Civilinė byla Nr. e2-527-344/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02205-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.16.8.1; 2.6.16.8.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 4 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. J.,
ieškovės D. K. atstovei Agnei Gulbinaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl nuomos mokesčio skolos bei palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė D. K. kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka dėl 1 074 Eur skolos, 149,66 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saurida“. Ieškinyje nurodė, kad nuosavybės teise nuo 2006 m. lapkričio 14 d. valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurį ji įgijo atkūrus nuosavybės teises. Iki nuosavybės teisių atkūrimą Žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Saurida“ pagal 2001 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis). Faktas apie sudarytą nuomos sutartį buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė niekuomet iš UAB „Saurida“ negavo nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį, kurios 10 punkte nurodyta, kad nuompinigiai už Žemės sklypo nuomą yra 327 Lt per metus, kas eurais sudaro 94,71 Eur. Nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuompinigiams (užmokesčiui už žemės nuomą) bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Bendra UAB „Saurida“ nuomos mokesčio skola už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metus yra 1 074 Eur.
Telšių apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei D. K. iš atsakovės UAB „Saurida“ 1 074 Eur Eur skolą, 149,66 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas ir 412,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Saurida“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl Žemės sklypo nuomos, nes nuo 2006 m. paveldėjus Žemės sklypą iki 2019 m. teiktos pretenzijos nė karto nesikreipė į atsakovę UAB „Saurida“ dėl nuomos mokesčio už Žemės sklypo nuomą mokėjimo. Per visą šį laikotarpį nepateikė jokių duomenų atsakovei apie jos, kaip nuomotojos, apskaičiuotą bei atsakovės mokėtiną metinį nuomos mokestį už nuomojamą Žemės sklypą. Nurodė, jog ieškovė neinformavo atsakovės apie jos įgytas paveldėjimo teises į Žemės sklypą ir nuomos teisių ir pareigų perėjimą pagal nuomos sutartį jai, t. y., ieškovė, būdama nuomojamo Žemės sklypo savininkė ir nuomotoja, netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas. Atsakovei UAB „Saurida“ 2013 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013 buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 27 d.). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Saurida“ restruktūrizavimo planas, į kurį buvo įtraukti visi UAB „Saurida“ kreditorinius reikalavimus pareiškę kreditoriai ir jų pateikti finansiniai reikalavimai restruktūrizuojamai įmonei. 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-21-357/2019 buvo patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Saurida“ 2019 m. lapkričio 15 d. restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas ir baigta restruktūrizuojamos UAB „Saurida“ restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai priteisti nuomos mokestį už 2010, 2011, 2013 ir 2014 metus, o taip paskaičiuotas palūkanas už šį laikotarpį atmestinas kaip neteisėtas, kadangi ieškovė iki 2019 m. teiktos pretenzijos nereiškė jokių finansinių reikalavimų dėl nuomos mokesčio už Žemės sklypą, kaip ir nepateikė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) nustatyta tvarka kreditorinio reikalavimo atsakovei. Taip pat nurodė, jog ieškovės palūkanų priteisimo reikalavimas atmestinas, nes ieškovė iki 2019 m. teiktos pretenzijos nė karto nesikreipė į atsakovę dėl skolos už nuomą apmokėjimo, įskaitant ir dėl palūkanų apmokėjimo. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija ieškovė nereikalavo palūkanų apmokėjimo, pretenzija pirmąkart buvo pareikštas reikalavimas tik sumokėti nuomą už 2014-2019 metų laikotarpį, o tai įrodo faktinę aplinkybę, kad ieškovė jokių palūkanų neskaičiavo, suprasdama, kad minėtas įsiskolinimas už nuomą susidarė būtent dėl ieškovės, kaip nuomotojos, veiksmų (neveikimo).
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir papildomai priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas po preliminaraus sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, jog atsakovė prieštaravimuose nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl Žemės sklypo nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovė daug kartų žodžiu ragino atsakovės atstovus mokėti jai Žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovės atstovai į žodinius raginimus nereagavo, atsakovei 2019 metais buvo siųsta rašytinė pretenziją, tačiau ir į ją atsakovė nesureagavo. Apie tai, kad ieškovė yra perėmusi nuomotojo teises ir pareigas pagal 2001 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/01-0151 atsakovė turėjo žinoti tiek iš ieškovės žodinių raginimų sumokėti nuomos mokestį pagal minėtą nuomos sutartį, tiek iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas Žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), apie sudarytą nuomos sutartį. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Žemės sklypo savininkė yra ieškovė, todėl atsakovė turėjo žinoti kam reikia mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau šios savo pareigos nesąžiningai nevykdė. Atsakovė, nežinodama kam reikia mokėti nuomos mokestį, turėjo jį mokėti į notaro depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, jog ieškovė neturėjo atsakovei siųsti priminimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir juose nurodyti mokėtiną nuomos mokestį, kadangi nuomos mokesčio dydis, nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir tvarka buvo reglamentuoti teisės aktuose. Atsakovė, sudariusi nuomos sutartį, pati turėjo pareigą domėtis turimu sumokėti nuomos mokesčiu. Atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti žemės nuomos mokesčio skolos už 2010, 2011, 2013 ir 2014 metus, kadangi atsakovui 2013 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1174-357/2013 buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 27 d.), kuri buvo baigta 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-21-357/2019, yra nepagrįsti, nes ieškovė nežinojo, kad atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ieškovei nebuvo siųstas pranešimas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo atsakovei, ieškovė nebuvo įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašus, į restruktūrizavimo planą, ko pasėkoje su ja nebuvo atsiskaitinėjama restruktūrizavimo procese. Ieškovė sužinojo apie atsakovei iškeltą restruktūrizavimo bylą tik 2019 metais, kai jau kurį laiką buvo pasibaigę terminai pateikti kreditorinį reikalavimą ir restruktūrizavimo planas jau buvo įgyvendinamas. Be to, esant iškeltai ieškovei restruktūrizavimo bylai atsakovė turėjo pareigą mokėti einamąsias įmokas, kurios laikytinos žemės nuomos mokesčiu pagal nuomos sutartį, todėl nemokėtos einamosios įmokos gali būti priteistos net restruktūrizavimo proceso metu. Ieškovės nuomone, atsakovė negali būti atleista nuo palūkanų mokėjimo, kadangi ji netinkamai vykdė savo kaip Žemės sklypo nuomininko pareigas.
Ieškovės D. K. atstovė Agnė Gulbinaitė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, su atsakovės prieštaravimais nesutiko ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimą išdėstytais motyvais, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Parodė, jog ieškovė kiekvienais metais kreipdavosi į atsakovei priklausančios degalinės, esančios jai priklausančiame Žemės sklype, vadovą, jog sumokėtų žemės mokestį. Taip pat 2019 m. pateikė pretenziją. Ieškovė ilgą laiką raštu nesikreipė į atsakovę dėl susidariusi įsiskolinimo, nes yra senyvo amžiaus ir vis tikėjosi, jog atsakovė paklausys žodinių raginimų ir atsiskaitys su ieškove.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kauno apskrities viršininkas ir atsakovė UAB „Saurida“ 2001 m. spalio 2 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49/01-0151 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu Kauno apskrities viršininkas išnuomojo atsakovei 0,2642 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuompinigiai už Žemės sklypo nuomą yra 327 Lt, (94,71 Eur), per metus (Nuomos sutarties 10 punktas). Nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuompinigiams (užmokesčiui už žemės nuomą) bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 2 d. išraše fiksuojama, jog išnuomotas valstybinės žemės sklypas 2006 m. lapkričio 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-7045 pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei D. K.. Minėtame išraše užfiksuotas juridinis faktas – nuo 2001 m. spalio 2 d. įregistruota 2001 m. spalio 2 d. Nuomos sutartis Nr. N49/01-0151, nuomininkas – atsakovė UAB „Saurida“.
Akivaizdu, jog pasibaigus valstybinei žemės nuosavybei ir buvusiems savininkams grąžinus minėtą Žemės sklypą, o vėliau – jį paveldėjus ieškovei, nuomos sutartis nebuvo nutraukta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.559 straipsnyje įtvirtinta, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei nuo 2006 m. lapkričio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-7045 pagrindu įregistravus nuosavybės teisę į minimą žemės sklypą, Nuomos sutarties sąlygos galioja ir naujai žemės sklypo savininkei, nes ji, tapusi šio žemės sklypo savininke, įgijo teises ir pareigas, kokias turėjo iki sklypo perleidimo pradinis nuomotojas. Tuo pačiu ieškovė įgijo teisę į žemės nuomos mokestį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Šio nutarimo 1.5. punkte numatyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas.
REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos) informacijos pagalba nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybėje unikalus objektas Nr. 4950-0004-0098, t. y. ieškovei priklausantis Žemės sklypas, yra komercinės paskirties ir priskiriamas 13,2 verčių zonai.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. V17-160 „Dėl 2010 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2010 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.6. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 metais buvo 43 443 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2010 m. buvo 43,44 Eur (43 443 EUR X 0,1% = 43,44 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 3.1. punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 1 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. V17-176 „Dėl 2011 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2011 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.6. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011 metais buvo 26 993 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2011 metais buvo 26,99 Eur (26 993 EUR X 0,1% = 26,99 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 3.1. punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2011 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. V17-210 „Dėl 2012 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2012 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.6. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2012 metais buvo 26 037 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2012 metais buvo 26,04 Eur (26 037 Eur X 0,1% = 26,04 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 3 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2012 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. V17-226 „Dėl 2013 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2013 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.6. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2013 metais buvo 26 906 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2012 metais buvo 26,90 Eur (26 906 Eur X 0,1% = 26,90 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 3 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2013 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. V17-191 „Dėl 2014 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2014 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.6. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2014 metais buvo 2 9831 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2014 metais buvo 29,83 Eur (29 831 Eur X 0,1% = 29,83 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2014 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. V17-222 „Dėl 2015 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2015 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams 13.2 verčių zonose: 0,1 % nuo žemės vertės (1.1.5. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2015 metais buvo 28 800 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2015 metais buvo 28,80 Eur (28 800 Eur X 0,1% = 28,80 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2015 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. V17-218 „Dėl 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2016 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams: 0,8 % nuo žemės vertės (1.1.5. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2016 metais buvo 27 900 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2016 metais buvo 223,20 Eur (27 900 Eur X 0,8% = 223,20 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2016 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. V17-173 „Dėl 2017 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2017 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams: 0,8 % nuo žemės vertės (1.1.5. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 metais buvo 27 600 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2017 metais buvo 220,80 Eur (27 600 Eur X 0,8% = 220,80 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2017 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. V17-177 „Dėl 2018 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2018 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams - 0,8 % nuo žemės vertės (1.1.5. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018 metais buvo 28 000 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2018 metais buvo 224 Eur (28 000 Eur X 0,8% = 224 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2018 m. lapkričio 15 d.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. V17-159 „Dėl 2019 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino ir lengvatų nustatymo“ nustatė tokį 2019 metų nuomos mokesčio tarifą už valstybinę žemę Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komercinės paskirties žemės sklypams - 0,8 % nuo žemės vertės (1.1.5. punktas).
VĮ „Registrų centro“ rašte nurodyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2019 metais buvo 28 000 Eur. Mokėtinas nuomos mokestis už Žemės sklypo nuomą 2018 metais buvo 224 Eur (28 000 Eur X 0,8% = 224 Eur). Vadovaujantis minėto sprendimo 2 punktu, atsakovė žemės nuomos mokestį turėjo sumokėti iki 2019 m. lapkričio 15 d.
Iš viso atsakovė UAB „Saurida“ Nuomos sutarties pagrindu už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2019 m. (įskaitytinai) turėjo ieškovei D. K. sumokėti 1 074 Eur nuomos mokestį. Atsakovė pretenzijų dėl išnuomoto Žemės sklypo ieškovei nereiškė, todėl jai atsirado pareiga sumokėti Nuomos sutarties pagrindu paskaičiuotą nuomos mokestį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė laiku nuomos mokesčio nemokėjo ir ieškinio padavimo dieną ieškovei buvo skolinga 1 074 Eur.
Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovei 2013 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-1174-357/2013 buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 27 d.), kuri buvo baigta 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr. B2-21-357/2019. Ieškovei apie restruktūrizavimo bylą jai nebuvo pranešta, apie jį sužinojo tik procesui pasibaigus 2019 m. Ieškovė restruktūrizavimo procese nedalyvavo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018 nurodė, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu. Atsižvelgiant į nurodyta, teismo sprendžia, kad atsakovė teisės aktuose nustatyta tvarka restruktūrizavimo proceso metu turėjo ieškovei mokėti išsinuomoto žemės sklypo, reikalingo veiklai vykdyti, nuomos mokestį.
CK 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
CK 6.487 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Nustačius, jog apie tai, kad ieškovė yra perėmusi nuomotojo teises ir pareigas pagal 2001 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/01-0151 bei nuomos mokesčio dydį atsakovė turėjo žinoti tiek iš ieškovės žodinių raginimų sumokėti nuomos mokestį pagal minėtą nuomos sutartį, tiek iš Nekilnojamojo turto registre esančios informacijos. Ieškovė nuomos sutarties pagrindu išnuomojo atsakovei Žemės sklypą, tačiau atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo, pretenzijų dėl išsinuomoto Žemės sklypo ieškovei nereiškė, laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 074,00 Eur skolą už žemės sklypo nuomą yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis).
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 149,66 Eur palūkanas, kurių dydis 5 proc., paskaičiuotas sekančiai:
už 2010 m. paskaičiuotą 43,44 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 825 dienas susidaro 10,86 Eur palūkanų suma;
už 2011 m. paskaičiuotą 26,99 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 825 dienas susidaro 6,74 Eur palūkanų suma;
už 2012 m. paskaičiuotą 26,04 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 825 dienas susidaro 6,51 Eur palūkanų suma;
už 2013 m. paskaičiuotą 26,90 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 825 dienas susidaro 6,73 Eur palūkanų suma;
už 2014 m. paskaičiuotą 29,83 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 825 dienas susidaro 7,46 Eur palūkanų suma;
už 2015 m. paskaičiuotą 28,80 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 769 dienas susidaro 6,98 Eur palūkanų suma;
už 2016 m. paskaičiuotą 223,20 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 403 dienas susidaro 42,89 Eur palūkanų suma;
už 2017 m. paskaičiuotą 220,80 Eur nuomos mokestį už pradelstas 1 038 dienas susidaro 31,39 Eur palūkanų suma;
už 2018 m. paskaičiuotą 224 Eur nuomos mokestį už pradelstas 673 dienas susidaro 20,65 Eur palūkanų suma;
už 2019 m. paskaičiuotą 224 Eur nuomos mokestį už pradelstas 308 dienas susidaro 9,45 Eur palūkanų suma.
Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 30 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis ir 398,20 Eur išlaidos už advokato paslaugas rengiant procesinius dokumentus kreipiantis į teismą dokumentinio proceso tvarka bei 225 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir 75 Eur už atstovės dalyvavimą teismo posėdyje (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis),
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.5 punktuose nustatyto dydžio. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.
Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra itin sudėtinga ir nėra didelės apimties, o taip pat į tai, kad 75 Eur apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ieškovė pateikė teismui jau išėjus priimti procesinio sprendimo, teismas sprendžia, jog 623,00 Eur suma yra pakankama advokato pagalbos išlaidų suma, kurią ieškovei turi atlyginti atsakovė (CPK 98 straipsnis). Taigi, ieškovei iš atsakovės viso priteistinos 637,00 Eur (623,00 Eur + 14 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Saurida“, j. a. k. 266916280, ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
– 1 074 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt keturių eurų 74 ct) skolą;
– 149,66 Eur (vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 66 ct) palūkanas;
– 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 223,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
– 637,00 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Edita Gailienė