viršutinę pilvo sritį, stumdė jį, įsivedė jėga į įmonės vidų, į savo kabinetą ir vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sveikata drausta, po įvykio į medikus nesikreipė. Prašo policijos išsiaiškinti įvykį ir nubausti asmenį įstatymų nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 7-10, 18). 

3.4. 2021 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje, užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kad pastatas yra pilkos ir raudonos spalvos, skardiniu apdengimu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio matyti iškaba su įmonės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Šalia pastato yra automobilio stovėjimo aikštelė ir priekyje jos laiptai, kurių šonuose raudonos spalvos turėklai. Užlipus laiptais yra plastikinės duris, kurių viduje stiklas. Viršuje laiptų, dešinėje pusėje yra neįgaliųjų asmenų nuvažiavimo takelis, kurio pradžioje yra pirmoji įvykio vieta. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į įmonės vidų, kuriame po kaire puse yra darbuotojų darbo stalai ir dešinėje pusėje poilsio zona. Tiesiai yra keturios, baltos spalvos durys. Einant prie iš kairės pusės pirmųjų durų, kurios praviros, baltos spalvos, medinės, ties durų viduriu, stiklo perdengimas. Užėjus pro duris patenkama į įmonės direktoriaus kabinetą, kuriame po dešine puse yra svečių stalas ir už jo direktoriaus darbo stalas, už kurio prie sienos dokumentų lentyna. Kabineto dešinėje pusėje kampe spintelė, ant kurios kavos aparatas, šalia kurio ir yra antroji įvykio vieta. Įvykio vietoje filmuojama. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Įvykio vieta fotografuota, nieko nepaimta (1 tomas, b. l. 19-27).

3.5. 2021 m. gegužės 11 d. asmens apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje, užfiksuota V. J. kūno apžiūra. Nurodoma, kad apžiūrėjus V. J. veido sritį, kairėje pusėje prie akies buvo matomas paraudimas ir kraujosruva. Apžiūrėjus galvos sritį matomų sužalojimų nerasta (1 tomas, b. l. 30-34). 

3.6. Iš Policijos BIRD ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 11 d. 14.26 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs V. J. pranešė, kad prieš 5 minutes pašto kurjerį (pranešėją) sumušė įmonės savininkas N. B., kuriam pristatė siuntą. Trenkė pranešėjui į veidą, galvą. Įmonės savininkas liko pastate. GMP atsisako. Laukia prie pastato automobilyje (1 tomas, b. l. 35-38).

3.7. 2021 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus išvadoje Nr. G 488/2021(04) nurodyta, kad V. J. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į skruostą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu buku daiktu paveikus kairės akies sritį. V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai (1 tomas, b. l. 49).

3.8. 2021 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. birželio 28 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2021 m. gegužės 11 d. 14.26 val. užfiksuotu V. J. pranešimu apžiūra. Apžiūros protokole nurodoma, jog garso įrašas  darytas 2021 m. gegužės 11 d. 14 val. 26 min. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus į Klaipėdos bendrąjį pagalbos centrą. Jame girdima: „112: - vienas vienas du. V. J.: - laba diena. 112: - laba diena, klausom, kas nutiko. V. J.: - čia pašto kurjeris V. J.. Atėjau atiduot siuntos ir labai mane apmušė, aptampė ir  apdraskė mane. 112: - o kas toks. V. J.: - N. G., tos firmos, kuriai įteikiau, tas kaip čia savininkas. 112: - įmonės savininkas, kuriam atnešėt siuntą. V. J.: - taip, taip, taip jam nepatiko žodis, ar kas jam nepatiko, aš nežinau. 112: - o prieš kiek čia laiko. V. J.: - prieš kokias penkias minutes. 112: - sakykit adresą. V. J.: - (duomenys neskelbtini), dabar mašinoj sėdžiu. 112: - medikų nereikia, viskas gerai. V. J.: - nu sutinęs, į žandą sudavė, visas žandas sutinęs gi. 112: - tai, ar reikia greitosios. V. J.: - ne, nereikia. 112: - tai ta prasme, trenkė į veidą. V. J.: - taip, trenkė į veidą, trenkė į pakaušį, net veidas visas raudonas, visas sutinęs. 112: - jūsų vardas V., o pavardė kokia sakėt. V. J.: - V. J.. 112: - tai jūs čia lauksite prie pastato. V. J.: - taip. 112: - o tas G., įmonės savininkas, taip ir liko pastate. V. J.: - taip, pastate ir yra. 112: - ir medikų sakot, tikrai nereikia. V. J.: - ne, ne, nereikia. Nu ta abdukciją reikėtų, kad tikrai suduota. 112: - gerai, tada informuojame policiją, laukite“ (1 tomas, b. l. 61, 62-65).

3.9. 2021 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įrašas yra 23 sekundžių trukmės, jame matosi bendra didelė įmonės patalpa. Prie stalų sėdi du įmonės darbuotojai, per duris iš įmonės patalpų į kiemą eina vyras ir sustojęs stebi kažkokią situaciją kieme prie įmonės durų. Kas vyksta prie durų kieme, nesimato dėl užtrauktų ant langų žaliuzių. Matosi, kad vyras nori išeiti iš įmonės patalpų į kiemą, tačiau pasitraukia nuo durų praleisdamas asmenis. Stabteli, pasitraukia ir staiga praeina pro duris. Vaizdo įraše matosi, kad tuo metu N. G. rankomis suėmęs laiko už rankų ties riešais V. J. ir grubiai, taip laikydamas ir tempdamas už rankų, stumia V. J. į bendras įmonės patalpas. Matosi, kad dėl tokių N. G. veiksmų V. J. nugara trenkiamas į durų staktą. V. J., jau stovėdamas įmonės patalpose, sustoja prie aptvertos STOP juostos. Tada N. G. trenkia abiem rankom V. J. į kairią kūno pusę ties kairia ranka ir nugara, taip jį pastumdamas. Matosi, kad V. J. vos išsilaiko ant kojų ir nepargriūna, peršoka nuo suduoto smūgio per STOP juostą ir tuomet N. G. parodo jam eiti tiesiai ir abu nueina, kur nesimato (1 tomas, b. l. 53-55). 

3.10. 2021 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota N. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Protokole užfiksuota, jog vaizdo kamera fiksuoja vaizdą prie įmonės, esančios  adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo. Per vaizdo kamerą matosi automobilių stovėjimo aikštelė ir ne pilnai matoma dalis laiptų prie įėjimo į pastatą, pats įėjimas į pastatą nesimato. Vaizdo įraše matosi, kad V. J. bėga laiptais į apačią, jį pasiveja N. G.. Pasivijęs V. J., N. G. iš nugaros pusės uždėjęs rankas V. J. ant nugaros, stumia rankomis V. J., kad V. J. liptų laiptais atgal į viršų, link įėjimo. Abu vyrai ant laiptų vaizdo įraše matosi nuo galvos iki puse kūnų. N. G. pastumia V. J. iš nugaros pusės ir taip laikydamas rankomis V. J. ties nugarą užstumia laiptais į laiptų aikštelę prie įėjimo. Vaizdo įraše matosi, kad laiptų aikštelėje N. G. suduoda kumščiu V. J. vieną kartą į pilvą, suduoda kumščiu vieną kartą  V. J. į kairę veido pusę (1 tomas, b. l. 56-58).

3.11. 2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusių pareigūnų BODY kameromis, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti 9 failai. Faile Nr. 2021-0511-144135-001 matoma, kaip pareigūnai atvyksta prie gatvėje stovinčio V. J., klausia, kas nutiko, prašo V. J. paaiškinti įvykio aplinkybes, dėl ko ir kas įvyko. V. J. atsako: „aš esu kurjeris, užnešiau į įmonę vardu pavarde registruotą siuntą. Paklausiau priėjęs priėmėjų, jiems pasakiau vardą pavardę. Jie man pasakė, kad čia direktorius ir sakė eiti į kabinetą. Nuėjau į kabinetą.  Direktoriui nepatiko, kad įėjau į kabinetą. Jisai nenorėjo nei rašytis, nei nieko. Pasakiau, kad tada ateitų į paštą atsiimt, jeigu nenori rašytis. Pašte tokios taisyklės yra. Tai kai pasakiau, kad jis ateitų į paštą, pradėjo mane siųst, pradėjo tusit, aš išbėgau į kiemą ir tada jis pradėjo mane mušt.“ Pareigūnė paklausia: „čia išbėgot“. V. J. atsako: „čia grynai grynai“. Pareigūnas: „iš rankos davė?“. V. J.: „jis davė iš rankos į šitą šitą (rodo ranka savo kairį skruostą)“. Pareigūnas: „vieną kartą?“ V. J.: „ne kokius tris, du kartus į sprandą ir čia vieną (rodo ranka kairį skruostą)“. Pareigūnas: „matos, kad patinę“. V. J.: „ir tada jie dar nusitempė mane į vidų. Ir tenai dar atskaldė į paširdžius ir... „ Pareigūnas: „medikų nereikia jums“. V. J.: „ne ne“. Pareigūnas: „tada prisėskit į automobilį, palaukit, mes nueisim pabendraut“. Matoma, kaip pareigūnai eina iki įmonės pastato, laiptais užlipa ir įeina pro duris į įmonės bendras patalpas. Ateina N. G.: „čia jūs turbūt pagal iškvietimą, užeikit pas mane“ ir eina su pareigūnais į kabinetą. Pareigūnė: „jūs čia tas direktorius“. N. G.: „jo aš čia tas direktorius, kuris turi pretenzijų (duomenys neskelbtini) (nelabai suprantami žodžiai). Ir va ką tik raštiškai išsiunčiau. Situacija tokia, galim atsukt kameras, rodyt vaizdą, kad matytumėm tiksliai. Sėdėjau prie to stalo, kalbėjau su žmogumi. Nepabarškinęs  įšoka čia kurjeris ir duoda čia siunta. Kadangi įmonėje dirba daug žmonių, sakau parodykit siuntą. Neduoda siuntos, patraukia. Tada aš sakau, baigsiu kalbėti telefonu ir pasirašysiu. Sako gerai, nenori nereikia, ateisi pasiimt į paštą ir eina lauk. Sakau, sustokit, vardas pavardė jūsų. Susistabdau ant laiptų. Taip aš jį stabdau sakau - vardas pavardė. Kodėl išsinešei mano siuntą galų gale. Aš jį per jėgą susigrąžinu į tą kabinetą, iškvočiu jo vardą pavardę ir tada aš jį paleidžiu, sakau, dabar gali eit. Ir dabar paskambinau į paštą, tik supyliau pretenziją, išsiunčiau į paštą, pirma išsiaiškinau, ar tiksliai jo vardas pavardė, nes jis pavardės nesakė, yra liudininkai ir bėgo lauk. Tada, kai jį susigrąžinau, pasakė tą reikalą ir dar pradėjo mane fotografuot. Ir aš jį išleidau, jis išėjo, iš karto sureagavau, iš karto pretenziją į (duomenys neskelbtini), nes taip nesielgiama, nei barškinęs, nei atsiprašau, nei kažko va čia atsistojo (rodo vietą prie stalo). Aš kalbu telefonu, jis man prie akių, va taip, po nosim kiša. Ne, teisingai aš jį grąžinau per jėgą, vadinkim taip, tai mano vienintelis nusižengimas.“ Pareigūnė: „o trenk netrenkėt?“ N. G.: „kaip jūs įsivaizduojat tą trenkimą, va yra kameros“. Pareigūnė: „tai būt gerai, jeigu galit atsukit, mes pažiūrėtume.“ N. G.: „Aš jį (nesuprantamas žodis) pastūmiau ir įstūmiau čia į kabinetą“. Pareigūnas: „nesmūgiavot į veido sritį, nedavėt?“. N. G.: „Tegul jis nueina abdukciją išsiimta, jeigu aš smūgiavau, jis gali abdukciją išsiimt.“ Pareigūnas: „tai viskas aišku, aš tik jūsų klausiu.“ N. G.: „aš jį tik pastūmiau.“ Faile Nr. 2021-0511-144143-001 vaizdo medžiaga  analogiška apžiūrėtam failui. Faile Nr. 2021-0511-144636-002 užfiksuota, N. G.: „tai išskirtinio naglumo žmogus.“ Policijos pareigūnas: „tai va parašėt pretenzijas paštui.“ N. G.: „sakiau informuokit mane telefonu ir turi imtis priemonių, nes čia taip negalima. Čia atvyksta (duomenys neskelbtini) ir mes  turim pokalbius su jais, o čia taip naglai atsistot prie stalo. (Suranda vaizdo medžiagą ir rodo pareigūnams). Sakau jam, vardas pavardė klausykitės. Jis nieko, bėga laiptais. Aš tada laiptais jį sugrąžinau. Sakau, aš turėjau jį tempt. Tada aš sugrąžinau jį į kabinetą ir jis man pasakė vardą pavardę, kas jis toks. Va tas žmogus pasitraukė. Jis įsikibo į turėklus, nepasileidžia. Aš jį į kabinetą palydėsiu. Stumtelsiu gal. Kažkas tokio, trauksiu, iki kabineto. Jis įėjo į kabinetą dabar. Čia atsistojo, pasiėmiau jo vardą pavardę užsirašiau  - V. J.. Ir jis išėjo.“ Pareigūnas: „dabar žiūrėkit, dar vieną kamerą laukinę galite parodyt ant laiptų?“ N. G. ieško kameros, kuri filmuoja įėjimą į pastatą. N. G. kompiuteryje  rodo vaizdą kameros prie įėjimo į pastatą, matosi laiptai prie įėjimo. N. G. pirštu parodo kompiuteryje laiptų turėklus, sako: „va, jis čia įsikabina, į tą kampą”. Faile Nr. 2021-0511-144644-002 vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam failui. Failo Nr. 2021-0511-145135-003 apžiūroje užfiksuota: N. G.: „įsikabina, aš jį atkabinau nuo laiptų  ir parsitęsiau jį atgal į kabinetą. Čia įsikibo į laiptus, negalėjau įtraukt (rodo kompiuterio ekrane filmuotą medžiagą). Paskui įtraukiau į vidų.“ Pareigūnė: „čia kaip vieną kart suduotumėt.“ N. G.: „ne, aš laikiau ranką ir kažką jam sakiau, bet taip jis nepasileidžia ir laikosi.“ Pareigūnas: „bet matot, tam žmogui matosi patinę, neaišku čia nuo jūsų, ar ne nuo jūsų.“ N. G.: „tegul jis atvažiuoja čia dar kartą, kur jis yra. Gal aš stūmiau, gal galėjau įbrėžt, nebent jūs matot, į salę jau jis čia pats įėjo. Paprasčiausiai aš jam pasakiau, kad tas reikalas atsirūgs, gal tas žmogus taip sureagavo. Gal jis čia save gelbėja. Mes turim du žmones priėmime sėdinčius, tai viskas yra matoma. Ir man čia nėra ką slėpti. Kai jį aš suėmiau, kai stūmiau, gal ir galėjau taukštelėti  kažkur su nagu, gal dar kažką, aš neatmetu galimybės. Be to, jis toj situacijoj buvo pastumtas į kabinetą, jis stovėjo ten, aš čia ir tada jis pradėjo mane fotkint, sakau, ką čia dirbi, tą planšete ištraukiau, jis nuėjo, grįžo, pasiėmė planšetę, pasakė vardą pavardę ir aš užsirašiau ir jis išėjo viskas. Ir iš karto surinkau (duomenys neskelbtini), man sako, rašyk raštiškai, ir aš iš karto parašiau, užpildžiau pretenzijas. Tada bandžiau pasirašyti su tušiniu, sako, su pirštu pasirašyk. Aš pasirašiau tada su siuntinių lauką, sako pasiimti pašte, galvoju, kas čia per nesąmonės.“ Pareigūnė: „tai jus pasirašėt ir siuntos dar negavot?“ N. G.: „aš pirma norėjau pažiūrėt, nes mes esam du N.,  nes aš esu N. vadovas, o už sienos sėdi N. J.. Kam ta siunta, tada jis tą siunta už nugaros, planšete pakišo, sakau kas dabar čia. Sakau, jei tokia situacija, baigsiu pokalbį, palaukit. Tai jis tada pro duris laukan, ateisi pasiimt į paštą“. Faile Nr. 2021-0511-145143-003 užfiksuota vaizdo medžiaga  analogiška apžiūrėtam failui. Faile Nr. 2021-0511-145634004 užfiksuota: N. G.: „tai žmogus turi pasibarškyt. „STOP“ linijos, negali. Paklauskit jo, tai kaip čia atsiradai pilieti. Tai kai aš užkūriau šitą peklą, tai supratau, kad tai jam gelbėjimosi ratas. Tai gali jį pasikviest čia, va yra kolegos, kurie pasakys situaciją.“ Pareigūnė: „mes su jumis susisieksim ir užeisim dar pabendraut“. Faile Nr. 2021-0511-145642-004 užfiksuota vaizdo medžiaga  analogiška apžiūrėtam failui. Faile Nr. 2021-0511-151422-005 užfiksuota kaip pareigūnas  nueina į N. G. kabinetą: „žiūrėkit tada, žmogus turi pretenzijų“. Pareigūnas paaiškina, kad bus iškviestas į policiją apklausai (1 tomas, b. l. 41-44).??

3.12. 2021 m. birželio 29 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, kurioje nurodyta, kad akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau ir bendrovė) el. paštu 2021 m. gegužės 11 d. 14.41 val. buvo gauta N. G. pretenzija dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) V. J. veiksmų pristatant N. G., adresu (duomenys neskelbtini), siųstą siuntą. Pretenzijoje nurodyta, kad kurjeris V. J. įsibrovė į kabinetą, telefoninio pokalbio metu (siuntos gavėjui kalbant telefonu) įkišo į veidą siuntą. Norėjus paskaityti, kam adresuota siunta, neleido to padaryti, pakišo pasirašymui planšetę. Pasakius, jog pasirašys po pokalbio, atrėžė „ateisi atsiimti į paštą“. Paklausus kurjerio vardo ir pavardė, iš kabineto pasišalino, tačiau buvo jėga sustabdytas ant įmonės laiptų. Grąžinus į kabinetą, iš kurio pasišalino, pradėjo fotografuoti siuntos gavėją (1 tomas, b. l. 88, 89).

3.13. 2021 m. gegužės 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, užfiksuota, kad nukentėjusysis V. J. savo iniciatyva pateikė tris fotonuotraukas, iš kurių vienoje užfiksuotas N. G., stovintis prie durų savo darbo kabinete, antroje – nukentėjusiojo V. J. veido nuotrauka, trečioje – mobiliojo ryšio telefono nuotrauka, kurioje užfiksuoti skambučių su N. G. informacija: 2021 m. gegužės 13 d. 13.14 val. 5 praleisti skambučiai, 2021 m. gegužės 13 d. 13.15 val. išeinantis skambutis (9 m. 28 sek), 2021 m. gegužės 13 d. 16.38 val. nesujungta, 2021 m. gegužės 14 d. 7.54 val. įeinantis skambutis (5 m. 1 sek) (1 tomas, b. l. 114-119).

3.14. 2021 m. birželio 22 d. akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp kaltinamojo N. G. ir nukentėjusiojo V. J., dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, nukentėjusysis V. J., atsakydamas į tyrėjos klausimą – kokiomis aplinkybėmis 2021 m. gegužės 11 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) nunešė siuntą adresu (duomenys neskelbtini), į įmonę „(duomenys neskelbtini)“?, parodė, kad 2021-05-11 dirbant „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju laiškininku  nešė  siuntą N. G. į įmonę, adresu (duomenys neskelbtini).  Nuėjus į įmonę, ten sėdėjo du konsultantai, tai jų bendrai paklausė,  kur rasti N. G., kad turi siuntą. Vienas konsultantas atsakė, kad tai įmonės savininkas ir parodė jo kabinetą,  atkreipė dėmesį, kad kitas konsultantas taip pat žiūrėjo į jį. Tada jis pro stop juostą nuėjo į N. G. kabinetą, kur jis sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi telefonu. Pasakė jam, kad atnešė siuntą. Kairėje rankoje laikė planšetinį kompiuterį, kuriame reikia pasirašyti gavus siuntą, o dešinėje rankoje laikė siuntą. N. G. kalbėjo telefonu ir akim parodė jam, kad suprato, parodė jam prieiti prie stalo. Jis priėjo. N. G. ėmė ranka už siuntos, jis jam pasakė, kad laiškas registruotas, todėl reikia pasirašyti. Siuntos nedavė. Tada matė, kad jis susinervino. Siuntą pasikišo po kairę pažastimi, paruošė kompiuterį parašui. N. G. ranka pastūmė planšetinį kompiuterį. Tada atsitraukė nuo N. G., pasakė jam, kad gali palikti pranešimą, siuntą atvyks pasiimti į paštą. N. G. pagriebė iš jo planšetinį kompiuterį, pasidėjo ant savo stalo ir bandė pasirašyti savo tušinuku. Po to pasirašė pirštu. Patikrino kompiuteryje, kad N. G. tikrai pasirašė, atidavė jam siuntą ir išėjo. Išėjo staigiu žingsniu per duris iš įmonės patalpų. N. G. pasivijo jį lauke ant laiptų ir tyčia rankomis sugriebė jį už rūbų, sudavė ranka vieną kartą į sprandą, sugriebė jo kūną abiem rankom ties nugara, taip laikydamas nustūmė į laiptų aikštelę viršuje. Laiptų aikštelėje įsikabino į turėklus ir laikėsi įsikibęs į juos rankomis, o N. G. atsuko jį į save, jis paleido turėklus. Tada N. G. vėl tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į pilvą, sugriebė rankomis jo rankas ties riešais, stipriai suspaudė, taip laikydamas stūmė jį su visom staktom į įmonės patalpas. Įstūmė į bendras įmonės patalpas. Jose stūmė jį du kartus rankomis suduodamas į nugarą, kairę pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ir taip nustūmė jį į savo kabinetą, kuriame tyčia sudavė jam kumščiu vieną kartą į pilvą, paklausė, ar nori smūgio į veido sritį, jis į tai jam nieko nesakė, ir tada N. G. tyčia sudavė kumščiu jam vieną kartą į kairę veido pusę ir sudavė  du kartus ranka į  kaklą. N. G., išklausęs nukentėjusiojo V. J. nurodytas aplinkybes, parodė, kad 2021 m. gegužės 11 d. maždaug apie pietus savo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjo telefonu su kolega J., kai į jo kabinetą įėjo pašto kurjeris. Įmonės patalpose yra ribojamas patekimas į pastatą, yra viduje aptverta STOP juosta dėl kovido, kad asmenims draudžiama eiti į pastatą. Gerbiamas pašto darbuotojas, nepaisydamas apribojimų, be jokio atskiro pranešimo, įėjo tiesiai į jo kabinetą ir sustojo iš kairės pusės, prie stalo kur jis sėdėjo. Jis kištelėjo jam siuntą, ant kurios dar pamatė siuntėjo adresą  - (duomenys neskelbtini), ir kai tiesė ranką į siuntą, jis ją užkišo, taip laikydamas rankoje už nugaros, pakišo jam planšetę -  kompiuterį, pasirašyti. Kadangi įmonė gauna daug siuntų, o administracijoje dirba du N., tai yra jis ir (duomenys neskelbtini) N. J., norėdamas pasitikslinti, kuriam N. adresuota siunta, ištiesė ranką, norėdamas pirmiau pasiimti siuntą, pasižiūrėti adresatą. Siuntoje turėjo būti taip laukiami automobilio atsarginiai rakteliai, tai pagalvojo, kad tai ir bus rakteliai. Kurjeris ir toliau slėpė jo siuntą už nugaros ir pakišo jam planšetę, kad pasirašytų. Jis tuo metu tęsė pokalbį telefonu ir pasakė, kad palauktų. Tada jis jam pasakė frazę, „nenori, nereikia, pasiimsi paštomate“, po šių žodžių jis išskubėjo pro duris lauk. Jis baigė pokalbį, bandė sulaikyti pašto darbuotoją, sustabdyti, paprašė sustoti, jam reikėjo pasiimti siuntą, kurios jam neatidavė. Dar kabinete klausė pašto darbuotojo pavardės, tačiau pašto darbuotojas su siunta staigiai išėjo pro duris į lauką. Jis jį vijosi, nes norėjo pasiimti siuntą. Tada jį pasivijo ant laiptų, norėjo pasiimti siuntą. Gal sugriebė jį už kaklo, norėdamas paimti siuntą  ir po to rankomis užstūmė V. J. į laiptų aikštelę ir jis įsikibo į turėklus. Tada turėklus paleido, nes jį  nuo jų atitraukė ir įstūmė jį į įmonės patalpas, nebuvo suėmęs jam riešų ir nesudavė jam į pilvą smūgių, nei į sprandą – kaip jis sako. Jau įmonės patalpose pastūmė jį ir jis peršoko per stop juostą, nuėjo į jo kabinetą. Tada kabinete V. J. jam atidavė siuntą, o jis pasirašė. Pareikalavo pasakyti savo vardą ir pavardę, nes pasakė, kad kreipsis dėl jo veiksmų į paštą. V. J. pradėjo savo planšetiniu kompiuteriu dar jį fotografuoti. Pasiėmė siuntą ir V. J. pasakė savo vardą pavardę ir išėjo. Jokių smūgių kabinete jam taip pat nesudavė (1 tomas, b. l. 182-186).

4. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018).

4.1. N. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, 2021 m. gegužės 12 d. vykusios įtariamojo apklausos metu nurodė, jog jam būnant darbo vietoje, kalbant telefonu, į kabinetą įėjo pašto kurjeris, sustojo prie jo stalo, kištelėjo siuntą, norėjo patikrinti, kam skirta siunta, tačiau kurjeris patraukė voką ir užsikišo už nugaros, po to kurjeris pakišo planšetę, kad jis pasirašytų. Kadangi kalbėjo telefonu, paprašė palaukti, o kurjeris atsakė, „nenori, nereikia, pasiimsi paštomate“ ir išėjo pro kabineto duris lauk. Vijosi kurjerį, nes norėjo pasiimti siuntą, sužinoti kurjerio duomenis. Pasivijus kurjeris lauke toliau laikė voką už nugaros, įsikibo į turėklus, tada N. G. suėmė kurjerį už rūbų, pasakė eiti į kabinetą, kurjeris ėjo pats. Kurjeris pasakė savo vardą, pavardę, N. G. pasirašė planšetėje. Kurjeriui jokių smūgių nesudavė, tik apsistumdė, kai jis nenorėjo pateikti siuntos (1 tomas, b. l. 172-175). 2021 m. birželio 22 d. akistatos protokole taip pat užfiksuota, kad N. G. teigė, jog V. J. nesmūgiavo, vijosi, nes norėjo atsiimti siuntą. Atvykusiems policijos pareigūnams aiškino, kad jis jau buvo padėjęs parašą, o kurjeris neatidavė siuntos, norėjo ją atsiimti. Duodamas paaiškinimus teismui, kaltinamasis N. G. iš pradžių kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad būnant darbo kabinete ir kalbant telefonu, į kabinetą įžengė V. J., kuris jam kaire ranka pakišo siuntą, norėjo pasižiūrėti kam adresuota siunta, tada ranka pakišo planšetinį kompiuterį, atsakė, jog baigs pokalbį ir pasirašys, tačiau V. J. atsakė, „nenori nereikia, pasiimsi paštomate“ ir bandė pasišalinti iš kabineto. Buvo piktas dėl kurjerio elgesio, norėjo sužinoti jo vardą ir pavardę, pasivijo kurjerį ant laiptų, įvyko apsistumdymas, nes buvo priverstas grąžinti kurjerį. Kurjeris išprovokavo tokią situaciją. Kurjeriui nesudavė, sugriebė abejomis rankomis. Buvo suėmęs rankas ties riešais, bet stipriai nespaudė. Pastūmė viena ranka liesdamas jo petį. Į pilvą ir veidą nesudavė. Kai kurjerį grąžino į kabinetą pasiėmė siuntą iš kurjerio rankų, pasirašė planšetėje. Po to kurjeris jį fotografavo. Patikslinus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, bei teismui pateikus kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, kaltinamasis N. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, jog ranka vieną kartą sudavė į kalą, nors to smūgiu nepavadintų. Sugriebė kūną dvejomis rankomis, stumtelėjo į kabinetą, tačiau kumščiu suduota nebuvo. Stumtelėjo į nugaros pusę, žmogus peršoko per atitvarus ir pateko į jo kabinetą. Pripažįsta kaltę visa apimtimi, nes neturi kitos išeities. Pripažįsta, kad sudavė į pilvą ir veidą, bet jis tą situaciją įsivaizduoja kitaip, savo veiksmų nevertina kaip smūgiavimo. Kabinete buvo „lėktuvėlis“. Jam reikėjo žmogų sustabdyti ir atgauti siuntą, nes joje buvo svarbūs rakteliai.

4.2. Kaip matyti, viso proceso metu duoti kaltinamojo parodymai kito, kaltinamasis akcentuojamas nukentėjusiojo, kaip pašto darbuotojo, netinkamą elgesį, sumenkino paties kaltinamojo atliktus veiksmus. Teismo vertinimu, kaltinamasis savo kaltę pripažino formaliai, įtakotas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių ir surinktų įrodymų, bei siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės sukeliamų pasekmių. Be to, kaltinamasis savo atliktų veiksmų kritiškai nevertino, teigė, jog jis kumščiais nesmūgiavo, įėjus pro duris tik stumtelėjo nukentėjusį V. J., kai iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad N. G. elgesys su nukentėjusiuoju V. J. buvo itin agresyvus, nukentėjusysis viduje pastumtas vos išsilaikė nenuvirtęs, peršoko per STOP juostą. Be to, teismas nustatė, jog net ir teigdamas, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kaltinamasis N. G. nenurodė tikrųjų faktinių aplinkybių. Visų pirma N. G. nurodė, kad vijosi kurjerį, nes norėjo atsiimti siuntą, kurios jam nepaliko, tačiau byloje esantys nukentėjusiojo V. J. parodymai bei vaizdo medžiaga byloja kitas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis V. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog įėjus į įmonę, kairėje pusėje pamatė du sėdinčius asmenis, su jais pasisveikino, paklausė, ar čia dirba N. G., prašė jį pakviesti. Asmenys nurodė, jog tai jų viršininkas ir parodė atviras duris. Kabinete sustojo, ir pamatė, kad žmogus kalba telefonu, tada N. G. žvilgsiu ir judesiu parodė, kad prieitų. Priėjęs arčiau atsistojo šalia jo, dešinėje rankoje laikė siuntą, o kairėje – planšetę. Parodė siuntą ir paaiškino, kad reikia pasirašyti, tada siuntą pasikišo po pažastimi, padavė planšetę. Planšetę N. G. atstūmė ir paprašė palaukti. Atsitraukė ir pasakė, kad gali palikti pranešimą ir ateis pasiimti į paštą. Baigęs pokalbį N. G. išplėšė iš rankų planšetę ir bandė pasirašyti tušinuku, nepavyko, pasirašė pirštu. Atidavė siuntą N. G. ir išėjo. Tuo metu kaltinamasis pradėjo šaukti sakydamas, „stok, palauk, dar nebaigiau“. N. G. siuntą visą laiką turėjo kairėje rankoje. Kai išėjo į lauką pajuto, kad už nugaros kažkas vyksta. Kaltinamasis jį pagavo, atsukęs trenkė į sprandą, kaklą iš nugaros pusės, pačiupo, užtempė į viršutinę laiptų aikštelę, jautėsi apsvaigęs, įsikabino į turėklus, N. G. jį truktelėjo ir pastatė priešais save, sumušė į pilvą, davė į skruostą, ir liepė eiti į kabinetą. Kaltinamasis paėmęs jį už riešų įmetė į vidų, skaudžiai trenkėsi nugara į staktą, tada jį pastūmė prie STOP linijos, ją peršoko, kabinete sudavė į pilvą, ir pora kartų į sprandą, sudavė į veidą – kairės akies pusę. Tuomet išsitraukė planšetę ir nufotografavo N. G., N. G. atėmė planšetę, bet po to grąžino. Netikėti šiais nukentėjusiojo V. J. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir liudytojų parodymai, bei rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas M. V. nurodė, kad atėjęs paštininkas buvo sustojęs prie STOP linijos, pasakė pavardę žmogaus, kurio ieško, ne viską girdėjo, po to paštininkas žengė link vadovo durų, stabtelėjo. Vėliau paštininkas išėjo, o jam iš paskos vadovas, kuris grąžino paštininką į savo kabinetą, matė, kaip viduje, paštininką porą kartų pastūmė, kad šis įeitų į kabinetą. Liudytojas A. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į įmonę atėjo paštininkas, pasakė kad turi siuntą N. G., pasakė paštininkui, kad tai jų direktorius, parodė direktoriaus kabinetą. Po minutės paštininkas išėjo iš kabineto, jam iš paskos ėjo direktorius, girdėjo, kaip lauke direktorius garsiu tonu liepė paštininkui prisistatyti, direktorius įstūmė paštininką į vidų, rankomis pastūmė link savo kabineto, už poros minučių pašto darbuotojas išėjo iš direktoriaus kabineto. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina byloje esanti vaizdinė medžiaga. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams N. G. rodė vaizdo kamerų įrašus, kurie nors ir nebuvo pateikti teismui, tačiau yra labai aiškiai užfiksuoti pareigūnų „Body“ kameros pagalba. Teismui pateiktame vaizdo įraše Nr. 2021_0511_144636_002.MP4, įrašo laikui rodant nuo 00.01.14 matosi, kaip N. G. kompiuterio monitoriuje rodo pareigūnams vaizdo kameromis užfiksuotą vaizdą, kuriame matoma kaip nukentėjusysis V. J. išeina iš N. G. kabineto, N. G. eina jam iš paskos kairėje rankoje laikydamas siuntą. Kitame teismui pateiktame kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraše, kuriame nufilmuoti lauke vykę įvykiai, laikui rodant 00.00.40 aiškiai matoma, kaip N. G. pasiveja V. J., kuris rankose turėjo planšetę, o siunta buvo N. G. kairėje rankoje. Esant nurodytam teismas sprendžia, jog V. J. davė teisingus parodymus nurodydamas, jog iš kaltinamojo N. G. kabineto išėjo jau įteikęs siuntą, todėl aplinkybė, kad N. G. vijosi kurjerį, nes norėjo atsiimti siuntą, yra neatitinkanti objektyvios tiesos. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, V. J. į direktoriaus kabinetą užėjo tada, kai įmonės darbuotojai parodė, kur yra direktoriaus kabinetas, o įėjęs į kabinetą stabtelėjo, prie kaltinamojo priėjo jam (N. G.) konkliudentiniais veiksmais parodžius prieiti.

4.2.1. N. G. net ir nurodęs, kad kaltę pripažįsta visiškai teigė, jog su kumščiu nukentėjusiajam smūgių nesudavė, tačiau vaizdo įraše kuriame nufilmuoti lauke vykę įvykiai, įrašo laikui rodant 00.00.52, neginčijamai matoma, kaip N. G. vieną kartą kumščiu su dešine ranka suduoda V. J. į pilvo sritį bei vieną kartą kumščiu su dešine ranka suduoda ir kairę veido pusę, kas vėlgi paneigia kaltinamojo poziciją, jog nebuvo smūgiuota kumščiais.

4.3. Aplinkybę, jog nukentėjusiajam V. J. kaltinamojo N. G. atliktais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be nukentėjusiojo V. J. parodymų, patvirtina ir kiti bylos duomenys: V. J. skambučio bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kaip V. J. po įvykio nurodė, jog yra sumuštas, jam buvo trenkta į veidą, pakaušį, sutinęs bei raudonas žandas. Liudytoju apklaustas A. J. J. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiojo veido matė paraudimą, jis buvo sutrikęs, susijaudinęs. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja T. T.. Nukentėjusiojo V. J. sužalojimas kairėje veido pusėje užfiksuotas ir pareigūnų body kamerų įrašuose, V. J. pateiktoje fotonuotraukoje, asmens apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje. Be to, liudytojai R. ir R. J. nurodė, jog kitą dieną po įvykio V. J. atvykus pas juos į svečius, matė mėlynę ant kairio skruosto, nurodė jam kreiptis į medikus. Sužalojimas buvo patvirtintas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 488/2021(04), kurioje nurodyta, kad V. J. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į skruostą ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

4.4. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama N. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis N. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. J.. Veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

5. Įrodymų tyrimo metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo N. G. ir nukentėjusiojo V. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas susitarimo protokolas, kuriuo buvo prašoma baudžiamąjį procesą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindais, nes kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido, jie susitaikė, pretenzijų neturi, nukentėjusiajam V. J. atlyginta 25 eurų turtinė ir 365 eurų neturtinė žala, likusios neturtinės žalos nukentėjusysis atsisako (3 tomas, b. l. 33). Su tokia bylos baigtimi nesutiko prokurorė, prieštaravo, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė nurodė, jog kaltinamojo N. G. kaltės pripažinimo negali traktuoti kaip nuoširdaus ir savanoriško, mano, kad šiuo atveju taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra galimybės, nes nėra vienos iš būtinų sąlygų – kaltinamojo savo kaltės prisipažinimo, nes N. G. prisipažinimas kaltu yra formalus, siekiant jog jam būtų pritaikytos BK 38 str. nuostatos. Teigė, jog kaltinamasis N. G. iš esmės nepripažino atlikęs jam inkriminuotų veiksmų, juos menkino, siekė pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, savaip aiškindamas ir interpretuodamas įvykio aplinkybes.

6. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.1. Pažymėtina, jog teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

7. N. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas neteistu, neatleistu nuo baudžiamosios atsakomybės (2 tomas, b. l. 1, 21), baustu administracine tvarka (2 tomas, b. l. 2-13), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 19). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo N. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

8. Kaip matyti, N. G. atlygino žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiajam V. J.. Kaltinamasis N. G. ir nukentėjusysis V. J. 2021 m. rugsėjo 29 d. pasirašė susitarimo protokolą, kuriuo šalys susitaikė ir nurodė, jog pretenzijų viena kitai neturi. Kaltinamasis yra neteistas, dirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytam teismas sprendžia, jog egzistuoja 3 sąlygos, kurios numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, tačiau sutiktina su prokurorės nuomone, jog šiuo atveju kaltinamojo N. G. kaltės pripažinimas buvo tik formalus, išsakytas siekiant nutraukti procesą susitaikius su nukentėjusiuoju ir sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.

8.1. Teismų praktikoje suformuota, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

8.2. Šioje byloje kaltinamasis N. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl smurto panaudojimo nepripažino, teigė, jog jis su nukentėjusiuoju tik apsistumdė, net 2021 m. birželio 22 d. vykusios akistatos su nukentėjusiuoju V. J. metu neigė naudojęs smurtinio pobūdžio veiksmus.

8.3. Pažymėtina, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

8.4. Kaip matyti, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė dalį faktinių įvykio aplinkybių, tačiau toliau neigė smūgiavęs, aiškino, jog vijosi V. J. nes norėjo atsiimti siuntą, nors vaizdo medžiagoje matyti, kad siuntą V. J. išėjus N. G. jau buvo gavęs – laikė ją rankose. Teismui pateikus 2021 m. rugsėjo 29 d. susitarimo protokolą, N. G. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau papildomai apklaustas teigė, jog savo veiksmų lauke nevertina kaip smūgiavimo, viduje ir lauke nukentėjusįjį tik stumtelėjo, stipriau paėmė, t. y. ir toliau nuoširdžiai neatskiedė visų įvykio aplinkybių, bandė sumenkinti savo atliktus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog N. G. policijos pareigūnams nepateikė vaizdo medžiagos, kurioje būtų matyti V. J. įėjimo į įmonę momentas, tačiau jį parodė nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, taip pat nepateikė vaizdinės medžiagos, iš kurios būtų matomas, tiek pirmą (išėjimo momentas buvo užfiksuotas pareigūnų body kameros pagalba N. G. rodant filmuotą medžiagą kompiuterio ekrane), tiek antrą kartą išeinantis nukentėjusysis, kas parodo, jog nuo pat pradžių buvo formuojama gynybinė pozicija. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog N. G. nurodė, jog kaltę pripažįsta visa apimtimi, nes neturi kitos išeities, teistumas neigiamai atsilieps įmonės veikloje, nes dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Tokios aplinkybės parodo, jog kaltinamasis nebuvo nuoširdus, teismui pasakojo tik tas aplinkybes, kuriomis bandė suformuoti savo gyvybinę poziciją, prisipažinimas buvo tik formalus, todėl pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

8.5. Šiuo atveju byloje nenustačius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jog asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, negalima konstatuoti ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes kaltinamojo prisipažinimas buvo formalus, nulemtas siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės padarinių darbinėje veikloje. Teismo nuomone, nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – kaltės pripažinimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, šioje byloje yra negalimas.

9. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

10. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertintus nuosprendžio 7 punkte esančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam N. G. įstatyme numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už numatytą tokios bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, yra dirbantis įmonės vadovu, intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau siekiant pasiekti bausmės tikslų, keisti kaltinamojo elgesį, jam skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje.

11. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 194–195), iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

12. BK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

12.1. Baudžiamojoje byloje pareikštu 2021 m. birželio 11 d. civiliniu ieškiniu nukentėjusysis V. J. teismo prašė iš kaltinamojo jam priteisti 2 000 Eur neturtinės ir 25 Eur turtinės žalos (1 tomas, b. l. 120-123). Dėl šio civilinio ieškinio kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė 2021 m. rugsėjo 29 d. susitarimu (3 tomas, b. l. 33), kurio 2 punkte nurodyta, jog nukentėjusysis V. J. ir kaltinamasis N. G. sutaria, kad nukentėjusiajam V. J. (susitarime padaryta techninė klaida, nurodant – G.) padaryta 25 eurų turtinė žala ir 365 eurų neturtinė žala, kurią 2021 m. rugsėjo 16 d. kaltinamasis N. G. atlygino visiškai. Nukentėjusysis V. J. atsisako nuo civiliniu ieškiniu reikalaujamos likusios 1635 eurų neturtinės žalos dalies. Teismas sprendžia, jog šis susitarimas dalyje dėl žalos atlyginimo yra tvirtintinas, todėl procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktinas.

13. Baudžiamojoje byloje pareikštu 2021 m. liepos 1 d. civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismo prašė iš kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 100,46 Eur (1 tomas, b. l. 74-76). Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. 10 (3 tomas, b. l. 1) ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus rašto (2 tomas, b. l. 179-180) matyti, jog kaltinamasis N. G. atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai 100,46 Eur turtinę žalą, todėl procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktinas.

14. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. J. bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių užtikrinimui, 2021 m. liepos 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu, N. G. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į piniginės lėšas – 2125,46 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt penkis eurus 46 euro centus), esančius N. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiant N. G. disponuoti iki 642,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) suma, esančia šioje banko sąskaitoje. Kaltinamajam N. G. atlyginus žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. J., laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra nebetikslingas, todėl naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

15. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-5724, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. J. sudaro 468,00 Eur. 2021 m. lapkričio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr.(12.35Mr) PT-7618, iš kurios matyti, jog išlaidos už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. J. sudaro 669,06 Eur.

15.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, tai, kad yra dirbantis, patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo N. G. valstybės naudai.

16. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, kuriuos pateikė N. G., supakuoti į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje;

- 1 kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, darytu į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje;

- 1 kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio –paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, N. G. visos bausmės atlikimo metu įpareigoti būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti N. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti 2021 m. rugsėjo 29 d. nukentėjusiojo V. J. ir kaltinamojo N. G. sudaryto susitarimo antrą punktą, kuriame nurodyta, kad: „Nukentėjusysis V. J. ir kaltinamasis N. G. sutaria, kad nukentėjusiajam V. J. yra padaryta 25 eurų turtinė žala ir 365 eurų neturtinė žala, kurią nukentėjusiajam V. J. 2021 m. rugsėjo 16 d. kaltinamasis N. G. visiškai atlygino. Nukentėjusysis V. J. atsisako nuo civiliniu ieškiniu reikalaujamos likusios 1635 eurų neturtinės žalos dalies. Nukentėjusysis V. J. pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos kaltinamajam N. G. neturi ir neturės.“

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo V. J. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.

Iš N. G. valstybei priteisti 669,06 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti, jog jas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 8 d. nutarimu kaltinamajam N. G. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į piniginės lėšas – 2125,46 Eur (du tūkstančius šimtą dvidešimt penkis eurus 46 euro centus), esančius N. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 9 d., panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, kuriuos pateikė N. G., supakuotus į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti byloje;

- 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašu, darytu į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti byloje;

- 1 kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija, gautą iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, supakuotą į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio –palikti saugoti byloje.

Išaiškinti N. G., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė