Administracinė byla Nr. I-456-739/2017.
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00182-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.8; 55.3
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 22d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
dalyvaujant pareiškėjo S. A. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei J. T.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P., jos atstovei advokatei Ingridai Meiduvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. ir
nustatė:
Pareiškėjas S. A., atstovaujamas advokato Arvydo Penelio(toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT, ir atsakovė), atstovaujamai Panevėžio skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P.prašo panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2017m. birželio 6d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši įpareigotų R. P. per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie 0,0788 ha žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, pietinės, vakarinės ir šiaurinės pusių, ir sutvarkyti statybvietę, nurodant, jog jeigu per nustatytą terminą tvora nebus nugriauta, ją savo lėšomis nugriaus ir statybvietę sutvarkys atsakovė, o patirtas išlaidas išieškos iš R. P., priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1000Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas(b.l.35, 40-41, 65-66).
Pareiškėjo atstovas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-13-278/2016 buvo pripažinta negaliojančia 2004m. rugsėjo 22d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria nutarta R. P. parduoti 0,0788 ha ploto valstybinio žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1337ha, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., dalį. Teismas taip pat pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties dalį, pagal kurią R. P. buvo parduota minėto sklypo 0,0788 ha ploto dalis ir šią žemės sklypo dalį grąžino valstybei. Pareiškėjas pageidauja sudaryti su valstybe 0,0788ha ploto valstybei grąžinto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, o tam yra reikalinga atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau pareiškėjo pasitelktas matininkas negali atlikti perkamo valstybinio žemės sklypo kadastrinių matavimų, kadangi tiek R. P. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. dalis, tiek ir valstybei gražinto žemės sklypo dalis yra aptverta R. P. priklausančia tvora, o R. P. neįleidžia matininko matuoti žemės sklypo.Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė imtis įstatyme numatytų priemonių bei įpareigoti R. P. atlaisvinti valstybinę žemę. Tačiau atsakovė skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad reikalauti, jog R. P. atlaisvintų valstybinę žemę nėra pagrindo, nes žemės sklypą ji yra aptvėrusi savo lėšomis, o tvora Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota R. P. vardu. Pareiškėjas su Sprendime išdėstyta atsakovės pozicija nesutinka, mano, kad atsakovė, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, privalo imtis priemonių, kad ginčo tvora būtų pašalinta nuo valstybinės žemės. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Nacionalinė žemės tarnyba neatsisako pareiškėjui parduoti žemės sklypo dėl tos priežasties, kad jis aptvertas tvora, tačiau būtent dėl sklypo aptvėrimo pareiškėjo matininkas negali patekti į aptvertą teritoriją ir atlikti ketinamos pirkti valstybinės žemės kadastrinius matavimus. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti jam 1000Eur neturtinę žalą, kuri padaryta dėl to, kad atsakovė nevykdo jai pavestų funkcijų, nors turi išimtinę pareigą ir įgalinimus imtis priemonių, kad ginčo tvora būtų pašalina nuo valstybinės žemės. Atsakovei nevykdant šių funkcijų,pareiškėjas yra priverstas savo teises ginti teisme. Pareiškėjo atstovas prašo skundą tenkinti.
Atsakovės atsiliepimuose ir jų atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko bei paaiškino, kad, vykdydama 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą, Nacionalinė žemės tarnyba 0,0788 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dalį įregistravo valstybės vardu. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, yra R. P. priklausantis gyvenamasis namas, kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2004m. rugsėjo 22d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005m. kovo 21d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį R. P. buvo parduotas visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Šis sklypas buvo aptvertas tvora R. P. lėšomis, tvora kaip statinys įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Atsakovių nuomone, vien todėl, kad yra panaikinta dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir ši dalis žemės sklypo grąžinta valstybei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad R. P. tvora yra neteisėtai pastatyta. Kadangi tiek pareiškėjas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo pageidauja įsigyti dalį minėto valstybinio žemės sklypo, jiems yra pranešta, jog privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti savo lėšomis parengtas žemės sklypo dalių kadastrinių matavimų bylas. Atsakovių atstovės nuomone, tvora netrukdo atlikti kadastrinių matavimų ir parduoti valstybei priklausantį žemės sklypą, ji gali likti stovėti ir esant dviem sklypo savininkams(bendraturčiams). Atsakovių atstovė nesutinka, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir prašo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P.atsiliepime į skundą, ji ir jos atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad2016m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu buvo iš dalies atmestas pareiškėjo ieškinys ir paliktas galioti 2004m. gegužės 10d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu buvo nustatytos 0, 1337 ha ploto žemės sklypo ribos, suformuotas vienas žemės sklypas, kurį, kaip nurodė Panevėžio apygardos teismas, ateityje šalys galės pasidalinti. Šiuo metu minėtas žemės sklypas tarp jo bendraturčių nėra padalintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. P. pastatyta tvora pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje sklypo pusėje yra pastatyta valstybinėje žemėje, o ne R. P. priklausančioje žemėje. Sklype seniai nebėra pareiškėjui priklausiusios avariniu pripažinto gyvenamojo namo dalies, nes ji yra nugriauta. Pareiškėjui 2004m. birželio 9d. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypo, nes jis nuosavybės teise žemės sklype nevaldė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Todėl R. P. mano, kad pareiškėjas negali reikalauti tęsti pradėtosvalstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros ir reikalauti, kad su juo būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, vien tik asmens prašymo priėmimas ir avanso už perkamą žemės sklypą gavimas nėra laikomas valstybės įsipareigojimu ateityje besąlygiškai sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. R. P. šiuo metu yra 0,1337ha ploto žemės sklypo bendraturtė su valstybe, su kuria nėra jokio ginčo dėl R. P.teisėtai pastatytos tvoros. Pareiškėjas nenurodė, kaip bus apginti jo interesai, jei bus nugriauta tvora. Nurodytų argumentų pagrindu R. P. ir jos atstovė prašo skundą atmesti.
Teismas
konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas realizuoti savo teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., bei atsižvelgdamas į NŽT Panevėžio skyriaus nurodymus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pateikimo(NŽT Panevėžio skyriaus bylos Nr.5129 lapai: 25, 35, 36; administracinės bylos lapai: 15-16, 22), 2016m. rugsėjo 8d. sudarė sutartį su VĮ Registrų centras Panevėžio filialu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo darbų atlikimo. Pareiškėjas nurodo, kad matininkas kadastrinių matavimų negali atlikti, kadangi visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra aptvertas R. P. nuosavybės teise priklausančia tvora ir į jį be R. P. sutikimo nėra galimybės patekti. Todėl pareiškėjas per atstovą kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, nurodydamas, kad R. P. be teisinio pagrindo yra užėmusi 0,0788 ha valstybinės žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., ir prašė ištirti nurodytas aplinkybes, esant pagrindui nubausti kaltus asmenis administracine tvarka ir įpareigoti R. P. kuo skubiau atlaisvinti valstybinę žemę(b.l.23).
NŽT Panevėžio skyrius 2017m. birželio 6d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui pateikė informaciją, susijusią su valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pardavimu R. P.; 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, kuriuo dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo aktai buvo panaikinti, nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. P. pretendavimu įsigyti teismo sprendimu valstybei grąžinto 0,0788 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalis,aplinkybėmis.Taip pat, atsakydamas į pareiškėjo atstovo prašymą įpareigoti R. P. atlaisvinti valstybinę žemę, NŽT Panevėžio skyrius nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota R. P. nuosavybės teisė į statinius: kiemo aikštelę(un.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aptvėrimą(un. Nr. (duomenys neskelbtini)), šie statiniai yra pastatyti R. P. lėšomis, todėl atsakovė nenustatė, kad R. P. yra užgrobusi valstybinę žemę ir neturi pagrindo reikalauti, kad valstybinė žemė būtų atlaisvinta.
Administracinėje byloje pareiškėjas ginčija 2017m. birželio 6d. atsakovės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), prašo, kad atsakovė įpareigotų R. P. savo lėšomis nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie 0,0788 ha žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., pietinės, vakarinės ir šiaurinės pusių bei atliktų statybvietės sutvarkymo darbus, savo lėšomis ar Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis, jas išieškant iš R. P.
Bylos duomenys patvirtina, kad 0,1337 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., buvo suplanuotas2004m. gegužės 10d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo ir adresų suteikimo“patvirtintu detaliuoju planu( NŽT Panevėžio skyriaus bylos Nr. 5128a lapai 15-25) ir 2004m. rugsėjo 22d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2punktas) bei pagal 2005m. kovo 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas R. P.( NŽT Panevėžio skyriaus bylos Nr. 5128a lapai 38-42). Minėta įsakymo dalis ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2016m. rugpjūčio 1d. 0,1337ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Lietuvos Respublikai – 788/1337 dalys (vykdant 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-13-278/2016, valstybei grąžintą sklypo dalį atsakovė įregistravo valstybės vardu, žr. b.l.7-14, 24, NŽT Panevėžio skyriaus bylos Nr.5128a lapas 119), R. P. – 549/1337 dalys. 0,1337 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra R. P. nuosavybės teise priklausantys statiniai: gyvenamasis namas, un. Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelė, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aptvėrimas, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi R. P. priklausantys statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2010m. lapkričio 17d. Nekilnojamojo kadastro duomenų bylos ir 2010 m. gruodžio 31d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr.DSU-1563 pagrindu. Pareiškėjui priklauso 46/100 dalių pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ kitų statinių, un. (duomenys neskelbtini), buvusių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kurie yra sunaikinti (NŽT Panevėžio skyriaus bylos Nr. 5128alapai 134-135).
Be to, remiantis 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2A-13-278/2016( Panevėžio miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr.2-4614-902/2015 medžiaga), kurioje ieškovu buvo S. A., o atsakovais R. P. ir Nacionalinė žemės tarnyba, duomenimisnustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atitinkamai 46/100 ir 54/100 dalys avarinio gyvenamojo namo, buvusio (duomenys neskelbtini)C, Panevėžio m. Pareiškėjas 46/100 dalį bendrosios nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą įgijo 1994m. gruodžio 13d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš D. M., kuri pareiškėjui taip pat perleido ir visą avansinę įmoką, sumokėtą už 0,0580 ha žemės sklypą. Panevėžio apygardos teismas 2016m. sausio 26d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-13-278/2016 nustatė, kad D. M. 1992 m. pilnai sumokėjus už 0,0580 ha žemės sklypą, buvo pradėta valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūra, todėl D. M. pardavus statinius ir įmoką perleidus pareiškėjui, pastarasis įgijo teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Taip pat minėtame sprendime nustatyta, kad Panevėžio miesto valdybos 1992m. rugpjūčio 17d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savavališkų statinių bei patalpų, leidimo statyti ir sklypų skyrimo“ R. P. ir D. M. leista statyti naujus individualius gyvenamuosius namus turimuose žemės sklypuose – R. P. 549 kv.m., o D. M. - 580 kv.m plote, o pasistačius naujus namus, statytojos įpareigotos nugriauti turimą avarinį gyvenamą namą. R. P. 1993m. sausio 6d. buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą, kuriame nurodoma, jog statyba turi būti baigta iki 1998m. sausio 6d.Panevėžio apygardos teismas nustatė, ir tai patvirtinta Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. esančiame sklypepareiškėjui ir R. P. priklausiusių statinių – gyvenamojo namo, kitų inžinerinių statinių sunaikinimo faktas įregistruotas 2002m. sausio 25d. ir tuo pat metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.,R. P. vardu įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas nenustatė, jog R. P. žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. statinius statė pažeisdama jai išduotą statybos leidimą. 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatyta, jog R. P.pastačius gyvenamąjį namą ir persikėlus į jį gyventi, pareiškėjui neprieštaraujant, nes jis įsigytoje namo dalyje negyveno, senieji statiniai buvo nugriauti 1997-1998 m. laikotarpiu. Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad R. P. 1992 m. įgijus teisę išsipirkti 0,0549 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai, pažeidžiant pareiškėjo teises,trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikė teisę iš valstybės įsigyti ženkliai didesnio ploto valstybinės žemės sklypą. Panevėžio apygardos teismo sprendime nustatyta, kad įsigyti didesnį sklypą nei tą, už kurį 1992 m. buvo sumokėję valstybei, įgijo teisę tiek R. P.,tiek ir pareiškėjas. Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004m. gegužės 10d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų patvirtinimo ir adresų suteikimo“ dalis, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. sklypo detalusis planas, yra teisėta ir pagrįsta, nes žemės sklypas suformuotas teisingai, nepažeidžia nei vienos iš šalies teisių, suformuotas, kaip vienas žemės sklypas, kurį šalys ateityje gali pasidalinti. Įsiteisėjusiu 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniainagrinėjamoje administracinėje byloje dalyvaujančių proceso dalyvių: pareiškėjo, Nacionalinės žemės tarnybos, trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, kurias patvirtina nagrinėjamoje administracinėje byloje, prie jos pridėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4614-902/2015 surinkti įrodymai, jos įvardintos 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, išviešintos Nekilnojamojo turto registre, ir kurios neabejotinai turėjo būti žinomos civilinės bylos proceso dalyviais buvusiems asmenims: pareiškėjui, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P., teismas daro išvadą, kad skundžiamame Sprendime atsakovė pagrįstai nustatė, jog R. P.nėra savavališkai užėmusi valstybinės žemės sklypo. Aukščiau aptartos faktinės aplinkybės ir nenuginčyti Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad R. P. jai priklausantį žemės sklypą aptvėrė teisėtai pastatytu statiniu(kiemo aptvėrimu). Pareiškėjo kreipimosi į NŽT Panevėžio skyrių ir į teismą metu 0,1337 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., R. P. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su Lietuvos Respublika. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jei toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės įstatymo 12 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai žemė priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir kitiems asmenims, valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo bendraturčiai nustatyta tvarka susitarė dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., naudojimo tvarkos ar atsidalijo sklypą, todėl kiekvienas iš jų turi teisę naudotis visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Nurodytas teisinis reguliavimas taip pat patvirtina, kad skundžiamo Sprendimo išvada, jog viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., aptvėrimas teisėtai pastatytu statiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad valstybinės žemės sklypas yra savavališkai užimtas. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą ir atsakovę įpareigoti atlikti skunde nurodytus veiksmus.
Civilinio Kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–1355/2010 ir kt. ). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėtiatsakovės veiksmai(neveikimas), todėl nesant visų būtinų sąlygų valdžios institucijos civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kita vertus, teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad atsakovė neatsisako pareiškėjui parduoti valstybinės žemės sklypo dalies dėl tos priežasties, kad jis aptvertas tvora. Tačiau pareiškėjas negali atsakovei pateikti reikalaujamos kadastrinių duomenų bylos, kadangi jo pasitelktas matininkas negali patekti į žemės sklypą be R. P. sutikimo. Teismo posėdyje R. P. patvirtino, kad ji nesutinka, jog pareiškėjo pasitelktas matininkas patektų į aptvertą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. 1999m. kovo 9d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 260„Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ įtvirtinta asmenų teisė naudojamus namų valdų žemės sklypus įsigyti pagal minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjui priklauso 46/100 dalys sunaikinto gyvenamojo namožemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. Be to, 2016m. sausio 26d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas įgijo teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypą(jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.Civilinio kodekso 1.136 straipsnis nustato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, o šio kodekso 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Todėl R. P. ginčijamą pareiškėjo teisę ryšium su valstybinės žemės sklypo įsigijimu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjas gali ginti bendrosios kompetencijos teisme Civiliniame kodekse numatytais būdais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Dalia Pranckienė
Irena Varžinskienė
DalytėZlatkuvienė