Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-101-593/2019

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00210-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 21.11.10; 21.13.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2018 m. spalio 2 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjos D. K. atžvilgiu nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       D. K. 2018 m. spalio 2 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 2 dalį už pakartotinį privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, o konkrečiai dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. K., žemės ūkio naudmenų dalis (apie 1,20 ha) apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

2.       Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 gruodžio 28 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. spalio 2 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-471-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos D. K. atžvilgiu nutraukė, konstatuodami, jog nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių abiejų teisės pažeidimų sudėties elementų – tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės (kaltės) buvimą. Be to, minėtoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. K. nepadarė pažeidimo, dėl kurio ji buvo pripažinta kalta, t. y. nėra aišku už kokį konkrečiai žemės ploto nesutvarkymą jai paskirta bauda, kuo pasireiškė šio žemės ploto nesutvarkymas bei pareiškėjos kaltė.

3.       Institucija skundžia Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo D. K. būtų pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jai administracinę nuobaudą arba sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą (jei bus nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo yra pagrįsta).

3.1.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucijos darbuotojai, Institucijos direktoriaus įgalioti surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir įgalioti nagrinėti ANK 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas ir nutarimais skirti administracines nuobaudas, tinkamai atliko jiems suteiktas funkcijas ir 2018 m. rugsėjo 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą bei 2018 m. spalio 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nepažeisdami administracinių nusižengimų protokolo bei ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui keliamų reikalavimų.

3.2.       Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog byloje esantys duomenys (2017 m. lapkričio 7 d. D. K. raštas, 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 2 d. pareiškėjos pasiaiškinimai) patvirtina, kad D. K. suprato ir pripažino, kad padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nurodė, žinanti kaip sutvarkyti apleistą jai priklausančio sklypo dalį.

3.3.       Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje kilęs ginčas nebuvo teisiškai sudėtingas, parengtas procesinis dokumentas nepasižymi teisinių bei faktinių argumentų gausumu, jį pagrindžiančių įrodymų rinkimas ir vertinimas nereikalavo ypatingo pasirengimo ar specialių žinių, išskyrus skundą nebuvo parengti jokie kiti procesiniai dokumentai. Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėtą klausimą nepagrįstai neįvertino to, jog pateiktame skunde nebuvo pateikta jokių teisiškai svarbių argumentų, kurie galėjo nulemti didesnį advokato žinių ar kvalifikacijos poreikį, bei neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju nauji teisiniai klausimai nagrinėjami nebuvo, todėl advokatui, parengusiam skundą ir atstovavusiam pareiškėjai, minėtų veiksmų atlikimui nebuvo reikalingas specialus pasirengimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliaciniame skunde daroma išvada, jog apylinkės teismas nevisapusiškai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir iš Institucijos priteisė akivaizdžiai per didelę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

4.       Pareiškėjos D. K. atstovės advokatės Dalios Averkienės atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašoma palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-922/2018 nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat, šiuo atsiliepimu prašoma priteisti D. K. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus.

4.1.        Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas teisės pažeidimas, dėl kurio galėtų būti taikoma atsakomybė ir taikoma bauda. Pažymima, kad Institucijos 2018 m. spalio 2 d. nutarimas buvo priimtas nenustačius faktinių aplinkybių ir klaidingai jas vertinant, kadangi minėtame nutarime nebuvo nurodyta, kuri būtent pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kuris yra nevienalytis, o skirtingos jo dalys turi skirtingas naudojimo paskirtis) dalis, buvo apleista. Be to, apeliantės manymu, minėtame nutarime nurodyta aplinkybė, kad žemės sklype yra sužėlę medelynai, dar nereiškia, kad šis sklypas yra apleistas, o iš aptariamo Institucijos nutarimo nėra aišku, kurie būtent medelynai turėtų būti iškirsti. Taip pat, pritariama skundžiamame teismo nutarime padarytai išvadai, kad minėtame Institucijos nutarime nepagrįstai nenurodyta jokio teisės akto, kurio pagrindu būtų galima įsitikinti, kad padarytas administracinis nusižengimas.

4.2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovė negalėjo nurodyti, kuri būtent aptariamo žemės sklypo vieta yra neprižiūrima taip, kaip turėtų būti prižiūrima tam, kad sklypą būtų galima naudoti pagal jo paskirtį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Institucijos pateiktame Laikinajame žemės sklypo naudojimo plane, parengtame1991 metais, pareiškėjai priklausančiame žemės sklype pažymėti medžiai, augantys toje pačioje vietoje, kuri šiuo metu neva tai yra apleista. Todėl keliamas klausimas, kaip pareiškėjai priklausantis žemės sklypas gali būti netinkamas naudojimui, jei minėti medžiai jame auga daugiau nei 30 metų.

4.3.        Taipogi atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog situacijos schemoje yra užbrūkšniuota šiaurės rytinė sklypo dalis, kuri neva nenaudojama pagal paskirtį ir yra apleista. Teigiama, kad būtent šioje žemės sklypo dalyje yra buvusi sodyba ir, kad šią aplinkybę pripažįsta ir Institucija, teigdama, jog minėtame žemės sklype buvo rasti sodybos pamatai ir avietynai. Atkreipiamas dėmesys, jog šis plotas užima apie 0,50 ha, o neprižiūrima pieva užima 0,30 ha. Tuo tarpu Institucijos nutarime pažymėta, kad apleista žemės sklypo dalis sudaro 1,20 ha. ir nenurodyta, kurioje žemės sklypo vietoje yra dar 0,40 ha. apleistos žemės. Minėtas aplinkybes Institucija pradėjo analizuoti tik pateiktame apeliaciniame skunde, 2018 m. spalio 2 d. nutarime jos nurodytos nebuvo. Taip pat teigiama, kad Institucija nurodydama, kad aptariamame žemės sklype yra apleista buvusios sodybos vieta, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip buvusios sodybos vieta turėtų būti prižiūrima.

4.4.        Be kita ko, atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, kad apeliaciniame skunde nuolat kartojama, jog žemė nesutvarkyta taip, kad ją būtų galima naudoti pagal jos paskirtį, tačiau visiškai neužsimenama, kaip tas žemės sklypas turėtų būti sutvarkytas, todėl pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog Institucija privalėjo pareiškėjai nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ji privalo atlikti, kad žemės sklypo dalis būtų tinkama naudoti pagal paskirtį.

4.5.        Atsiliepime į apeliacinį skundą be kita ko teigiama, jog žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos kaltė nebuvo nustatyta. Pažymima, jog nenustačius teisės pažeidimo fakto, negali būti sprendžiamas ir asmenų, galimai jį įvykdžiusių, kaltės klausimas. Be to, apeliantės manymu, šiuo atveju pareiškėjos kaltės nebuvo ir dėl to, jog nebuvo konkretaus Institucijos nurodymo, kokiu būdu ji turi pašalinti padarytus teisės pažeidimus.

4.6.       Be to, atsiliepime teigiama, kad Institucijos veiksmų nenuoseklumą ir prieštaravimą savo pačios nurodymams patvirtina ir aplinkybė, jog nors 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota, jog ji turi sutvarkyti aptariamą žemės sklypą iki 2018 m. spalio 11 d., tačiau 2018 spalio 2 d. jai jau buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

4.7.        Taip pat pažymima, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o priteisiamų išlaidų dydį išsamiai pagrindė teisės aktų normomis ir teismų praktika.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Apeliacinis skundas tenkinamas ir dalies.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5.       Nagrinėjamu atveju, analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu nutarimu D. K. atžvilgiu buvo nepagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir ginčijamas D. K. priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.

7.       Susipažinęs su D. K. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo turiniu ir Institucijos apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo D. K. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrįsto pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių priimto sprendimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu.

8.       Nagrinėjamu atveju D. K. administracinio nusižengimo protokolas  pagal ANK 333 straipsnio 2 dalį buvo surašytas ir ji nubausta už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. K., žemės ūkio naudmenų dalis (apie 1,20 ha) apleista, žemė nesutvarkyta taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Dėl šio žemės sklypo nesutvarkymo taip, kad būtų galima naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį 2017 m. lapkričio 7 d. buvo skirtas įspėjimas. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo atveju nėra aišku, už kurios konkrečiai žemės sklypo dalies nesutvarkymą, D. K. paskirta administracinė nuobauda. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso D. K., pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Šio sklypo bendras plotas 8,51 ha, iš kurių žemės ūkio naudmenų plotas – 5,36 ha, iš kurių ariamos žemės plotas 4,16 ha, pievų ir natūralių ganyklų plotas – 1,20 ha. Miško žemės plotas sudaro 1 ha, kelių plotas 0,05 ha, kitos žemės plotas 2,10 ha. Pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas sklype yra pelkės ir šaltinynai.

9.       D. K. buvo nubausta už 1,2 ha žemės ploto nesutvarkymą taip, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, tačiau iš suformuluoto kaltinimo visiškai neaišku, kuri konkrečiai dalis buvo nesutvarkyta, kaip kad tai numato teisės aktų reikalavimai. Dar daugiau net nenurodyta, kokių teisės aktų pažeidimai, išskyrus bendrąją nuostatą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte, numatančią, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, buvo padaryti, nors akivaizdu, kad vienokie teisės aktų reikalavimai yra taikomi tvarkant, prižiūrint ariamąją žemę, pievas, kiti mišką ir t. t. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad D. K. priklausančiame žemės sklype yra avietynas, auga daugiametės žolės, usnys, garšvos, dilgėlės ir tai, pasak Institucijos, yra pagrindas konstatuoti, jog žemė yra apleista. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog tai šiuo atveju visgi nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl ANK 333 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, kadangi, atsižvelgus į tai, jog D. K. priklausančiame žemės sklype, kuriame yra ir ariama žemė, ir pievos bei natūralios ganyklos, ir miškas bei kita žemė, be to, įvertinus, kad sklype yra ir pelkės bei šaltinynai, nedetalizavus, kurioje konkrečiai žemės sklypo dalyje auga avietynai, dilgėlės, usnys, garšvos, nenurodžius, kokių teisės aktų reikalavimai numato, jog paminėtų augalų buvimas konkrečioje vietoje konkrečiu laiku yra draudžiamas, negalima laikyti, kad pažeidimo padarymo faktas yra teisiškai įrodytas. Tuo tarpu siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina tiksliai nustatyti ir įrodyti, kokių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Nesant nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nutarime, lieka neaišku, koks jo elgesys yra laikomas atitinkančiu įstatymus, kaip žemės sklypas turi būti sutvarkytas, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tad apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo esmės Institucija neatskleidė ir dėl to nepagrįstai pripažino D. K. padarius ANK 333 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną laikomas teisėtu ir pagrįstu.

10.       Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu, jis nepagrįstai jos naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 1080 eurų bylinėjimosi išlaidų, todėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018).  Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva, D. K. prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti patenkintas, tas pats pasakytina ir apie jos prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį, kuria priteista iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos D. K. naudai 1080 eurų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme patirtų išlaidų.

D. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė