Byla Nr. 1S-138-307/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66470-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,  

dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, 

gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 28 d.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1.       R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio 21 d., Vilniaus mieste dėl savanaudiškų tikslų subūrė organizuotą grupę, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų bei jas sistemingai platinti. R. A. 2016 m. sausio mėn. į nusikalstamą veiką pasitelkė A. G., pravarde „G.“, O. P., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, ir T. A., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, davė bendrininkams patarimus dėl atsargumo ir konspiracijos laikymosi, parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė dėl bendrininkų vaidmenų ir juos paskirstė, rengdavo susitikimus, kuriuose organizuotos grupės nariai planavo ir aptarinėjo narkotinių medžiagų disponavimą, t. y. įgijimą, laikymą, gabenimą, realizavimą ir kontrabandos būdą, kainas, kokybę ir pinigų pasiskirstymą.

1.1.       Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. 2016 m. kovo – balandžio mėn., nusikalstamai veikai palengvinti pasiūlė A. G. ir O. P. įgyti transporto priemonę – „Citroen“ markės automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įrengti jame slėptuvę, įgyti navigaciją, nurodė sutelkti bendrininką, kuriam paskyrė narkotinių medžiagų kurjerio – gabentojo vaidmenį, t. y. narkotinių medžiagų, skirtų gabenti iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką įgytu automobiliu bei paskyrė A. G. būti atsakingam už narkotinių medžiagų įgijimą, atsiskaitymą, medžiagos kokybę, paėmimą ir pakrovimą Ispanijos Karalystėje bei savo ir O. P. dalies realizavimą. O. P., saistomas giminystės ryšiais ir turėdamas R. A. pasitikėjimą, buvo paskirtas atsakingu prižiūrėti A. G., tai yra koordinuoti jo veiksmus, be to kontroliuoti racionalų ir pagrįstą pinigų panaudojimą organizuotos grupės veikloje. Taip pat įvykdžius narkotinių medžiagų kontrabandą ir A. G. realizavus narkotines medžiagas gauti atitinkamą pinigų sumą pagal išankstinį susitarimą. T. A. buvo paskirtas atsakingu už tiesioginį narkotinių medžiagų įgijimą Ispanijos Karalystėje ir jų kontrabandą, už saugų pinigų, narkotinei medžiagai įsigyti, gabenimą bei atgabenus narkotines medžiagas turėjo jas kartu su A. G. padalinti ir paskirstyti organizuotos grupės nariams, po ko savo ir tėvo – R. A. dalį realizuoti.

1.2.       Po ko organizuotos grupės nariai T. A., O. P. ir A. G. 2016 m. gegužės mėn. Tauragės mieste rado tinkamą automobilį – „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. gegužės 6 d. A. G. įgijo minėtą automobilį už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – ne daugiau kaip už 6 5000 Eur ir užregistravo M. G. vardu. Tęsdami savo nusikalstamą sumanymą, A. G. minėtą automobilį O. P. nurodymu nugabeno į Marijampolėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, o po kelių dienų O. P. kartu su R. A. nuvyko į Marijampolę ir automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), kur paliko R. S., kuris 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje už bendrus – R. A., T. A., O. P. ir A. G. pinigus – 1 500 Eur, automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po salono sėdynėmis įrengė slėptuvę.

1.3.       Daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, R. A. nurodymu, organizuotos grupės nariai ne mažiau trijų kartų pakeitė automobilio „Citroen C4 Picasso“ valstybinius numerius, įgijo mobiliojo ryšio telefonus „BlackBerry“, tarpusavyje ryšiams palaikyti bei prieš išvykimą į Ispanijos Karalystę kurjeriui turėjo būti įteiktas analogiško modelio telefonas, o A. G. prieš kiekvieną kelionę turėjo keisti sau ir kurjeriui SIM korteles, be to, R. A. perdavė A. G. lapelį su kelionės maršrutu bei nurodė į įgytą navigaciją įvesti maršrutą, o grįžus iš kelionės ištrinti.

1.4.       2016 m. rugsėjo mėn. A. G., T. A. ir O. P. nusikalstamai veikai palengvinti už bendrus organizuotos grupės narių pinigus – 300 Eur įgijo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jame neteisėtai laikyti atgabentą iš Ispanijos Karalystės narkotinę medžiagą bei paliko jį prie A. G. garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

1.5.       Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. O. P. ir A. G. į nusikalstamos veikos darymą, kurjerio vaidmenyje, siekiant neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, pasitelkė S. B., aptarė su juo, kad už kiekvieną atvežtą į Lietuvos Respublikos kilogramą narkotinės medžiagos mokės jam po 500 Eur.

1.6.       Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, R. A. nurodymu A. G. 2017 m. rugpjūčio mėn. išskrido į Ispanijos Karalystę, Almerijos miestą, kur pasirinko narkotinės medžiagos rūšį ir su tyrimo nenustatytu asmeniu susitarė dėl labai didelio kiekio – 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) neteisėto įgijimo, su kuriuo prieš tai telefonu kontaktavo pats R. A.. Po ko A. G. grįžo į Vilnių ir 2017 m. rugsėjo mėn. viduryje instruktavo S. B. dėl kelionės į Ispanijos Karalystę, suteikėjam mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, perdavė kelionės maršrutą ir nurodė sutartinius žodžius, kurios S. B. turėjo pranešti A. G. kirsdamas kelionės maršruto šalį bei nurodė, kur apsistoti. Po ko A. G. ir T. A. paslėpė ne mažiau kaip 16 000 Eur „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro filtre, iš kurių 8 000 Eur buvo A. G. ir O. P. ir 8 000 Eur T. A. ir R. A., po ko S. B. vienas išvyko į Ispanijos Karalystę, kur 2017 m. rugsėjo mėn. tyrimo nenustatytas asmuo paėmė iš S. B. automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paslėpė į slėptuvę apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Vykdant A. G. nurodymą, kitą dieną S. B. neturėdamas leidimo, minėtu automobiliu R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas neteisėtai atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. rugsėjo mėn. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną apie 8 kg narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. garažų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei gavo atlygį 4 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų. Po ko T. A. 2017 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) išėmė iš slėptuvės narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), padalino: 4 kg minėtos narkotinės medžiagos sau – T. A. ir R. A. bei 4 kg A. G. ir O. P. bei paliko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, po ko dalį minėtų narkotinių medžiagų iki 2017 m. gruodžio mėn. vidurio organizuotos grupės nariai pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste ir bendrai uždirbo ne mažiau kaip 40 000 Eur, kitą dalį – 0,76 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) A. G. neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 21 d., kai tą pačią dieną apie 22:20 val. atliktos kratos metu jo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį – 0,412 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) organizuotos grupės nariai neteisėtai laikė iki 2017 m. gruodžio 28 d., kai tą pačią dieną apie 14 val. policijos pareigūnai minėtą kiekį narkotinių medžiagų rado ir paėmė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje atliktos apžiūros metu.

1.7.       Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio mėn. į nusikalstamos veikos darymą, siekiant neteisėtai disponuoti, tai yra įgyti, laikyti ir parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą, atgabenta kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, prisijungė R. A., nepriklausantis organizuotai grupei.

1.8.       Tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdant R. A. suplanuotą sumanymą, S. B. 2017 m. gruodžio 14 d. išvyko automobiliu „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Ispanijos Karalystę, į Almerijos miestą, tikslu atgabenti A. G. ir T. A. įgytas narkotines medžiagas, o A. G. ir T. A. 2017 m. gruodžio 16 d. slėpdami savo tikrąjį tikslą išskrido į Ispanijos Karalystę, į Alikantės miestą, kur T. A. vardu išnuomotu automobiliu nuvyko į Almerijos miestą, kur susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 11 kg 500 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), su kuriuo prieš tai telefonu susitarė pats R. A. ir ne mažiau kaip už 23 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo O. P., 10 000 Eur T. A. ir R. A. bei 3 000 Eur R. A., nepriklausančiam organizuotai grupei, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10669, 69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurią A. G. ir T. A. Ispanijos Karalystėje, Almerijos mieste, paslėpė į automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą slėptuvę ir perdavė S. B., kuris vykdant A. G. nurodymą, neturėdamas leidimo, automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. nurodytu maršrutu per 3 dienas atgabeno kontrabandos būdu iš Ispanijos Karalystės per Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos Respublikos teritorijas ir 2017 m. gruodžio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 10669,69 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei minėtą automobilį su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos slėptuvėje S. B. paliko prie A. G. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau atlygį 6 000 Eur iš bendrų organizuotos grupės narių pinigų gauti nespėjo.

1.9.       Po ko 2017 m. gruodžio 21 d. apie 17:30 val. A. G. automobilį „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvairavo į savo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) garažą, kur kartu su T. A. iš minėto automobilio slėptuvės, esančios po sėdynėmis, išėmė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ją padalino, po ko dalį – 1803,98 g minėtų narkotinių medžiagų T. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir laikė kuprinėje, kai apie 18:30 val. prie pastato, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), T. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pastarojo asmens kratos metu kuprinėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o apie 19 val. atliktos kratos metu A. G. garaže, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilyje „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinių sėdynių rado ir paėmė likusią dalį – 8 865,71 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių).?

2.       R. A. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su E. A., ne vėliau kaip nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn. pabaigos, siekdamas išvengti galimo turto konfiskavimo, pagamino, gabeno, laikė ir panaudojo netikrą dokumentą bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), tai yra E. A., veikdama su R. A., žinodama, kad automobilis „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso jų sūnui T. A., tačiau pagal dokumentus buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir kuriam 2017 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybių apribojimas, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 15 d. susitarė, kad E. A. sukurs UAB „(duomenys neskelbtini)“ blankus ir paruoš dokumentus dėl automobilio grąžinimo.

2.1.       Po ko R. A. telefonu, ne vėliau kaip 2018 m. sausio 22 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis susitars jų paruoštų dokumentų pasirašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. vardu.

2.2.       E. A. 2018 m. sausio 18 d. apie 09:15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Pastarasis raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ tą pačią dieną persiuntė elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ D. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, kuris nežinodamas apie D. A. ir R. A. susitarimą, ant jam pateikto dokumento pasirašydamas pats suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. parašą ir neturėdamas teisėto pagrindo uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Po ko pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“, 2018 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atidavė D. A.. Pastarasis D. A. pasirašytą ir su antspaudu patvirtintą raštą „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. Lietuvos paštu persiuntė R. A. ir E. A..

2.3.       E. A. 2018 m. sausio 30 d. apie 11:50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą „Prašymą dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką, po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.

2.4.       Tęsdami savo nusikalstamą veiką R. A. ir E. A., 2018 m. vasario 1 d. nenustatyto asmens pagalba netikrus dokumentus „Dėl informacijos pateikimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ ir „Prašymą dėl transporto priemonės „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo 2018 m. sausio mėn. 15 d.“ pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai.

2.5.       Po ko jis – R. A., veikdamas bendrininkų grupe su E. A., nesulaukę atsakymo iš Vilniaus apygardos prokuratūros dėl aukščiau paminėto automobilio grąžinimo, toliau inicijavo veiksmus dėl automobilio „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), grąžinimo. R. A. telefonu ne vėliau kaip 2018 m. vasario 12 d. susitarė su D. A. dėl to, kad pastarasis vėl susitars jų paruošto dokumento pasirašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. vardu.

2.6.       E. A. 2018 m. vasario 12 d. apie 14:20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose, kompiuterinės technikos – nešiojamo kompiuterio „Asus“ pagalba pagamino netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) teisnių paslaugų sutartį, tarp minėto centro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M., surašydama žinomai melagingus duomenis apie minėto automobilio savininką bei tą pačią dieną Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patalpose, pateikė pasirašyti centro vadovei J. M. – P., kuri pasirašė prie savo pavardės ir uždėjo įmonės antspaudą, po ko E. A. paruoštą dokumentą iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 12 d. apie 16:40 val. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ persiuntė D. A.. Po ko tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis minėtas dokumentas buvo pasirašytas suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. parašą ir be teisėto pagrindo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas bei ne vėliau kaip 2018 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), R. A. paėmė iš D. A. minėtą netikrą dokumentą bei atgabeno į Vilnių, kur perdavė E. A., kuri minėtą netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) teisnių paslaugų sutartį 2018 m. kovo 20 d. apie 12:50 val. pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai, tokiu būdu panaudojo netikrus dokumentus bei pasikėsino atgauti laikinai apribotą didelės – 16 880 Eur vertės turtą – jų sūnui T. A. priklausantį automobilį „BMW 328“, VIN (duomenys neskelbtini), ir taip išvengti turtinės prievolės – turto konfiskavimo.

3.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. A. laikinai sulaikytas 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.  

4.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.  

5.       Kaltinamojo R. A. gynėjas advokatas E. Dereškevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra paremta prielaidomis, šališka, nepagrįsta ir neteisėta, nes apygardos teismas netinkamai išanalizavo byloje esančius duomenis ir netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) bei BPK nuostatas.

5.1.       Gynėjas nurodo, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismo žinioje yra nuo 2019 m. liepos 19 d., t. y. beveik dvejus metus, o kaltinamasis R. A. yra suimtas jau nuo 2018 m. gegužės 29 d. Iš apygardos teismo skundžiamos nutarties motyvų galima suprasti, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog R. A. ir jo gynėjai nesutinka tęsti baudžiamojo proceso. Tokie žemesnės instancijos teismo teiginiai pažeidžia baudžiamojo proceso teisėtumo, rungimosi, dispozityvumo principus, rodo apygardos teismo šališkumą, tendencingumą bei nepagarbą žmogaus teisėms. Gynėjas taip pat prašo įvertinti to paties apygardos teismo (į kurio sudėtį įėjo ir teisėjas Arūnas Bartkus) 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį, kurioje sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą buvo objektyviai ir nešališkai įvertintos tos pačios Covid-19 krizės aplinkybės.

5.2.       Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje parodė savo šališkumą ir subjektyvumą išskirdamas dviejų liudytojų – O. P. ir A. G. parodymus kaip itin reikšmingus. Anot gynėjo, toks liudytojų ir jų parodymų skirstymas negali būti toleruojamas. Be to, iš tokių apygardos teismo teisėjo išsireiškimų galima suprasti, kad teisėjas O. P. ir A. G., kurie byloje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymams suteikia svaresnę reikšmę, nors pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41461/02) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015) praktiką vertindami liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas, nepradėjęs byloje esančių įrodymų vertinimo stadijos ir nenusprendęs, kurie duomenys byloje pagrindžia asmens kaltę, o kurie galimai priskirtini prie provokuojančių asmenį policijos veiksmų, rėmėsi šiais duomenimis spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, tokiu būdu leisdamas suprasti, kad šie duomenys bus vertinami kaip R. A. kaltės įrodymai.

5.3.       Gynėjas pažymi, kad byloje nėra jokių konkrečių R. A. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas kaltės įrodymų. Advokato nuomone, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. P. ir A. G. apklausų protokolai yra neobjektyvūs procesiniai dokumentai, nes duodami atitinkamus parodymus šie asmenys siekė išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Nepaisant to, apygardos teismas pačią griežčiausią kardomąją priemonę jo ginamajam pratęsė neįsitikinęs šių procesinių dokumentų turinio pakankamu ir sąsajumu, taip pažeisdamas konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį 2 dalies, BPK 7 straipsnio 2 dalies, 121 straipsnio 2 dalies, 122 straipsnio 6 ir 7 dalies nuostatas.

5.4.       Be to, remdamasis neobjektyviais O. P. bei A. G. parodymais, žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai išsakė savo vidinį įsitikinimą dėl atitinkamų duomenų patikimumo ir R. A. kaltės. Tokiu būdu apygardos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtiną nekaltumo prezumpcijos principą. Gynėjas taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo išdėstyti suimtojo R. A. bei jo gynėjo argumentai, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, taip akivaizdžiai pažeidžiant rungimosi principą.

5.5.       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad R. A. inkriminuojami nusikaltimai galimai nebuvo atsitiktiniai, remiasi 2019 m. sausio 11 d. tarnybiniu pranešimu apie atliktą R. A. turto vertinimą, tačiau žemesnės instancijos teismas ignoruoja šiame tarnybiniame pranešime nurodomą aplinkybę, jog kratos metu iš R. A. buvo paimta 13 343 Eur, tuo tarpu kaltinamojo piniginių lėšų areštas yra tęsiamas tik dėl 9 743 Eur. Be to, gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas dėsto išimtinai prokuroro, siūliusio pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, argumentus. Šios aplinkybės tik patvirtina teismo šališkumą nagrinėjamoje byloje.

5.6.       Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas šiuo pagrindu įmanomas baudžiamojo proceso pradžioje, esant pagrįstam įtarimui, jog asmuo gali imtis tam tikrų neleistinų veiksmų, siekdamas sutrukdyti ikiteisminio tyrimo tikslams, sunaikinti pėdsakus. Tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra Vilniaus apygardos teismo žinioje. Žemesnysis teismas R. A. susitikimą su A. G. ir O. P. nepagrįstai įvertino kaip trukdymą ikiteisminio tyrimo sėkmei. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. A. ne siekė išsiaiškinti informaciją apie A. G. ir O. P. šmeižto apimtį, o bandė daryti įtaką šiems asmenims. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ši faktinė situacija ir teisinis jos vertinimas buvo gynėjo pateikti svarstant suėmimo pratęsimo klausimą Vilniaus apygardos teisme surengtame teismo posėdyje, tačiau skundžiamoje nutartyje tai nebuvo nurodyta.  

5.7.       Gynėjas taip pat nurodo, jog R. A. ir jo artimųjų gyvenamoji vieta yra Vilniuje, šiuo metu jis laikomas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tokiu būdu vykdant „įkalinimo įstaigų reformą“ yra grubiai pažeidžiamos jo ginamojo teisės, kadangi apribota kaltinamojo ir jo artimųjų galimybė dažniau pasimatyti. Be to, ribojama suimtojo teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. R. A. negalima naudotis net virykle, gamintis valgį. Paskelbus karantiną, suimtajam neužtikrinamos elementarios apsaugos priemonės, asmens kratos atliekamos pareigūnams nedėvint apsaugos priemonių, pirštinių. Iki šiol nei vienas pataisos namuose laikomas suimtasis nėra testuotas, ar nėra užsikrėtęs COVID-19 liga, kas kelia didelį nerimą dėl galimų nepataisomų padarinių suimtojo sveikatai.

5.8.       Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad suėmimas šiuo pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Be to, tokia informacija privalėtų būti byloje pagrįsta konkrečiais duomenimis – tarnybiniais pranešimais, pažymomis ar kitais objektyviais įrodymais. Gynėjas pažymi, kad pagal nuoseklią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimo sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo termino tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją). Bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo.

5.9.       Gynėjas atkreipia dėmesį, kad suėmimas kaltinamajam R. A. jau yra taikomas ganėtinai ilgą laiką – beveik trejus metus, todėl nereiktų ignoruoti ir jo interesų. Advokatas pažymi, kad suimtieji dažniausiai netenka turimo darbo ar verslo, išgyvena gilią psichologinę krizę, nerimą, baimę, suimtasis izoliuojamas nuo artimos aplinkos ir visuomenės, iki minimumo apribojama galimybė palaikyti socialinius ryšius. Gynėjo nuomone, šios neigiamos pasekmės, kurias patiria ne tik pats suimtasis, bet ir jo artimieji, turi būti kiekvieną kartą kruopščiai įvertintos ir pasvertos atsakant į klausimą, ar galinčios kilti neigiamos pasekmės asmeniui nėra neproporcingai didelės suėmimo taikymu siekiamiems tikslams.

6.       Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas Edgaras Dereškevičius prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundas atmetamas

8.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

9.       Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų A. G. ir O. P. parodymai, kratų, apžiūrų, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Suimtojo gynėjas savo skunde didelį dėmesį teikia baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį parodymams, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų, bei kitų byloje esančių duomenų vertinimui, tačiau šiuo atveju kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju taip pat nesprendžiamas klausimas ir dėl R. A. gynėjo skunde keliamų abejonių dėl apygardos teismo teisėjo šališkumo.

10.       Skunde gynėjas nurodo, jog žemesnės instancijos teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neteisėtai išsakė savo vidinį įsitikinimą dėl atitinkamų duomenų patikimumo, tam tikrų liudytojų parodymų svarbos ir R. A. kaltės, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. To skundžiamoje nutartyje nedarė ir žemesnysis teismas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atlikdamas BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą patikrinti byloje esančius duomenis tuo aspektu, ar jų pakanka R. A. reiškiamiems kaltinimams pagrįsti, nekaltumo prezumpcijos nepažeidė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ne konstatavo R. A. kaltę, o tik nurodė, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti išvadą, jog R. A. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

11.       Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. A. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11.1.                      BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

11.2.                      Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu tuometinių įtariamųjų O. P., A. G., pastarojo žmonos M. G., tėvo V. G. (V. G.) parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo ir fiksavimo metu gautų bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu tiek pats, tiek per kitus asmenis aktyviais veiksmais galimai bandė paveikti A. G., rodė jam ikiteisminio tyrimo medžiagą bei sakė, kaip brangiai jam kainavo ją gauti. Iš šių duomenų galima spręsti, jog R. A. galimai siekė, kad A. G. pakeistų duotus jam nepalankius parodymus. Kaip skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė apygardos teismas, 2020 m. liepos 15 d. ir vėlesnių teisiamųjų posėdžių metu O. P. patvirtino, jog R. A. disponavo apklausų protokolais ir siekė paveikti A. G., be to, R. A. jis apibūdino kaip įtakingą asmenį nusikalstamame pasaulyje, galintį išspręsti problemas, paveikti kitus asmenis. Apygardos teismas spręsdamas dėl aptariamo suėmimo pagrindo buvimo taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. kartu su žmona E. A. galimai ėmėsi neteisėtų veiksmų (dokumentų klastojimo), siekdami susigrąžinti sūnaus T. A. automobilį, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nors aptariamus veiksmus kaltinamasis R. A. atliko ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla nuo 2019 m. liepos 19 d. yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau dar nėra apklausti visi kaltinamieji, šiuo metu teismo posėdžiuose apklausiamas liudytojas A. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka objektyvių duomenų, kad R. A. būdamas laisvėje gali imtis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus teisiamajame posėdyje dar nepaklaustus asmenis. Todėl suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šiuo metu nėra išnykęs. Įvertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai R. A., pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, baudžiamojo proceso stadiją, trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti.

11.3.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. A. kaltinamas padaręs nesunkią (BK 300 straipsnio 1 dalis), sunkią (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkią (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikalstamas veikas. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. R. A. anksčiau kartą teistas už pasikėsinimą realizuoti didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, ir vėl nusikalto per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Tai neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir patvirtina, kad jis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Be to, kaip matyti iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo, galbūt inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio – beveik 20 kg – disponavimu narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir jų kontrabanda, R. A. galimai padarė veikdamas organizuota grupe, šios veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai suplanuotos ir organizuotos, galbūt padarytos iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų pragyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad šią organizuotą grupę galimai subūrė būtent R. A., todėl jo kaip organizatoriaus vaidmuo buvo itin svarbus darant nusikalstamas veikas. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo nepritarti apygardos teismo padarytai išvadai, kad R. A., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12.       Gynėjas skunde nurodo, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu turėtų būti taikomas tik egzistuojant konkretiems duomenims apie asmens mėginimus bėgti, bet kokius galimo slėpimosi planus ir pan. Advokatas pažymi, kad bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą, turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi R. A. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nebuvo tęsiamas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šiame punkte nurodomų kaltinamojo R. A. gynėjo argumentų.

13.       Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo R. A. teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. R. A. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. R. A. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, kiekiu, mastu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

14.       Gynėjas skunduose taip pat nurodo, kad R. A. dėl jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės patiria didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat neteko turimo darbo, o jo šeima ir pajamų. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byla yra pakankamai didelės apimties – ją sudaro trisdešimt tomų, byloje teisiami septyni kaltinamieji. Byla su kaltinamuoju aktu teisme buvo gauta 2019 m. liepos 19 d., byloje jau apklausta dauguma liudytojų, teismo posėdžiai byloje paskirti pakankamai intensyviai, šalyje paskelbus karantiną apygardos teismas planavo posėdžius organizuoti naudojant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones, tačiau pats kaltinamasis R. A. ir jo gynėjai su tokiu posėdžių organizavimu nesutiko, todėl byloje ilgą laiką buvo paskelbta pertrauka. Visgi šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas tęsiamas toliau, teismo posėdžiai paskirti labai intensyviai. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. A., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju aukštesnysis teismas sprendžia tik apygardos teismo nutarties pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su R. A. kalinimo sąlygomis.

15.       Gynėjas taip pat prašo įvertinti Vilniaus apygardos 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, kurioje kaltinamajam, kuriam ilgą laiką buvo taikomas suėmimas, kardomoji priemonė buvo pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones, vadovaujantis tuo, kad naujų nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui rizika procese yra gerokai sumažėjusi. Kaip jau minėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartyje, aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, jų termino pratęsimo kiekvienoje byloje vertinamos individualiai, atsižvelgiantį į konkrečias, su asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes.

16.       Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, R. A. asmenybę, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. R. A. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r ė :

kaltinamojo R. A. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. A. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Albinas Bielskis

                                                                                               Justas Namavičius

                                                                                                Regina Pocienė