Baudžiamoji byla Nr. 1A-428-1020/2016
Proceso Nr. 1-01-1-45991-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.10.1; 1.1.8.10.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ernesto Rimšelio,
teisėjų: Reginos Pocienės ir Jurgitos Mačionytės,
sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,
gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas, pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant per vieną mėnesį atlyginti Č. Z. 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu priteistą 694,32 eurų dydžio žalą.
Tuo pačiu teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. K., tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
E. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: 2015 rugpjūčio 17 d., apie 15:45 val., veikdamas kartu su S. K., pro S. K. išdaužtą, A. Š. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio langelį įsibrovė į rūsį, kuriame jis peikena išdaužė skylę rūsio duryse, prakišo ranką ir iš vidaus spynoje buvusiu raktu atrakino duris ir pateko į namo vidų, iš kurio pavogė A. Š. priklausančius daiktus: fotoaparatą „Pentax optio S5i“ su dėklu, kurių bendra vertė 350 €; 45 cm ilgio, dviejų, tarpusavyje sujungtų, geltonos ir baltos spalvų dalių, smulkaus pynimo, 18 g svorio, 54 € vertės grandinėlę; 50 cm ilgio, baltos spalvos, smulkaus, sukto pynimo, 3 g svorio, 9 € vertės grandinėlę; 45 cm ilgio, baltos spalvos, smulkaus pynimo, 2 g svorio, su baltos palvos, inkrustuoto skaidrios spalvos akmenukais, 1 g svorio pakabuku, 9 € vertės, grandinėlę; 50 cm ilgio, baltos spalvos, smulkaus pynimo, 3 g svorio, su 5 lapelių, į kuriuos inkrustuoti tamsiai mėlynos spalvos akmenukai, 3 g svorio pakabuku, 18 € vertės grandinėlę, tokiu būdu pavogė A. Š. priklausantį 440 € turtą. Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodoma, kad nuteistasis suprato padaręs daug klaidų, dabar tikrai nedaro kitų nusikaltimų. Dėl padarytų klaidų ir nusikaltimų labai gailisi ir prašo atsižvelgti į jo prašymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė – atmesti.
Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamas nuteistojo E. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas klausimas dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės atitikimo baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Apeliaciniu skundu neskundžiama nuosprendžio dalis dėl nuteistojo S. K.. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl nuteistajam E. G. paskirtos bausmės.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. G. nuteistas dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe, ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo nepripažinta baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau į ją atsižvelgiama kaip į nusikalstamos veikos pavojingumą didinančius duomenis. Asmuo buvo lygiavertis nusikalstamos veikos dalyvis, tiesiogiai atlikęs dalį objektyviosios nusikaltimo pusės veiksmų. E. G. nusikaltimą padarė dėl asmeninio – ekonominio motyvo, t. y. siekdamas gauti svetimo turto, kurį galėtų parduoti tam, kad būtų patenkinti asmeniniai poreikiai. E. G. nusikaltimas vertinamas kaip išimtinai savanaudiškas. Tokie sąmoningi tyčiniai nusikalstami veiksmai adekvačiai įvertinti kaip sąlygojantys griežto baudžiamosios atsakomybės taikymo poreikį.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėja akcentavo jauną E. G. amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), tačiau teismas pabrėžia, kad ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje, visų kitų baudžiamosios bylos duomenų kontekste, nevertinama kaip išimtinė ir sudaranti pagrindą taikyti švelnesnę baudžiamosios atsakomybės formą. E. G. analogišką nusikalstamą veiką, nepaisant jauno amžiaus, padarė jau ketvirtą kartą. Teismas atsižvelgia į tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, jog asmuo nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nevertina nusikalstamų veikų kritiškai, ypač atsižvelgiantį jo jauną amžių, palaipsniui tampančio gyvenimu būdu – pirmą kartą asmuo nuteistas laisvės apribojimo bausme, antrą ir trečią kartus – laisvės atėmimo bausme, tačiau atidedant jos vykdymą. Taigi teismai suteikė realią galimybę asmeniui pasitaisyti, neskirdami realios laisvės atėmimo bausmės, bet E. G. ignoravo valstybės išreikštą pasitikėjimą ir nepasinaudojo galimybe nutraukti nusikalstamą elgesį. Tai rodo, kad nuteistojo asmenybė yra pavojinga, egzistuoja reali recidyvo rizika, taigi vienintelė efektyvi bausmės forma yra asmens izoliavimas nuo visuomenės, taikant laisvės atėmimą. Tik šia bausmės rūšimi galima pasiekti bausmės tikslus, pirmiausia – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas įvertina, kad asmuo daugybę kartų (27) baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvada, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja teisę, neteisėtas elgesys yra priimtina E. G. gyvenimo dalis. Pažymėtina, kad teigiamai vertinama nuteistojo gynėjos posėdyje nurodyta aplinkybė, jog asmuo mokosi, tačiau šis faktas negali paneigti kitų aplinkybių, rodančių poreikių izoliuoti asmenį nuo visuomenės. Be to, E. G. neturi oficialaus darbo, negauna pajamų, taigi nesant teisėto pragyvenimo šaltinio, didelė rizika, kad asmuo ir toliau sieks gauti pajamų neteisėtais būdais. Nuteistasis teismui nepateikė jokių realių duomenų, kad jis suvokia nusikalstamos veikos padarymo pavojingumą, neigiamus jos padarinius, nenurodė jokios informacijos, pagrindžiančios jo požiūrio į neteisėtą elgesį pokytį. Teismas, spręsdamas dėl bausmės pagrįstumo, negali vadovautis vien deklaratyviu nuteistojo teiginiu apie klaidų suvokimą ir norą taisytis.
Teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei pagrįstai pripažino nuoseklų nuteistojo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos ir gailestį baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau vertinant baudžiamosios bylos duomenų visumą, apygardos teismas nenustato pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti paskirti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi teisę, bet ne pareigą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta, ženkliai už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnė, laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta. Priešingai – apygardos teismo vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į visumą išanalizuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei nuteistojo asmenybę, yra minimali, o bet kokios švelnesnės bausmės paskyrimas ar jos vykdymo atidėjimas neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo, todėl nebūtų vertinamas kaip teisingas nubaudimas.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, subendrindamas paskirtąją bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu. 2015 m. lapkričio 2 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. nustatytas įpareigojimas per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajai Č. Z. 694,32 eurų žalą, kuris, pasak nuteistojo gynėjos, yra nerealus ir neteisingas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, subendrino paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu ir be subendrintos galutinės bausmės 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskyrė E. G. įpareigojimą per vieną mėnesį atlyginti 694,32 eurų dydžio žalą nukentėjusiajai, kurios civilinis ieškinys patenkintas 2015 m. lapkričio 2 d. Švenčionių r. apylinkės teismo nuosprendžiu. Apygardos teismas konstatuoja, kad šis įpareigojimas buvo susijęs su 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu – šis įpareigojimas buvo konkrečiu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga. 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu subendrinant paskirtas bausmes ir netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, pakartotinai paskirti įpareigojimo atlyginti 694,32 eurų dydžio žalą per vieną mėnesį nereikėjo. Nurodytos žalos atlyginimas nukentėjusiajai Č. Z. yra priteistas, nuosprendis šioje dalyje įsiteisėjęs ir vykdytinas, taigi nuteistasis yra įpareigotas atlyginti žalą, nepriklausomai nuo vykdymo atidėjimo sąlygos – įpareigojimo atlyginti šią žalą per vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtas įpareigojimas per vieną mėnesį atlyginti Č. Z. 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu priteistą 694,32 eurų dydžio žalą naikintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. G. įpareigotas per 1 (vieną) mėnesį atlyginti Č. Z. 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu priteistą 694,32 eurų dydžio žalą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis
Teisėjai Jurgita Mačionytė
Regina Pocienė